- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-11
- Bylos Nr.
- ATP-14-309/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-07-3-02349-2011-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Kavaliauskas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjos apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria panaikino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjos 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir grąžino bylos medžiagą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. rugpjūčio 23 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyryje surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to, jog rangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Šiauliai (direktorius R. M.) pagal 2011m. gegužės 30 d. rangos sutartį vykdė ypatingo statinio – AB „(duomenys neskelbtini)“ gamybinio cecho (duomenys neskelbtini) (kultūros paveldo statinys, unikalus kodas Kultūros vertybių registre – (duomenys neskelbtini)) pastato remontą be nustatyta tvarka gauto statybą leidžiančio dokumento ir neturėdama teisės verstis. Šiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau–Statybos įstatymas) 15 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 2 punktą, 23 straipsnio 28 dalį ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau–ATPK) 2 straipsnį, Statybos įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje.
Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad: pagal Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio padalinio pranešimą (2011-07-28 raštas Nr.7.14. Š-2Š-360) 2011-08-05 buvo atliktas remontuojamo pastato (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, patikrinimas. Patikrinimo metu nustatyta, kad rangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo minėto pastato remontą be nustatyta tvarka gauto statybą leidžiančio dokumento (paprastojo remonto projekto) ir neturėdama teisės verstis šia veikla, nes vykdyti ypatingų statinių statybą pagal Statybos įstatymo 15 straipsnio 2 dalį, turi teisę šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti asmenys, gavę Vyriausybės įgaliotos institucijos šios veiklos atestatą ypatingiems statiniams statyti. Pagal Statybos įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 2 punktą rangovas privalo pradėti statinio darbus tik po to, kai statytojas (užsakovas) pateikė statybos leidimą bei statinio projektą ir pagal aktą perdavė statybvietę (o rangovas ją priėmė). Kultūros paveldo statinio paprastasis remontas, be galiojančio statybą leidžiančio dokumento yra laikomas savavališka statyba.
2011-08-10 statytojai AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo pažeidė Statybos įstatymo ( Žin., 1996, Nr.32-788; 2001, Nr.101-3597; 2004, Nr.73-2545; 2005, Nr.43-1355; 2006, Nr.116-4402; 2007, Nr, 55-2127; 2009, Nr.117-4993; 2010, Nr.84-4401) 15 straipsnio 2 dalį ir 5 dalies 2 punktą, 23 straipsnio 28 dalį. Už šiuos pažeidimus numatyta administracinė atsakomybė pagal ATPK 2 straipsnį ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 46 straipsnio 1 dalį. Už minėtų teisės aktų pažeidimą 2011m. rugpjūčio 23d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėja V. Š. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nubaudė UAB „(duomenys neskelbtini)“ už statinio statybą neturint teisės verstis šia veikla ir skyrė 10000 Lt (dešimties tūkstančių litų) baudą.
Apeliaciniu skundu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėja (toliau–Institucija) prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Institucija nurodo, kad su nutartimi nesutinka, kadangi apylinkės teismas, nagrinėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą, nevisapusiškai ištyrė ir klaidingai įvertino bylos faktines aplinkybes, netinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas ir tokiu būdu priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį. Institucija teigia, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą bei priimdama nutarimą, vadovavosi teisės aktuose nustatyta kompetencija ir reikalavimais. Nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas yra pagrindas administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui ir atsakomybės taikymui, todėl surašydamas protokolą pareigūnas turi pareigą pateikti kuo tikslesnę informaciją apie pažeidimą ir administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, t. y. nustatyti, kokia veika padaryta, kokios jos aplinkybės, kas atsakingas už šios veikos padarymą, kokie teisės aktai pažeisti, pagal kokius teisės aktus numatyta administracinė atsakomybė ir pan.
Apeliantas pažymi, kad ATPK nėra aiškiai įvardinta, kad tik fizinis asmuo gali būti administracinės atsakomybės subjektas, taip pat nėra draudimo juridiniam asmeniui taikyti administracinės atsakomybės pagal kitus teisės aktus dėl administracinių teisės pažeidimų. Nors paties ATPK straipsniuose administracinė atsakomybė nustatyta tik fiziniams asmenims, tačiau ATPK 2 straipsnio nuostatos, leidžia tiesiogiai taikyti kitus teisės aktus dėl administracinės atsakomybės, tai Institucijos nuomone, suponuoja galimybę taikyti administracinę atsakomybę ir juridiniams asmenims, jei tokia galimybė nustatyta kituose teisės aktuose. Būtent tokiu teisės aktu laikytinas Statybos įstatymas ir konkrečiai - šio įstatymo 46 straipsnio 1 dalis. Pasak apelianto 2010-10-01 įsigaliojęs Statybos įstatymas įtvirtino naują institutą Lietuvos administracinėje teisėje – tai juridinio asmens administracinė atsakomybė. Juridinio asmens administracinės atsakomybės įteisinimas siejamas su Lietuvos tarptautiniais įsipareigojimais. Statybos įstatyme yra nustatytas išsamus ir tikslus pažeidimų, kurių subjektas gali būti juridinis asmuo, ratas.
Būtent Statybos įstatymo 46 straipsnio 1 dalis, nustatanti atsakomybę už statinio statybą neturint teisės verstis šia veikla privalo būti nurodyta ATP protokole (ir yra nurodyta), nes būtent juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra atsakingas už tai, kad vykdė statybas neturėdamas išduoto Vyriausybės įgaliotos institucijos šios veiklos atestato statyti.
Institucija nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimas pagal ATPK 2 straipsnį ir Statybos įstatymo 46 straipsnio 1 dalį rodo, jog Institucijos valstybės tarnautojai įsigilinę į susidariusią situaciją, nustatė, kad ne fizinis, o būtent juridinis asmuo (kaip jau minėta, pagal Statybos įstatymo nuostatas juridinis asmuo turi teisę būti rangovu) atliko statybos veiksmus be įstatymuose numatytų dokumentų ir tuo pažeidė minėtus Statybos įstatymo reikalavimus. Pasak apelianto, Statybos įstatymo 55 straipsnyje nustatyta, kad pažeidimai, nurodyti Statybos įstatymo 46-54 straipsniuose ir numatantys atsakomybę juridiniams asmenims, tiriami, nagrinėjami, nutarimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip atitinkamuose ATPK straipsniuose nurodyti pažeidimai.
Pasak apelianto, ATPK numatyta atsakomybė už teisės pažeidimus, analogiškus numatytiems Statybos įstatymo 46-54 straipsniuose, tačiau administracinės atsakomybės subjektas yra fizinis asmuo. Taigi, kaip ir nustatyta Statybos įstatymo 55 straipsnyje, Statybos įstatymo 46-54 straipsniuose nustatytų administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma vadovaujantis analogija, t. y. taip pat kaip ir tokių pačių pažeidimų, nurodytų ATPK (tik už ATPK numatytus pažeidimus atsako fiziniai asmenys, o už Statybos įstatyme numatytus pažeidimus – juridiniai asmenys).
Institucijos nuomone tai, kad juridinis asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn ir kad buvo tinkamai kvalifikuota veika pagrindžia ir teismų praktika, pvz. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011-06-28 nutarimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal surinktus įrodymus ir surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą juridiniam asmeniui taikė administracinę atsakomybę pagal Statybos įstatymo 48 straipsnio 3 dalį ir skyrė piniginę baudą, taip pat dėl minėto klausimo 2011-08-25 nutartimi administracinėje byloje Nr. ATP-257-64/2011 išsamiai pasisakė ir Šiaulių apygardos teismas, panaikindamas Šiaulių miesto apylinkės teismo priimtą nutarimą.
Atsiliepimas
UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 ra. lapkričio 23 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikoje teisės pažeidimo, numatyto Statybos įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje, 5 dalies 2 punkte, 23 straipsnyje ir 28 straipsnyje, sudėties. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mano, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo nustatyti protokolo ir nutarimo, kurie buvo surašyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, trūkumai yra esminiai. Šiaulių miesto apylinkės teismas tinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias juridinio asmens atsakomybę, nes teismų praktikoje administracinė atsakomybė už juridinio asmens padarytus teisės pažeidimus taikoma juridinio asmens atstovui. Administracinių teisės pažeidimų kodekse nėra įtvirtintas juridinio asmens administracinės atsakomybės institutas. Tokiais atvejais, kai administracinio teisės pažeidimo sankcijoje apsiribojama tik bendro pobūdžio administracinio teisės pažeidimo subjekto sąvoka, iš kurios nėra visiškai aišku, kam kyla administracinė atsakomybė (fiziniam ar juridiniam asmeniui), įvykdžius dispozicijoje apibrėžtą veiką, administracinio teisės pažeidimo subjektą, būtina identifikuoti. Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir kitų teisės aktų pagalba, reglamentuojančių nagrinėjamą visuomeninį santykį. Bet kokiu atveju, pagal galiojančią teisės normų sistemą už juridinio asmens padarytą ir įrodytą teisei priešingą veiką administracinio poveikio priemonės paprastai taikytinos juridinio asmens atstovui, kuriuo gali būti direktorius, valdytojas ar kitas asmuo, t. y. fizinis asmuo, einantis tarnybą, susijusią su organizacinių tvarkymo arba administracinių-ūkinių pareigų vykdymu (Administracinės bylos Nr. N17-1662/2006, N444-1052/2011).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ mano, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus motyvai, kad statinio statybos techninė priežiūra neturėjo būti vykdoma, ir kad rangovas negalėjo paskirti asmens, vykdančio statinio statybos vadovo funkcijas, nes to nereikalauja Statybos įstatymo nuostatos, statybos techninis reglamentas STR 1.09.05;2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ ir statybos techninis reglamentas STR 1.08.02;2002 „Statybos darbai“, yra nepagrįsti, nes, rangovas nors ir pagal teisės aktus neturi pareigos, tačiau turi teisę elgtis taip, kaip mano esant reikalinga, jei tai neprieštarauja teisės aktams, ir jei tai jam sudaro sąlygas patogiau tvarkyti įmonės organizacinius bei administracinius-ūkinius klausimus.
Be to, pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas ir vienintelis akcininkas R. M. Šiaulių miesto apylinkės teismui pateikė įrodymus ir nuo pat pradžių tvirtino, kad jam nebuvo žinoma apie tai, kad remontuojamas AB „(duomenys neskelbtini)“ pastatas (gamybinis cechas) yra kultūros paveldo objektas. Rangovas, buvo sąžininga šalis, kuri sąžiningai ir kokybiškai pradėjo dirbti ir atliko iki statybos sustabdymo jai pavestus darbus, įmonės direktoriui R. M. nekilo jokių abejonių, kad minėtas statinis yra įprastas statinis, nieko ypatingai neišsiskiriantis iš kitų gamybinių cechų. Tai patvirtina administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai: AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės paaiškinimai, tarp AB „(duomenys neskelbtini)" ir UAB „(duomenys neskelbtini)" pasirašyta statybos rangos sutartis. Įstatymuose, kuriais vadovavosi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, skiriant įmonei nuobaudą, nėra numatyta rangovo pareiga žinoti ir tikrinti, ar remontuojamas objektas yra kultūros paveldo objektas, ar kitokios kategorijos objektas, kuriam būtų reikalingas statybos leidžiantis dokumentas.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomone, pareiga rangovą informuoti apie statinio ypatumus tenka užsakovui, ir jei ši pareiga neįvykdoma, negali rangovui kilti pareiga laikytis atitinkamų poįstatyminių teisės aktų nustatytų procedūrų, apie kuriuos rangovas nesąžiningos rangos sutarties šalies nebuvo informuotas, ir apie kurių privalomą taikymą, vadovaujantis visuotinio žinojimo principu, neprivalėjo žinoti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog 2011 m. rugpjūčio 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, neturėdama nustatyta tvarka gauto statybą leidžiančio dokumento, vykdė ypatingo pastato UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybinio cecho pastato (duomenys neskelbtini) remontą (33 b. l.), dėl to 2011 m. rugpjūčio 16 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Šios faktinės aplinkybės administracinio teisės pažeidimo byloje nėra ginčijamos, todėl laikomos nustatytomis.
Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog šioje administracinėje byloje ginčo dalykas yra atsakomybės subjektas.
ATPK 2 straipsnyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymai dėl administracinių teisės pažeidimų yra šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai dėl administracinių teisės pažeidimų. Lietuvos Respublikos įstatymai dėl administracinių teisės pažeidimų, kol jie nustatyta tvarka neįtraukti į šį kodeksą, Lietuvos Respublikos teritorijoje taikomi tiesiogiai. Statybos įstatymo 14 skirsnis numato juridinių asmenų atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus, Statybos įstatymo 46 straipsnio 1 dalis numato juridinių asmenų atsakomybę už statinio projektavimą, statinio projekto ar statinio ekspertizės atlikimą, statinio statybą, statinio projektavimo ar statybos valdymą neturint teisės verstis šia veikla. Statybos įstatymo 55 straipsnyje numatyta, kad šio įstatymo 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52, 53 ir 54 straipsniuose nurodyti pažeidimai taikomi ir juridinių asmenų filialams, taip pat kitoms užsienio organizacijoms; nurodyti pažeidimai tiriami, nagrinėjami, nutarimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip atitinkamuose Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsniuose nurodyti pažeidimai.
ATPK 260 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti tiksliai suformuluota administracinėn atsakomybėn traukiamo kaltinimo teisinė kvalifikacija, t. y. turi būti nurodytas ATPK straipsnis jo dalis ar kitas teisės aktas numatantis atsakomybę už pažeidimą. 2011 m. rugpjūčio 16 d. surašytame Administracinio teisės pažeidimo protokole yra užfiksuota, kad atsakomybė už UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytus pažeidimus yra numatyta ATPK 2 straipsnyje ir Statybos įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje.
Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, daro išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas teisėtai ir pagrįstai, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veika teisingai kvalifikuota pagal Statybos įstatymo 46 straipsnio 1 dalį. Teismas pažymi, jog ATPK 2 straipsnis tiesiogiai leidžia taikyti kitus teisės aktus dėl administracinės atsakomybės. Toks teisės aktas yra ir Statybos įstatymas, kuris tiesiogiai numato juridinio asmens atsakomybę už statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos apsaugos ministerijos, vadovaudamasi ATPK 2 straipsnio nuostatomis, teisėtai ir pagrįstai tiesiogiai pritaikė Statybos įstatymo nuostatas.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, priėmė neteisėtą nutartį, kuria nepagrįstai grąžino Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos prie aplinkos apsaugos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo skyriui administracinio teisės pažeidimo bylą trūkumams pašalinti, kadangi juridinis asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas teisėtai ir pagrįstai, o juridinio asmens padaryti administraciniai teisės pažeidimai kvalifikuoti tinkamai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Šiaulių miesto apylinkės teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.