Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Rasų valda“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-9832-762/2022 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Rasų valda“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos išieškojimo iš skolininkių D. K. ir R. G..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2022 m. spalio 14 d. priėmė kreditorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Rasų valda“ (toliau – ir kreditorė) pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 598,11 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 10 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) išieškojimo proporcingai turimam nuosavybės teise valdomam plotui iš skolininkių D. K. ir R. G..

2. Teismas 2022 m. spalio 14 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininkės D. K. 375,75 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. spalio 14 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 5 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš skolininkės R. G. 224,27 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. spalio 14 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 5 Eur bylinėjimosi išlaidų kreditorės UAB „Rasų valda“ naudai.

3. 2022 m. lapkričio 7 d. teisme priimti skolininkės D. K., atstovaujamos advokato R. M., prieštaravimai dėl kreditorės pareiškimo ir kreditorei nustatytas 14 dienų nuo pranešimo gavimo dienos terminas, per kurį ji turi teisę pareikšti ieškinį, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 135 straipsnio reikalavimus ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.

4. Teisme 2022 m. lapkričio 23 d. gauta skolininkės D. K., atstovaujamos advokato R. M., pažyma, kurioje nurodoma, kad advokatų kontora „Mikulskas, Baliūtis ir partneriai LAW&SUIT“ skolininkei D. K. teikė teisines paslaugas civilinėje byloje Nr. eL2-9832-762/2022 – parengė prieštaravimus dėl kreditorės pareiškimo už 363 Eur, ir vadovaujantis CPK 98 straipsnis 1 dalyje įtvirtinta nuostata, prašoma išspręsti šių išlaidų atlyginimo klausimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

19. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal kreditorės UAB „Rasų valda“ atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

20. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria iš kreditorės priteistos skolininkės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kreditorei per įstatymo nustatyą terminą nepateikus ieškinio ir panaikinus išduotą teismo įsakymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

21. CPK 314 straipsnyje įtvirtintas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo ribojimas, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

22. Kreditorė su atskiruoju skundu pateikė teismui naujus įrodymus – 2022 m. lapkričio 30 d. ieškinį dėl skolos išieškojimo, advokato R. M. prieštaravimus, parengtus civilinėse bylose, pažymas apie skolininkų patirtas išlaidas civilinėse bylose. Kreditorė neprašo prijungti naujų įrodymų ir CPK 314 straipsnyje nurodytų išimčių įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme neįrodinėja. Matyti, jog naujai teikiamais įrodymais kreditorė grindžia pirmosios instancijos teisme priimtos nutarties dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepagrįstumą, t. y. dokumentai pateikiami siekiant pagrįsti skolininkės dokumentų tapatumą su kitų asmenų pateiktais procesiniais dokumentais kitose civilinėse bylose.

23. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs skolininkės D. K. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kreditorės neinformavo ir nesuteikė galimybės pateikti paaiškinimų ar su bylinėjimosi išlaidomis susijusių įrodymų. Įvertinęs prašomų pridėti dokumentų turinį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad su atskiruoju skundu naujai teikiami įrodymai turi būti priimti ir įvertinti.

Dėl skundžiamos nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo

24. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja CPK 94 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, jog, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje, anot kurio, šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis.

25. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 21 punktas; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-248/2021, 25, 26 punktai). Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-248/2019)

26. Nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimas buvo baigtas, nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Skolininkė bylinėjimosi išlaidas patyrė ne dėl savo kaltės, o dėl kreditorės inicijuoto teisminio proceso, kuris baigtas nepriėmus procesinio sprendimo dėl ginčo esmės kreditorei per įstatymo nustatytą terminą nepateikus ieškinio. Aplinkybė, jog kreditorė nusprendė pradėtame procese neteikti ieškinio, negali lemti skolininkės išlaidų neatlygintinumo. Skolininkės kaltės dėl vykusio proceso nėra ir ji negali nukentėti dėl to, jog kreditorė pasirinko kitą savo teisių gynimo būdą – pareikšti ieškinį, inicijuojant naują procesą.

27. Šiuo atveju reikšminga yra tai, kaip atskirajame skunde nurodo pati kreditorė, ji pateikė pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo po to, kai skolininkė, kaip ir keletas kitų daugiabučio namo savininkų, išreiškė nesutikimą sumokėti už atliktus darbus. Todėl sutiktina su skolininkės atsiliepime į atskirąjį skundą pateiktu argumentu, kad kreditorės pradėtas procesas, žinant, jog tarp šalių yra ginčas, neatitiko teismo įsakymo instituto paskirties. Teismo įsakymo proceso tvarka gali būti išspręsti tik tokie civiliniai teisiniai santykiai, kuriuose nėra esminių nesutarimų, dėl kurių šalys iš esmės nesiginčija. Nėra pagrindo vertinti, kad teikdama pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kreditorė siekė paprastesnio teismo proceso bei norėjo sumažinti bylinėjimosi išlaidas. Tai, jog kreditorė, gavusi skolininkės prieštaravimus, nusprendė teikti vieną ieškinį visiems skolininkams, patvirtina, jog buvo pagrindas visiems skolininkams pareikštus reikalavimus nagrinėti vienoje byloje. Nepaisant to, jog visiems skolininkams pareikšti reikalavimai turi tą patį faktinį ir teisinį pagrindą, kas sudaro galimybę reikalavimus nagrinėti vienoje byloje, kreditorė rinkosi teikti šiems skolininkams atskirus pareiškimus.

28. Pažymėtina, jog prieštaravimų apimtis, išsamumas ir pagrįstumas yra skolininko pasirinkimo teisė. Pagal CPK 439 straipsnio 2 dalį prieštaravimai dėl pareiškimo išduoti teismo įsakymą gali būti nemotyvuoti. Tai, kad įstatyme nėra reglamentuota prieštaravimų apimtis, leidžia pačiam skolininkui pasirinkti, kokios apimties prieštaravimus jis teiks. Negalima vertinti, jog teikiant motyvuotus prieštaravimus yra piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis. Skolininkas gali siekti jam svarbių tikslų, pavyzdžiui, kad susipažinęs su išsamiai motyvuotais prieštaravimais, kreditorius atsisakys tolesnio bylinėjimosi, nes įsitikins kreditoriaus argumentų teisingumu. Todėl kreditorės argumentai, jog įstatymas nereikalauja teikti išsamių ir pagrįstų prieštaravimų, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

29. Kreditorės atskirajme skunde nurodyti motyvai dėl bendrų teisinių konsultacijų teikimo visiems skolininkams, teisinės konsultacijos trukmės, perteklinių paslaugų teikimo, nesant kitų duomenų, laikytini nepagrįstais. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog 2022 m. spalio 24 d. atstovavimo sutartis buvo sudaryta tik su skolininke D. K.. Duomenų, jog visiems kreditorės nurodytiems skolininkams teisines paslaugas advokatas teikė su skolininke D. K. sudarytos atstovavimo sutarties pagrindu, byloje nėra. Kaip minėta, pati kreditorė pradėjo atskiras bylas prieš kelis asmenis dėl tų pačių teisinių santykių, todėl pateikiami motyvai dėl to, kad vienoje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos dalintinos ir kitose bylose dalyvaujantiems asmenims, nelaikomi pagrįstais, o tai, kad skolininkai kreipėsi į tuos pačius atstovus, nelaikytina nesąžiningu procesiniu elgesiu.

30. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (paskirstymo) klausimas sprendžiamas toje byloje, kurioje šios išlaidos buvo patirtos (CPK 79, 93 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kreditorės argumentai, jog skolininkė patirtas išlaidas, įskaitant išlaidas už prieštaravimų parengimą, galės prisiteisti byloje pagal kreditorės pareikštą ieškinį daugiabučio namo savininkams, vertintini kritiškai (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Kreditorė turėjo teisę pasirinkti, ar reikšti ieškinį po skolininko prieštaravimų pateikimo, ar ne, ir netgi gali reikšti ieškinį atskiroje byloje, tačiau tai nepaneigia pareigos atlyginti kitai šaliai šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

31. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skolininkės išlaidos, susijusios su prieštaravimų parengimu po teismo įsakymo išdavimo, nėra perteklinės bei turėjo įtaką skolininkei palankaus teismo proceso pabaigai. Kreditorė neįrodė, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neatitiktų būtinumo kriterijaus ir būtų perteklinės. Bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkė pateikė prieštaravimus dėl kreditorės pareiškimo bei pažymą apie suteiktas teisines paslaugas. Minėti procesiniai dokumentai pateikti laiku, nepraleidus nustatytų terminų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių netinkamą skolininkės D. K. procesinį elgesį.

32. Teismų praktikoje yra pažymėta, jog nustačius, kad mokama advokato ar advokato padėjėjo teisinė pagalba byloje dalyvavusiam asmeniui buvo suteikta ir dėl išlaidų jai apmokėti atlyginimo kreiptasi CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, yra pagrindas priteisti byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavimo išlaidas, nepaisant to, jog už jam suteiktas teisines paslaugas sumokėjo kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256-684/2015). Todėl kreditorė nepagrįstai mano, jog kliūtimi priteisti šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas yra aplinkybė, jog už šalį mokėjimą atliko kitas asmuo.

33. Kasacinis teismas nurodęs, kad visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, 10 punktas). Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta). Aplinkybė, kad pateikti įrodymai yra ne pirminiai, o išvestiniai, neturi reikšmės, jeigu juose atsispindi pirmiau nurodyta informacija (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017, 22 punktas, 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017).

34. Nagrinėjamu atveju skolininkė pateikė į bylą turėtas išlaidas ir jų apmokėjimą patvirtinančius įrodymus – pažymą, kurioje įvardytas civilinės bylos numeris, advokato suteikta teisinė paslauga (prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo rengimas), nurodytas atlyginimo už ją dydis, pateikta mokėjimo pavedimo kopija, iš kurios matyti, kad 2022 m. spalio 25 d. už skolininkės D. K. prieštaravimų parengimą civilinėje byloje eL2-9832-762/2022 buvo sumokėta 363 Eur. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad byloje yra pateikti duomenys apie skolininkės patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes advokatas R. M. ir advokato padėjėja J. A. byloje atstovavo būtent skolininkę D. K. pagal jų sudarytą atstovavimo sutartį. Šiuo atveju, kaip minėta, teisinės reikšmės neturi aplinkybė, kad mokėjimai buvo atlikti kito asmens.

35. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

36. Kreditorės nesutikimas su bylinėjimosi išlaidų dydžiu, grindžiamas subjektyvia kreditorės pozicija (nuomone), negali būti pagrindu skolininkės patirtas bylinėjimosi išlaidas mažinti. Maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokesčio už advokato teisines paslaugas, rengiant skolininko prieštaravimą dėl kreditorės pareiškimo, dydis gali sudaryti 445,13 Eur (1 780,50 Eur x 0,25 = 445,13 Eur) (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.7 punktas). Šiuo atveju už skolininkės prieštaravimus sumokėta 363 Eur suma nesiekia rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio.

37. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo priimamo sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, jog pirmosios instancijos teismas susidariusių skolininkės bylinėjimosi išlaidų paskirtymo klausimą sprendė pagal CPK 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtus reikalavimus, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skolininkės procesinis elgesys buvo tinkamas, ji pasinaudojo savo teise pareikšti prieštaravimus dėl išduoto teismo įsakymo ir teismo įsakymas buvo panaikintas kreditorei per įstatymo nustatytą terminą nepateikus ieškinio. Todėl kreditorė, pareiškusi bei nebepalaikiusi savo reikalavimų, turi atlyginti skolininkės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

38. Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo motyvais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Dėl nurodyto skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o kreditorės UAB „Rasų valda“ atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

40. Skolininkė D. K. patyrė 121 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į kreditorės atskirąjį skundą parengimą, kurias prašo priteisti jos naudai. Kreditorės UAB „Rasų valda“ atskirąjį skundą atmetus, prašymas tenkintas CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu ir skolininkės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš kreditorės UAB „Rasų valda“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti skolininkei D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Rasų valda“, įmonės kodas 121475275, 121 Eur (vieno šimto dvidešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.