- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-08-23
- Bylos Nr.
- 1-673-1197/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 01-1-35037-23
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginijus Kanapinskas
- Kaltinamasis
- E. A.
- Kategorijos
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), išsituokęs, vykdantis individualią veiklą, teistas:
1) 2019 m. liepos 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiems turtinę žalą;
2) 2019 m. liepos 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, jam paskirta galutinė 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, 2019 m. lapkričio 11 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu 2019 m. liepos 25 d. nuosprendis dalyje dėl bausmės pakeistas ir paskirta 9 (devynių) mėnesių ir 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmė,
kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. E. A., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo M. G. pasitikėjimu, iš anksto žinodamas, kad trinkelių klojimo darbų neatliks, susitarė su M. G. dėl trinkelių klojimo darbų, įsipareigodamas minėtus darbus adresu (duomenys neskelbtini), atlikti laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 30 d. iki 2023 m. birželio 30 d. M. G., pasitikėdamas juo (E. A.) paprašė savo motinos I. G. pervesti pinigus ir nukentėjusioji 2023 m. birželio 2 d. iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į jo (E. A.) sugyventinės O. B. AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už sutartus darbus pervedė 2000 Eur, 2023 m. birželio 5 d. į minėtą O. B. sąskaitą pervedė 1280 Eur ir 2023 m. birželio 8 d. į tą pačią O. B. sąskaitą pervedė 1600 Eur, tačiau jis (E. A.), gavęs pinigus, sutartų medžiagų (trinkelių) nenupirko, darbų neatliko, pinigų negrąžino, tokiu būdu tyčia, apgaule savo naudai užvaldė svetimą I. G. priklausantį 4880 Eur turtą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir veikos kvalifikavimas
2. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis E. A. visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir dėl jos padarymo gailėjosi. Parodė, kad su kaltinimu sutinka, tačiau gavosi taip, kad pusę paruošimo darbų atliko, o dalies darbų nepadarė. Sutiko su 4880 Eur civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimu, nurodė, kad iš pradžių norėjo susitarti mokėti po 200 – 300 Eur per mėnesį, tačiau nukentėjusieji nesutiko su tokiu jo pasiūlymu. Šiuo metu sutinka su visa civilinio ieškinio suma ir pažada ją atlyginti dalimis. Visas aplinkybes papasakojo ikiteisminio tyrimo metu, papildymų neturi. Kaltinamasis parodė, kad šiuo metu dirba pagal individualios veiklos pažymą. Gailisi dėl padarytos veikos. Norėjo su nukentėjusiais tartis, tačiau jie po savaitės apsigalvojo. Tuo metu neturėjo galimybės visiškai atlyginti turtinę žalą, nes neturėjo pinigų, tačiau pasižada atlyginti turtinę žalą mokant dalimis kiekvieną mėnesį.
3. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis ir prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, baudžiamoji byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, BPK 291 straipsnio pagrindu paskelbus byloje esančius dokumentus. Toliau nuosprendyje dėstomi ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.
4. Apklaustas įtariamuoju E. A. parodė, kad lietuvių kalbą moka, vertėjas jam nereikalingas. Priklausomybės nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturi. Nesigydė ir nėra registruotas jokiose psichiatrinėse ligoninėse, priklausomybės ligų centruose, psichikos sveikatos centruose. Galvos traumų neturėjo, epilepsija neserga, psichikos sveikatos sutrikimų neturi. Su pranešimu apie įtarimą susipažino, jo esmė jam suprantama, supranta, kuo yra įtariamas. Savo kaltę pripažįsta visiškai, labai gailisi. Parodymus duoti sutinka. 2023 m. kovo mėn., tiksliai datos nepamena, „Skelbiu.lt“ skelbimų platformoje paskelbė darbo užklausą, kad atlieka statybos darbus. Skelbime buvo nurodęs mobilaus ryšio tel. Nr. (duomenys neskelbtini). 2023 m. balandžio mėn., galimai šio mėnesio pabaigoje, sulaukė pasiūlymo atlikti trinkelių klojimo darbus adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykęs minėtu adresu, su užsakovu M. G. aptarė darbų eigą. Po to, už kelių dienų su darbuotojais nuvyko į vietą ir pradėjo dirbti. Atlikus pirminius darbus, M. G. grynaisiais pinigais sumokėjo jam 800 Eur, kadangi tuo metu turėjo sumokėti už darbą transporto priemonių vairuotojams. Vėliau atlikęs kitus darbus, paprašė M. G. sumokėti dar 2200 Eur. Pinigus paprašė pervesti į savo darbininko P. V. banko sąskaitą. Banko sąskaitos numerio šiuo metu nepamena. Tuo metu negalėjo nurodyti savo banko sąskaitos numerio, kadangi turėjo įsiskolinimų antstoliams. Šią pinigų sumą M. G. pervedė iš savo motinos I. G. banko sąskaitos. Darbo eigoje M. G. paprašė sudaryti Darbų paslaugų sutartį. Jis sudarė ir padavė jam pasirašyti du sutarties egzempliorius. Pats pasirašė vėliau ir jam atrodo vieną sutarties egzempliorių padavė jo motinai – I. G. Minėtame objekte dirbo maždaug savaitę. Atliko trinkelių paruošimo darbus, tai yra įbetonavo būsimų vartų stulpus, nukasė kieme gruntą, užpylė ir išlygino žvyrą bei skaldas. Tuo metu jau reikėjo užsakyti trinkeles, todėl paprašė M. G. avanso – 4880 Eur trinkelėms užsakyti. Pinigus paprašė pervesti į jo tuometinės draugės O. B. „Swedbank“ sąskaitą, numerio nepamena. Ji tuo metu jam leido naudotis jos banko sąskaita ir atsiskaitymo kortele. Taip pat jis žinojo jos kortelės PIN kodą. Minėta pinigų suma buvo pervesta 2023 m. birželio mėn. pradžioje iš I. G. banko sąskaitos. Pinigų pavedimai buvo daryti tris kartus. Kokios pinigų sumos kiekvieną kartą buvo pervestos į O. B. sąskaitą, nepamena, galės patikslinti vėliau, bendra suma buvo 4880 Eur. Gavęs minėtą avansą, dėl trinkelių užsakymo domėjosi UAB „Betono mozaika“. Bet tuo pačiu metu minėta bendrovė reikalingų trinkelių neturėjo. Tada ruošėsi skambinti į Lenkijoje esančią statybos prekių parduotuvę, bet nepaskambino. Tuo metu turėjo kitų darbų – užsiėmimų, nepasiruošė paskambinti į Lenkiją ir užsakyti trinkeles. Daugiau į tą minėtą objektą nenuvažiavo, nors užsakovas M. G. jam skambino ir jis jam žadėjo, kad atvyks pabaigti pradėtus darbus. Po to jis prašė grąžinti jam sumokėtus pinigus – 4880 Eur, bet pinigų jis negražino, kadangi tuo metu išleido kitiems darbams ir poreikiams. Dėl savo veiksmų ir poelgio labai gailisi. Iš karto tokios pinigų sumos grąžinti negali, norėtų tartis grąžinti pinigus dalimis (b. l. 113 – 115).
5. Papildomai apklaustas įtariamuoju E. A. parodė, kad 2023 metais, kai gyveno su O. B., ji jam leido naudotis jos AB „Swedbank“ sąskaita ir atsiskaitymo kortele. Kortelės PIN kodą jis žinojo. Tuo metu turėjo priklausomybę azartiniams lošimams. Tam reikėjo daug pinigų. Kaip ir minėjo, 2023 m. gegužės 30 d. pradėjo darbus adresu (duomenys neskelbtini). Nori pasakyti, kad pinigus už trinkelių klojimą, kuriuos 2023 m. birželio 2 d. 18:06:48 (2000 Eur), 2023 m. birželio 5 d. 10:00:29 (1280 Eur) ir 2023 m. birželio 8 d. 12:12:33 (1600 Eur) I. G. iš savo „Swedbank“ sąskaitos pervedė į O. B. banko sąskaitą, valdė jis. Šiek tiek pinigų nuėmė bankomate ir išleido įvairiems savo poreikiams. Taip pat atsiskaitė su darbuotojais (R. L., O. S. – F) už atliktus darbus kituose objektuose, kadangi buvo jiems skolingas. Sumokėjo už buto nuomą A. P. Tiksliai kokios tai buvo pinigų sumos, nepamena. Kitą pinigų dalį pervedė internetu į lošimo svetainės „Top sport“, „7bet.lt.“ už azartinius lošimus ir šiuos pinigus pralošė. Pripažįsta, kad tuo metu buvo priklausomas nuo azartinių žaidimų, todėl, kai tik gaudavo pinigų, dalį jų išleisdavo azartiniams žaidimams. Visada tikėdavosi, kad išloš ir pinigų nepraras. Taip buvo ir su I. G. pinigų dalimi. Kokią pinigų sumą išleido žaidimams, nepamena. Pripažįsta, kad tuo metu buvo priklausomas nuo azartinių žaidimų, todėl jau iš anksto žinojo, kad dalį I. G. gautų pinigų trinkelėms pirkti, išleis azartiniams žaidimams. O. B. sakydavo, kad į jos sąskaitą pervedami pinigai už atliktus darbus. Kad pinigus išleidžia žaidimams, jai nesakė. Jeigu O. B. ir žaidė azartinius žaidimus, tai iš savo asmeninių pinigų. Šiuo metu yra užsikodavęs nuo azartinių žaidimų (b. l. 125 – 127).
6. Apklausta liudytoja nukentėjusioji I. G. parodė, kad gyvena pažymoje nurodytu adresu. 2023 m., maždaug gegužės mėnesį, tiksliai neatsimena, jos sūnus M. G. internete rado E. A. skelbimą apie vykdomus darbus (grunto darbai, trinkelių klojimas ir kt.). Kadangi jie kaip tik planavo panašius darbus jų gyvenamojo namo kieme, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), todėl sūnus iš karto susisiekė su E. A. ir susitarė dėl darbų vykdymo. Jau po kelių dienų, 2023 m. gegužės 30 d., E. A. pradėjo darbus su trimis savo darbuotojais. Jis dirbo arba su savo darbuotojų komanda, arba vienas. Iš pradžių jokia sutartis sudaryta nebuvo, E. A. ir jo komanda dirbo be sutarties. Tačiau sūnus paprašė parengti sutartį, nes kitaip pinigų mokėti nenorėjo. Todėl po kelių dienų buvo sudaryta rašytinė sutartis. Ją sūnus pateiks. Kokia tiksli suma už darbą ir priemones buvo nurodyta sutartyje, ji nežino. Tuo užsiėmė jos sūnus. Iš pradžių viskas buvo gerai. E. A. su savo darbuotojų komanda atlikinėjo darbus. Jis įbetonavo būsimų vartų stulpus, nukasė buvusį gruntą, užpylė ir išlygino žvyrą bei skaldas. Už šiuos atliktus darbus E. A. buvo sumokėta, dėl to jie pretenzijų neturi. Tačiau vėliau, E. A. turėjo taip pat pakloti trinkeles. Todėl už jas, kitas priemones bei darbą paprašė pervesti pinigus į O. B. banko sąskaitą. Jis paminėjo, kad ji yra administratorė ar buhalterė, kuri yra už tai atsakinga. Kadangi pinigai buvo jos banko sąskaitoje, tai pinigus pervedė ji, o ne sūnus. Pinigai buvo pervesti tris kartus: 2023 m. birželio 2d. 2000 Eur, 2023 m. birželio 5 d. – 1280 Eur, 2023 m. birželio 8 d. – 1600 Eur. Kaip sakė E. A., trinkelės buvo užsakomos Lenkijoje, todėl jų reikia laukti. Jie laukė, tačiau trinkelės taip ir nebuvo paklotos. Sūnus ne vieną kartą rašė E. A. ir O. B. dėl darbo, dėl pinigų grąžinimo. Jie sakė, kad pinigai bus grąžinti, tačiau pinigų taip ir negrąžino. Darbų už gautus pinigus neatliko (b. l. 20 – 22).
7. Apklaustas liudytoju M. G. parodė, kad jis gyvena pažymoje nurodytu adresu. 2023 m., maždaug gegužės mėnesį, tiksliai neatsimena, jis pradėjo ieškoti žmogaus, kuris užsiimtų grunto darbais, trinkelių klojimu ir kitais panašiais darbais jo gyvenamojo namo kieme, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Rado E. A. skelbimą internete „Skelbiu.lt“ skelbimų platformoje apie vykdomus darbus (grunto darbai, trinkelių klojimas ir kt.). Iš karto susisiekė su E. A. tel. (duomenys neskelbtini) ir pakalbėjo su juo dėl darbų vykdymo. E. A. atvyko pas jį apsižiūrėti ir pasakė, kad viską padarys, už kelių dienų galės pradėti dirbti. Jau po kelių dienų, 2023 m. gegužės 30 d., E. A. pradėjo darbus su savo darbuotojais. Jis atsivežė savo traktorių, kitas darbui reikalingas transporto priemones ir kitas priemones. Pradėjęs vykdyti darbus E. A. pasakė, kad reikia sumokėti darbinių transporto priemonių vairuotojams už darbą, paprašė 800 Eur. Šią pinigų sumą jis davė jam grynaisiais. Vėliau, kai jis atliko sekančius darbus, paprašė už darbą ir priemones dar 2200 Eur bei nurodė banko sąskaitą į kurią reikėjo pervesti šią pinigų sumą. Tai buvo banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (P. V.). Jis šią pinigų sumą pervedė iš mamos I. G. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Kai pradėjo jam mokėti, pasakė, kad norėtų sudaryti rašytinę sutartį. Jis jam pasakė, kad ją ruošia ir netrukus davė jam pasirašyti. Kai jis pasirašė, davė jam atgal du sutarties egzempliorius, kad jis pats pasirašytų, tačiau nei vieno sutarties egzemplioriaus taip ir neatgavo. Sutartyje buvo nurodyta, kad visa darbų kaina yra 9000 Eur, taip pat yra avansinis mokėjimas 30 procentų nuo visos darbų sumos, t. y. 3000 Eur, kuriuos jis jam jau buvo sumokėjęs. Dėl atsiskaitymo formos nieko nebuvo nurodyta. Nebuvo nurodyta ar atsiskaitymas bus grynaisiais, ar į banko sąskaitą, banko sąskaita nurodyta nebuvo. Iš pradžių viskas buvo gerai, E. A. su savo darbuotojų komanda atlikinėjo darbus. Jis įbetonavo būsimų vartų stulpus, nukasė buvusį gruntą, užpylė ir išlygino žvyrą bei skaldas. Už šiuos atliktus darbus E. A. buvo sumokėta, dėl to jis pretenzijų neturi. Tačiau vėliau E. A. turėjo pakloti trinkeles. Jis pradėjo pasiruošimo darbus, tačiau pasakė, kad trinkelių reikės palaukti, kadangi jos yra vežamos iš užsienio ir paprašė pervesti 4880 Eur už priemones ir darbą į O. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Jis pasiteiravo, kodėl pinigus reikia pervesti į šios merginos banko sąskaitą, į tai jis jam atsakė, kad jis turi ne vieną darbo objektą, todėl jam yra taikomi dideli mokesčiai ir jeigu jis nori, kad bendra darbų suma nebūtų didesnė, jis pageidauja, jog pinigai būtų pervesti į O. B. sąskaitą. Jis sutiko. Pavedimai iš mamos banko sąskaitos buvo padaryti atitinkamai: 2023 m. birželio 2 d. 2000 Eur, 2023 m. birželio 5 d. – 1280 Eur, 2023 m. birželio 8 d. –1600 Eur. Viso buvo pervesta 4880 Eur. Tačiau trinkelės taip ir nebuvo paklotos. E. A. sakė, kad vėluoja jų pristatymas ir vis žadėjo, kad atveš kitą dieną, tačiau taip ir neatvežė. Jis bandė susisiekti tiek su juo, tiek su O. B.. Pabendravus su ja per „Messenger“ programą, ji jam pasakė, kad darbai bus atlikti ir E. A. atvyks sekančią dieną, tačiau taip ir neatvyko. Kai jis pasakė, kad kreipsis į policiją, jam pasakė, kad pinigai bus grąžinti, tačiau pinigų niekas iki šiol jam taip ir negrąžino. Darbo už gautus pinigus neatliko (b. l. 25 – 27).
8. Papildomai apklaustas liudytoju M. G. parodė, kad nori paaiškinti, kad namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra jo nuosavybė. Kartu su jo šeima minėtame name gyvena jo motina I. G. 2023 metais, maždaug gegužės mėnesį, tiksliai neatsimena, jis pradėjo ieškoti žmogaus, kuris užsiimtų grunto darbais, trinkelių klojimu ir kitais panašiais darbais jo gyvenamojo namo kieme. Prie planuojamų minėtų darbų finansiškai pasiūlė prisidėti ir jo motina I. G. Kaip ir minėjo savo apklausoje, internete „Skelbiu.lt“ skelbimų platformoje rado žmogų, kuris sutiko atlikti minėtus darbus. Tai buvo E. A., kuris 2023 m. gegužės 30 d. pradėjo darbus. Atlikęs pirminius darbus, jis paprašė 800 Eur, vėliau atlikus kitus darbus, jam buvo sumokėta 2200 Eur. Nori pasakyti, kad už tą pinigų sumą (3000 Eur) E. A. atliko pirminius darbus trinkelių klojimui. Dėl pinigų (3000 Eur) E. A. pretenzijų neturi, nes už tuos pinigus jis darbus atliko. Vėliau, kol laukė trinkelių, E. A. paprašė pervesti 4880 Eur už priemones ir darbą į O. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Jis sutiko ir jo motina I. G. iš savo banko sąskaitos 2023 m. birželio 2 d. pervedė 2000 Eur, 2023m. birželio 5 d. –1280 Eur, 2023 m. birželio 8 d. – 1600 Eur. Bendrai nuo 2023 m. birželio 2 d. iki 2023 m. birželio 8 d. jam buvo pervesta 4880 Eur. Darbų už gautus pinigus (4880 Eur) E. A. neatliko, trinkelių neatvežė ir daugiau pas juos nepasirodė, į telefono skambučius neatsiliepinėjo, tik SMS žinute žadėjo tęsti darbus. Bet iki šiol pažadų neįvykdė. Nori pasakyti, kad dėl minėto įvykio turtinę žalą patyrė jo motina I. G., kuri iš savo sąskaitos atliko pavedimą (4880 Eur). Dėl minėto įvykio jis patyrė moralinę žalą, todėl prašo pripažinti jį nukentėjusiuoju (b. l. 75 – 78).
9. Apklausta liudytoja O. B. parodė, kad jai priklauso banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti AB „Swedbank“, ją turi daugiau negu metus. Šia banko sąskaita naudojosi ir tuometinis jos gyvenimo draugas E. A., gim. (duomenys neskelbtini), pastarasis neturėjo savo banko sąskaitos, todėl nieko blogo nepagalvojusi leido jam naudotis savo banko sąskaita bei kortele, išduota AB „Swedbank“. Pastarasis žinojo jos PIN kodą. Tiek ji, tiek jis naudojosi šia sąskaita, tačiau vasaros laikotarpyje šia sąskaita labiau naudojosi jos draugas E. A. Draugas verčiasi trinkelių klojimu ir užsakovai dažniausiai norėdavo pervesti užstatus į banko sąskaitą, grynais nemokėdavo. 2023 m. birželio 2 d. 18:06:48, 2023 m. birželio 5 d. 10:00:29, 2023 m. birželio 8 d. 12:12:33 į jos banko sąskaitą buvo gauti 2000 Eur, 1280 Eur, 1600 Eur užstatai už trinkelių klojimą iš I. G. Pastaruosius pinigus valdė jos draugas E. A., jis išgrynino šiuos pinigus bankomatuose. Dėl jos banko sąskaitoje atliktų pavedimų nori nurodyti, kad E. A. jos paprašydavo atlikti bankinius pavedimus nurodytiems asmenims, kaip ji manė, jo darbininkams. Niekad nepagalvojo, kad kažkas ne taip, visad galvojo, kad jis dirba objekte, o gauti pinigai už atliktus darbus. Tą patį jai kartodavo ir pats E. A. Dėl piniginių pervedimų į lošimo svetainės „Top sport“, „7bet.lt“ nori parodyti, kad tiek ji, tiek draugas E. A. turėjo, o gal ir turi priklausomybę lošimams ir pinigus pralošdavo. Tačiau ji pastebėjo, kad pradėjo trūkti pinigų, labai daug pralošdavo ir prieš kažkiek laiko užsiblokavo, nustojo lošti, tačiau E. A. ir toliau galimai lošia iki šiol. 2023 m. rugpjūčio mėn. su ja per socialinį tinklą susiekė I. G. sūnus, kuris pradėjo reikalauti, kad E. A. atliktų nebaigtus darbus arba grąžintų pinigus. Apie tokį pranešimą papasakojo E. A., ragino nuvažiuoti ir atlikti darbus, bandė padėti susitarti, kad jai nebūtų problemų, nes suprato, jog pinigai buvo pervesti į jos vardu atidarytą banko sąskaitą. Tačiau E. A. nereagavo į jos prašymus, suprato, kad dėl jos pasitikėjimo liko apgauta ir jos banko sąskaita buvo naudojama apgaulėms. Po šio įvykio dar kažkiek palaikė ryšius su E. A., nes visgi jis buvo jos vaikinas, tačiau supratusi, kad jis pasinaudojo jos patiklumu, nutraukė su juo santykius. Kiek žino, E. A. nuolatinės gyvenamosios vietos neturi, būna pas savo brolius, tai pas vieną, tai pas kitą, kur tiksliai nežino. Nori nurodyti, kad ji tikrai nieko apgauti nenorėjo, naiviai tikėjo draugu, jog jis dirba ir užsidirba pinigus. Niekad neklausdavo ir nesikišdavo į jo reikalus. Šiuo metu nepalaiko jokių ryšių su E. A., po šio įvykio susipyko (b. l. 71 – 72).
10. Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus M. G. pareiškimą dėl to, kad 2023 m. gegužės 26 d. 09:35 val. susiskambino su E. A. dėl planuojamų darbų (grunto paruošimas, pagrindo trinkelėms paruošimas, trinkelių nupirkimas ir jų paklojimas) jo namo kieme, esančio adresu (duomenys neskelbtini). E. A. pervedė 4880 Eur, tačiau darbai nebuvo atlikti (b. l. 1 – 11).
11. I. G. pareiškime pradėti ikiteisminį tyrimą nurodė, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-35037-23, kuriame ji pripažinta nukentėjusiąja, dėl jai padarytos turtinės žalos (4880 Eur) prašo kaltus asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir išieškoti 4880 Eur turtinę žalą (b. l. 89).
12. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra sklypo dalis, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu, matomas sklypas, kuris nuo (duomenys neskelbtini) iš dalies aptvertas medine rudos spalvos tvora. Pats įvažiavimas į namo kiemą yra atviras, jokių vartų nėra. Įėjus pro įvažiavimą į kiemą matoma, kad sklype stovi mūrinis dviejų aukštų namas. Matoma, kad ties įvažiavimu į kiemą bei priekinę kiemo dalį (link (duomenys neskelbtini)) yra supiltos žvyro krūvos, ties įvažiavimais į garažą supiltas ir išlygintas stambesnio kalibro žvyras, taip pat stambesnio žvyro pagrindas supiltas nuo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) pusės. Užėjus už namo, vidinė kiemo dalis tvarkinga, grunto pagrindu, kuriame auga veja, taip pat matomi pradėti naujų vartų įbetonavimo darbai. Apžiūros metu jokie daiktai ir dokumentai, galintys turėti reikšmės tyrimui, paimti nebuvo. Apžiūrima teritorija nėra filmuojama vaizdo kameromis (b. l. 13 – 18).
13. 2023 metų spalio 10 d. apžiūros protokole atlikta pateiktų tekstinių failų (susirašinėjimų) apžiūra. Protokole nurodyta, kad apžiūrai naudojamas kompiuteris „DELL“, kompiuterio vardas – NK00121010. Tekstiniai failai (susirašinėjimai) atkuriami naudojantis kompiuterine programa „LibreOffice Writer“.
13.1. Apžiūrimo tekstinio failo (susirašinėjimo) pavadinimas – „Susirašinėjimas su E. A. Wiber“, dydis – 1,14 MB, formatas – Microsoft Word Document (.docx). Matomas susirašinėjimas su asmeniu, vardu E. A.. Pastebima, kad asmenys susirašinėjimo metu aptarinėja trinkelių klojimo, betonavimo ir kitus statybos darbus. Matoma, kad yra tariamasi dėl atvykimo laiko, kad daryti minėtus darbus. Susirašinėjime figūruoja kelių asmenų vardai, banko sąskaitos ir pinigų sumos. Matoma, kad darbų užsakovas yra M. G., banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat stebima, kad darbų vykdytojas (E. A.), prašo pervesti pinigus į P. V. banko sąskaitą, 2200 Eur. Matoma, kad nuo paruošimo darbų, darbų vykdytojui (E. A.) buvo sumokėta 3000 Eur ir dar reikėjo sumokėti 1600 Eur. Pastebima, kad užsakovas perspėja darbų vykdytoją (E. A.), jog neatlikus darbų iki liepos 31 d., bus kreiptasi į policiją. Tuo tarpu E. A. atsako, kad penktadienį, t. y. rugpjūčio 4 d., perves už trinkeles pusę sumos ir sekantį penktadienį, t. y. rugpjūčio 11 d., likusią dalį sumos. Susirašinėjimas pasibaigia.
13.2 Apžiūrimo tekstinio failo (susirašinėjimo) pavadinimas – susirašinėjimas su E. A. Tel SMS“, dydis – 789 KB, formatas – Microsoft Word Document (.docx). Matomas susirašinėjimas su adresatu, pavadintu „trinkeles ir aplinkos tvarkymas“. Stebima, kad asmenys, susirašinėjimo metu, aptarinėja trinkelių klojimo, betonavimo ir kitus statybos darbus. Matoma, kad yra tariamasi dėl atvykimo laiko, kada daryti minėtus darbus. Matoma, kad darbų užsakovas perspėja darbų vykdytoją, kad jam neatlikus darbų bus kreiptasi į policiją ir mokesčių inspekciją. Pastebima, kad darbų užsakovas ne vieną kartą rašo darbų vykdytojui dėl darbų atlikimo, tačiau jis ignoruoja arba atrašo „atskambinsiu“. Taip pat matoma, kad susirašinėjime figūruoja asmuo, vardu O. B., jos banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Darbų vykdytojas prašo pervesti 3280 Eur už trinkeles į jos banko sąskaitą. Pastebima, kad vėliau jis prašo pervesti 1600 Eur sumą į tą pačią banko sąskaitą, nurodant paskirtį – tvora. Susirašinėjimas pasibaigia.
13.3 Apžiūrimo tekstinio failo (susirašinėjimo) pavadinimas – „susirašinėjimas su O. B.“, dydis – 1,38 MB, formatas Microsoft Word Document (.docx). Matomas susirašinėjimas su asmeniu, vardu O. B. Pastebima, kad asmenys, susirašinėjimo metu, aptarinėja trinkelių klojimo, betonavimo ir kitus statybos darbus. Matoma, kad darbų užsakovas stengiasi sužinoti, kada darbų vykdytojas atvyks daryti darbų, kodėl jis nekelia ragelio. Tuo tarpu O. B. atsako, kad pašnekės su darbų vykdytoju, pasakys jam, jog paskambintų. Darbų užsakovas ne vieną kartą bando raginti O. B., kad ji pasikalbėtų su darbų vykdytoju dėl darbų atlikimo. Iš susirašinėjimo akivaizdžiai matoma, kad O. B. ir darbų vykdytojas yra pažįstami. Susirašinėjimas pasibaigia.
13.4. Daugiau tyrimui reikšmingos medžiagos tekstiniuose failuose (susirašinėjimuose) nenustatyta (b. l. 62 – 63).
14. 2023 m. spalio 12 d. apžiūros protokole atlikta AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2023 m. birželio 1 d. 00:00:00 val. iki 2023 m. rugsėjo 20 d. 00:00:00 val. apžiūra. Protokole nurodyta, kad apžiūrėtas AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas už laikotarpį 2023 m. birželio 1 d. 00:00:00 val. iki 2023 m. rugsėjo 20 d. 00:00:00 val. , priklausantis O. B., gim. (duomenys neskelbtini).
14.1. Iš minėto išrašo matyti, kad iš banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) priklausančios I. G. 2023 m. birželio 2 d. 18:06:48 val. buvo atliktas 2000 Eur mokėjimas į O. B. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis: „trinkeles (duomenys neskelbtini)“. Tą pačią dieną dalis pinigų buvo pervesta ir išimta: 1. (duomenys neskelbtini) – A. P., pervesta 111,05 Eur. 2. (duomenys neskelbtini) – O. S.-F. pervesta 430 Eur. 3. 2023 m. birželio 2d. 19:08:16 val. grynųjų pinigų išėmimas 800 Eur adresu (duomenys neskelbtini).
14.2. 2023 m. birželio 5 d. 10:00:29 val. iš banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), priklausančios I. G., buvo atliktas 1280 Eur mokėjimas į O. B. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis – „trinkeles (duomenys neskelbtini)“. Tą pačią dieną dalis pinigų buvo išimta ir pervesta: 1. 2023 m. birželio 5 d. 10:33:07 val. 800 Eur „GRYNIEJI (duomenys neskelbtini) 05.06.23 10:33 800.00 EUR (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“. 2. Likutis buvo pervedinėjamas į lošimo svetaines: „Top sport“, „7bet.lt“.
14.3. 2023 m. birželio 8 d. 12:12:33 val. iš banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) priklausančios I. G., buvo atliktas 600 Eur mokėjimas į O. B. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis – „trinkeles (duomenys neskelbtini)“. Tą pačią dieną dalis pinigų buvo pervesta: 1. Likutis buvo pervedinėjamas į lošimo svetaines: „Top sport“, „7bet.lt“. 2. (duomenys neskelbtini) – O. S.-F. pervesta 100 Eur. 3. (duomenys neskelbtini) – R. L. pervesta 320 Eur.
14.4. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad pinigų išgryninimus iš bankomato atlikdavo O. B. ir E. A. (b. l. 64–65).
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
15. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Apgaulė sukčiaujant turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui perleisti turtą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-495/2024). Sukčiavimo sudėtis yra materiali. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai dėl panaudotos apgaulės suklaidintas nukentėjusysis netenka turto ar teisės į turtą, negaudamas už jį tolygaus ekvivalento, o kaltininkas jį neteisėtai užvaldo, paverčia savo ar kitų trečiųjų asmenų nuosavybe. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-303/2017).
16. Apgaulė, kaip šios nusikalstamos veikos padarymo būdas, yra įtraukta į sukčiavimo sudėtį, todėl kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 182 straipsnį ji turi būti nustatoma visais atvejais, nes tai yra būtinas šios nusikalstamos veikos požymis. Pagal teismų praktiką nustatomi šie apgaulės kriterijai: a) objektyvios tiesos iškraipymas; b) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); c) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-335/2010). Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, ir darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010). Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo, turtinės teisės įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją dėl turto, turtinės teisės perleidimo, turtinės prievolės įvykdymo, arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo, aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymą. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo, asmens, kurio žinioje yra turtas, ar asmens, turinčio teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą, taip pat teisės disponuoti turtu, ir tokiu būdu ,,privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui arba konstatuoti tokią teisę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010). Vienas iš apgaulės suklaidinant dėl kaltininko ketinimų būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje nurodytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais tarpusavio pasitikėjimo pagrindą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2012, 2K-327/2014, 2K-152-942/2015, 2K-188-719/2018, 2K-71-976/2022).
17. Kaltinamasis E. A. teisiamajame posėdyje visiškai pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Įvertinus pačio kaltinamojo, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, kuri sutampa tarpusavyje, viena kitą papildo ir yra pripažintina įrodymais, kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, darytina išvada, kad E. A., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo M. G. pasitikėjimu, iš anksto žinodamas, kad visų trinkelių klojimo darbų neatliks, susitarė su M. G. dėl trinkelių klojimo darbų, įsipareigodamas minėtus darbus adresu (duomenys neskelbtini), atlikti laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 30 d. iki 2023 m. birželio 30 d. M. G., pasitikėdamas E. A., paprašė savo motinos I. G. pervesti pinigus ir nukentėjusioji 2023 m. birželio 2 d. iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į E. A. tuometės sugyventinės O. B. AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už sutartus darbus pervedė 2000 Eur, 2023 m. birželio 5 d. į minėtą O. B. sąskaitą pervedė 1280 Eur ir 2023 m. birželio 8 d. į tą pačią O. B. sąskaitą pervedė 1600 Eur, tačiau jis (E. A.), gavęs pinigus, sutartų medžiagų (trinkelių) nenupirko, darbų neatliko, pinigų negrąžino, tokiu būdu tyčia, apgaule savo naudai užvaldė svetimą I. G. priklausantį 4880 Eur turtą. E. A. suvokė, kad apgaudinėja nukentėjusiuosius M. G. ir I. G., t. y. veikė tiesiogine tyčia. Pagal teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir aptartą teisinį reguliavimą, kaltinamojo E. A. veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir kvalifikuota teisingai.
Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo
18. BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijose nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
19. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
20. Teismas, skirdamas bausmę E. A., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
21. E. A. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę bei davė nuoseklius parodymus. Kaltinamojo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos veikos laikytini jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. E. A. anksčiau teistas du kartus, baustas administracine tvarka, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, vykdo individualią veiklą.
22. Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus E. A. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.
23. Kaltinamajam visiškai prisipažinus savo kaltę ir baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK straipsniu, E. A. skiriama 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė mažintina vienu trečdaliu ir jam paskirtina galutinė – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai I. G. padarytą 4880 Eur turtinę žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas), visą bausmės atlikimo laikotarpį nuo 23:00 val. iki 06:00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi arba lankymusi gydymo įstaigose.
Dėl civilinio ieškinio
24. Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109 –117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 straipsniai) ir kt. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
25. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turtinė žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginės išlaidas) ir negautos pajamos. Deliktinės atsakomybės taikymo metu atlyginami yra tie nuostoliai, kurie priežastiniu ryšiu yra susiję su neteisėtais veiksmais (CK 6.247 straipsnis). Baudžiamieji įstatymai turtine žala laiko nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą, materialinius nuostolius, kuriuos nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos patyrė, ir išlaidas, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes, tad nukentėjusysis, patyręs dėl nusikalstamos veikos turtinę žalą, teisę į jos atlyginimą turi, tačiau, ją turėdamas, nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydį taip pat privalo įrodyti.
26. Šioje byloje nustatyta, kad E. A. tyčia, apgaule savo naudai užvaldė svetimą, I. G. priklausantį 4880 Eur turtą. Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad aukščiau nurodytas turtinės žalos dydis yra įrodytas. Kaltinamojo veiksmai tiesiogiai lėmė turtinės žalos civilinei ieškovei padarymą, t. y. tarp kaltinamojo veiksmų ir civilinės ieškovės patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl pagal CK 6.263 straipsnį padarytą žalą privalo atlyginti atsakingas asmuo. Esant nurodytoms aplinkybėms, nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo E. A. išieškant I. G. naudai 4880 Eur turtinės žalos atlyginimą.
27. Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, panaikintina E. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
28. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su banko sąskaitos išrašais ir nuotraukomis, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga, o pasibaigus bylos saugojimo terminui, – sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297 – 298 straipsniais, 302 – 305 straipsniais, 307 straipsniu,
nusprendė:
E. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.
Kaltinamajam visiškai prisipažinus savo kaltę ir baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniu, E. A. paskirtą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai I. G. padarytą 4880 Eur turtinę žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas), visą bausmės atlikimo laikotarpį nuo 23:00 val. iki 06:00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi arba lankymusi gydymo įstaigose.
I. G. civilinį ieškinį tenkinti visiškai, iš E. A. išieškoti I. G. naudai 4880 Eur turtinės žalos atlyginimą.
Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, panaikinti E. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su banko sąskaitos išrašais ir nuotraukomis, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą, o pasibaigus bylos saugojimo terminui, – sunaikinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.