- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-30
- Bylos Nr.
- e2S-2480-656/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10999-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Paysera LT“
- Kategorijos
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Paysera LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Paysera LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansinės paslaugos „Contis“ dėl sutarties vykdymo sustabdymo ir teisės nutraukti sutartį pripažinimo neteisėtu bei negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Paysera LT“ ieškinį, kuriuo prašoma pripažinti atsakovės UAB „Finansinės paslaugos „Contis“ 2023 m. liepos 11 d. pranešimą dėl 2020 m. spalio 19 d. sutarties (toliau – ir Sutartis) vykdymo sustabdymo ir teisės nutraukti 2020 m. spalio 19 d. sutartį neteisėtu bei negaliojančiu.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė teismui prašymą palikti ieškinį nenagrinėtą. Nurodė, kad, remdamasi Sutartyje įtvirtintu jurisdikciniu susitarimu, prieštarauja Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai nagrinėti ieškinį ir kitus į Sutarties taikymo sritį patenkančius reikalavimus. Kadangi išimtinė jurisdikcija pagal minėtą susitarimą priklauso Anglijos teismams, atsakovė taip prašo teismo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, nes jos pritaikytos Lietuvos Respublikos teismams neturint tarptautinės jurisdikcijos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą, grąžino ieškovei 110 Eur žyminio mokesčio bei panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
4. Teismas nurodė, kad pagal CPK 788 straipsnio 1 dalį ūkinės komercinės veiklos subjektai gali raštu susitarti, kad ginčai, kylantys iš sutartinių teisinių santykių, bus nagrinėjami ne Lietuvos teismuose, jeigu šis susitarimas neprieštarauja tos valstybės, kurios teismų kompetencijai numatoma priskirti ginčo nagrinėjimą, teisei. Šis susitarimas negalimas dėl bylų, kurioms numatoma išimtinė Lietuvos Respublikos teismų kompetencija. Į šio straipsnio 1 dalyje esančius susitarimus teismas atsižvelgia tik esant suinteresuotos šalies prašymui; prašymas gali būti paduodamas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios (CPK 788 straipsnio 2 dalis).
5. Teismas nustatė, kad ginčas yra kilęs iš trišalės sutarties vykdymo. Ieškovė ir atsakovė, kurios abi yra Lietuvoje registruotos įmonės, bei Anglijoje registruota „Contis Financial Services Limited“ 2020 m. spalio 19 d. sudarė sutartį dėl bendradarbiavimo ir mokėjimo kortelių platinimo. Ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu „Contis Financial Services Limited“ ir UAB „Finansinės paslaugos „Contis“ vardu ieškovei pateiktą 2023 m. liepos 11 d. pranešimą, kuriuo „Contis Financial Services Limited“ ir UAB „Finansinės paslaugos „Contis“ informavo ieškovę, kad ieškovės nesutikimą atlikti reikalaujamą auditą laiko esminiu Sutarties pažeidimu, todėl nuo 2023 m. liepos 13 d. sustabdo Sutarties vykdymą bei įspėja, kad Sutartis bus nutraukta, jei ieškovė per 90 dienų nuo pranešimo datos neištaisys Sutarties pažeidimo.
6. Sutarties 37 punkte šalys susitarė, jog Sutartį reglamentuoja ir visais atžvilgiais aiškina Anglijos įstatymai ir bet kokie procesiniai veiksmai priklauso išimtinei Anglijos teismų jurisdikcijai ir (atsižvelgiant į 19 punktą) kiekviena iš šalių neatšaukiamai paklūsta jos išimtinei jurisdikcijai bei atsisako bet kokių nesutikimų su bet kokiais procesiniais veiksmais šiuose teismuose dėl vietos arba dėl to, kad procesiniai veiksmai vyko nepatogiame teisme.
Šalies argumentai
7. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje atsakove nurodė tik UAB „Finansinės paslaugos „Contis“, todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad abi bylos šalys (ieškovė ir atsakovė) yra Lietuvoje registruoti ir veikiantys juridiniai asmenys, padarė išvadą, kad ieškovės ieškinys gali būti nagrinėjamas ir Lietuvos Respublikos teismuose (CPK 787 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl ieškinį priėmė. Tačiau atsakovė pateikė prašymą dėl sutartinio teismingumo taikymo.
Žemesnės instancijos teismas
8. Šalys, būdamos juridiniais asmenimis, verslo subjektais, suvokiančiomis sutarties pasirašymo padarinius, turi elgtis apdairiai ir išsiaiškinti pasirašomų dokumentų turinį. Sutartys jas sudariusioms šalims turi įstatymo galią (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalis), iš sutarčių kylančios prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). Ieškovė teismui nepateikė jokių duomenų, jog Sutarties nuostata, įtvirtinanti šalių valią dėl sutartinio teismingumo Anglijos teismuose, būtų šalių pakeista, numatant kitokį teismingumą. Pažymėtina, kad šalys Sutartyje susitarė, kad negalės kelti pretenzijų, kad pasirinktas teismas joms yra nepatogus (lot. forum non conveniens).
9. Šiuo atveju tarp šalių kilęs ginčas nepriskirtinas išimtinei Lietuvos teismų kompetencijai. Be to, nors ieškovė į byloje dalyvaujančius asmenis neįtraukė „Contis Financial Services Limited“, ši Anglijoje registruota bendrovė yra ginčo Sutarties šalis, taigi byla susijusi ir su jos teisėmis ir pareigomis, todėl nėra pagrindo teigti, kad byla turi ryšį tik su Lietuva. Nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė prisijungė prie 2005 m. Hagos konvencijos dėl susitarimų dėl teismingumo (toliau – Konvencija), kurios dalyve nuo 2015 m. spalio 1 d. yra Europos Sąjunga. Pagal Konvencijos 5 straipsnio 1 dalį susitariančiosios valstybės teismas arba teismai, nurodyti susitarime dėl išimtinio teismingumo, turi jurisdikciją spręsti ginčą, kuriam taikomas susitarimas, išskyrus atvejus, kai susitarimas yra niekinis pagal tos valstybės teisę. Konvencijos 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagal 1 dalį jurisdikciją turintis teismas negali atsisakyti įgyvendinti jurisdikcijos remdamasis tuo, kad ginčą turėtų spręsti kitos valstybės teismas. Taigi nėra pagrindo teigti, kad pagal Sutarties šalių susitarimą dėl teismingumo, byla negalėtų būti nagrinėjama Anglijos teismuose.
10. Įvertinus šalių susitarimą dėl teismingumo, esant atsakovės prašymui taikyti Sutartyje įtvirtintą susitarimą dėl jurisdikcijos, teismas sprendė, kad yra pagrindas, vadovaujantis CPK 782 ir 788 straipsniais, ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtą kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams. Ieškovei išaiškino, kad ji turi teisę su ieškiniu kreiptis į kompetentingą Anglijos teismą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
11. Ieškovė atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirojo skundo argumentai:
11.1. Teismas nepagrįstai nesuteikė Ieškovei galimybės atsiliepti į Atsakovės 2023-09-15 prašymą palikti Ieškinį nenagrinėtą. Ieškovė mano, jog taip buvo pažeista jos teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą.
11.2. Jurisdikcinis susitarimas negali būti sudaromas laisvai; šalys gali pasirinkti tik tos valstybės teismą, su kuriuo byla turi tam tikrą ryšį. Šalių valios autonomijos principas sudarant jurisdikcinius susitarimus yra ribojamas. Ginčas yra susijęs su Lietuva, bet ne su Jungtine Karalyste. Siekdama remtis jurisdikciniu susitarimu, Atsakovė turėtų įrodinėti ginčo sąsajumą su Jungtine Karalyste ir paneigti sąsajumą su Lietuva.
11.3. Ginčo nagrinėjimas Jungtinėje Karalystėje būtų nepatogus atsižvelgiant į jo dalyką, subjektinę sudėtį, įrodymų buvimo vietą ir kitas aplinkybes. Šiuo atveju turėtų būti taikoma forum non conveniens doktrina.
Atsiliepimas
2. Atsakovė padavė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą, skirti ieškovei 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, dalį jos priteisiant atsakovės naudai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo argumentai:
12.1. Ieškovės teisė į teisingą teismą nebuvo pažeista, kadangi, įvertinus visą procesą kaip visumą, Ieškovė neatsidūrė ženkliai nepalankesnėje padėtyje - atvirkščiai, ji turėjo visas galimybes pristatyti savo poziciją dėl jurisdikcijos teismui; be to, Ieškovė nenurodo, kokių konkrečiai argumentų ji esą negalėjo pateikti teismui ir kaip konkrečiai neturėjimas galimybės juos pateikti turėjo įtakos jos teisėms bei teisėtiems interesams.
12.2. Ieškovė neteisingai traktuoja ribojimus sudaryti jurisdikcinius susitarimus - šiuo atveju jokie ribojimai neegzistuoja, todėl Ieškovės argumentai, kad šalys nebuvo laisvos sudaryti jurisdikcinį susitarimą yra nepagrįsti.
12.3. Nors ankstesniame punkte nurodytas atsakovės argumentas yra pakankamas per se pagrįstas, Atsakovė papildomai pagrindžia, kad šis ginčas yra susijęs su Jungtine Karalyste, į kurios teismus šalių sudarytas jurisdikcinis susitarimas nukreipia.
12.4. Faktinės aplinkybės rodo, kad pareiškusi ieškinį Lietuvos Respublikos teismuose su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, Ieškovė piktnaudžiauja teise, nes tikrasis jos tikslas šiame procese nėra bylos išnagrinėjimas iš esmės ir procesinio sprendimo priėmimas. Todėl Atsakovė teikia prašymą skirti Ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
4. Byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi paliko ieškinį nenagrinėtą konstatavęs, kad ieškinys priimtas pažeidžiant bylos teismingumo taisykles. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byla teisminga Anglijos teismui. Taigi nagrinėjamas ginčas turi tarptautinį elementą.
Motyvuojamoji dalis
Dėl jurisdikcijos
5. CPK 780 straipsnyje įtvirtinta, kad Kodekso VII dalies (Tarptautinis civilinis procesas) nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip. Pagal CPK 781 straipsnio 1 dalį, jeigu ieškinio pareiškimo metu byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, šis teismingumas išlieka neatsižvelgiant į tai, kad vėliau sąlygos pasikeičia. Teismas, nagrinėdamas bylą su tarptautiniu elementu, privalo ex officio (lot. pagal pareigas) patikrinti, ar byla yra jam teisminga (CPK 782 straipsnis).
6. CPK 788 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ūkinės komercinės veiklos subjektai gali raštu susitarti, jog ginčai, kylantys iš sutartinių teisinių santykių, bus nagrinėjami ne Lietuvos teismuose, jeigu šis susitarimas neprieštarauja tos valstybės, kurios teismų kompetencijai numatoma priskirti ginčo nagrinėjimą, teisei. Šis susitarimas negalimas dėl bylų, kurioms numatoma išimtinė Lietuvos Respublikos teismų kompetencija. Į minėto straipsnio 1 dalyje esančius susitarimus teismas atsižvelgia tik esant suinteresuotos šalies prašymui. Prašymas gali būti paduodamas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios (CPK 788 straipsnio 2 dalis).
7. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2020 m. spalio 19 d. Sutartį sudarė ieškovė ir atsakovė (Lietuvos Respublikoje registruotos bendrovės) bei trečioji šalis – Jungtinėje Karalystėje įsteigta Contis Financial Services Limited. Sutarties šalys sutarė, kad Sutartį reglamentuoja ir visais atžvilgiais aiškina Anglijos įstatymai ir bet kokie procesiniai veiksmai priklauso išimtinei Anglijos teismų jurisdikcijai (Sutarties 37 punktas). Šalys Sutartyje patvirtino, kad negalės kelti pretenzijų, kad pasirinktas teismas joms yra nepatogus (lot. forum non conveniens).
8. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šalių ginčas nepriskirtinas išimtinei Lietuvos teismų kompetencijai. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad pagal Sutarties šalių susitarimą dėl teismingumo, byla negalėtų būti nagrinėjama Anglijos teismuose. Nors ieškovė į byloje dalyvaujančius asmenis neįtraukė „Contis Financial Services Limited“, ši Anglijoje registruota bendrovė yra ginčo Sutarties šalis, taigi byla susijusi ir su jos teisėmis ir pareigomis. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė prisijungė prie 2005 m. Hagos konvencijos dėl susitarimų dėl teismingumo (toliau – Konvencija), kurios dalyve nuo 2015 m. spalio 1 d. yra Europos Sąjunga. Pagal Konvencijos 5 straipsnio 1 dalį susitariančiosios valstybės teismas arba teismai, nurodyti susitarime dėl išimtinio teismingumo, turi jurisdikciją spręsti ginčą, kuriam taikomas susitarimas, išskyrus atvejus, kai susitarimas yra niekinis pagal tos valstybės teisę. Konvencijos 5 straipsnio 2 dalis numato, kad pagal 1 dalį jurisdikciją turintis teismas negali atsisakyti įgyvendinti jurisdikcijos remdamasis tuo, kad ginčą turėtų spręsti kitos valstybės teismas.
9. Sutarties šalys (verslo subjektai) Sutartyje nustatė, kad byla teisminga Anlijos teismams. Ši Sutarties nuostata nepakeista ir vykdant Sutarties pakeitimus. Ieškovė nepagrindė, kad minėtas susitarimas dėl ginčo teismingumo būtų pakeistas. Šalys Sutartyje patvirtino, kad negalės kelti pretenzijų, kad pasirinktas teismas joms yra nepatogus (lot. forum non conveniens).
10. Pritartina atsakovės argumentams, kad CPK 788 straipsnio 2 dalis įpareigoja Atsakovę tik pareikšti jurisdikcinį prieštaravimą ir nustato tokio prieštaravimo pateikimo ribojimą laike (iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios), tačiau nenumato pareigos atsakovę įrodinėti su kuria iš valstybių ginčas yra labiau susijęs, kuo iš esmės remiasi ieškovė atskirajame skunde.
11. Šiuo atveju atsakovė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios pareiškė prieštaravimą dėl bylos nagrinėjimo Lietuvos teisme, vykdydama CPK 788 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą.
12. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą išvadai, kad ginčas nagrinėtinas kompetentingame Anglijos teisme, dėl ko pagrįstai priimtą ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams.
13. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi, todėl teismas dėl jų nepasisako.
14. Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, priėmė pagrįstą procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartis paliktina nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl atsakovės prašymo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis
15. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pagrindai ir teisinės pasekmės nurodyti CPK 95 straipsnyje, pagal kurio 1 dalies nuostatą dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013, 2023 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-421/2023 29 punktas). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 65 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
17. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašo skirti ieškovei 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, dalį jos priteisiant atsakovei, motyvuojant tuo, kad tikrasis ieškovės tikslas šiame procese nėra bylos išnagrinėjimas iš esmės ir procesinio sprendimo priėmimas. Atsakovės manymu, labiausiai tikėtina, jog tokiu būdu (užvedusi bylą Lietuvoje, pareikalavusi taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir teikdama nepagrįstus skundus), ieškovė iš tikrųjų siekia: 1) kuo ilgiau užvilkinti tarptautinės jurisdikcijos klausimo nagrinėjimą Lietuvos teismuose; 2) taktiniais tikslais naudotis laikinosiomis apsaugos priemonėmis; 3) pasiruošti sau taktinį pagrindą gintis nuo Atsakovės ieškinio Jungtinės Karalystės teismuose, jeigu toks būtų pareikštas. Tokią nuomonę atsakovė grindžia tuo, kad ieškovė į byla neįtraukė užsienio subjekto, kuris yra Sutarties šalis.
18. Teismo vertinimu, vien ieškinio Lietuvos teismui pareiškimas ir atsakovu ieškinyje nenurodžius Sutarties šalies - užsienio subjekto, neleidžia spręsti apie akivaizdų piktnaudžiavimą procesu. Todėl atsakovės prašymas dėl baudos ieškovei skyrimo atmestinas (CPK 95 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
19. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas.
20. Nagrinėjamu atveju atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turėtų būti sprendžiamas pirmosios instancijos teisme, nes bylinėjimosi išlaidos atsirado ne tik apeliacinėje instancijoje, tačiau ir pirmosios instancijos teisme, pirmojoje instancijoje bylinėjimosi išlaidų klausimas nebuvo spręstas, prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodoma bendra abiejuose teismuose patirta atstovavimo išlaidų suma, neišskiriant pirmojoje ir apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atmesti atsakovės UAB „Finansinės paslaugos „Contis“ prašymą dėl baudos ieškovei UAB „Paysera LT“ skyrimo.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.