Vilniaus apygardos teismo nutartis

Ieškovė D. O. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti ieškovės teisę išpirkti valstybinį žemė sklypą, esantį prie ieškovei priklausančio namų valdos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigoti Šalčininkų rajono savivaldybės administraciją suformuoti 0,0161 ha ploto valstybinį žemės sklypą, esantį tarp ieškovei priklausančios namų valdos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir kelio (įvažiavimo) į valstybinį žemės sklypą prie AB „Lietuvos pašto“ pastato bei žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyrių parduoti ne aukciono tvarka ieškovei 0,0161 ha valstybinį žemė sklypą, esantį tarp ieškovei priklausančio namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir kelio (įvažiavimo) į valstybinį žemės sklypą prie AB „Lietuvos pašto“ pastato bei žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat atlikti kitus būtinus veiksmus perkant - parduodant šį žemės sklypą bei priteisti solidariai iš atsakovų ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad ieškovė nuosavybės teise valdo 2484 kv. m. ploto namų valdos žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), taip pat gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)bei ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius šalia pagrindinio kelio Vilnius – Šalčininkai. Gyvenamąjį namą ieškovė įsigijo 1992 metais, o 1996 metais pagal notaro patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį iš valstybės išpirko namų valdos žemės sklypą, kuris ribojasi su valstybiniu žemės sklypu, kuriame yra AB „Lietuvos paštas“ priklausantis pastatas. 1995 m. išperkant namų valdos žemės sklypą buvo atlikti jo kadastriniai matavimai ir parengtas sklypo planas, kuris buvo suderintas ir patvirtintas tuometinio Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo. Vėliau paaiškėjo, kad šis planas buvo parengtas su esminėmis planavimo klaidomis: plane pažymėtos sklypo linijos neatitinka faktinių sklypo ribų, jame nėra pažymėtas ieškovei priklausantis ūkinis pastatas, kuris pagal VĮ „Registrų centro“ pažymą įregistruotas 1994 m. rugpjūčio 30 d. Rengiant kaimyninių žemės sklypų planus jų ribos pasikeitė ir nebeatitiko faktinių sklypų ribų, todėl S. B. IĮ matininkai atliko naujus ieškovei priklausančio namų valdos sklypo geodezinius matavimus ir patikslino šio sklypo ribas. Paaiškėjo, kad faktinės namų valdos sklypo ribos ženkliai skiriasi nuo 1995 m. namų valdos žemės sklypo plane nurodytų ribų, nes pagal 1995 m. patvirtintą namų valdos sklypo planą ieškovės statiniai (šulinys) faktiškai buvo patekę į kitą žemės sklypą, o ūkinis pastatas plane net nebuvo pažymėtas. Tokiu būdu matininkai, negalėdami atkurti faktinių jos namų valdos sklypo ribų pagal jo planą ir nustatydami naujas sklypo ribas padidino jai priklausantį namų valdos sklypą 267 kv. m. (0,0267 ha) patikindami, kad šią padidėjusią 0,0267 ha sklypo dalį ji galės iš valstybės išsipirkti. Padidėjęs 0,0267 ha žemės plotas susideda iš dviejų dalių: pirmoji yra įsiterpusi tarp ieškovės namų valdos sklypo ir kelio Vilnius - Šalčininkai (0,0106 ha), antroji (0,0161 ha) – tarp ieškovės namų valdos sklypo ir įvažiavimo (pravažiuojamo kelio) prie AB „Lietuvos paštas“ priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bei kaimyninio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio V. B.. Šiuo metu pravažiuojamu keliu (įvažiavimu) ieškovė faktiškai naudojasi, nes tik juo galima patekti prie jai priklausančio ūkio pastato ir specialiajam transportui privažiuoti bei išvežti nuotekas iš ieškovės pastatui priklausančio kanalizacijos šulinio. Už atliktus sklypo geodezinius matavimus ir namų valdos sklypo plano projektą Bumblausko IĮ matininkams ieškovė sumokėjo, įsigijo jų parengtą naują namų valdos sklypo plano projektą ir pagrįstai tikėjosi, kad įstatymo nustatyta tvarka galės išsipirkti iš valstybės ne aukciono tvarka padidėjusią 0,0267 ha ploto sklypo dalį, namų valdos sklypą apsitvėrė skardine tvora su betono pamatu. Tokiu būdu abi 0,0267 ha dydžio įsiterpusios nesuformuoto valstybinės žemės sklypo dalys atsidūrė jos sklype. 0,0106 ha įsiterpusią valstybinio žemės sklypo dalį, skiriančią ieškovės namų valdos sklypą nuo kelio Vilnius – Šalčininkai, ieškovė įgijo teisę išsipirkti, tačiau ginčas kilo dėl antrosios 0,0161 ha dydžio valstybinio žemės sklypo dalies, kuri yra įsiterpusi tarp ieškovės namų valdos sklypo ir pravažiuojamo kelio (įvažiavimo) prie AB „Lietuvos paštas“ priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bei pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Jokio kito kelio, kuriuo būtų galima patekti į žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), nėra, tokiu būdu 0,0161 ha nesuformuoto valstybinės žemės sklypo dalis laikytina įsiterpusia ir jai taikytina įsiterpusio sklypo sąvoka. Ieškovė 2014 m. rugpjūčio 29 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos su prašymu išsipirkti ir prisijungti prie esančios namų valdos 0,027 ha ploto įsiterpusio valstybinio žemės sklypo dalį nurodydama, kad šioje įsiterpusio valstybinio žemės sklypo dalyje yra įrengti jos namo kanalizacijos šuliniai, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. rugsėjo 8 d. raštu atsisakė parduoti jai prašomą 0,0161 ha valstybinio žemės sklypo dalį, motyvuodama, jog šis sklypas neatitinka įsiterpusio sklypo sąvokos ir pirmumo teise, t. y. be aukciono negali būti parduotas. Ieškovė 2014 m. spalio 27 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos prašydama organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą valstybinėje žemėje. 2014 m. lapkričio 10 sprendimu atsakovas sutiko pradėti rengti kitos paskirties (namų valdos) žemės sklypo, priklausančio ieškovei, projektą, kurio tikslas - įsiterpusio žemės ploto (0,0106 ha), esančio tarp jos namų valdos ir kelio Vilnius - Šalčininkai prijungimas prie ieškovės namų valdos sklypo. Ieškovė 2015 m. gegužės 26 d. kreipėsi į atsakovus dėl namų valdos žemės sklypo suformavimo pagal faktinį jo naudojimą, tačiau atsakovai nesuteikė galimybės išsipirkti antrosios 0,0161 ha ploto valstybinio žemės sklypo dalies, įsiterpusios tarp ieškovės namų valdos sklypo ir pravažiuojamo kelio prie AB „Lietuvos pašto“ bei kaimyninių žemės sklypų, nes ši dalis neatitinka įsiterpusio sklypo sąvokos. 2015 m. sausio 7 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismas administracinėje byloje Nr. A.2.2.-1-371/2015 nustatė, kad S. B. IĮ matininkai pakeitė ieškovės sklypo ribas, nustatydami jas ne pagal plane nurodytas, o pagal faktiškai naudojamą ieškovės žemės sklypą, patikindami, jog ji turės galimybę išpirkti padidėjusį žemės sklypo plotą. 1995 m. jos namų valdos žemės sklypas buvo parengtas su esminėmis klaidomis, nors buvo patvirtintas tuometinio Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyriaus, kurio teises ir pareigas perėmė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Prašomo išsipirkti sklypo dalis neviršija 0,04 ha dydžio, nurodytoje 0,0161 ha ploto dalyje negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, nes ją nuo pagrindinio valstybinio žemės sklypo, kuriame yra AB „Lietuvos pašto“ pastatas, skiria vietinės reikšmės kelias, t. y. įvažiavimas į AB „Lietuvos paštui“ priklausančio pastato žemės sklypą bei kitus žemės sklypus, įskaitant įvažiavimą prie ieškovės ūkinių pastatų, 0,0161 ha ploto sklypo kraštinių ilgiai maždaug 6 x 27 m (161 kv. m). Tokiu būdu sklypas laikytinas siaura juosta, jis yra neracionalaus dydžio, jo neįmanoma tinkamai naudoti pagal paskirtį - neįmanoma dirbti nei su žemės ūkio technika, nei verstis komercine veikla ar statyti kokius nors pastatus. Šalčininkų rajono savivaldybės administracija šioje valstybinėje žemėje jokių veiksmų dėl žemės sklypo ar sklypų formavimo procedūrų neatlieka. Nurodytą 0,0161 ha ploto dalį nuo pagrindinio valstybinio žemės sklypo skiria kelias į kitus žemės sklypus, todėl ši dalis laikytina įsiterpusiu sklypu, be to, šioje žemės sklypo dalyje yra ieškovės namų valdai priklausantys inžineriniai įrenginiai (kanalizacijos vamzdynas ir kanalizacijos šulinys), dėl to ši sklypo dalis negali būti naudojama kitiems tikslams nepadarius žalos tinkamam ieškovės pastato eksploatavimui, todėl jai turi būti leista išsipirkti bei prisijungti šią sklypo dalį prie esančios namų valdos. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 1993 m. vasario 1 d. ieškovė pateikė Šalčininkų rajono Šalčininkų apylinkės agrarinės reformos tarnybai prašymą parduoti faktiškai naudojamą 0,25 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas įkainotas žemės sklypo įkainojimo aktu, mokėjimo pranešimas ieškovei pateiktas 1993 m. vasario 8 d., tą pačią dieną už perkamą žemės sklypą ieškovė atsiskaitė. Pagal 1993 m. vasario 1 d. žemės sklypo, priklausančio ieškovei, brėžinį faktiškai naudojamas žemės sklypo plotas buvo 0,252 ha. Parengtame ribų nustatymo brėžinyje nurodytos žemės sklypo ribos, gyvenamasis namas, kitų pastatų nurodyta nebuvo. Šį brėžinį ieškovė pasirašė, be to, ieškinyje taip pat nurodė, kad 1992 m. nusipirko tik gyvenamąjį namą. Iš gyvenamojo namo techninio paso įrašų matyti, kad yra tik gyvenamasis namas, statybos metai - 1933. Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1995 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. 2 „Dėl esamų namų valdų pardavimo“ ieškovei suteikta teisė pirkti 0,2484 ha žemės sklypą. Žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis Nr. P85/96-0567 sudaryta 1996 m. kovo 20 d. Šios sutarties 9 punkte nurodyta, kad sudėtinė sutarties dalis - žemės sklypo planas M 1:500 su gretimybėmis. Žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suformuotas atliekant kadastrinius matavimus vietinėje koordinačių sistemoje, parengtas žemės sklypo planas yra suderintas su Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir architektūros skyriaus rajono vyr. architektu, Šalčininkų agrarinės reformos tarnybos vadovu, Vilniaus apskrities valdytojo administracijos Šalčininkų rajono žemėtvarkos tarnybos vadovu. Atlikus namų valdos žemės sklypo kadastrinius matavimus žemės sklypo plotas yra toks pat kiek ieškovei ir buvo skirtas parduoti. Nurodytos aplinkybės rodo, kad žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė įsigijo pagrįstai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 550 nuostatas. Pretenzijų dėl žemės sklypo formavimo ieškovė nereiškė, Vilniaus apskrities valdytojo administracijos įsakymo įstatymų nustatyta tvarka neskundė, 1996 m. kovo 20 d. pirkimo- pardavimo sutarties Nr. P85/96-0567 neginčijo. Žemės sklypo ribos užfiksuotos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, dėl to žemės sklypo ribos yra aiškios. Be to, Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 7 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.2.-1-371/2015 ieškovė pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 45 str. 1 d., t. y. savavališkai, be valstybinės žemės patikėtinio- Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo, užėmė - užtvėrė 0,0267 ha nesuformuotą valstybinės žemės dalį, esančią prie jos 0,2484 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu ieškovės teiginys, kad žemės sklypo planas parengtas ydingai, yra nepagrįstas. Nėra aiškus ir nepagrįstas ieškovės teiginys, kad dėl klaidingai parengto namų valdos sklypo plano atsirado būtinybė atlikti naujus geodezinius matavimus ir patikslinti naujas sklypo ribas. Žemės sklypas buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, o žemės sklypo ribos bei konfigūracija yra aiškūs, žemės sklypo planas nenuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, priešingai, įrodyta, kad ieškovė naudoja žemės sklypą ne pagal ribas, kurios buvo nustatytos žemės sklypo formavimo dokumente (žemės sklypo planą). Atlikus žemės sklypo geodezinius matavimus LKS-94 koordinačių sistemoje, jo ribos ir plotas skyrėsi nuo žemės sklypo ribų ir ploto, nustatyto 1995 m. žemės sklypo plane. Žemės sklypo plotas pasikeitė neleistinumo ribose (galima paklaida iki 2 kv. m, o nustatyta paklaida- 267 kv.m), pasikeitė konfigūracija. Ieškovė, žinodama jai priklausančio žemės sklypo ribas, bet naudodama žemės sklypą ne pagal ribas, kurios nustatytos žemės sklypo plane, tokiu būdu siekia įteisinti savavališkai užimtą valstybinę žemę. Be to, ieškovė prašo parduoti savavališkai užimtą valstybinės žemės plotą, kurį ieškovė vadina „įsiterpusiu sklypu“, o tai tik pagrindžia aplinkybę, kad ieškovei yra aiškios jos žemės sklypo ribos bei 1995 m. žemės sklypo planas parengtas teisingai. Ieškovė prašo parduoti 0,0161 ha valstybinį žemės sklypą, kadangi jame yra ieškovės namui priklausantys įrenginiai (kanalizacijos vamzdynas ir kanalizacijos šulinys), tačiau nepateikė jokių patvirtinančių įrodymų, kad įrenginiai nuosavybės teise priklauso būtent ieškovei, be to, nepateikė jokių įrodymų, kada šie įrenginiai buvo įrengti. Priešingai, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovei nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Privatizavimo metu ieškovei priklausė tik šie pastatai. Duomenų apie ieškovei nuosavybės teise priklausantį kanalizacijos vamzdyną ar kanalizacijos šulinį nėra. Ieškovė taip pat neįrodė, kad šie įrenginiai įrengti teisėtai, kadangi nepateikti įrengimo teisėtumą patvirtinantys įrodymai. Pažymėtina ir tai, kad šie įrenginiai (kanalizacijos vamzdynas ir kanalizacijos šulinys) Nekilnojamojo turto registre šiuo metu nėra įregistruoti. Nacionalinės žemės tarnybos Šalčininkų skyrius atsakydamas 2014 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. 43SD-(14.43.104.)- 2588 į ieškovės 2014 m. rugpjūčio 29 d. prašymą dėl galimybės išpirkti valstybinės žemės plotą, iš šiaurės pusės besiribojantį su jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, informavo, kad patikrinus Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapį nustatyta, kad žemės sklypas iš šiaurės pusės ribojasi su nesuformuotu valstybinės žemės plotu prie pastato (duomenys neskelbtini). Šis valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio sklypo sąvokos ir jai pirmumo teise (be aukciono) negali būti parduotas. Ieškovės išdėstyti teiginiai, kad 0,0161 ha dydžio valstybinės žemės sklypas, yra įsiterpęs taip ieškovės namų valdos ir pravažiuojamojo kelio (įvažiavimo) prie AB „Lietuvos paštas“ priklausančio pastato (duomenys neskelbtini) bei pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), arba kad, jokio kito kelio, kuriuo būtų galima patekti į žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat kad, nurodytoje 0,0161 ha ploto dalyje negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, nes ją nuo pagrindinio valstybinio žemės sklypo, kuriame yra AB „Lietuvos paštas“ pastatas skiria vietinės reikšmės kelias, t. y. įvažiavimas į AB „Lietuvos paštas“ priklausančio pastato žemės sklypą bei kitus žemės sklypus, įskaitant įvažiavimą prie ieškovės ūkinių pastatų, yra klaidinantys. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapį, ieškovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas iš šiaurės pusės ribojasi su nesuformuotu valstybinės žemės plotu prie pastato (duomenys neskelbtini), kurio plotas yra apie 0,19 ha. Tai, kad šiuo metu yra įvažiuojama į nesuformuotą valstybinės žemės plotą, nėra įrodymas, kad tai yra kelias arba vienintelis įvažiavimas. Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos 2010 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. T-1267 buvo patvirtinta Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių išdėstymo žemėtvarkos schema, kurios tekstinėje dalyje yra išvardinti Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijoje esantys vietinės reikšmės viešieji keliai bei jų duomenys - kelio numeris, danga, būklė, plotis (m), ilgis (km) bei plotas (ha). Įvažiavimas į nesuformuotą valstybinės žemės plotą prie pastato (duomenys neskelbtini) nėra įtrauktas į vietinės reikšmės viešųjų kelių sąrašą, pateiktą Kelių išdėstymo schemoje, jam nėra suteiktas numeris. Iš Kelių išdėstymo schemos matyti, kad jis net nėra pavaizduotas planinėje medžiagoje kaip „kitas kelias“, o atvirkščiai matyti, kad pavaizduota kaip užstatyta teritorija. Be to, pagal Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapį, įvažiavimas į žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (V. B.) yra paliktas iš vakarų pusės iš Mokyklos gatvės. Į ieškovei priklausantį žemės sklypą įvažiavimas yra numatytas iš rytų pusės nuo kelio Vilnius-Šalčininkai, yra įrengta nuovaža, kuria galima naudotis. Atsakovas Šalčininkų rajono savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovės siekiamas prisijungti valstybinės žemės plotas ties jai priklausančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), neatitinka įsiterpusio žemės ploto sąvokos. Ieškovės siekiamas prisijungti valstybinės žemės plotas, besiribojantis su jos žemės sklypu, negali būti privatizuotas, kadangi ribojasi su atskiru nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, esančiu (duomenys neskelbtini), kuriame yra AB „Lietuvos paštas“ pastatas, ir kuris nuosavybės teise priklauso AB „Lietuvos paštas“. Ieškovės teiginys, kad nurodytoje 0,0161 ha ploto dalyje negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, nes ją nuo pagrindinio valstybinio žemės sklypo, kuriame yra AB „Lietuvos paštas“ pastatas skiria vietinės reikšmės kelias neatitinka tikrovės, kadangi remiantis Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos 2010 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. T-1267 patvirtinta Šalčininkų rajono teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklų išdėstymo žemėtvarkos schema, šioje teritorijoje/dalyje kelias nėra numatytas, todėl šis žemės plotas negali būti laikomas kaip privatizuojamas pagal Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 punkto bei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies ir ieškinį šioje dalyje atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: Teismas klaidingai konstatavo, kad ginčo sklypas ribojasi su keliu. Valstybinės žemės plotas, kurį teismas laikė keliu, nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip inžinerinis statinys. Be to, ieškovė nepateikė jokios informacijos apie tariamo kelio, prie kurio yra ieškovės prašomas parduoti valstybinės žemės plotas, parametrus.Tai, kad yra nuovaža ir šiuo metu yra savavališkai tik įvažiuojama į nesuformuotą valstybinės žemės plotą, nėra įrodymas, kad tai yra kelias arba vienintelis įvažiavimas.Įvažiavimas į nesuformuotą valstybinės žemės plotą prie pastato (duomenys neskelbtini) nėra įtrauktas į vietinės reikšmės viešųjų kelių sąrašą, pateiktą Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos 2010-07-16 sprendimu Nr. T-1267 patvirtintą Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių išdėstymo žemėtvarkos schema, jam nėra suteiktas numeris. Iš Kelių išdėstymo schemos matyti, kad jis net nepavaizduotas planinėje medžiagoje kaip „kitas kelias“, o atvirkščiai matyti, kad pavaizduota kaip užstatyta teritorija.Teismas nepagrįstai sprendė, kad tariamu keliu įvažiuojama į kitus žemės sklypus. Privažiavimas prie ieškovės yra numatytas, įrengta nuovaža, 2017 m. liepos 5 d. žemės sklypo apžiūros vietoje metu nustatyta, kad įvažiavimo plotis siekia apie 4 metrus. Ta aplinkybė, kad 2017 m. liepos 5 d. žemės sklypo apžiūros vietoje metu nustatyta, kad įvažiavimas iš vakarų pusės šiuo metu apaugęs krūmais, nepatvirtina to, jog šioje vietoje kelias, vedantis iki žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), negalėtų būti įrengtas.Ieškovės prašomą parduoti valstybinės žemės plotą, jei jis išties būtų laikomas įsiterpusiu, V. B. turėtų tokią pačią galimybę pirkti arba nuomoti.Konstatuodamas, jog duomenų apie tai, kad V. B. turėtų ieškovei D. O. pretenzijų byloje nėra, rėmėsi aplinkybe, jog V. B. buvo informuota apie civilinės bylos nagrinėjimą, buvo kviečiama kaip liudytoja. Tačiau V. B. į bylos nagrinėjimą buvo kviečiama tik kaip liudytoja, o nebuvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu. Ieškovė D. O. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:Faktą, jog šulinys turi aiškią funkcinę priklausomybę ir paskirtį patvirtina ieškovės pateikta į bylą sąskaita faktūra už skystųjų buitinių atliekų išvežimą. Nors apeliantas bylos nagrinėjimo teisme metu kėlė klausimą, dėl šulinio priklausymo nuosavybės teise ieškovei, tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovo Šalčininkų rajono savivaldybės atstovas patvirtino, jog šuliniui nėra reikalinga teisinė registracija. Taip pat pažymėtina, jog kasacinio teismo suformuotoje praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad daikto registravimas VĮ Registrų centre nėra šio daikto nuosavybės pripažinimo dokumentas, o yra tik išviešinimas, kas yra daikto savininkas. Be to, kaip matyti iš apeliacinio skundo, apeliantas nekelia klausimo dėl šulinio teisėtumo, todėl ieškovė daro išvadą, jog dėl šio klausimo ginčo tarp šalių nėra.Kad ginčo žemės sklypą nuo nesuformuoto valstybinio žemės sklypo skiria kelias liudija byloje esantys įrodymai. Taip pat šią aplinkybę patvirtino ir 2017-07-05 Žemės sklypo vietoje apžiūra, kurios metu bylą nagrinėjančiai teisėjai nekilo abejonių, jog ieškovės prašomą išsipirkti žemės sklypą nuo nesuformuoto valstybinės žemės sklypo skiria kelias. Be to, ieškovės kaimynė V. B., gyvenanti (duomenys neskelbtini), jokiu kitu keliu, o tik ieškovės nurodomu gali patekti į savo namų valdą. Šiuo keliu važiuoja ir specialiosios tarnybos, AB Lietuvos paštas darbuotojai bei jų tarnybinis transportas.Kelio nepažymėjimas savivaldybės schemoje savaime nereiškia, kad tokio kelio nėra. Kelių įstatymas reikalauja, kad būtų vedamas kelių sąrašas, o ne schema, kaip, kad teigia apeliantas. Minėtame įstatyme nekalbama apie jokias kelių schemas, todėl apelianto rėmimasis Kelių išdėstymo schema yra nepagrįstas. Be to, šis dokumentas neatitinka dokumentams keliamų reikalavimų - schema nėra pasirašyta, antspauduota, o jos turinys sunkiai suprantamas, dėl ko pirmosios instancijos teismas nagrinėjant bylą ir nesivadovavo šia schema.Nors apeliantas teigia, kad yra kitas įvažiavimas pas kaimynę V. B., tačiau, neva, apaugęs krūmais, pažymėtina, jog minėtos 2017-07-05 apžiūros metu apžiūrėjus vietą, kurią nurodo apeliantas, matyti, jog ten auga miškas, o ne krūmai. Nors apeliantas teismo posėdžio metu teigė, jog plane matoma properša, tačiau faktiškai tokios properšos nėra, o visa nurodoma vieta yra apaugusi aukštais medžiais. Akivaizdu, jog apeliantas, teigdamas, jog galimas įrengti įvažiavimas yra apaugęs krūmais, klaidiną teismą.Apeliantas visiškai nepagrindžia savo reikalavimo drausti ieškovei įsigyti ne aukciono tvarka įsigyti įsiterpusios siauros sklypo juostos. Apeliantas deklaratyviai nurodo, jog ateityje planuoja atlikti tam tikrus veiksmus (pvz., suformuoti žemės sklypą), tačiau nenurodo, kuo ieškovė, įsigydama įsiterpusi sklypą, gali sutrukdyti apeliantui realizuoti savo planuojamus veiksmus ir kaip jų turinys gali iš esmės pasikeisti.Ginčas tarp ieškovės ir jo dėl šio įsiterpusio sklypo vyksta nuo 2015 m. pradžios, tačiau apeliantas nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovė ar koks nors kitas subjektas trukdė atlikti jo paties paminėtas pareigas. Apelianto minima V. B. žinojo visas aplinkybes, galėjo pareikšti savo nuomonę, netgi buvo šaukiama į teismą ir apie teismo posėdį jai pranešta tinkamai, tačiau neatvyko ir proceso eiga nesidomėjo, todėl akivaizdu, jog ji nėra suinteresuota minėto įsiterpusio sklypo įsigijimu.Ieškovė yra fizinis asmuo, kuris laikytinas silpnesniąja puse apelianto atžvilgiu, kas reiškia, jog apeliantas piktybiškai siekia sutrukdyti ieškovei teisėtai valdyti praeityje suklaidinimo pasėkoje užimtą žemės sklypą. Nei procesiniuose dokumentuose, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apeliantas nepateikė pagrindžiančių argumentų, kuo ieškovės užimta siaura juosta (27,29 m. plotis x 5,88 m. ilgis, kurios plotas 0.0161 ha) gali sutrukdyti eksploatuoti šalia esantį nesuformuotą valstybinį žemės sklypą.