Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės D. O. atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. O. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai dėl teisės įsigyti valstybinio žemės sklypo dalį ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindo bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą – ir dėl tiesiogiai įtvirtintų Konstitucijoje, ir dėl įgytųjų teisių – negali būti dirbtinai suvaržyta, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkintas šios teisės įgyvendinimas; šios teisės negalima paneigti. Teisė kreiptis į teismą, inter alia, suponuoja ir tinkamo teisinio proceso reikalavimą, kuris yra vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų (Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d., 2007 m. gegužės 15 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai ir kt.).

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį tuo pagrindu, kad pirmosios instancijos teismo vertinimu byla yra neteisminga bendrosios kompetencijos teismams ir turėtų būti nagrinėjama administraciniame teisme. Apeliantės teigimu ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar ieškinys teismingas tam teismui. Tai reiškia, kad turi būti įvertintos civilinės bylos teismingumo požiūriu reikšmingos aplinkybės. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Jeigu byla teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Dėl nurodytų priežasčių sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės.

Rūšinis teismingumas (competentia ratione materiae) reiškia, pirma, koks – bendrosios kompetencijos ar specializuotas – teismas turi nagrinėti bylą, t.y. nustatoma teismo rūšis; antra, tam tikros kategorijos bylų priskyrimą konkrečiai teismų sistemos grandžiai, t.y. kuris teismas nagrinės bylą kaip pirmosios instancijos teismas. Vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos atribojama administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis (ABTĮ 21 str. 2 d., CPK 36 str. 2 d.). Taigi bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcija atribojama atsižvelgiant ne vien tik į ginčo subjektą, bet ir į teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, teisinę prigimtį ir pobūdį. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (dominuojančio teisinio santykio taisyklė) (ABTĮ 21 str. 1 d., CPK 36 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė pateiktu ieškiniu prašo pripažinti ieškovei teisę išpirkti valstybinį žemės sklypą, esantį prie ieškovei priklausančios namų valdos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigoti Šalčininkų rajono savivaldybės administraciją suformuoti 0,0161 ha ploto valstybinį žemės sklypą, esantį tarp ieškovės priklausančios namų valdos sklypo, (duomenys neskelbtini) ir kelio (įvažiavimo) į valstybinį žemės sklypą prie Lietuvos pašto pastato bei žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Šalčininkų skyrių parduoti ne aukciono tvarka ieškovei 0,0161 ha valstybinį žemės sklypą, esantį tarp ieškovei priklausančio namų valdos žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) ir kelio (įvažiavimo) į valstybinį žemės sklypą prie Lietuvos pašto pastato bei žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), taip pat atlikti kitus būtinus veiksmus perkant – parduodant šį žemė sklypą. Taigi nagrinėjamoje byloje reiškiami reikalavimai dėl teisės pripažinimo išpirkti valstybinį žemės sklypą, įpareigojimo suformuoti valstybinį žemės sklypą bei įpareigojimo parduoti žemės sklypą ne aukciono tvarka. Ieškovės reikalavimai iš esmės susiję su nuosavybės teisių įgijimu. Nagrinėjant šį klausimą, aktuali Specialiosios teisėjų kolegijos nuosekli pozicija, jog valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas (žr., pvz., 2014 m. balandžio 29 d. nutartį Nr. T-60-2014, priimtą byloje Z. K. U. v. A. S. ir kt.; 2014 m. liepos 21 d. nutartį Nr. T-93-2014, priimtą byloje O. G. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, 2015 m. liepos 27 d. nutartį Nr. T-83/2015, priimtą byloje B. V. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos; 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartį Nr.T-119/2015, priimtą civilinėje byloje D. S. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos).

Įvertinus ieškinio dalyką ir pagrindą, darytina išvada, jog keliamas ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio, nes ieškinio reikalavimais ieškovė iš esmės siekia realizuoti teisę įsigyti valstybinės žemės sklypą, todėl byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą ir nutaręs atsisakyti priimti ieškovės ieškinį, priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 d. 3 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.