Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-11-03 · Civilinė byla Nr. e2-23604-845/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-11-03
Bylos Nr.
e2-23604-845/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-18101-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lijana Visokavičienė
Atsakovas
D. S., V. J.
Kategorijos
  • 2.6.29.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-23604-845/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18101-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3.; 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 3 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės savivaldybės įmonės (toliau – SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ patikslintą ieškinį atsakovams D. S. ir V. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų D. S. ir V. J. 652,15 Eur skolą už buto nuomą, 1,92 Eur delspinigių ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė jai patikėjimo teise perdavė valdyti dalį namo, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, atsakovams Vilniaus miesto savivaldybė nebuvo suteikusi teisės naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini), nėra priėmusi sprendimo išnuomoti jiems šią patalpą, o ieškovė su atsakovais nėra sudariusi gyvenamosios patalpos nuomos sutarties. Taip pat nurodė, kad 2014 m. birželio 30 d. Buto patikrinimo aktu Nr. 8849 nustatyta, kad atsakovė D. S. užėmė minėtą butą ir faktiškai juo naudojosi. Pasak ieškovės, 2014 m. kovo 21 d. Buto patikrinimo akte Nr. 8470 nurodyta, kad kaimynų teigimu, ginčo bute gyvena būtent atsakovė D. S.. Ieškovės teigimu, 2014 m. liepos 9 d. Buto perdavimo ir priėmimo aktu Nr. 5.22-14/0833 atsakovė D. S. jai perdavė minėtą gyvenamąją patalpą. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad atsakovė minėtu aktu įsipareigojo visas sąskaitas, išrašytas už suteiktas paslaugas iki buto perdavimo datos, apmokėti iki kito mėnesio paskutinės dienos, tačiau šio įsipareigojimo neįvykdė.

Ieškovė ieškinyje taip pat nurodė, kad 2014 m. birželio 27 d. buto patikrinimo aktu Nr. 8848 nustatyta, kad atsakovas V. J. užėmė minėtą Butą ir faktiškai juo naudojosi, ant minėto akto yra atsakovo parašas. Šiame akte nurodyta, kad Bute taip pat gyvena G. V., tačiau ieškovė tokio asmens su šiuo asmens kodu nerado. Pasak ieškovės, atsakovui V. J. įteiktas įspėjimas atlaisvinti užimtas patalpas.

Kadangi atsakovai užėmė gyvenamąją patalpą, atsakovė mano, jog jiems kyla ir pareiga mokėti nuomos mokestį. Dėl nurodytų priežasčių ieškovė iš atsakovų reikalauja solidariai priteisti už laikotarpį nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2013 m. liepos 31 d. susidariusį 652,15 Eur įsiskolinimą už buto nuomą. Ieškovė atsakovams už termino įvykdyti prievolę praleidimą taip pat priskaičiavo 1,92 Eur delspinigių.

Atsiliepimas

Atsakovė D. S. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Atsakovė nurodė, kad trumpai (kelis mėnesius) gyveno ginčo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuomet buvo susipykusi su sugyventiniu V. K. ir jis buvo atsakovę išvaręs iš savo buto, esančio (duomenys neskelbtini). Pasak atsakovės, ieškovei sumokėti reikalaujamos skolos sumos vienu kartu ji neturėjo galimybės, todėl, kiek pamena, išmokėjo ją dalimis. Atsakovės teigimu, ieškovė klaidingai nurodo, kad atsakovė Bute gyveno laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2013 m. liepos 31 d., kadangi ji bute gyveno tik keletą mėnesių, kol buvo susipykusi su savo sugyventiniu V. K..

Atsakovui V. J. ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo įteikti asmeniškai 2020 m. rugsėjo 30 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, ieškinyje nurodytų aplinkybių neginčijo.

2020 m. rugsėjo 28 d. nutartimi teismas nutarė civilinę bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, kadangi byloje pareikštas reikalavimas dėl mažos sumos priteisimo (CPK 441 straipsnio 1 ir 2 dalys). Šalys prieštaravimų dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka teismui nepareiškė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Atlikus ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 Vilniaus miesto savivaldybės taryba perdavė ieškovei patikėjimo teise valdyti visas Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, tarp jų ir šį Butą.

Iš 2014 m. birželio 27 d. Buto patikrinimo akto Nr. 8848 matyti, kad gavus elektroninį pranešimą dėl galimai savavališkai užimto buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo atliktas Buto patikrinimas ir jame rasti atsakovas V. J. ir G. V., kurie neteisėtai užėmė minėtą gyvenamąją patalpą ir faktiškai ja naudojosi. Atkreiptinas dėmesys, kad patys šio buto gyventojai prisipažino, kad Bute gyvena dvejus metus. Akte taip pat nurodyta, kad jiems įteiktas įspėjimas atlaisvinti patalpas arba kreiptis dėl dokumentų sutvarkymo. Patikrinus Gyventojų registro tarnybos duomenis, nustatyta, kad G. V. mirė (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad atsakovas V. J. ginčo Bute ir toliau tebegyvena. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad teismo siųsti procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti adresu (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro tarnybos duomenimis, atsakovo V. J. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta – Vilniaus miesto savivaldybė. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių neginčijo.

Ieškovė nurodė, kad 2014 m. birželio 30 d. Buto patikrinimo aktu Nr. 8849 nustatyta, kad bute rasta atsakovė D. S., kuri neteisėtai užėmė minėtą gyvenamąją patalpą ir faktiškai ja naudojosi. Atsakovė savo gyvenamosios vietos nurodytame Bute nėra deklaravusi. Gyventojų registro tarnybos duomenimis, atsakovė nuo 2015 m. kovo 18 d. savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi kitu adresu – (duomenys neskelbtini). Iš teismui pateikto 2014 m. liepos 9 d. Buto perdavimo ir priėmimo akto Nr. 5.22-14/0833 matyti, kad atsakovė ieškovei perdavė minėtą gyvenamąją patalpą, kurią buvo savavališkai užėmusi, t. y. įsikėlusi į Butą neturėdama tam teisinio pagrindo. Minėtu aktu atsakovė įsipareigojo visas gautas sąskaitas, išrašytas už suteiktas paslaugas iki Buto perdavimo datos, apmokėti iki kito mėnesio paskutinės dienos (tai liudija jos parašas nurodytame dokumente).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Nuomininkas turi pareigą laiku mokėti nuomos mokestį (CK 6.583 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pagrindu apsigyventi savivaldybės gyvenamojoje patalpoje yra savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis (CK 6.576 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybė atsakovams nebuvo suteikusi teisės naudotis Butu, nėra priėmusi sprendimo išnuomoti jiems šią patalpą, o ieškovė su atsakovais nėra sudariusi gyvenamosios patalpos nuomos sutarties.

Atsakovė D. S. savo atsiliepime į ieškinį neginčijo, jog Butu naudojosi neteisėtai, tačiau pažymėjo, kad minėtą butą buvo užėmusi ir faktiškai juo naudojosi tik kelis mėnesius, kol buvo susipykusi su savo sugyventiniu V. K., o ne laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2013 m. liepos 31 d., kaip ieškinyje nurodo ieškovė. Pažymėtina, kad atsakovė pateikė savo draugės J. K., kuri supažindino atsakovę su V. K., paaiškinimą, kuriame pastaroji nurodo, kad atsakovė Bute gyveno tris ar keturis mėnesius, kol buvo susipykusi su sugyventiniu ir šis ją buvo išvaręs iš savo buto, vėliau atsakovė D. S. su sugyventiniu susitaikė ir grįžo gyventi pas jį. Teismui pateiktame 2014 m. birželio 30 d. Buto patikrinimo akte Nr. 8849 nurodyta, kad atsakovė sutinka apmokėti įsiskolinimą už Buto nuomą nuo 2013 m. liepos 15 d. Šį aktą pasirašė ir su jame nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis atsakovė sutiko.

Teismas pažymi, kad atsakovai D. S. ir V. J., nors ir nebuvo sudarę nuomos sutarties su ieškove, tačiau Butu savavališkai naudodamiesi ir nemokėdami ieškovei nuomos mokesčio pažeidė ieškovės, kaip jai Vilniaus miesto savivaldybės patikėto turto valdytojos, teises. Minėtais neteisėtais atsakovų veiksmais pažeidžiami ir kitų asmenų interesai, nes Vilniaus miesto savivaldybė negali suteikti minėtų patalpų teisėtai naudotis asmenims, atitinkantiems Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nustatytus kriterijus, kuriems esant, asmenys turi teisę į socialinio būsto nuomą.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktika dėl šių įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo yra nuosekli ir išsami. Šis teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010 ir 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).

Pagal ieškovės pateiktą paskaičiavimą, įsiskolinimas už Buto nuomą laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2013 m. liepos 31 d. sudaro 652,15 Eur, taip pat už termino sumokėti praleidimą paskaičiuota 1,92 Eur delspinigių.

Nagrinėjamu atveju atsakovė D. S. atsiliepime į ieškinį teigė, kad ginčo Butą buvo savavališkai užėmusi tik kelis mėnesius. Kiti byloje esantys duomenys (2014 m. birželio 27 d. Buto patikrinimo aktas Nr. 8848) liudija, jog Butą buvo savavališkai užėmę kiti asmenys – atsakovas V. J. ir G. V., pasak kurių Butu jie faktiškai naudojosi dvejus metus. Darytina išvada, jog pagal teismui pateiktus duomenis, labiau tikėtina, jog skolos susidarymo laikotarpiu (nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2013 m. liepos 31 d.) Butu be teisėto pagrindo faktiškai naudojosi, t. y. buvo jį savavališkai užėmę, atsakovas V. J. ir G. V. (mirusi (duomenys neskelbtini)), o atsakovė D. S. šiuo Butu faktiškai naudojosi tik keletą mėnesių.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo skolą už Buto nuomą iš atsakovų priteisti solidariai, kadangi byloje nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių, kad atsakovė D. S. ginčo Bute gyveno visą skolos susidarymo laikotarpį, t. y. nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2013 m. liepos 31 d. Byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, jog labiau tikėtina, kad atsakovė Bute gyveno tris mėnesius. Dėl nurodytų priežasčių ieškinys tenkinamas iš dalies ir ieškovei iš atsakovo V. J. priteisiama 588,25 Eur skolos suma už Buto nuomą laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2013 m. balandžio 30 d., o iš atsakovės D. S. ieškovei priteisiama 63,90 Eur suma, paskaičiuota už trijų mėnesių laikotarpį, t. y. nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki liepos 31 d., pagal ieškovės teismui pateiktą 2020 m. vasario 11 d. pažymą apie įsiskolinimą už Buto nuomą.

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Kadangi atsakovai praleido savo piniginės prievolės įvykdymo terminą, todėl ieškovei iš atsakovo V. J. priteisiama 1,73 Eur delspinigių, o iš atsakovės D. S. ieškovei priteisiama 0,19 Eur delspinigių, apskaičiuotų pagal ieškovės pateiktą 2020 m. vasario 11 d. Delspinigių paskaičiavimo lentelę. Delspinigiai pagrįstai ir teisėtai paskaičiuoti 1995 m. sausio 26 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ Nr. 1-775 pagrindu.

Iš atsakovų ieškovei taip pat priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (nuo 589,98 Eur sumos iš atsakovo V. J. ir nuo 64,09 Eur sumos iš atsakovės D. S.) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugsėjo 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Ieškinį patenkinus iš dalies, į valstybės biudžetą iš atsakovo V. J. priteisiama 13,53 Eur žyminio mokesčio, o iš atsakovės D. S. – 1,47 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo atsakovams išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-355) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovų nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 259 – 260 straipsniais, 268 – 270 straipsniais, 441 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovei SĮ „Vilniaus miesto būstas“ (j. a. k. 124568293) 588,25 Eur (penkių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų ir 25 ct) skolą, 1,73 Eur (vieną eurą ir 73 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (589,98 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus ir 98 ct) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugsėjo 25 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovei SĮ „Vilniaus miesto būstas“ (j. a. k. 124568293) 63,90 Eur (šešiasdešimt trijų eurų ir 90 ct) skolą, 0,19 Eur (nulį eurų ir 19 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (64,09 Eur (šešiasdešimt keturis eurus ir 9 ct)) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugsėjo 25 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 13,53 Eur (trylika eurų ir 53 ct) bylinėjimosi išlaidų ir iš atsakovės D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 1,47 Eur (vieną eurą ir 47 ct) bylinėjimosi išlaidų. Šios sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lijana Visokavičienė