Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei I. L., jos atstovei advokatei Liudmilai Žiubikienei, išvadą duodančios institucijos – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Vladui Narmontui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. L. ieškinį atsakovui Z. L., išvadą duodančiai institucijai – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-09-29 teisme gautas ieškovės I. L. ieškinys atsakovui Z. L., išvadą duodančiai institucijai – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Šalių nepilnamečių vaikų G. L. ir M. L. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove I. L..

Nuo ieškinio padavimo teismui dienos priteisti iš atsakovo Z. L. nepilnamečiams vaikams periodines kas mėnesines išmokas, G. L. po 200 Eur, M. L. po 100 Eur, iki vaikų pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo Z. L. visas bylinėjimosi išlaidas ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (b. l. 1-3).

Atsakovui Z. L. procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas įteikti tinkamai, t. y. asmeniškai (b. l. 23, 27). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nustatytu terminu nepateikė. Teismo posėdyje nedalyvavo.

Teismo posėdyje ieškovė I. L. savo ieškinį palaikė ir prašė jį patenkinti ieškinyje nurodytais motyvais.

Ieškovės atstovė advokatė Liudmila Žiubikienė teismo posėdyje ieškinį taip pat palaikė ir prašė jį patenkinti.

Liudytoja L. N. teismo posėdyje parodė, kad visą laiką prieš I. L. buvo naudojamas psichologinis smurtas. Ji yra susirgusi depresija, šiuo metu gydosi, geria vaistus, jai gyvenant krizių centre, jos sveikata gerėja.

Išvadą duodančios institucijos atstovas Vladas Narmontas teismo posėdyje teigė, kad ieškinį iš esmės palaiko. Rašytinės išvados dėl vaikų gyvenimo sąlygų duoti negali ir ji netikslinga, nes šiuo metu vaikai su mama gyvena krizių centre.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė I. L. (ikisantuokinė pavardė – Liaugminaitė) ir atsakovas Z. L. susituokė 2011 m. gruodžio 31 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 359 (b. l. 6). Šalims iki santuokos sudarymo, t. y. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus G. L., o (duomenys neskelbtini) sūnus M. L. (b. l. 7, 8). Ieškovės I. L. vidutinės mėnesinės pajamos pagal Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2016-07-21 pažymą Nr. SP6-975, yra 282,30 Eur, tame tarpe 267,10 Eur socialinė pašalpa, 15,20 Eur išmoka vaikui (b. l. 11). Santuokos metu šalys nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neįgijo (b. l. 12-15).

Dėl santuokos nutraukimo

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.). Bylos duomenimis ir iš ieškovės paaiškinimų galima pagrįstai konstatuoti, kad atsakovas žiauriai elgėsi su šeima ir visiškai ja nesirūpina, nes nuolat girtuokliauja, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo

Ieškovė reikšdama ieškinį neprašė nustatyti vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos. Teismas pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad praktika, kai, nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas vaiko gyvenamosios vietos klausimas, nenustatant, kaip vaikas bendraus su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina, reiškia nepakankamą vaiko teisių apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Tėvų pareiga ir teisė auklėti savo vaikus, tėvams nutraukus santuoką, nekinta, kaip nekinta ir vaiko teisės (CK 3.161 str. 6 d.). Teismai, spręsdami santuokos nutraukimo klausimą, turi užtikrinti vaiko teises ir jų stabilumą, kad jos nepakistų tėvams nutraukus santuoką, todėl santuokos nutraukimą reguliuojančios teisės normos (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis) sistemiškai aiškintinos kartu su 3.169 ir 3.170 straipsniais. Vadinasi, visus su nepilnamečiais vaikais susijusius klausimus teismas turi išspręsti nutraukdamas santuoką, net jeigu tie klausimai expressis verbis ir nėra nustatyti pirmiau minėtose santuokos nutraukimą reglamentuojančiose teisės normose.

Jei tėvai, reikšdami ieškinį dėl santuokos nutraukimo, nenurodo, kaip bus užtikrinta vaiko teisė bendrauti su tuo iš tėvų, su kuriuo jis gyvens skyriumi, teismas turi pasiūlyti aptarti šį klausimą teismo posėdžio metu, o jei teismas išsiaiškina, kad tėvams bendru sutarimu nepavyksta nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma, teismas savo iniciatyva sprendžia, kaip bus įgyvendinta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų (CPK 376 str.). CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo aktyvaus veikimo pareiga šeimos bylose reiškia teismo pareigą, nagrinėjant bylą, siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai.

Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Skyrium gyvenančio tėvo bendravimo teisę užtikrina įstatymas, o teismas tik nustato naudojimosi ja tvarką, jei šalys negali susitarti pačios. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Pareiga reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Be to, vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką.

Nesant šalių valios dėl bendravimo tvarkos, teismo iniciatyva nustatytina tokia nepilnamečių vaikų G. L. ir M. L. bendravimo su tėvu Z. L. tvarka: pasitelkiant internetą, telefonu, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogų metu, ar kitu vaikų poreikius ir norus atitinkančiu būdu.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų. Vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 str.).

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šie kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).

Šios bylos kontekste svarbu pažymėti, kad atsakovas duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė. Ieškovės vidutinis pajamos iš socialinių pašalpų yra apie 282,30 Eur. Nustatant vaikams priteistino išlaikymo dydį atsižvelgtina į vaikų amžių, ieškovės padarytus paskaičiavimus, pagal kuriuos Sūnaus G. L. išlaikymui per mėnesį išleidžia apie 346 Eur, o sūnui M. L. išlaikyti per mėnesį išleidžia 191-200 Eur. Pažymėtina, kad ieškovės pajamos mažesnės už jos deklaruojamas išlaidas vaikams išlaikyti, todėl padaryti skaičiavimai verčia abejoti jų teisingumu ir tikslumu. Be to, ieškovė nepateikė jokių duomenų apie vaikų ikimokyklinio ugdymo, mokymosi įstaigas.

Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis ir aptartu teisiniu reglamentavimu, teismas sprendžia, kad prašomas priteisti išlaikymo dydis yra nepagrįstas, todėl mažintinas. Tokiu būdu iš atsakovo Z. L. nepilnamečiams vaikams G. L. ir M. L. priteistina po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismo nuomone toks išlaikymo dydis yra teisėtas ir pagrįstas, nepažeidžia išlaikymo dydžio nustatymą reglamentuojančių materialiosios teisės normų ir nenukrypsta nuo jų išaiškinimų, pateiktų kasacinio teismo praktikoje.

Teismo nuomone ši suma bus pakankama tenkinti vaikų poreikius bei nėra per didelė sveikam ir darbingam tėvui, turinčiam pareigą rūpintis savo nepilnamečiais vaikais ir atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus.

Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Ieškovė I. L. skirtina nepilnamečių vaikų G. L. ir M. L. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 str.).

Nutraukus santuoką dėl atsakovo kaltės, nepilnamečių vaikų G. L. ir M. L. gyvenamoji vieta nustatytina su jų motina ieškove I. L., tai geriausiai atitiks vaikų interesus, be to, ginčo tarp šalių šiuo klausimu nėra. Su tokia pozicija sutinka ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos turimos pavardės: L., L..

Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (CK 3.66 str. 1 d., CPK 385 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo Z. L. priteistina valstybei žyminis mokestis ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio pagal sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ir pagal įstatymą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), todėl iš atsakovo valstybei priteistinas 144 Eur (2 x 200 Eur x 12 mėn. x 3 proc. = 144 Eur) žyminis mokestis dėl išlaikymo, ir 41 Eur dėl santuokos nutraukimo. Taip pat 162,12 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98, 259, 260, 270, 385 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės I. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo Z. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2011 m. gruodžio 31 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 359, dėl sutuoktinio Z. L. kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti turimas pavardes: L., L..

Priteisti iš atsakovo Z. L. nepilnamečiams vaikams G. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. L., gim. (duomenys neskelbtini), po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016-09-30 iki vaikų pilnametystės.

Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę I. L. nepilnamečių vaikų G. L. ir M. L. išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti nepilnamečių vaikų G. L. ir M. L. gyvenamąją vietą su jų motina I. L..

Nustatyti nepilnamečių vaikų G. L. ir M. L. bendravimo su tėvu Z. L. tvarką, nustatant, kad tėvas bendraus su vaikais: pasitelkiant internetą, telefonu, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogų metų, ar kitu vaikų poreikius ir norus atitinkančiu būdu.

Išieškoti iš atsakovo Z. L. į valstybės biudžetą 185 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio ir 162,12 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos pavadinimas: žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu, įmokos kodas – 5660; įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, įmokos kodas – 5630).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.