Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M. a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. 2017 metų kovo 11 dieną apie 17.30 val. viešoje vietoje - gatvėje prie namo, esančio adresu Gedimino g. 129A, Kaišiadoryse, kitų asmenų akivaizdoje žodinio konflikto metu tyčia iš chuliganiškų paskatų, elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, nukentėjusiajam I. K. sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį kumščiu į veidą ir padarė nosies kaulų lūžį bei poodinę kraujosruvą veide, tokiu būdu padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą bei nukritusiam ant grindinio nukentėjusiajam sudavė dar du smūgius kojomis į kairį šoną, taip sukeldamas nukentėjusiajam I. K. fizinį skausmą. Taip, nepaisydamas elgesio ir moralės normų, pažeidė nukentėjusiojo I. K. bei pašalinių asmenų teisę į saugią ir ramią aplinką, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis A. M. apklausiamas visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, kurio padarymu yra kaltinamas, ir parodė, kad tą dieną tarp jo ir nukentėjusiojo jau buvo įvykęs konfliktas, kai jis jam nuėmė nuo galvos kepurę. Konfliktas buvo gal pusvalandį ar valandą prieš tai, kai jis nukentėjusiajam sudavė smūgį. Tai vyko tarp 131 ir 129 namo. Su nukentėjusiuoju pažįstami iš matymo. Konfliktas prasidėjo, kai nukentėjusysis prasilenkiant jam nuėmė kepurę ir užsidėjo sau ant galvos. Jis tada jį pasivijo ir nusiėmė savo kepurę. Tada ir įvyko konfliktas. Jautėsi įžeistas, dėl to ir sudavė nukentėjusiajam į veidą. Buvo labai susijaudinęs, todėl pasielgė netinkamai ir neracionaliai. Sudavė vieną smūgį, ką užfiksavo ir gydytojai. Nosies sulaužyti nenorėjo. Nukentėjusiojo teigimu, jam dar buvo spirta su koja. Mano, kad taip buvo, jeigu jis prisimena. Nukentėjusįjį išvežė greitoji. Po įvykio su juo bendravo, atlygino žalą, atsiprašė. Jis parašė, kad jo atsiprašė, pretenzijų neturi. Pas jį buvo 2 kartus.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais:

Nukentėjusiojo I. K. parodymais, kad 2017-03-11 "Automobilisto' kooperatyvo garažuose, gali būti Gedimino g.133, Kaišiadorių mieste, šventė draugo gimtadienį. Vartojo alkoholinius gėrimus. Maždaug apie 16.00 - 17.00 val., prie minėto garažo atėjo buvęs jo draugas A. M., kuris, matė iš laikysenos ir iš kalbos, buvo išgėręs. Jis norėjo įeiti į vidų ir išgerti kartu su jais, tačiau jie visi kategoriškai buvo prieš ir jam pasakė, kad jis čia nepageidaujamas. Ar kalbėdamas su A. jam juokais nuėmė ranka nuo galvos kepurę ir užsidėjo sau ant galvos, dabar jau neatsimena, nes buvo išgėręs. Kai A. buvo pasakyta, kad jis nepageidaujamas, A. išėjo link namų pusės. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Apie 17.30 val. jis irgi sugalvojo eiti į namus. Į namus ėjo takeliu, esančiu prie 129 A namo Gedimino gatvėje. Eidamas pamatė link jo šaligatviu einantį A. M.. Prasilenkiant ties šiukšlių konteineriais, kurie yra prie 129 A gyvenamojo namo, Gedimino g., Kaišiadorių mieste, nieko nesakęs A. kumščiu sudavė vieną smūgį jam į veidą ir pataikė į nosį, kaip vėliau paaiškėjo, nosį sulaužė. Po suduoto smūgio jis nukrito ant žemės, tuomet A. jam dar sudavė kojomis du smūgius į kairį šoną. Jis prarado sąmonę, kas vyko toliau, neatsimena. Atsibudo, kai jau buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba, kuri jį išvežė į Kauno klinikas. A. M. pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš. ( b. l. 17, 19 )

Specialisto išvadoje Nr.G981/2017(02) nurodyta, kad I. K. konstatuota nosies kaulų lūžis ir nepatikslintos lokalizacijos poodinė kraujosruva veide. Nosikaulių lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Poodinė kraujosruva izoliuotai vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 36).

Liudytoja J. S. parodė, kad 2017 metų kovo mėn., tiksliai datos neprisimena, apie 17.00 val. ji ėjo namo ir netoli namų (duomenys neskelbtini), už namo pamatė, kaip vienas vaikinas muša kitą vaikiną. Tų vaikinų ji nepažįsta, jų neįsidėmėjo, kaip jie apsirengę, jų neatpažintų. Matė, kaip vienas vaikinas mušą kitą, kuris gulėjo ant žemės, mušė rankomis ir kojomis. Pranešė bendruoju pagalbos telefonu apie įvykį ir nuėjo į namus (b. l. 32)

Iš ROIK įvykių suvestinės matyti, kad apie įvykį pranešta iš mobiliojo ryšio telefono, kurio numeris Nr. (duomenys neskelbtini), o juo naudojasi J. S. (b.l. 11-12).

Šioje byloje kaltinimo A. M. esmė buvo ta, kad jis tuo pačiu metu sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir kartu iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo I. K. sveikatą. Išanalizavus byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisme ištirtus įrodymus konstatuotina, kad kaltinimas A. M. pasitvirtino.

Kaip matyti iš paties kaltinamojo parodymų, jis iš esmės visiškai prisipažino padaręs visas nusikalstamas veikas, kurių padarymu buvo kaltinamas. Parodė, kad nukentėjusiajam sudavė smūgį į veidą tiesiog dėl to, kad buvo įsižeidęs dėl to, kad iš jo nukentėjusysis prieš tai buvo atėmęs kepurę. Paaiškino, kad taip pasielgė, nes buvo labai susijaudinęs ir įsižeidęs. Nors nukentėjusysis parodė, kad kaltinamasis galėjo smurtauti prieš jį dėl to, kad prieš tai jis atsisakė jį įsileisti į savo garažą, kur kartu su kitais draugais gėrė alkoholį, kaltinimui tai esminės reikšmės neturi. Tiek vienu, tiek kitu atveju nurodytos aplinkybės vertintinos kaip aiškiai menkavertė dingstis tam, kad smurtauti, juolab sutrikdyti kitam asmeniui sveikatą, kelti sumaištį. Dėl įvykio ne tik nukentėjusysis, bet ir aplinkiniai buvo pažeminti bei šokiruoti, sutrikdyta ne tik nukentėjusiojo sveikata, bet ir visuomenės rimtis.

Taigi, ištirti įrodymai sudaro pagrindą konstatuoti, kad A. M. kaltinime nurodyto įvykio metu metu elgėsi iš tiesų įžūliai, agresyviai bei vandališkais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą yra numatyta BK 284 straipsnyje. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 str. taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje tokių asmenų buvo, ar ne (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-506/2013). Šios bylos kontekste pažymėtina, kad sprendžiant, ar konkreti kaltinime nurodyta vieta yra viešoji vieta, svarbu tai, kad ir pats kaltinamasis, ir kiti asmenys įvykių metu turėjo galimybę netrukdomi atitinkamoje vietose būti, nes tai yra gatvė, joje be kaltininko ir nukentėjusiojo galėjo būti ir pašalinių žmonių. Todėl teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis A. M. įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais tuo pačiu nepagarbą demonstravo ir aplinkiniams viešoje vietoje.

Teismas pažymi, kad kaltinamojo veika I. K. atžvilgiu be BK 284 str., numatančios atsakomybę už viešosios tvarkos pažeidimą, papildomai iš idealiosios sutapties buvo kvalifikuota ir pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas iš chuliganiškų paskatų. Būtinasis nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 2d. 8p., požymis, be pasekmių – nesunkaus sveikatos sutrikdymo, yra ir chuliganiškos paskatos. A. M. ir buvo atiduotas teismui kaltinant jį, būtent dėl tokių paskatų nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo I. K. sveikatą. Teismų praktikoje vertinant, ar buvo chuliganiškos paskatos, yra vertinamas kaltinamojo atsako į konfliktą su nukentėjusiuoju adekvatumas, tokio atsako priežasties reikšmė.(kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50/2006, 2K- 501/ 2006, Nr. 2K- 82/ 2007 ir kt.).

Byloje ištirti įrodymai patvirtina ir tai, kad A. M. kaltinime nurodytame įvykyje veikė tiesiogine tyčia. Viešosios tvarkos pažeidimo padarymas tiesiogine tyčia reiškia, kad pažeidėjas suvokia, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to nori. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ir tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-303/2014). Teismų praktikoje visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-450/2010, 2K-55/2011, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-303/2014). Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, teismų praktikoje atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek laiko truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-397/2005, 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009). Kaltininko veiksmus kvalifikuojant pagal BK 284 straipsnį nėra būtina, kad viešoji tvarka būtų pažeista, matant žmonių miniai. Veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir tada, kai kaltininkas, pažeisdamas viešąją tvarką, atitinkamai veikia bent vieno pašalinio asmens akivaizdoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452/2011).

Šios bylos kontekste teismas pažymi, kad kaltinamojo A. M. fizinio smurto naudojimas kaltinime nurodytoje viešoje vietoje prieš nukentėjusįjį be pateisinamos priežasties, yra neabejotinai įžūlūs veiksmai, kuriais demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, jais šiurkščiai pažeidžiamos visuomenėje nusistovėjusios ir įstatymais įtvirtintos visuomenės narių bendro gyvenimo taisyklės. Šitaip viešoje vietoje elgdamasis asmuo neabejotinai supranta, kad pažeidžia viešąją tvarką, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis, ir to nori, todėl konstatuotina, jog kaltinamasis A. M. nusikalstamą veiką, kurios padarymu buvo kaltinamas, padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

Šioje byloje ištirti įrodymai taip pat patvirtina, kad dėl kaltinamojo A. M. įžūlaus elgesio, smurtavimo, nesant tam jokios pateisinamos dingsties, tiek nukentėjusysis, tiek ir kiti aplinkiniai buvo šokiruoti ir išgąsdinti, dėl šių kaltinamojo veiksmų į įvykio vietą buvo iškviesta policija, greitoji medicinos pagalba. Todėl pagrįstai galima daryti išvadą, kad kaltinamajam įžūliais veiksmais bei grasinimais, taip pat vandališkais veiksmais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, tai yra atsirado BK 284 str. numatyti padariniai.

Teismas pažymi ir tai, kad pagal BK 284 straipsnio dispoziciją veikos padarymo motyvas ir tikslas, konstatuojant šią veiką, nėra privalomi požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-249/2009, 2K-414/2010, 2K-450/2010, 2K-386/2013). BK 284 straipsnyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, tarp jų ir asmeninių. Dėl asmeninių paskatų padaryta veika, kuria pažeidžiama viešoji tvarka, gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį kaip viešosios tvarkos pažeidimas, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-445/2013).

Todėl nagrinėjamu atveju yra visiškai nesvarbu, dėl kokių priežasčių ar motyvų A. M. kaltinime nurodytu atveju ėmė elgtis įžūliai bei smurtauti viešoje vietoje. Svarbu yra tai, kaip nustatyta, kad jis elgėsi įžūliai, smurtavo ir grasino viešoje vietoje, dėl ko buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, tai yra atsirado BK 284 str. 1 d. numatyti padariniai.

Kadangi šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl nustatytos pasekmės, tai yra sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, lemia pačios veikos baigtumo momentą. Iš to matyti, kad A. M. veika pagal BK 284 straipsnį teisingai kvalifikuota kaip baigta nusikalstama veika.

Konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą A. M. pripažinti kaltu padarius BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. numatytas nusikalstamas veikas, kvalifikuotinas kaip idealioji nusikalstamų veikų sudėtis) ir už tai jam paskirti bausmę.

Kadangi apklausiamas kaltinamasis išreiškė norą būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina įvertinti ir galimybes pritaikyti nagrinėjamu atveju šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.

BK 40 str. 1 d. nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 str. 2 d. yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 str. tik esant visų šio straipsnio 2 d. išvardytų sąlygų visumai.

Be to, BK 40 str. 1 ir 3 d. yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Teisiamojo posėdžio metu A. M. parodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, visiškai jį pripažino. Be to, jis paaiškino, kad atsiprašė nukentėjusiojo, su juo susitaikė, jis jam pretenzijų nereiškia. Pageidavo posėdyje dar kartą atsiprašyti nukentėjusiojo, kuris dėl išvykos į užsienį posėdyje dalyvauti negalėjo. Be to, atlygino Valstybinei ligonių kasai padarytą žalą dėl nukentėjusiojo gydymui patirtų išlaidų.

Teismas, išklausęs kaltinamojo parodymų, parodyto kaltinamojo noro susitaikyti, ir kompensuoti padarytą žalą, konstatuoja, jog tokie kaltinamojo veiksmai rodo jo besąlyginį įsipareigojimą atlyginti nukentėjusiajam ir žalą, jeigu ji buvo padaryta, taip pat ir nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo.

Todėl atsižvelgdamas į įstatymo nuostatas, aukščiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, jog A. M. padarė nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, kvalifikuotinus kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis (viena veika pažeisti du teisiniai gėriai, kas kvalifikuojama pagal du atskirus BK straipsnius), visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, taip pat tai, kad jis nebuvo teistas, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, administracine tvarka nebaustas, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, yra gautas laiduotojos B. M., kuri yra kaltinamojo mama, prašymas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį jai pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis A. M. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, dėl ko galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 straipsnį perduodant jį pagal laidavimą B. M. vienerių metų laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 straipsnyje, nutraukti (BK 40 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad B. M. galima pasitikėti kaip laiduotoja, nes ji nėra teista, administracine tvarka nebausta, yra kaltinamojo mama, pas kurią kaltininkas ir gyvena. Teismas sprendžia, kad ji objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Kokių nors duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja, byloje nėra.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 107 str., 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 4 d., 304 str., 305 str. 4 d., 6 d., 307 str. 5 d., 6 d., 7 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. perduodant jį laiduotojos B. M. atsakomybėn BK 40 str. pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti A. M., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.