Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utena,

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant E. M., ieškovui E. Š., ieškovei D. Š. ir jos atstovui advokatui J. R., atsakovui V. Š. ir jo atstovui advokato padėjėjui M. D., trečiųjų asmenų Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir Utenos rajono savivaldybės administracijos atstovams nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. Š. ir E. Š. ieškinį atsakovui V. Š. dėl pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir Utenos rajono savivaldybės administracija

Aprašomoji dalis

nustato:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

LR CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisminės gynybos prieinamumo principas garantuoja kiekvienam asmeniui, manančiam esant jo pažeistas teises ar įstatymo saugomą interesą, teisę į teisminę gynybą. LR CPK 13 straipsnyje nustatytas dispozityvumo principas reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę, kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti ir, suformuluodamas ieškinio pagrindą bei dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas.

Ieškovai ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą nugriauti savavališkai statomą kelio statinį, pašalinti žvyrą, sutvarkyti suniokotą pievą ir atstatyti kraštovaizdį, buvusį iki teisės pažeidimo. Jų ieškinio pagrindas yra faktinės aplinkybės, kad atsakovas savavališkai, t.y. nebūdamas žemės sklypo savininku, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo, įrenginėja kelią jiems, ieškovams, nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (Nr. duomenys neskelbtini)), tuo pažeidžia jų teises nekliudomai naudotis apibrėžta žemės sklypo dalimi. Be to, ieškovai yra įsitikinę tuo, kad, jei ir būtų pripažinta, jog žemės sklypo dalis (Nr. duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, atsakovo įrenginėjamas kelias turėtų būti nugriautas (pašalinant savavališkos statybos padarinius), nes jis įrenginėjamas savavališkai, pažeidžiant ieškovų teises ir interesus (nesuderinus statybos ir statiniui būtino sklypo ribų su ieškovais ir taip pažeidus jų nuosavybės teises), o taip pat atsakovui nesant žemės sklypo savininku, neturint nustatyta tvarka išduoto projekto ir/ar statybos leidimo. Atsakovas, ieškovų nuomone, yra įpareigotinas išvežti žvyrą, išlyginti suniokotų žemės sklypų (Nr. duomenys neskelbtini), Nr. duomenys neskelbtini), Nr. duomenys neskelbtini)) paviršių.

LR CK LR CKLR 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis).

Ieškovai, reikšdami negatorinį ieškinį LR CK 4.98 straipsnio pagrindu, privalo įrodyti, kad jie yra žemės sklypo savininkai, kad atsakovas pažeidė jų, kaip savininkų, teises, t. y. tik savininkas turi teisę ginti savo pažeistas nuosavybės teises.

Ieškovai civilinėje byloje Nr.2-105-356/2011, iki kurioje priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo buvo sustabdyta (163-164 b.l., t.1) ši nagrinėjama civilinė byla, prašė panaikinti Utenos apskrities viršininko 2010-03-16 įsakymą Nr.14-531, o jo pagrindu Valstybės įmonės Registrų centro Utenos filialo 2010-03-17 registruotus žemės sklypo, kadastrinis Nr. Nr. duomenys neskelbtini), duomenis pripažinti negaliojančiais nuo jų nustatymo ir įregistravimo nekilnojamojo turto registre dienos, tačiau 2011 m. gegužės 19 d. teismo sprendimu ieškinys buvo atmestas (3-11 b.l.,t.3., c/b Nr.2-105-356/2012 ). Taigi žemės sklypas, kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini), nuosavybės teise yra valdomas ne ieškovų, o Lietuvos Respublikos. Šio sklypo pobūdis – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams (29-30 b.l., t.1).

Ieškovai pateikė antstolio A. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus 2009-09-15 ir 2010-04-19 (10-72 b.l., t.2), kurie, ieškovų teigimu, akivaizdžiai parodo, koks jų žemės sklypo kraštovaizdis buvo iki teisės pažeidimo ir po to. Ieškinys pareikštas dar iki civilinės bylos Nr.2-105-356/2011 išnagrinėjimo, t.y. ieškovams turint mintyje, kad žemės sklypas, kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini), persidengia su ieškovų nuosavybės teise valdomu žemės sklypu, kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini) (12-13 b.l., t.1). 2009-09-15 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad vietomis užfiksuotos žymės, panašios į provėžas, apaugusias samanomis ir žole, bei molingame grunte įspaustų senų provėžų liekanos, kurios užaugę žolėmis ir samanomis, kitais augalais. Tai patvirtina tą faktą, kad šioje vietoje ir buvo įsiterpęs vietinės reikšmės 6 metrų pločio kelias (31 b.l., t.1). 2010-04-19 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad pasitelkus techniką buvo vežamas, pilamas, lyginimas žvyras. Antstolis nėra aprašęs išvažinėtos ir užpiltos žvyru juostos pločio. Kitokių įrodymų, kad išvažinėtos ir žvyru užpiltos juostos plotis viršytų 6 metrus, ar nuo sodybos link upelio eitų ne 6 metrų pločio kelio juosta, nepateikė. Taigi padaryti pagrįstą išvadą iš ieškovų pateiktų įrodymų apie tai, kad išvažinėti ir užpilti žvyru yra ieškovams nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai (Nr. duomenys neskelbtini) ir Nr. duomenys neskelbtini)), nėra pagrindo.

Kelio juosta (Nr. duomenys neskelbtini)), ant kurios atsakovas pylė žvyrą, eina nuo kelio, nutiesto per duomenys neskelbtini) kaimą, iki ieškovų sodybos ir tolyn per ieškovų žemės sklypą (Nr. duomenys neskelbtini)), tačiau ieškovams nuosavybės teise nepriklauso, todėl ieškinys, jų pareikštas atsakovui LR CK 4.98 straipsnio pagrindu, atmestinas kaip neįrodytas (LR CPK 178 str.).

Tuo atveju, kai reikalavimas reiškiamas, remiantis LR CK 4.103 straipsnio 2 dalimi, ir statybos teisėtumas ginčijamas teisės aktų reikalavimų pažeidimo pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra tik statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas, t. y. kaimyninio sklypo savininkas turi įrodyti, kokie teisės aktai ir kaip pažeidžiami, tačiau neturi įrodinėti, kokių neigiamų padarinių (žalos) jam sukelia tokios statybos.

Ieškovų nuomone, tas faktas, kad atsakovas sudarė susitarimą su įmone, kuri, ieškovų teigimu, sunkiasvore technika vežė, pylė, lygino žvyrą, rodo, jog atsakovas vykdė būtent kelio statybą, o tam, kaip numatyta LR Statybos įstatymo 23 str., būtina turėti statybą leidžiantį dokumentą.

LR Kelių įstatymo 1995 m. gegužės 11 d. Nr. I-891(nauja redakcija Nr. IX-1113 2002-10-23 su papildymais ir pakeitimais)) 2 straipsnio 3p. prasme, kelias yra inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui, kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme.

Ieškovai dėl atsakovo veiksmų (į žemės sklypą vežamo, pilamo ir lyginimo žvyro, niokojamos pievos ir pravažiavimo) dar 2010 metų balandį kreipėsi į Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyrių, kuris gautą pareiškimą nagrinėti persiuntė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui.

Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (nauja įstatymo redakcija nuo 2002 m. liepos 1 d.) 28 str. (redakcija, galiojusi laikotarpiu nuo 2009-12-05 iki 2010-09-30) nustatė, kaip turi reaguoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnai, kuriems pagal Įstatymo jiems priskirtą kompetenciją yra pavesta atlikti statybos valstybinę priežiūrą, jei nustatoma, kad statinys pastatytas ar statomas savavališkai.

Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atsakingi darbuotojai 2010-04-28 buvo nuvykę į vietą, patikrino ir nustatė, kad lauko keliukas, praeinantis pro ieškovės sklypą (Nr. duomenys neskelbtini)), yra skirtas privažiavimui prie sodybos ir tolimesnių kaimyninių sklypų, esančių už upelio, kad žemės sklypo (Nr. duomenys neskelbtini)), kuris yra skirtas susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams, pavadinti keliu negalima, nes jis neturi kelio požymių, todėl, šios institucijos nuomone, pravažiavimo užpylimas gruntu neleidžia tvirtinti, kad vykdomos naujo kelio statybos. (98-99 b.l., t.1). Duomenų, kad šį institucijos atsakymą ieškovai būtų skundę Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, nėra.

STR 2.06.03:2011 „Automobilių keliai“, kuris nustato reikalavimus visų nuosavybės formos kelių už gyvenamųjų vietovių ribų tiesimo, rekonstravimo ir taisymo projektavimui, įtvirtina, kad įrengiant kelią turėtų būti nuimamas derlingas žemės sluoksnis, įrengiant paviršinio vandens nuleidimą ir kt. daroma sankasa, tada pilamas gruntas, jis tankinamas. Atsakovo per trečiuosius asmenis atliktų minėtų veiksmų pobūdis leidžia padaryti išvadą, kad jais atsakovas nesiekė sukurti naują statinį – kelią, kuris turėtų keliams privalomus požymius, ir kad šie veiksmai neturi tęstinumo, nes statant kelius, minėta, gruntas pilamas po to, kai atliekami kiti parengiamieji darbai. Tikėtina atsakovo nurodytu, kad jis pylė žvyro siekdamas, jog pravažiavimas neužpelkėtų ir būtų įmanoma pravažiuoti.

Kaip matyti iš Utenos rajono savivaldybės administracijos 2010-06-29 atsakymo ieškovui (73 b.l., t.1), šios institucijos atstovai lankėsi vietoje, tačiau nenustatė jokių keliuką bloginančių faktų.

Ieškovai daugiau įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad atsakovas tiesė kelią, t.y. vykdė būtent naujo kelio statybą, kaip nurodė ieškinyje, nepateikė.

Sprendime aptarti ieškovų pateikti įrodymai neduoda pagrindo padaryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas, pildamas žemės sklype (Nr. duomenys neskelbtini)) žvyrą, vykdė naujo kelio statybą, kurią vykdyti būtinas nustatyta tvarka išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Minėta, kad prie tokios pat išvados priėjo ir Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, kuris betarpiškai atliko ieškovų skundo tyrimą vietoje.

Ištyrus ir įvertinus šalių pateiktus įrodymus skyrium ir jų visetą, nustatytina, kad ieškovai neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė ieškinio reikalavimus, ieškinys atmestinas kaip neįrodytas (LR CPK 178 str.).

Ieškinys atmestas, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovas prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir pateikė rašytinius įrodymus, kad apmokėjimui už advokato padėjėjo (23-25 b.l., t.2) teisines paslaugas – procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą 2012-02-13 buvo išrašyta sąskaita faktūra MD Nr.2012-02-13 2.420,00 Lt sumai, kurią nurodyta apmokėti iki 2012-01-22 ( 25 b.l., t.2).

Atsakovo turėtų išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ numatytais maksimaliais dydžiais: 8.2p. (už atsiliepimą į ieškinį – 2.400,00 Lt x 80 proc. = 1.920,00 Lt ), 8.3p. (už tripliką - 1.400,00 Lt x 80 proc. =1.120,00 Lt ), 8.18 p. (už vieną atstovavimo teisme valandą - 120,00 Lt x 80 proc. = 96,00 Lt ), pripažintina, kad atsakovo realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti buvo būtinos, jų dydis atitinka protingumo kriterijus.

Iš ieškovų atsakovui priteistina po 1.210,00 Lt jo turėtų išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (LR CPK 93 str., 98 str.), o į valstybės biudžetą iš kiekvieno ieškovo priteistina po 36,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 str., 88 str. 1d. 3p., 96 str.).

Teismo 2010-12-29 nutartimi Nr.2-2472-356/2010 (119-120 b.l., t.1) buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė, kuri Panevėžio apygardos teismo nutartimi 2011-02-10 Nr.2S-197-227/2011 (151-152 b.l., t.1) buvo iš dalies pakeista ir išdėstyta taip: uždrausti atsakovui V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. duomenys neskelbtini), žemės sklype, unikalus Nr. duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini), ir žemės sklype, unikalus Nr. duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini), į vakarus nuo žemės sklypų Nr. duomenys neskelbtini) ir Nr. duomenys neskelbtini) rytines ribas jungiančios ašies (linijos) organizuoti ir įgyvendinti kelio įrengimo darbus, žvyro, žemių, skaldos ar kitokio grunto užvežimą ir lyginimą iki įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2472-356/2010.

Ieškinį atmetus, laikinoji apsaugos priemonė paliktina galioti iki teismo sprendimas įsiteisės, o jam įsiteisėjus panaikintina (LR CPK 150 str. 4d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 str. 4d., 259 str., 263 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1.210,00 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovo E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1.210,00 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovų D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 36,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

( Į valstybės biudžetą priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir žyminį mokestį (įmokų kodas - 5660), privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland PLC Lietuva banke, įrodymą pateikti teismui ).

Iki teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje Nr.2-8-356/2012 palikti galioti Utenos rajono apylinkės teismo 2010-12-29 nutartimi Nr.2-2472-356/2010 taikytą ir Panevėžio apygardos teismo nutartimi 2011-02-10 Nr.2S-197-227/2011 iš dalies pakeistą laikinąją apsaugos priemonę – draudimą atsakovui V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. duomenys neskelbtini), žemės sklype, unikalus Nr. duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini), ir žemės sklype, unikalus Nr. duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini), į vakarus nuo žemės sklypų Nr. duomenys neskelbtini) ir Nr. duomenys neskelbtini) rytines ribas jungiančios ašies (linijos) organizuoti ir įgyvendinti kelio įrengimo darbus, žvyro, žemių, skaldos ar kitokio grunto užvežimą ir lyginimą, o teismo sprendimui įsiteisėjus, šią laikinąją apsaugos priemonę panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos rajono apylinkės teisme.