- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-12-04
- Bylos Nr.
- 2-15819-924/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- A. K.
Kauno apylinkės teismo teisėjas Edvardas Paliokas, sekretoriaujant Mintautei Varnaitei, dalyvaujant ieškovei J. K., atsakovui A. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. patikslintą ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinių kaltės, santuokos metu įgyto turto padalinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė patikslintu ieškiniu prašo teismo nutraukti jos ir atsakovo santuoką, sudarytą 1985 m. gegužės 24 d. Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje; po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes; priteisti atsakovui A. K. asmeninės nuosavybės teise dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei 298/1017 dalis 0,1017 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).
Ieškovė patikslintame ieškinyje (b.l. 20-22) bei teismo posėdžio metu nurodė, jog su atsakovu susituokė 1985-05-24. Santuokoje gimė trys vaikai, kurie šiuo metu yra pilnamečiai. Santuoka su atsakovu yra faktiškai iširusi, šeimyninio gyvenimo negyvena daugiau nei aštuonerius metus, bendro ūkio neveda, nesieja bendri interesai, šeimos vertybės. Pradžioje santuoka klostėsi kaip ir bet kurios kitos šeimos, bandė sukurti darnią šeimą, turėjo bendrus planus, tačiau vėliau atsakovas pradėjo keistis, t. y. pasidarė uždaras, pradėjo rodyti nepagarbą, ignoruoti bendrą šeimyninį gyvenimą, nesirūpino šeima, pradėjo negyventi santuokinio gyvenimo, todėl neliko pagarbos bei lojalumo. Daugiau nei prieš aštuonerius metus atsakovas pasidarė irzlus, priekabus, naudojo psichologinį smurtą. Kadangi iš atsakovo pusės nebuvo nei pagarbos, nei lojalumo, nei paramos, ieškovė nuo 2005 metų su nepilnamečiais vaikais išėjo, gyventi kitur. Mano, kad dėl santuokos iširimo kalti abu, nes abu nebevykdė pareigų, numatytų CK 3.27 straipsnyje, abu nesugebėjo išsaugoti santuokos, todėl santuoka turėtų būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovės apsisprendimas nutraukti santuoką yra tvirtas ir nemano, kad šeimą dar būtų galima išsaugoti, atsakovas tik žodžiais stengiasi išsaugoti šeimą, kuri yra faktiškai iširusi ir negali būti išsaugota, todėl prašo termino susitaikymui neskirti. Ieškovė išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja, prašo po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes. Gyvenant santuokoje su atsakovu įgytą turtą: dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 298/1017 dalis 0,1017 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), prašo priteisti atsakovui, kadangi jis nurodytam bute visą laiką gyveno ir gyvena, išlaikė vaikus, kurie gyvena kartu su juo. Kompensacijos už atsakovui tenkantį turtą ieškovė nereikalauja. Nurodė, jog kreditorių neturi. Bylinėjimosi išlaidų ieškovė priteisti iš atsakovo neprašo.
Atsiliepimas
Atsakovas atsilepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu nurodė, kad santuokinio gyvenimo negyvena apie 10 metų, kai prasidėjo problemos su vyresniuoju ir kitais vaikais. Ieškovė išėjo gyventi kitur, atsakovas apie du metus nežinojo kur. Visi vaikai pilnamečiai, atsakovas juos išlaiko iki šiol. Pas ieškovę gyvena vienas sūnus, visi kiti vaikai gyvena pas atsakovą. Santuoka iširo dėl žmonos inoringumo, vertimo jį gydytis nuo psichologinių ligų. Nors ilgą laiką kartu nebegyvena, tačiau tarpusavyje bendrauja, kai reikia padeda ieškovei. Kreditorių neturi, tik einamieji atsiskaitymai. Išlaikymo vienas iš kito nereikalauja. Sutinka, kad jam atitektų santuokinis turtas. Pasilieka santuokines pavardes, nedraudžia ieškovei turėti atsakovo pavardės.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai
Rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovės J. K. ir atsakovo A. K. santuoka sudaryta bei įregistruota 1985 m. gegužės 24 d. Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 201) (b.l. 8). Šalių vaikai yra pilnamečiai. Santuokos metu šalys įgijo dviejų kambarių butą, kurio bendras plotas 40,39 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 298/1017 dalis 0,1017 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (b.l. 9-11). Transporto priemonių neįgijo (b.l. 12, 13).
Šioje civilinėje byloje reiškiami reikalavimai dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei, bei turto, įgyto santuokos metu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise, padalinimo.
Ieškovė ieškinyje bei teismo posėdžio metu nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Lietuvos Respublikos CK 3.26 str., 3.27 str., 3.28 str. numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą.
Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). CK 3.61 straipsniui taikyti neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad sutuoktinių pareigas pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t.y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). Sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą teismas privalo atsižvelgti į sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu, tarpusavio santykius ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.
Ieškovė teigia, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, jiems nevykdant pareigų, numatytų CK 3.27 straipsnyje, abiems nesugebėjus išsaugoti santuokos. Atsakovas nereiškė prieštaravimų dėl abiejų sutuoktinių kaltės nustatymo. Šalys santuoką sudarė 1985 metais, o 2005 m. ieškovei išsikėlus iš bendrų namų, jų santuokiniai ryšiai visiškai nutrūko. Šalys pripažino, jog santuokoje atsirado nuolatiniai konfliktai dėl vaikų auklėjimo, atsakovo vengimo gydytis, tačiau, kaip aukščiau nurodyta, sutuoktiniai privalo bendrai ieškoti būdų kilusiems nesutarimams spręsti. Nepaisant santuokoje pragyventų dvidešimties metų, ieškovei išsikėlus iš bendrų namų, nei vienas iš sutuoktinių nedėjo pakankamai pastangų taikytis, išsaugoti šeimą. Įvertinus šalių nurodytus argumentus, darytina išvada, jog dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai. Jie abu dėjo per mažai pastangų išsaugoti šeimą, nebuvo lojalūs ir negerbė vienas kito, neieškojo kompromisų šeimos išsaugojimo vardan. Nors, atsakovo manymu, dar įmanoma išsaugoti santuoką, tačiau taip pat atsakovas pripažįsta, kad santuoka faktiškai yra nutrūkusi jau apie 10 metų. Ieškovė tvirtai apsisprendusi nutraukti santuoką ir nemano, kad santuokiniai ryšiai gali būt atkurti. Konstatuotina, kad šiuo metu šalių santuoka yra tik formali, sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, todėl santuoka nutrauktina pripažįstant, kad dėl šeimos iširimo kalti yra abu sutuoktiniai (CPK 185 str., CPK 384 str. 6 d., CK 3.61 str.).
Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokinės pavardės: ieškovei - K., atsakovui - K. (CK 3.69 str. 1 d.).
Šalys išlaikymo viena kitai nereikalauja (CK 3.72 str.).
Sutuoktiniai nepilnamečių vaikų neturi.
Dėl santuokinio turto padalijimo.
Nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas ir turto padalijimo klausimas (CPK 385 str.). Santuokoje šalys įgijo dviejų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (registruotas ieškovės J. K. vardu, 1992-12-29 pirkimo - pardavimo sutarties (reg. Nr. 1-313) pagrindu), ir 298/1017 dalis 0,1017 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (1995-12-28 valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis (reg. Nr. P19/95-2981)).
Pagal įstatymą preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios (CK 3.117 str. 1 d.), nuo šios taisyklės galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais (CK 3.117 str. 2 d.). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie visą dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi abu sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.). Pažymėtina, kad privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 p.). Ieškovė prašo santuokoje įgytą nekilnojamą turtą priteisti atsakovui jai už tai neišmokant kompensacijos. Atsakovas su tokiu ieškovės reikalavimu sutiko. Nors įstatyme preziumuojama, kad sutuoktinių dalys yra lygios ir šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, tačiau atsižvelgiant į ieškovės reikalavimą, įvertinus aplinkybę, jog šalys neturi nepilnamečių vaikų, kurių interesai galėtų būti pažeisti dalinant turtą ieškovės nurodytu būdu, tenkintinas ieškovės prašymas ir santuokoje įgytas nekilnojamas turtas priteistinas atsakovui, neišmokant ieškovei kompensacijos (CK 3.116 str., 3.127 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Tenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo ieškovei gali būti priteistos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Tačiau ieškovė neprašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidų, todėl šių išlaidų priteisimo klausimas nesprendžiamas.
Teismas šioje byloje patyrė 7,64 Lt pašto išlaidų. Kadangi ši suma yra mažesnė už 2011-11-07 LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną sumą (10 Lt), todėl pašto išlaidos iš šalių nepriteistinos (CPK 96 str., 99 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263-265 str., 268 str., 270 str., 385 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Nutraukti ieškovės J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą 1985 m. gegužės 24 d. Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 201, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei J. K. palikti santuokinę pavardę – K., atsakovui A. K. palikti pavardę – K..
Priteisti atsakovui A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 298/1017 dalis 0,1017 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)., esančio (duomenys neskelbtini).
Sprendimui įsiteisėjus, jo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas išsiųsti Kauno m. CMS santuokos nutraukimo faktui įregistruoti; Vedybų sutarčių registrui, VĮ Registrų centras turto pasidalijimo faktui įregistruoti.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.