- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-24
- Bylos Nr.
- ATP-540-557/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00555-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Tauragės apskrities VPK apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutarimo, kuriuo S. S. pripažintas kaltu pagal ATPK 209⁹ str. 3 d. ir, pritaikius ATPK 30¹ str., administracinė nuobauda jam neskirta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. S. 2015-04-08 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015 m. vasario 25 d., išankstinių rinkimų dieną, 1 metro atstumu nuo rinkimų pastato, adresu Respublikos g. 2, Tauragė, buvo pasistatęs savo automobilį Ford Focus C-max, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio buvo uždėta vėliavėlė su partijos (duomenys neskelbtini) atributika. Tokiais savo veiksmais S. S. pažeidė Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 48 str. 9 p. ir 10 d. 5 p. Tokie S. S. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 207⁹ str. 3 d.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutarimu S. S. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 209⁹ str. 3 d., tačiau, pritaikius ATPK 30¹ str., administracinė nuobauda neskirta. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad S. S. paaiškino, jog su savo automobiliu nevykdė jokios rinkimų agitacijos, paprašius policijos pareigūnams, automobilį išvairavo iš Tauragės savivaldybės vidinio kiemo, neturėjo jokių reklaminių tikslų, be to, dėl pažeidimo prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi, pirmą kartą padarė analogišką teisės pažeidimą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Tauragės apskrities VPK prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo nutarimą administracinėje byloje A2.11.-898-377/2015, ir grąžinti administracinę bylą nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad Tauragės rajono apylinkės teismas nepagrįstai pritaikė ATPK 30¹ str. nuostatas, neskirdamas S. S. jokios administracinės nuobaudos. S. S. buvo vienas iš kandidatų į partijos „(duomenys neskelbtini)“ sąrašus, todėl turėjo būti susipažinęs su Lietuvos Respublikos savivaldybių rinkimų įstatymo nuostatomis. Pažeidimo nustatymo metu S. S. buvo įspėtas dėl daromo teisės pažeidimo, nurodant jam patraukti automobilį arba nukabinti vėliavėlę, tačiau S. S. į policijos pareigūnų nurodymą nereagavo teigdamas, kad tai nėra rinkiminė agitacija. Tauragės rajono apylinkės teismo posėdyje S. S. prisipažino dėl padaryto pažeidimo. Tai įrodo, jog jis žinojo, kad daro teisės pažeidimą, numatė žalingas pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo, bet sąmoningai leido joms kilti. Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (mutatis mutandis administracinė byla Nr. 2AT-4-2011). S. S. veiksmai sukėlė nepasitenkinimą visuomenėje, informacija apie jo padarytą pažeidimą skelbta vietinėje spaudoje („Tauragės kurjeris“, straipsnio pavadinimas „Politikas pripažintas kaltu, bet nenubaustas“). Apelianto manymu, Tauragės rajono apylinkės teismas į šį faktą taip pat turėjo atsižvelgti ir S. S. taikyti nuobaudą teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis teismų praktika, apygardos teismai, nagrinėdami bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavę, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Institucijos manymu, Tauragės rajono apylinkės teismas nevisapusiškai ir nepakankamai įvertino visas bylos aplinkybes, todėl nenustatė tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos S. S. naudai, kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų (Byla ATP-156-309/2015).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Pagal ATPK 248, 257, 284 str. nuostatas byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinių teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs S. S. administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, negali sutikti, kad nagrinėjamu atveju buvo surinkti visi bylai reikšmingi įrodymai, o apylinkės teismo procesinis sprendimas priimtas remiantis visapusišku ir išsamiu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu.
Iš apylinkės teismo nutarimo matyti, kad pripažinęs S. S. kaltu padarius ATPK 207⁹ str. 3 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, teismas nutarė jo atžvilgiu pritaikyti ATPK 30¹ str. remdamasis tuo, kad S. S. dėl padaryto pažeidimo prisipažino, paprašius policijos pareigūnams automobilį išvairavo iš kiemo, neturėjo reklaminių tikslų. Tokios pat įvykio aplinkybės nurodytos ir S. S. paaiškinime po administracinio teisės pažeidimo surašymo, kuriame jis nurodo, kad „savo automobilį Ford Focus C-MAX valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliko 2015-02-24 dieną, prieš išankstinius balsavimus, Tauragės savivaldybės vidiniame kieme. Automobilis išankstinių rinkimų dieną stovėjo iki 11.30 val. Jis tikrai su savo automobiliu nevykdė jokios rinkimų agitacijos, paprašius policijos pareigūnams, automobilį išvairavo iš Tauragės savivaldybės vidinio kiemo“ (b. l. 20). Tačiau iš byloje esančio pareigūno N. L. 2015-02-25 tarnybinio pranešimo matyti, kad „pasikalbėjus su S. S. pastarasis paaiškino, kad vėliavėlės naudojimas ant automobilių nėra jokia rinkiminė agitacija, ir kategoriškai atsisakė nukabinti vėliavėlę arba patraukti automobilį“ (b. l. 3). Taigi neaišku, ar iš tiesų egzistavo aplinkybės, kuriomis remdamasis apylinkės teismas S. S. atžvilgiu taikė ATPK 30¹ str. ir neskyrė administracinės nuobaudos. Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti, kokius iš tikrųjų parodymus davė ir kokias įvykio aplinkybes S. S. išdėstė teismui, ar jis iš tiesų savo kaltę pripažino ir teigė, jog patraukė automobilį, kaip kad skundžiamame nutarime pažymėjo teismas.
Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl administracinio teisės pažeidimo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Šiuo atveju teismas, pažeisdamas ATPK 256 str. 3 d. nuostatas, nustatančias administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam teismui pareigą rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes, nesiėmė priemonių, kad būtų pašalinti prieštaravimai tarp S. S. paaiškinime teikiamos įvykio versijos ir policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybių: ar S. S. pripažino padaręs pažeidimą ir iš karto patraukė automobilį, ar nurodydamas, kad vėliavėlė nėra agitacija, kategoriškai atsisakė patraukti automobilį. Iš bylos medžiagos matyti, kad įvykio vietą apžiūrėjo, ją nuotraukose užfiksavo pareigūnas N. L. (b. l. 4-9), be to, iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint įvykio vietą dalyvavo ir T. M. (b. l. 10-11). Taigi nagrinėjamu atveju dėl byloje nesančio teismo posėdžio protokolo ne tik neaišku, ką apklausiamas apylinkės teisme apie įvykį nurodė S. S., tačiau apylinkės teismui neapklausus skirtingas aplinkybes tarnybiniame protokole (nei S. S. savo paaiškinime) nurodžiusio policijos pareigūno, byloje liko nepašalinti prieštaravimai dėl S. S. elgesio, kurį vertindamas apylinkės teismas jo atžvilgiu neskyrė administracinės nuobaudos. Apeliacinio teismo vertinimu, tikslinga būtų spręsti klausimą ir dėl T. M., kuris dalyvavo apžiūrint įvykio vietą, apklausos, taip pat aiškintis, ar pareigūnų ir S. S. bendravimas nebuvo fiksuojamas techninėmis priemonėmis.
Aptartų aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų bylai svarbių aplinkybių ir įrodymų. Šie proceso teisės pažeidimai laikytini esminiais, turėjusiais įtakos neteisėto sprendimo byloje priėmimui, todėl skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu ir yra naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pažymėtina, kad laikydamasis apeliacinio skundo ribų, apeliacinės instancijos teismas pats negali spręsti nuobaudos skyrimo klausimų, kadangi apeliaciniame skunde to nėra prašoma (apeliantas pageidauja pakartotinio proceso pirmosios instancijos teisme). Kadangi byla grąžinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas, vengdamas įtakoti būsimą teismo sprendimą, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti Tauragės rajono apylinkės teisme.
Nutartis neskundžiama.