Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. nutarimo, kuriuo A. V. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 6 dalyje, padarymą skirta 1 000 Lt (vieno tūkstančio litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams. Šiuo nutarimu paskirta 1 000 Lt bauda pakeista 50 (penkiasdešimties) valandų nemokamais viešaisiais darbais, juos atliekant per 4 (keturių) mėnesių laikotarpį, skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos. Nutarimo dalis dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo pavesta vykdyti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. nubaustas už tai, kad 2014 m. birželio 13 d. apie 13.59 val. (duomenys neskelbtini) rajone, kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)-ame kilometre vairuodamas transporto priemonę „BMW 523“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas 2 metų vairavimo stažo, esant leistinam 70 km/h greičiui, važiavo 124 km/h greičiu.

ATPK 30¹ straipsnyje numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio antroje dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje numatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismas atkreipė dėmesį į minėtas aplinkybes, į pateiktą bylos medžiagą bei suformuotą teismų praktiką ir konstatavo, kad nenustatytos išskirtinės aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. Apelianto nuomone, Šiaulių apylinkės teismas nevisapusiškai ir nepakankamai įvertino visas bylos aplinkybes, todėl nenustatė tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos jo naudai, kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę.

Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas įvertino tik vieną lengvinančią aplinkybę, dėl kurios skyrė jam nuobaudos sankcijoje numatytą minimumą. Kaip matyti iš ATPK 31 straipsnio atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančių aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali pripažinti ir kitas aplinkybes atsakomybę lengvinančiomis. Tokios aplinkybės gali būti pažeidėjo asmenybė, pažeidėjo dirbamas darbas, kuris reikalauja vairuoti transporto priemones, pažeidėjo gyvenimo sąlygos ir būtinumas teikti pagalbą neįgaliems šeimos nariams, minimalus pažeidimo (greičio) leistinos ribos viršijimas, darbdavio tarpininkavimas ir pan. Šiuo atveju teismas, skirdamas jam nuobaudą, neatsižvelgė į kitas lengvinančias aplinkybes, dėl jų nepasisakė ir nevertino jų jo naudai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad ypatingi ir išimtini atvejai yra tada, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Pasak apelianto, šioje byloje yra nustatyta visa eilė aplinkybių, kurios sudaro pagrindą teigti, kad yra kompleksas faktinių duomenų jo naudai ir todėl yra galimybė taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį. Tai, kad byloje yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti, jog prisipažino ir gailisi padaręs pažeidimą; kad dirba darbą, kuriam reikalinga teisė vairuoti; kad rūpinasi neįgalia močiute; kad neturi administracinių nuobaudų; yra teigiamai charakterizuojamas; padarytas pažeidimas buvo atsitiktinis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ATPK 124 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 50 kilometrų per valandą, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vieno iki trijų mėnesių arba septynių parų administracinį areštą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams, vairuotojams, neturintiems dvejų metų vairavimo stažo, – baudą nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių ir vairuotojams, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų litų arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam A. V. už ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymą buvo skirta minimali sankcijoje numatyta administracinė nuobauda.

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, taip pat ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinių teisės pažeidimų bylų praktikoje (administracinės bylos Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013, 2AT-11/2014, 2AT-10-2014 ir kt.) laikosi nuostatos, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, daro išvadą, kad šioje byloje nėra nustatyta ypatingų ar išskirtinių aplinkybių komplekso, kuriuo remiantis būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Tai, kad A. V. prisipažino ir gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į kurią atsižvelgiama skiriant administracinę nuobaudą pagal sankciją už padarytą pažeidimą. Aplinkybė, jog A. V. teisė vairuoti transporto priemonės itin reikalinga vykdant darbines funkcijas, nėra išskirtinė, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, galinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N1–1378/2007, Nr. N63?940/2010). Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad A. V. atėmus teisę vairuoti transporto priemonę, nebus kitų fizinių ar juridinių asmenų, galinčių pasirūpinti neįgalia jo močiute P. V., todėl šios aplinkybės teismas nepripažįsta kaip išskirtinės ar ypatingos. Tai, kad A. V. neturėdamas 2 metų vairavimo stažo, viršijo jam leidžiamą 70 km/h greitį daugiau nei 50 km/h, taip pat viršijo užmiesčio kelyje nustatytą leidžiamą 90 km/h greitį, rodo, kad A. V. yra itin neatsakingas vairuotojas, neįvertinantis keliamo pavojaus eismo saugumui, savo ir kitų eismo dalyvių gyvybei bei sveikatai. Aukštesniojo teismo vertinimu, A. V. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas sukėlė itin didelį pavojų eismo saugumui, jo ir kitų asmenų gyvybei bei sveikatai, ir tai leidžia daryti išvadą, jog pagal savo pobūdį A. V. padarytas pažeidimas yra itin pavojingas. Tai, kad A. V. per trumpą laiką, kai turi vairuotojo pažymėjimą nepadarė kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, bei kad būdamas jauno amžiaus nebuvo baustas administracine tvarka, yra teigiama charakterizuojamas taip pat nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis sudarančiomis pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Šiaulių apylinkės teismas priimdamas 2014 m. birželio 30 d. nutarimą A. V. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, paskyrė administracinę nuobaudą, kuri atitinka administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl skundžiamo nutarimo keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad nutarimo dalis dėl teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo pavesta vykdyti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad A. V. gyvena (duomenys neskelbtini) rajone, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pavesdamas nutarimo dalį dėl teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo vykdyti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui, padarė aiškų rašymo apsirikimą, todėl šį apsirikimą ištaiso, nurodydamas, kad nutarimo dalis dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo turi būti pavesta vykdyti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

netenkinti A. V. apeliacinio skundo ir Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. nutarimo rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą, kad nutarimo dalį dėl teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo turi vykdyti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui ištaisyti ir nurodyti – nutarimo dalį dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo pavesti vykdyti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.