Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R V pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei „Turto bankas“, J P, R D dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Išnagrinėjus pareiškėjos ir kitų bylos dalyvių rašytinius paaiškinimus, kitą byloje esančia rašytinę medžiagą, nustatyta, kad pareiškėjos R V tėvai yra R V ir R V (gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). R V (duomenys neskelbtini) mirė (medicininis mirties liudijimas (duomenys neskelbtini)). R V įstatyminiai įpėdiniai – žmona J P ir vaikai R D, R V (pareiškėja) (VĮ Registrų centras Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini)). Po R V mirties dėl jo palikimo priėmimo kreiptasi nebuvo, paveldėjimo byla neužvesta (Kauno miesto 14-tojo notarų biuro 2020 m. rugsėjo 8 d. liudijimas). Po palikėjo R V mirties liko paveldėtinas turtas (VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro išrašai), esantis (duomenys neskelbtini) Iš Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad R D nuo 2016 m. kovo 29 d. R V banko sąskaitos išrašas patvirtina, jog ji 2019 m. liepos 12, 2019 m. rugpjūčio 14, 2019 m. rugsėjo 12 d., 2019 m. lapkričio 12 d. apmokėjo UAB Kauno vandenys, Maxima kvitai ir Elektros energijos apskaitos knygės sąskaitos, patvirtina, jog pareiškėja mokėjo su turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), susijusius komunalinius mokesčius.

Dėl palikimo priėmimo pradėjus faktiškai jį valdyti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytų palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-381/2011).

Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009).

Pareiškėjos pateikti rašytiniai paaiškinimai ir byloje surinkta rašytinė medžiaga patvirtina, kad pareiškėjos tėvas R V iki mirties gyveno jam nuosavybės teise priklausančiame nekilnojamajame turte – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos ir jo tėvo santykiai buvo artimi, R V buvo pavedęs pareiškėjai tvarkyti jo asmeninius ir turtinius reikalus. Pareiškėja rūpinosi R V buitimi ir priežiūra. Po R V mirties pareiškėja mokėjo ir moka mokesčius už namo komunalines paslaugas, perėmė po R V mirties likusius jo asmeninius ir namų apyvokos daiktus, naudojosi ir valdė visą turtą kaip savo. Ginčo dėl palikimo priėmimo fakto tarp pareiškėjos ir kitų įstatyminių R V įpėdinių – nėra. R V palikimo perėjimo valstybei procedūra nėra pradėta.

Esant minėtoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių paveldėjimo priėmimo juridinį faktą, pareiškėjos prašymas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja R V po R V mirties jo palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti, prašomas juridinis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Tam, kad pareiškėja R V, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gautų paveldėjimo teisės liudijimą, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja R V, asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po jos tėvo R V, asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėjusi faktiškai valdyti turtą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.