Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.11.; 1.2.4.6.2.; 2.3.6.4.5.; 2.4.1.2.

2025 m. gruodžio 11 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. M. (V. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirba pagal individualią veiklą statybose, teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį galutine laisvės atėmimo 2 mėnesiams bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 metams, paskiriant įpareigojimus. 2021 m. birželio 2 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį galutine bausme 50 MGL (2500 Eur) bauda;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį galutine bausme laisvės apribojimo 8 mėnesiams bausme. 2022 m. spalio 21 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnį, 243 straipsnį galutine 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti (ar tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje užsiregistravusiam, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, visą bausmės laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. 2025 m. birželio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta papildoma pareiga – gydytis priklausomybės ligas. 2025 m. rugsėjo 26 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro;

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

V. M. (V. M.) mušdamas savo šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą, o būtent: jis 2025 m. birželio 30 d. apie 17.50 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, virtuvėje, žodinio konflikto metu, tyčia dešinės rankos delnu sudavė vieną smūgį į kairiąją pakaušio pusę savo tėvui S. M. ir taip sukėlė jam fizinį skausmą.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu V. M. kaltės dėl nusikalstamos veikos nepripažino. Parodė, kad tą dieną išgėręs atėjo namo, nuėjo į savo kambarį ir atsigulė miegoti. Tada tėvas išgėrinėdavo, o kai išgerdavo, labai nemėgdavo, jei jis (V.) išgerdavo ir pradėdavo rėkti. Šiuo atveju irgi rėkė, pastoviai taip darydavo, tada iškviesdavo policiją ir prišnekėdavo nesąmonių. Iš pradžių davė parodymus, kad jis jam kumščiu mušė, po to, kad jam davė delnu, jis jau keitė savo parodymus. Jis iš pykčio duodavo tokius parodymus, praeina diena ir paskui kitaip šneka. Tai gali patvirtinti motina, nes tuo metu buvo namuose. Tą dieną jį tėvai apkalbėjo, buvo žodinis konfliktas, jie pyko, jei kokį negražų žodį atsakė ant jų. Santykiai su tėvu visąlaik buvo geri, bet kai išgerdavo, darydavosi agresyvus, tada su visais pykdavosi, su motina. Dėl to jis ir mirė, dėl alkoholio, nes paskutinį kartą labai daug išgėręs buvo. Turi labai daug filmuotos medžiagos, ką jis išdarinėdavo, filmuotos ir šito įvykio metu ir prieš tai – kaip jis rėkė, kaip ant motinos „davėsi“, kokiais žodžiais ir t.t. Yra buvę ir daugiau atvejų, jis viską įrodinėjo ir nei vienas prieš tai buvęs pareiškimas nepasitvirtino. Kai paskutinį kartą iškvietė policiją, kad sumušė, tai jis įrodė, kad jo 4 dienas net namuose nebuvo, nes pas draugą „baliavojo“. Su mama santykiai geri, ji kaip ir tėvas pykdavo, kai grįždavo išgėręs. Kai jis grįžta girtas, užsidaro ir eina miegoti. Nežino kas tą dieną kvietė policiją, nežino koks girtumas buvo, bet labai girtas buvo, nemažai išgėręs. Jis tiksliai prisimena visas aplinkybes, jam ir priminė teta. Ir tėvas buvo išgėręs, pas pareigūnus klausė – „kodėl tėvo girtumo netikrinot?“ o jie sakė – „mes tikrinom, jis ten mažai pripūtė“. Sulaikymo dieną buvo agresyvus, nes jo telefoną pareigūnas sudaužė, nežino, kodėl jis taip padarė. Jis tai sakė ir sulaikymo kameroje, ir kai išleido. Tėvai taip elgėsi dėl to, kad grįžta namo neblaivus arba išvis negrįžta. Jam priklauso pusė namo, kodėl turėtų gyventi kitur. 13 metų ten negyveno, išsiskyrė su savo buvusia žmona ir viską jai paliko, o tada tėvai pastoviai skambindavo ir sakydavo – „grįžk namo, grįžk namo“, tai dėl to ir grįžo, daug darbų, pastoviai padeda. Kai jį paleido iš sulaikymo kameros, tėvas rodė galvą ir klausė – „kur tos raudonos žymės?“ Jis (tėvas) skambino ne vieną kartą, kitą kartą tyrėjai, jam skambino kad jis jokių pretenzijų neturi. Ten nebuvo absoliučiai nieko, net įbrėžimo. Probacija jam baigėsi rugsėjo 25 d., birželio 30 d. probacijoje nebuvo. Po įvykio jam buvo skirtas orderis dėl smurto artimoje aplinkoje.

Nukentėjusysis S. M. proceso metu mirė, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo perskaityti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. M. parodė, kad 2025 m. birželio 30 d. apie 09.00 val. jo sūnus V. M. iš namų išvažiavo pas narkologą, jam paskirtas gydymas, nes priklausomas alkoholiniams gėrimams. Prieš tai jam buvo paskirta probacija, tačiau jis probacijos laikotarpių ją pažeidinėjo, nes atvykę pareigūnai fiksuodavo jo neblaivumą, o būtent jis įpūsdavo į alkotesterį po 3,00 promiles ir 2,80 promiles rytais, bei visada kai ji tikrindavo būdavo parodymai apie 3,00 promiles. Jis iš jo namų išregistruotas, jį priimdavo nakvoti, nes jis jam grasindavo padegti namus, bijodamas to įsileisdavo jį. Po narkologo grįžo apie 16.30 val. ir iš išvaizdos buvo labai girtas, jis vos pastovėjo ant kojų ir nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Sugrįžęs V. nuėjo į svetainės kambarį ir ten atsigulė ant sofos. Apie 17.50 val. jis iš miegamojo kambario nuvažiavo su neįgaliojo vežimėliu iki virtuvės atsigerti vandens, tuo metu į virtuvę atėjo jo sūnus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir be jokios priežasties vieną kartą sudavė jam dešinės rankos kumščiu į galvą, o būtent į kairės pusės pakaušį dėl ko jis pajuto fizinį skausmą. Skausmą įvertina 6 balais 10 balų sistemoje. Dėl įvykio jam padaryta fizinė žala. Civilinio ieškinio neteiks jam, prašo imtis visų veiksmų iškeldinant jį iš jo namų, nes jis jo bijo, o apsiginti pats negali. Jau buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai jam dėl to, kad jis buvo jį sumušęs, o vieną kartą net labai stipriai. Visą įvykį mate jo žmona V. M.. Po įvykio sūnus užsirakino svetainėje, o žmona atvykus policijai atrakino jo duris su raktu ir įleido policijos pareigūnus (t. 1, b. l. 41-43). Papildomos apklausos metu nukentėjusysis parodė, kad jo sūnus ne kartą prieš jį buvo smurtavęs, net 2 kartus policijos pareigūnai paskyrė jam orderį dėl smurto artimoje aplinkoje, kuris neleisdavo laikinai grįžti į jo ir žmonos namus. Sūnus priklausomas alkoholiui, visi konfliktai dažniausiai kildavo, kai jis išgėręs, nes elgiasi agresyviai. Pats yra neįgalus, šimtu procentų nedarbingas, kadangi jam pašalintos abi kojos ir viena ranka. Tai dar sunkiau pasipriešinti sūnui, kai šis prieš jį smurtauja. Žmona apginti nepajėgi, kadangi taip pat dalinai nedarbinga dėl ištikusio insulto sukeltų pasekmių. Patvirtina, kad jo sūnus (sudavė) savo dešinės rankos delnu vieną kartą į kairės pusės pakaušį, dėl ko jis pajuto skausmą, kurį įvertino 6 balais iš 10. Viskas vyko jų namuose, virtuvėje. Sūnus pradėjo ant jo šaukti, konfliktuoti, neprisimena ką, ir sudavė jam smūgį. Skausmas nebuvo monetinis, dėl jo jis turėjo išgerti namuose turimą tabletę nuo skausmo, nes skausmas vis nepraėjo. Kitą diena skausmo jis nebejautė, jautėsi geriau. Žmona matė, kad jam skauda, ne kartą sakė jai apie tai. Vizualiai ta vieta, kur buvo suduotas smūgis buvo tik šiek tiek paraudus, kraujo ar pamėlynavimų toje vietoje neatsirado, todėl pas teismo medikus apžiūrai, kad jam būtų nustatytas įvykio metu padarytų sužalojimų mastas, jis nevyko, o ir jo sveikatos būklė leidžia jam tik ribotai judėti, todėl vyksta į įstaigas tik tais atvejais, kai tai tikrai būtina ir reikalinga, o šiuo atveju jam tai pasirodė nereikalinga. Pas savo šeimos gydytoją taip pat nesikreipė ir jokiose gydymo įstaigose nesigydė. Civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo metu reikšti nepageidauja, sūnaus į savo namus įsileisti daugiau neplanuoja, nes jam gyvenant pas juos dažnai tenka kreiptis į pareigūnus pagalbos, kai jam užeina agresijos protrūkiai. Daugiau nieko reikšmingo apie įvykį pasakyti negali (t. 1, b. l. 47-49).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. M. parodė, kad kaltinamasis iš darbo grįžo išgėręs, vyras taip pat buvo nemažai išgėręs. Jie pradėjo bartis, keiksmažodžiais vienas kitą vadino. Jis sėdėjo vežimėlyje, o sūnus tik prisilietė, pridėjo delną prie galvos ir pasakė – „tėvuk, aš einu miegoti, nepyk“, išėjo į savo kambarį, užsirakino ir nuėjo miegoti, tada vyras iškart pradėjo – „oi oi mane muša“, supyko ir iškvietė policiją tam, kad jį išvežtų iš namų. Jis pasakė, kad jam sudavė smūgį, o ji pasakė, kad nesudavė jis (V.) jam smūgio, tik prisilietė, kad – „tėvuk, štai, einu miegoti“. Negirdėjo pokalbio turinio, bet jis (S.) vis prašė, kad jį išvežtų, nuolat girtauja, grįžta namo girtas, šitą girdėjo. Policija atvažiavo, jis parašė pareiškimą ir sūnų išvežė, paskui ryte grįžo. Buvo skirta 15 parų, kad nesilankytų ir nebūtų namuose, nakvojo pas draugą, o paskui grįžo ir jokių pretenzijų, jokių priekaištų nebuvo. Jis sėdėjo vežimėlyje, o sūnus priėjęs tiesiog prisilietė prie galvos ir sakė, kad eina miegoti, tiesiog pridėjo delną prie galvos. Ne sudavė, o tik prisilietė. Koks buvo sutuoktinio pokalbio turinys skambinant policijai, negirdėjo, buvo išėjusi iš kambario. Paskui buvo atvažiavę iš policijos, jis tiesiog pasakė, kad šiek tiek pasikarščiavo ir pareiškimą atsiims, tada atsiėmė pareiškimą, prašė, kad nebūtų perduoda teismui, viską atleidžia. Jų santykiai buvo kaip tėvo su sūnum. Ir barėsi, ir taikėsi. Kai sūnus negėrė, viskas buvo gerai. Vyras nesiskundė skausmu, neatsimena, kad būtų skundęsis. Jam nuolat skaudėjo galvą, turėjo pirmos grupės neįgalumą, nuolat vartojo vaistus, po autoįvykio buvo galvos trauma ir nuolatiniai galvos skausmai.

Kadangi liudytoja davė parodymus, kurie skiriasi nuo duotų ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, perskaityta dalis jos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio metu, kai sūnus vyrui sudavė jam savo dešinės rankos delnu vieną kartą į kairės pusės pakaušį, vyras iš karto jai pasakė, kad jam labai skauda. Skausmui kurį laiką nepraėjus ji davė jam namuose turimų vaistų nuo skausmo. Vyras išgėrė vieną tabletę. Sekančią dieną nesiskundė galvos skausmu (1 t., b. l. 59-62). Paaiškindama parodymų pasikeitimo priežastis, liudytoja nurodė, kad jos vyras taip pat buvo išgėręs. Sūnus nesudavė jokio smūgio, sako taip, kaip buvo, buvo namuose ir matė, kad tiesiog priėjęs uždėjo ranką. Stengiasi prisiminti, ji taip pat po insulto. Dabar prisimena, kaip buvo, tačiau nieko tokio nebuvo, nei guzo, nei mėlynės. Ant galvos pas jį buvo sužalojimai, randai, tai būdavo nuolat. Ypač kai išgerdavo, tai ir veidas, ir galva dėmėm būdavo. Šiandien įvykius prisimena geriau, nei ikiteisminio tyrimo metu, kadangi tuomet buvo streso būsenoje. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nesakė, kad sudavė smūgį, sakė, kad prisiliepė prie galvos. Gal ne taip suprato. Pati savo parodymų neperskaitė. Kaip gali, taip kalba lietuvių kalba, kažkiek supranta.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. J. parodė, šeimos nariai pasitiko ir informavo, kad giminaitis, būtent sūnus, sumušė tėvą ir šiuo metu yra namuose, savo kambaryje miegojo neblaivus. Su tėvais bendravo abiem, o su sūnum ne, jis nepašnekėjo. Tėvai šnekėjo rusiškai, tai iš bendros informacijos suprato, kad sūnus sumušė tėvą į galvą. Buvo kartu su kolege, kuri supranta rusų kalbą, ji daugiau aplinkybių išsiaiškino. Neprisimena ar matė sužalojimus ant tėvo kūno, bet įvykio vietoje turėjo būti tai užfiksuota. Kaltinamasis stipriai neblaivus buvo, jie su kolege nešė jį iki automobilio. Tėvo neblaivumo netikrino, nes jis pakankamai adekvačiai šnekėjo, nematė pagrindo tikrinti.

Kadangi liudytojas neprisiminė aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, perskaityti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Liudytojas J. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad iš Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo nurodymą vykti adresu (duomenys neskelbtini), į B kategorijos įvykį, pagal pirminę informaciją sūnus namuose smurtavo prieš savo tėvą. Atvykus minėtu adresu, namuose rado moterį, kuri prisistatė V. vardu, ir jos vyrą S., kuris ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu pranešti apie įvykį. Namuose taip pat buvo jų sūnus V., jis miegojo kitame kambaryje. Tėvai nurodė, jog jų sūnus priklausomas nuo alkoholio, o pavartojęs būna agresyvus, kabinėjasi prie jų bei ne kartą yra smurtavęs, dėl tokio jo elgesio jų namuose ne kartą lankėsi policijos pareigūnai ir buvo paskirtas orderis dėl smurto artimoje aplinkoje. Taip pat asmenys nurodė, jog V. įtrauktas į probuojamų asmenų sąrašą ir jam teismo sprendimu yra uždrausta vartoti alkoholinius gėrimus bei paskirtas gydymas nuo turimos priklausomybės. Apie tai, kas įvyko jų namuose 2025 m. birželio 30 d., jie nurodė, jog sūnus V. grįžo namo girtas ir sudavė tėvui S. vieną smūgį iš dešinės rankos kumščio į galvos sritį, kiek pamena, konkretizavo, kad smūgis buvo suduotas į pakaušį. Matėsi tik apvalios spalvos paraudimas. Vyras skausmą įvertino 6 balais. Medikų pagalbos atsisakė, jam įteikė užduotį nuvykti pas teismo medikus apžiūrai, kad jam būtų nustatyti įvykio metu padaryti sužalojimai, tačiau nei jo, nei jo kolegės neinformavo, ar planuoja pas juos vykti. Taip pat S. nurodė, kad jam ir žmonai norisi ramybės, nes abu jie neįgalūs, žmona V. tik dalinai, o tai dar labiau viską apsunkina tokiose konfliktiškose situacijose. Nukentėjusiojo žmona nurodė, kad irgi matė įvykį, kaip sūnus tėvui sudavė vieną smūgį iš dešinės rankos kumščio į pakaušio sritį. Nurodė, kad įvykis įvyko virtuvėje. Jie su kolege patikrino V. blaivumą (nustatytas 3 promilių girtumas), sulaikė ir pristatė į areštinę. Asmuo buvo nusiteikęs priešiškai, su pareigūnais bendravo nemandagiai, vartojo necenzūrinius žodžius (1 t., b. l. 71 – 74). Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. P. parodė, kad vyko į iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje, kaltinamasis sumušė savo neįgalų tėvą. Buvo vyras ir moteris, abu teigė, kad sūnus smurtavo prieš tėvą, sumušė galvą ir tuo metu miegojo užsirakinęs kambaryje. Užėjus į namus, patenkama iškart į virtuvės patalpą, jie ir sėdėjo virtuvėje, jeigu neklysta. Sakė, kad – „va, jis ten mušė“, tada su kolega nuėjo greičiau atskirti smurtautoją. Kambaryje jis vaidino, kad miega, tada pasakė – „aš nieko nedariau, kiek galima kažką kviesti“, lengvai priešinosi, nenorėjo keltis, tada išsivedė iki tarnybinio automobilio ir grįžo detaliau išsiaiškinti įvykį. Prisimena tokius faktus, kad sūnus išvyko į reabilitaciją ar narkologijos centrą, o grįžo išgėręs ir pradėjo konfliktuoti. Neprisimena dėl ko įvyko konfliktas. Sūnus sudavė vieną smūgį tėvui tikrai, tada apžiūrėjus galvą matėsi paraudimas. Abu buvo sutrikę, išsigandę, moters akys ašarojo, iš to ką matė, atrodo, bijojo dėl savo sveikatos ar gyvybės. Vyras rodė iš kairės pusės pakaušį. Tikrai būtų atskyrusi, jeigu būtų pasakę „prisilietė“ ar „sudavė“, kadangi turi aukščiausią nustatytą rusų kalbos lygį, buvo pasakyta tiek rusų, tiek lietuvių kalba, kad sudavė.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. A. parodė, kad liudytoją apklausė namuose. Kai gavo bylą, veiksmai buvo atlikti greitai, su nukentėjusiuoju buvo susisiekta dėl jo būklės, kad jam sunku, žmona po insulto, sakė negali atvykti. Ji pati pasakė, kad gali atvykti. Paklausė ar žmona šneka lietuviškai, nurodyta buvo, kad moka, nukentėjusysis taip pat pasakė, kad tiek moka tiek kalba lietuviškai. Prieš pradedant apklausą, aktualiausia teisė dėl vertėjo dalyvavimo, jeigu tyrėja ir liudytojas kalba skirtingomis kalbomis, reikia turėti vertėją. Papildomų klausimų dėl vertėjo nekilo. Nuvykus į namus sklandžiai vyko bendravimas, liudytoja pasirašė, kad vertėjo nereikia, prašymų nebuvo. Pati šiek tiek supranta rusų kalbą, bet visąlaik pasiima vertėją tokiais atvejais. Negali tiksliai pasakyti ar suduota, ar priliesta, viskas užfiksuota. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje niekada neperfrazuoja - jei sako prisilietė ar pliaukštelėjo, taip ir rašo. Pamena, kad moteris buvo su akiniais, laikė protokolą, tai gal skaitė, garsiai negarsino apklausos. Vyras nesakė, kad neturi sūnui pretenzijų, tačiau paskambino, kai byla jau į teismą buvo perduota, atsakė, kad baigta kaltinamuoju aktu ir pasiųsta į prokuratūrą, tad vyras buvo nusiminęs, tačiau nebuvo kad nori atsiimti pareiškimą.

Iš registruojamų duomenų apie įvykį matyti, kad 2025 m. birželio 30 d. 17 val. 58 min. gautas S. M. pranešimas, kad sūnus V. M. neblaivus, mušė neįgaliam tėvui per galvą (1 t., b. l. 6).

2025 m. birželio 30 d. protokole – pareiškime S. M. nurodė, kad 2025 m. birželio 30 d. apie 17.50 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), virtuvės patalpoje jo sūnus V. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be jokios priežasties vieną kartą sudavė jam dešinės rankos kumščiu į galvą, o būtent į kairės pusės pakaušį, dėl ko pajuto fizinį skausmą. Dėl įvykio padaryta fizinė žala, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, pripažinti jį nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 9-17).

Iš 2025 m. birželio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedu esančios fotolentelės matyti, kad apžiūrėtas virtuvės kambarys, esantis name (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad į apžiūrimą namą patenkama nuo pagrindinės (duomenys neskelbtini) g. Užėjus į namą pro plastikines duris su langu, patenkama į virtuvę. Po kaire puse krosnis, po dešine puse stalas, ant kurio sudėta buitinė technika. Po dešine – praėjimas į miegamąjį kambarį, po kaire – praėjimas į svetainės kambarį, priešais – praėjimas link durų, vedančių į lauką. Virtuvėje daiktai tvarkingi, savo vietose, neišmėtyti. Vaizdo stebėjimo kamerų nėra, reikšmingų daiktų ar objektų nerasta ir nepaimta (1 t., b. l. 22-28)

2025 m. birželio 30 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad, asmens sutikimu, apžiūrėtas S. M.. Matyti, kad asmuo apsirengęs pilkos spalvos kelnes, dryžuotais baltai mėlynais marškiniais. Ant apžiūrimo asmens galvos srities ties pakaušio kaire puse yra matomas nežymus paraudimas apie 3-5 cm. Daugiau sužalojimų nesimato, ant drabužių nematyti raudonos spalvos skysčio dėmių. Asmens galvos dalies vaizdas užfiksuotas nuotraukose (1 t., b. l. 75-79).

Iš 2025 m. liepos 1 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) skambučio įrašas, pavadinimu ,,BPC skambu io ra as (ID 92400285493, skambu io prad ia_ 2025-06-30 17_54_54)“. Užfiksuota, kad pranešėjas skambina bendruoju pagalbos telefonu ir nurodo, kad sūnus vėl į galvą dabar davė, kad yra neblaivus ir nežino, ką daryti. Pranešėjas nurodo, kad eina jau treti metai, kvietė ir anksčiau. Nurodo, kad greitosios medicinos pagalbos nereikia, dar kartą pakartoja, kad: „į galvą va tik tai dabar davė“. Operatorei tikslinantis aplinkybes, nurodo, kad sūnaus vardas V. M. (1 t., b. l. 85-87).

Iš 2025 m. liepos 2 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti „body“ kamerų įrašai.

Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20250630-181002UTC+0300“ matyti, kad pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, duris atidaro moteris, apie 55 metų amžiaus. Moteris pareigūnams paaiškina, jog sūnus neduoda ramybės, šiuo metu girtas miega kambaryje, nurodė, jog sūnus sudavė tėvui per galvą. Tuomet pareigūnai prieina prie miegančio sūnaus. Pareigūnas prikelia vyrą, apie 40 metų amžiaus, kuris nevykdė pareigūnų reikalavimų eiti link tarnybinio automobilio, tuomet pareigūnai užlaužia vyro rankas bei nuveda į tarnybinį automobilį ir uždaro į laikino sulaikymo patalpą. Po to pareigūnai grįžta pas pranešėją į namus, kuriuose matomas vyras, apie 60 metų amžiaus, sėdintis neįgaliojo vežimėlyje. Vyras paaiškina, jog sūnui skirtas priverstinis gydymas nuo alkoholizmo, tačiau po vizito pas narkologą, sūnus grįžo neblaivus. Nurodo, jog tai ne pirmas kartas, kai sūnus smurtauja prieš jį: „šiandien sėdžiu va, nieko nė žodžio nepasakiau, išbėgo „tu (necenzūrinis žodis)“. Atsiprašau, tu toks ir toks, į galvą man“. Nurodo, kad sūnus grasindavo padegti namus, jeigu jo neįleis. Moteris priduria, kad anksčiau sūnus buvo išdaužęs namo langą, vyras priduria, kad anksčiau sūnus buvo padegęs garažo grindis, su draugais pastoviai vartoja alkoholį bei niekur nedirba. Pasakoja: „ir dabar pradėjo. Pas motiną, kaip žvėris. Sėdžiu va, sakau atsigerk va, bakst su „kūloku“. Aš tau, palauk, ir tau ir tau parodysiu“. Vyras parodo, jog sūnus jam trenkė į pakaušį. Vyras su moterimi nurodo, jog prieš mažiau nei pusę metų sūnui buvo kviesta policiją bei skirtas SAA orderis, taip pat nurodė, jog sūnus šiuo metu yra probuojamas policijos. Vyras nurodo: „nu tai aišku, su „kūloku“ jis bėgo aš čia va sėdėjau“, kad jautė fizinį skausmą, skalėje nuo 1 iki 10, 5-6 balais.

Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20250630-181007UTC+0300“ matyti, kad pareigūnė tikslinasi įvykio detales, vyras su moterimi nurodo, jog konfliktas vyko virtuvėje. Vyras nurodė, jog sūnus priėjo iš nugaros bei trenkė, todėl jis rankos, kuria jam buvo trenkta, nematė. Jam buvo trenkta vieną kartą į kairės pusės pakaušio sritį. Pareigūnei apžiūrėjus nurodytą pakaušio sritį, sužalojimų nesimato.

Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20250630-184003UTC+0300“ matyti, kad pareigūnai įvykio vietoje pildo procesinius dokumentus tarnybiniu kompiuteriu, teiraujasi sulaikyto vyro gimimo vietos, ar jis gimė Vilniuje, tačiau vyras atsakinėja nekultūringai, o parašius atsakinėti kultūringai, parodo vidurinį pirštą ir pradeda įžeidinėti policijos pareigūnus. Vėliau pasako, kad jis (duomenys neskelbtini), baigęs 12 klasių, verčiasi individualia veikla statybų srityje, teistas.

Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20250630-184008UTC+0300“ matyti, kad pareigūnė pasitikslina vyro sūnaus veiksmus grįžus namo, moteris nurodo, jog sūnus grįžęs namo nuėjo į svetainę bei atsigulė, po pusvalandžio jis atsikėlė ir išėjęs sudavė kumščiu tėvui į galvą. Vyras taip pat nurodo, kad atvykusi greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) medikams, šie nurodė, kad visa reikalinga medžiaga abdukcijai yra dokumentuose, atsisako iškviesti GMP, kad užfiksuotų sužeidimo faktą (1 t., b. l. 80-84).

Iš alkotesterio kvito matyti, kad 2025 m. birželio 30 d. 18 val. 26 min. V. M. nustatytas 3,00 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 91-92).

Iš 2025 m. liepos 1 d. tarnybinio pranešimo dėl telefoninio pokalbio su nukentėjusiuoju matyti, kad 2025 m. liepos 1 d. susisiekta su nukentėjusiuoju S. M., kuris pokalbio metu nurodė, kad įvykio metu GMP jam neprireikė, po įvykio jis į medikus nesikreipė, nes nematė tam pagrindo. Asmuo nurodė, kad jam į įvykį reagavę pareigūnai įteikė dokumentą, su kuriuo jis turėjo nuvykti pas teismo medikus, kad jam būtų nustatytas įvykio metu padarytų sužalojimų mastas, tačiau jis vykti atsisakė, nes jokių vizualių požymių ant jo kūno nematyti. Civilinio ieškinio byloje reikšti nepageidauja, tik nori, jog sūnus V. M. daugiau negrįžtų į jo namus (t. 1, b. l. 110-111).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną, siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas.

Kaltinamasis neginčijo faktinių aplinkybių, kad kaltinime nurodytu laiku į namus sugrįžo išgėręs, kas nepatiko jo tėvui, rėkė ant jo, buvo žodinis konfliktas, tėvai pyko ant jo, jei kokį negražų žodį pasakė, Tačiau teigė smūgio savo tėvui nesudavęs.

Pažymėtina, jog vertinant kaltinamojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, gali neatskleisti tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Šiuo atveju, teismas kaltinamojo pateiktą poziciją laiko gynybine, ji yra paneigta baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma.

Nustatyta, kad policijos pareigūnus dėl smurto iškvietė pats nukentėjusysis S. M., Bendrojo pagalbos centro operatorei nurodydamas, kad jo neblaivus sūnus V. M. jį mušė per galvą. Atvykus policijos pareigūnams, nukentėjusysis iš esmė nurodė tokias pačias aplinkybes, t. y. kad virtuvės patalpoje sūnus be jokios priežasties vieną kartą sudavė jam dešinės rankos kumščiu į galvą – kairės pusės pakaušį, dėl ko pajautė fizinį skausmą. Nukentėjusysis S. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas du kartus, ir abiejų apklausų metu faktines veikos padarymo aplinkybes jis nurodė iš esmės analogiškai. Nors antrą kartą apklaustas teigė (patikslino), kad jam buvo suduota delnu, nėra pagrindo vertinti, kad nukentėjusiojo parodymai procese būtų prieštaringi ir jais netikėti. Priešingai, kaip minėta, jis nuosekliai nurodė įvykio aplinkybes, ir tokius jo parodymus patvirtina kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai. Liudytoja I. P., apklausta teisiamojo posėdžio metu, patvirtino, kad tiek vyras, tiek moteris, pareigūnams atvykus į įvykio vietą, teigė, kad sūnus smurtavo prieš tėvą – sumušė galvą. Liudytoja patvirtino, kad apžiūrėjus nukentėjusiojo galvą matėsi paraudimas. Liudytojas J. J. nurodė iš esmės analogiškai, t. y. patvirtino teisme perskaitytus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad atvykus į įvykio vietą kaltinamojo tėvai nurodė, kad V. M. grįžo namo girtas ir sudavė tėvui vieną smūgį iš dešinės rankos kumščio į galvos sritį, kiek pamena – į pakaušį, matėsi apvalios spalvos paraudimas. Asmens apžiūros protokole fiksuota, kad, apžiūrėjus nukentėjusį asmenį, matyti galvos srityje ties pakaušio kaire puse nežymus paraudimas.

Teismas kritiškai vertina kaltinamojo mamos V. M. parodymus, kaip siekį padėti sūnui išvengti atsakomybės. Apklausta teisme liudytoja teigė, kad kaltinamasis prieš tėvą nesmurtavo, jokio smūgio nesudavė, tik prilietė delną prie pastarojo galvos, pasakydamas, kad eina miegoti. Tuo tarpu, ikiteisminio tyrimo metu liudytoja aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nurodžiusi, kad V. M. sudavė nukentėjusiajam dešine ranka į kairės pusės pakaušį. Be kita, ko ji ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodžiusi, kad davė sutuoktiniui vaistų nuo skausmo būtent dėl šio įvykio, jam pasiskundus, kad labai skauda, ką patvirtino ir nukentėjusysis, paaiškindamas, kad jautė skausmą po smūgio į galvą ir dėl to turėjo gerti vaistus. Tuo tarpu, teisme V. M. jau nurodo, kad vaistus nukentėjusysis dėl galvos skausmo gerdavo nuolat dėl anksčiau patirtos galvos traumos. Liudytojos teigimu, ji ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų metu nesakė, kad buvo suduotas smūgis, nurodė analogiškai, kad buvo tik prisiliesta delnu. Vis dėlto, jau aptarti liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymai tokią versiją paneigia, pastarieji patvirtino, kad abu, tiek nukentėjusysis, tiek liudytoja, įvykio vietoje nurodė, kad S. M. buvo suduota į galvos sritį. Liudytojos I. P. teigimu, ji būtų atskyrusi, jei būtų sakoma „prisilietė“, tuo tarpu, jai tiek lietuvių, tiek rusų kalbomis buvo pasakyta, kad sudavė. Tokios aplinkybės atsispindi ir pareigūnų kūno kamere darytame vaizdo įraše „PSS-20250630-181002UTC+0300“, kuriame fiksuota, kad liudytoja, pasitikdama pareigūnus, nurodė, jog sūnus neduoda ramybės, vėl prasideda muštynės ir per galvą duoda. Pareigūnams išvedus kaltinamąjį iš namų, nukentėjusysis pasakoja, kad priėjęs sūnus be priežasties jam sudavė į galvą, pati liudytoja parodo į nukentėjusiojo galvą, rodydama, kur pataikė. Klausydama, kaip nukentėjusysis pasakoja apie smūgio sudavimą, nenurodo, kad buvo ne tokios aplinkybės. Be kita ko, matyti, kad bendravimas sklandžiai vyksta lietuvių kalba, tiek nukentėjusysis, tiek liudytoja pasakoja apie sūnaus elgesį, alkoholio vartojimo problemą. Teisme taip pat apklausta ir procesinius veiksmus, tarp kurių ir apklausas, atlikusi tyrėja A. A., kuri patvirtino, kad niekada neperfrazuoja asmenų parodymų, t. y. jei asmuo pasako, kad prisilietė ar pliaukštelėjo, būtent taip ir užrašo. Be kita ko, liudytoja patvirtino ir tai, kad vertėjo dalyvavimas šiuo atveju nebuvo reikalingas, bendravimas vyko sklandžiai (kas, kaip minėta, matyti ir minėtame vaizdo įraše). Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo abejoti, kad liudytojos V. M. parodymai galėjo būti užrašyti ne pažodžiui ar perfrazuojant, iškraipant parodymus duodančio asmens žodžius.

Kaltinamasis teigė, kad jo tėvas vėliau pakeitė nuomonę, norėjo atsiimti pareiškimą, skambino policijai. Vis tik byloje surinkti įrodymai tokios kaltinamojo versijos nepatvirtina. Kaip minėta S. M. buvo apklaustas du kartus, skirtingomis dienomis ir antrosios apklausos metu, matyti, laikėsi savo išsakytos pozicijos, patvirtino, kad buvo smurtaujama prieš jį, neišsakė noro, kad tyrimas būtų nutrauktas ir pan. Iš 2025 m. liepos 1 d. tarnybinio pranešimo taip pat matyti, kad su nukentėjusiuoju buvo susiekta telefonu dėl vykimo pas medikus, fiksuota, kad pokalbio metu S. M. nurodė nevyksiantis, civilinio ieškinio neteiksiantis. Tačiau nėra duomenų apie tai, kad jis būtų nurodęs, kad pretenzijų neturi ir nepageidauja, kad tyrimas nebūtų tęsiamas. Liudytoja V. A. taip pat patvirtino, kad kalbėjo su nukentėjusiuoju jau perdavus bylą į teismą, tačiau vyras nesakė, kad pretenzijų kaltinamajam neturi.

Taigi, visuma išdėstytų duomenų sudaro nuoseklią įrodymų grandinę, patvirtinančią, kad V. M. (V. M.) mušdamas savo šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą, o būtent: jis 2025 m. birželio 30 d. apie 17.50 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, virtuvėje, žodinio konflikto metu, tyčia dešinės rankos delnu sudavė vieną smūgį į kairiąją pakaušio pusę savo tėvui S. M. ir taip sukėlė jam fizinį skausmą.

Atlikdamas aptartus smurtinius veiksmus, kaltinamasis neabejotinai suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnyje nurodyti padariniai, ir jų norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Teismas pažymi, kad kaltinime buvo nurodoma, kad V. M. smurtavo prieš savo artimą giminaitį. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad veikos padarymo metu kaltinamasis gyveno kartu su savo tėvais. Tuo tarpu, vadovaujantis BK 141 straipsnio 2 dalimi, šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. Esant tokioms aplinkybėms, patikslintina, kad kaltinamasis smurtavo prieš savo šeimos narį, o ne artimą giminaitį.

Taip pat kaltinime buvo nurodyta, kad fizinį skausmą jis sukėlė mušdamas ir kitaip smurtaudamas. Byloje nustatyta, kad V. M. sudavė vieną smūgį delnu nukentėjusiajam į galvos sritį, t. y. pastarąjį mušė. Kad buvo ir kitaip smurtavęs, byloje nenustatyta. Todėl aplinkybė, kad fizinį skausmą jis sukėlė ir kitaip smurtaudamas, taip pat šalintina iš kaltinimo.

Pažymėtina, kad tokių aplinkybių pašalinimas įtakos veikos kvalifikavimui neturi ir kaltinamojo padėties nesunkina.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis V. M. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis anksčiau teistas už transportų priemonių vairavimą esant neblaiviam, taip pat ir už analogiško nusikaltimo padarymą (2022 m. sausio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu dėl fizinio skausmo sukėlimo sugyventinei) (1 t., b. l. 130-140), baustas administracine tvarka dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų, policijos pareigūnų garbės ir orumo pažeminimą, teisėtų reikalavimų nevykdymą, smurto artimoje aplinkoje orderyje numatytų įpareigojimų nesilaikymą, važiavimą viešuoju transportu be nuolaidą patvirtinančio dokumento, paskirtos baudos nesumokėtos (1 t., b. l. 122-129), dirbantis (1 t., b. l. 118-120). Duomenų apie registravimąsi psichologo ar psichiatro įstaigoje nėra.

Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Naujoje BK 27 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2024 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XIV-3033 redakcija) įtvirtinta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, V. M. nusikalto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu. Šiuo atveju, įvertintina ir tai, kad kaltinamasis praeityje jau buvo teistas už tyčinių nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, jam anksčiau skirtos bausmės ženklesnės įtakos jo elgesiui neturėjo, asmuo išvadų nepadarė, vėl nusikalsdamas. Taigi, aptartų aplinkybių pagrindu pripažintina, kad veiką padarė būdamas recidyvistas, ir tai sunkina jo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Viena iš bausmės paskirčių yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Šio principo įgyvendinimas pirmiausia yra susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018, 2K-132-942/2021).

Nustatydamas bausmės rūšį ir jos dydį teismas įvertina tai, kad V. M. teisiamas jau ne pirmą kartą, jis 2022 m. sausio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu dėl savo pobūdžiu iš esmės analogiško nusikaltimo padarymo (šiuo atveju buvo smurtaujama prieš sugyventinę). Be to, šiuo atveju, nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu. Tokios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis išvadų nedaro ir savo elgesio keisti nelinkęs, jam anksčiau taikytos bausmės įtakos neturėjo. Be to, jis ne kartą baustas ir administracine tvarka, nei vienos iš paskirtų baudų nėra sumokėjęs. Įvertintinas ir veikos sunkumas bei pasekmės – padarytas nesunkus nusikaltimas, nukentėjusiajam sukeltas fizinis skausmas, smurtauta prieš šeimos narį, kuris neįgalus. Įvertinus tai, kas išdėstyta, kaltinamajam skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, bausmės dydį, įvertinus aptartas aplinkybes, nustatant artimą minimaliam, t. y. 4 mėnesiams.

Pagal BK 64 straipsnio taisykles bausmės bendrinamos ir tada, kai naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas; teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą, bausmes subendrina; skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti (BK 64 straipsnio 1 dalis).

Nusikalstamą veiką V. M. padarė laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. nuosprendžiu, vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė BK 64 straipsnio pagrindu turi būti bendrinama su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, parenkant palankesnį dalinį bausmių sudėjimą (BK 64 straipsnio 1, 3 dalys) ir paskiriant V. M. galutinę subendrintą 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pridedamos bausmės dalis nustatytina atsižvelgiant į šiame nuosprendyje jau aptartas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, veikos pavojingumą, pobūdį, sukeltas pasekmes. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju neturi reikšmės tai, kad šiuo metu bausmės vykdymo atidėjimas jau yra pasibaigęs, kadangi BK 64 straipsnio pagrindu bausmės bendrinamos atsižvelgiant ne į naujo nuosprendžio priėmimo laiką, o į tai, kada buvo padaryta nauja nusikalstama veika – ar ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, ar jam pasibaigus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-170-699/2016).

Kaip jau minėta, nauja veika padaryta laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu. Anksčiau kaltinamasis taip pat buvo teistas, įskaitant ir už analogiškos veikos padarymą. Jis buvo nuteistas laisvės atėmimu ir 2019 m. gruodžio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, kuriuo skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas taip pat buvo atidėtas. Nors, pasibaigus atidėjimo laikotarpiui asmuo laikomas neteistu, vis tik tokios aplinkybės kaltinamąjį charakterizuoja neigiamai. Ypač įvertinus tai, kad ir po minimo nuosprendžiu jis ne kartą nusikalto. Šių aplinkybių visuma neleidžia manyti, kad, šiuo atveju, bausmės tikslai galėtų būti pasiekti dar kartą atidėjus bausmės vykdymą, pagrindų taikyti BK 75 straipsnio nuostatas teismas nenustatė.

Kaltinamasis V. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. birželio 30 d. 18 val. 09 min. iki 2025 m. liepos 1 d. 12 val. 47 min. (1 t., b. l. 148-153), t. y. vieną dieną, iš šis laikas įskaitytinas ir kaltinamajam skirtiną bausmę.

VI. Kiti klausimai

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b. l. 163-166), paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. M. (V. M.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, pripažinti recidyvistu, ir skirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir šiuo nuosprendžiu paskirtą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, taikant dalinį bausmių sudėjimą, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. birželio 30 d. 18 val. 09 min. iki 2025 m. liepos 1 d. 12 val. 47 min., t. y. vieną dieną, prilyginant ją vienai laisvės atėmimo dienai.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio V. M. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.