Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Janina Narkevičiūtė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio Aleksandro Ščiukino prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys – AB DNB bankas, Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Šalies pakeitimą jos teisių perėmėju vykdymo procese reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 596 straipsnio normos. Pagal šias nuostatas vykdymo procese išieškotojas arba skolininkas pakeičiamas jo teisių perėmėju antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu. Pažymėtina, kad šalies pakeitimui vykdomajame procese, kaip ir bet kurioje kitoje proceso stadijoje, nepakanka pateikti teismui prašymą, įvardijant jame šalies teisių ir pareigų perėmėją, būtina vadovautis bendrosiomis procesinio teisių perėmimo taisyklėmis ir pagrįsti, kad šis perėmė tam tikras pirmtako teises ar pareigas. Kai sprendžiamas mirusio skolininko procesinis pakeitimas įpėdiniu, be kita ko, turi būti vadovaujamasi paveldėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis. Jeigu vykdymo procese siekiama pakeisti skolininką, būtina nustatyti: 1) ar kreditoriaus reikalavimas perėjo naujajam skolininkui; 2) ar įgyvendinama subjektinė teisė ar pareiga įeina į palikimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnis nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio asmens turtinių teisių ir pareigų perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą ar pagal testamentą. Palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės yra paveldimos kartu su kitu turtu. Jeigu palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis).

Aiškindamas CPK 596 straipsnio taikymą, kai sprendžiamas mirusio skolininko procesinis pakeitimas įpėdiniu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CPK 596 straipsnis yra procesinė norma, neatspindinti materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų civilinės teisės ir pareigos, todėl skolininko įpėdiniai a priori negali būti laikomi ir procesinių teisių perėmėjais CPK 596 straipsnio prasme. Dėl to, sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011).

Tam, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams, kreditoriai turi atlikti tam tikrus veiksmus specialia paveldėjimo teisės normų nustatyta tvarka. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti ieškinį dėl paveldimo turto. Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad nurodytas reglamentavimas, nustatantis konkrečius kreditorių reikalavimų pateikimo terminus, sudaro prielaidas civilinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui, t. y. kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, apie kurias jiems buvo pareikšta per nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog vien faktas, kad palikėjo skolos išieškomos priverstinai CPK nustatyta tvarka, a priori nėra pagrindas laikyti įpėdinį informuotu apie tokias palikėjo skolas. Įpėdiniui yra svarbu žinoti apie palikėjo kreditorius, kad jis galėtų pasirinkti, kokiu būdu priimti palikimą, taip nustatydamas atsakomybės turtu apimtis (Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1041-413/2013).

CK 5.63 straipsnio reikalavimų nesilaikymas lemia, kad palikėjo turtinė prievolė įpėdiniams nepereina paveldėjimo būdu, nes atitinkama palikėjo skola nepatenka į palikimo masę. Nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų (nepateikė ieškinio dėl paveldimo turto) ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011).

Įstatymo normos (CPK 593 straipsnis, 596 straipsnis) nenumato, kad klausimas dėl teisių perėmimo vykdymo procese turėtų būti sprendžiamas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, todėl asmuo, kreipdamasis į teismą privalo nurodyti visas aplinkybes, tinkamai suformuluoti savo prašymą ir prašyme nurodytas aplinkybes pagrįsti įrodymais (CPK 111 straipsnio 2 dalis 5 punktas).

Iš pateiktos teismui vykdomosios bylos Nr. 0110/12/09573/1 matyti, kad antstolis vykdo Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartį Nr. 02200908379-L dėl 260 030,59 Lt skolos, 14,88 proc. metinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos – 260 030,59 Lt, skaičiuojant nuo 2009 m. rugpjūčio 6 d. iki visiško skolos išieškojimo dienos bei 132 Lt žyminio mokesčio išieškojimo iš R. R., a. k. (duomenys neskelbtini), išieškotojo AB DNB bankas, į. k. 11202970, naudai, priverstinai parduodant iš varžytynių įkeistą A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą: 7,8000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad R. R., a. k. (duomenys neskelbtini), mirė 2013 m. liepos 19 d. (v. b. l. 44). Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po R. R. mirties palikimą priėmė Lietuvos Respublika (v. b. l. 42). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, skolininkui priklausiusi ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – veršidės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ½ dalis piniginių indėlių „Swedbank“, AB, sąskaitoje bei ½ dalis piniginių indėlių AB DNB banko sąskaitose 2015 m. balandžio 7 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. O-1283 pagrindu 2015 m. gegužės 19 d. įregistruotas Lietuvos Respublikos vardu (v. b. l. 39-41, 46-58).

Kauno apygardos teismas 2017 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-310-173/2017 atnaujino AB DNB bankui praleistą 3 mėnesių terminą pareikšti kreditorinius reikalavimus R. R., mirusio 2013 m. liepos 19 d., turto paveldėtojams.

Pareiškėjas teismui nepateikia įrodymų, patvirtinančių, kad išieškotojas AB DNB bankas pareiškė kreditorinius reikalavimus skolininko R. R., mirusio 2013 m. liepos 19 d., turto paveldėtojams (nagrinėjamu atveju – valstybės įmonei Turto bankas).

Kadangi prašymas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jo priėmimo dienos (CPK 593 straipsnio 2 dalis), pagal teisės analogiją (CPK 3 straipsnio 6 dalis), atsižvelgiant į CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, trūkumų šalinimo instituto nuostatos, reglamentuojančios procesinių dokumentų ir jų priedų trūkumų taisymą (CPK 115 straipsnis) netaikytinos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjui nepateikus įrodymų apie išieškotojo pareikštus kreditorinius reikalavimus skolininko turto paveldėtojams, pareiškėjo prašymas atmestinas, tačiau tai neužkerta pareiškėjui kelio, ištaisius nutartyje nurodytus trūkumus, pateikti naują pareiškimą dėl išieškotojo pakeitimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 593 straipsniu, 596 straipsniu, teismas

nutaria:

Atmesti pareiškėjo antstolio Aleksandro Ščiukino prašymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.