Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI2-2656-983/2026 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04746-2025-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.3.3; 55.1.3 (S)

2026 m. kovo 23 d.

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės, Sigitos Fomičiovos,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Dominykai Gromnickaitei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. (M. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotasis asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas M. K. (M. K.) pateikė teismui skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti 2025 m. rugpjūčio 11 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, Migracijos departamentas) sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių (2,5 metų), nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui Nr. (duomenys neskelbtini); 2) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškina, kad pareiškėjas pateikė prašymą išduoti Europos Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi kortelę (prašymo nagrinėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) tuo pagrindu, kad jis yra Lietuvos Respublikos pilietės J. K., gim. (duomenys neskelbtini), pasinaudojusios laisvo judėjimo ES teise, sutuoktinis (santuokos sudarymo data – 2005 m.) kuris atvyksta pas ją. Departamentas Sprendimu atsisakė patenkinti prašymą ir nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Be to, Departamentas Sprendimu uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių (2,5 metų) tuo pačiu pagrindu - nes jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui

Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas 2002 m. studijavo Baltarusijos Respublikos karo akademijoje, 2002-2007 m. tarnavo Baltarusijos kariuomenėje, o asmens studijos karo akademijoje ir tarnyba Baltarusijos kariuomenėje, reiškia, kad asmuo privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią, kartu, Departamento manymu, tai reiškia, kad jis ateityje, turėdamas galimybę atvykti į Lietuvos Respubliką ir (ar) joje gyventi, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Teigia, kad Departamento Sprendimas naikintinas, nes priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio reikalavimus. Sprendimas priimtas itin tendencingai ir neobjektyviai įvertinus situaciją, nesurinkus reikšmingų ir objektyvių duomenų, remiantis tik rekomendacinio pobūdžio Valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) pažyma, klaidingai nustatant faktines aplinkybes ir jas iškreipiant bei tendencingai interpretuojant, be to, visas skundžiamo Sprendimo tekstas sąmoningai modeliuojamas į šeimos instituto sumenkinimą, ypatingos individualios aplinkybės dėl asmens gyvenimo pasirinkimų sąmoningai ignoruotos ir nutylėtos, o pokalbis Migracijos departamente tendencingai interpretuotas. Sprendimas pažeidžia VAĮ 10 straipsnio reikalavimus dar ir dėl to, nes jame nėra pateikta konkrečių ir objektyviais duomenimis pagrįstų faktų, pagrindžiančių išvadą, jog pareiškėjo buvimas ir gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui, todėl Sprendimas vertintinas kaip nepakankamai motyvuotas ir pagrįstas preziumuojamomis prielaidomis.

Pažymi, jog Migracijos departamentas turėjo ištirti faktines aplinkybes ir motyvuoti savo Sprendimą, bet ne remtis prielaidomis, akcentuojant praeities tarnybą. Asmuo buvo kviečiamas apklausai Migracijos departamente, tačiau išsamūs bei detalūs pareiškėjo paaiškinimai nebuvo tinkamai įvertinti, į juos nebuvo atsižvelgta priimant Sprendimą. Apklausiamasis aiškiai nurodė poziciją, kad griežtai nepritaria ir nepalaiko Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje, jokio pagrindo kariniams veiksmams Ukrainoje Rusija neturėjo. Dėl Krymo priklausomumo asmuo nurodė, kad Krymas buvo ir yra Ukrainos (kaip autonominė respublika), be to, aiškiai išdėstė savo nuomonę apie Baltarusijoje esančią situaciją žmogaus teisių, saviraiškos, gyvenimo ir politikos atžvilgiu, todėl tokiu pareiškėjo požiūriu paneigiamas bet koks jo lojalumo Baltarusijos valdžiai elementas. Pareiškėjas aiškiai išreiškė nepritarimą Rusijos agresijai Ukrainoje, pripažino Krymą Ukrainos dalimi, pabrėžė demokratijos ir laisvės vertybes Europoje, o tokios politinės nuostatos yra nesuderinamos su Baltarusijos režimo ideologija, todėl sumenkina bet kokią tikimybę, kad jis būtų „lojalus ir patikimas“ Baltarusijos valdžiai. Šios pozicijos nebuvo tinkamai įvertintos, nors jos tiesiogiai susijusios su grėsmės realumo vertinimu. Pažymi, kad asmens santykiai su tarnyba neatsitiktinai nutrūko 2007 m., sudarius 2005 m. santuoką su Lietuvos Respublikos piliete, nes žmogus nustojo autoritarinės valstybės institucijų pasitikėjimo būtent sudaręs santuoką su lietuve.

Akcentuoja ir faktą, kurį ignoravo Migracijos departamentas, jog Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai atskaitinga biudžetinė įstaiga Studijų kokybės vertinimo centras 2015 m. gegužės 18 d. išdavė pažymą „Dėl kvalifikacijos akademinio pripažinimo“, kuria pareiškėjo 2002 m. įgytas išsilavinimas Baltarusijos Respublikoje karo akademijoje (techninė specialybė), pripažintas lygiaverčiu Lietuvos Respublikoje teikiamam bakalauro laipsniui. Šis dokumentas buvo pagrindas asmeniui teisėtai dirbti ir Lietuvoje, ir Jungtinėje Karalystėje, nes asmens kompetencijos ir užtikrintas darbas yra vertinama labiau nei spėliojimai ir prognozės dėl jo tikėtinų grėsmių. Pažymi, kad 2021 m. Lietuvos Respublikos ambasada Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje ir Omano Sultonatui pareiškėjui išdavė daugkartinę Lietuvos Respublikos Šengeno vizą, kuri galioja nuo 2021 m. liepos 18 d. iki 2026 m. liepos 17 d., buvimo dienų skaičius - 90 d., atvykimo tikslas - šeimos ar draugų lankymas, t. y. būtent faktiniu šeimos susijungimo pagrindu. Pažymi, kad pareiškėjas nei padarė nusikaltimą, nei savo veiksmais sudarė bet kokį pagrindą spręsti dėl jo kvestionavimo grėsmės kontekste.

Akcentuoja, kad pareiškėjas nori palaikyti ryšius su šeima, gyventi kartu, todėl jis bendradarbiavo su Migracijos departamentu ir teikė visą prašomą informaciją. Pats Migracijos departamentas pareiškėjui rekomendavo kreiptis dėl ES laikino leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, tam, kad užtikrintų šeimos susijungimo atvejį. Nagrinėjant prašymą dėl leidimo išdavimo buvo akcentuota, kad Baltarusijoje gyvena tik pareiškėjo senyvo amžiaus mama, kurią per paskutinius 10 m. lankė 7 kartus po 10 dienų, brolis 18 metų gyvena Vokietijoje. Baltarusijoje pareiškėjas nuosavybės neturi (nuosavybė priklauso mamai). Todėl nesuprantama, kodėl motinos lankymas priskirtas prie grėsmės, nors tai yra natūralus rūpestis senyvo amžiaus žmogumi. Tai yra natūralūs šeimos ryšiai, kurių buvimas negali savaime reikšti lojalumo autoritariniam režimui, tai negali savaime būti laikoma nenutrūkusiais ryšiais su Baltarusijos Respublika. Vertinant socialinius ryšius su Lietuvos Respublika Departamentas tik primityviai paminėjo, kad sudaryta santuoka su Lietuvos Respublikos piliete, tačiau esminiu momentu laikytina tai, kad santuoka sudaryta dar 2005 m. Pareiškėjas nuo 2009 m. lapkričio 25 d. iki 2017 m. lapkričio 29 d. Lietuvoje gyveno su leidimais laikinai gyventi, išduotais šeimos susijungimo pagrindu, kai toks institutas kvestionuojamas nebuvo, taigi asmuo jau 20 metų sukūręs šeimą su lietuve, susilaukė dukros Lietuvos pilietės, kas sudaro pagrindą dėl šeimos instituto taikymo ir Šengeno vizai, ir pagal UTPĮ. Nurodo ir tai, kad buvo ignoruotas faktas, kad pareiškėjas dirbo Lietuvoje pagal specialybę ir mokėjo mokesčius Lietuvoje, kas kuria asmens ekonominę vertę. Pažymi, kad pareiškėjo sutuoktinė savo gyvenimą kuria Lietuvos Respublikoje ir neišvyksta į Jungtinę Karalystę dėl kompleksinių priežasčių – ji mokyklos pedagogė ir kvalifikuota specialistė, dirbanti su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais, įgijusi tarptautines kvalifikacijas, vertinama kaip aukšto lygio specialistė, reikšminga akademiniame pasaulyje, todėl jos veiklos prasmingumas nekvestionuotinas. Esminis momentas, kurį ignoravo Migracijos departamentas yra faktas, kad pareiškėjo sutuoktinei 2022 m. diagnozuotas (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekamos chirurginės operacijos, vyksta aktyvus gydymas ir nėra duomenų apie pasiektą remisiją, todėl sutuoktinio buvimas šalia, atsižvelgiant į tai, kad šeima augina ir nepilnametę dukrą yra ypatingai svarbus ir nekvestionuotinas, taigi mano, kad šis reikšmingas faktas šeimos susijungimo atveju nepagrįstai ignoruotas.

Nurodo, kad pareiškėjas turi nepilnametę dukrą Lietuvos Respublikos pilietę M. K, gim. (duomenys neskelbtini), besimokančią (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, kuriai susirgus reikalingas rūpestis ir parama. Šie duomenys nepagrįstai ignoruoti individualizuotai vertinant pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika. Taigi asmens gyvenimo ir darbo Lietuvoje faktas, darbas, mokesčių mokėjimas, lietuviška šeima yra nenuneigta, tačiau nepagrįstai minimizuota priežastis. Pareiškėjas sėsliai gyveno Lietuvos Respublikoje beveik dešimt metų ir ją nuolat lanko, būtent dėl šeimos siekia vėl sugrįžti ir tęsti darbus, įgijus papildomų kvalifikacijų Jungtinėje Karalystėje, taigi asmens aukštas integracijos lygis Lietuvoje patvirtinamas anksčiau išvardytais faktais. Migracijos departamentui netinkamai įvertinus pateikiamas faktines aplinkybes ir nenustačius aplinkybių aktualios EŽTT praktikos kontekste, pareiškėjo šeimos ryšiai nuvertinti, aplinkybės, susijusios su prieš 18 metų atlikta tarnyba, perteklinai išskirtos ir sureikšmintos. Faktas, kad pareiškėjo socialinių ryšių visuma patenka į „privataus gyvenimo“, kaip jis apibrėžtas Konvencijos 8 straipsnyje, apsaugos sritį, šių aplinkybių neištyrus, priimtas ydingas sprendimas. Neatlikus tinkamo pareiškėjo prašymo tyrimo aptartais aspektais, negalima spręsti, ar iš tiesų pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Tik išsiaiškinus nurodytas bei kitas aplinkybes, svarbias pareiškėjo vertinimui nacionalinio saugumo grėsmių kontekste, Migracijos departamentas galėtų tinkamai įvertinti draudimo atvykti į Lietuvą proporcingumą.

Akcentuoja, kad Migracijos departamentas savo Sprendime vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, kuri neturi nieko bendro su pareiškėjo atveju, kas dar kartą patvirtina kaip paviršutiniškai ir neišsamiai išnagrinėtas pareiškėjo prašymas dėl leidimo gyventi, sukėlęs ir perspektyvoje galintis sukelti kritinius padarinius. Departamentas, priimdamas Sprendimą neįvertino, kad toks sprendimas apriboja fundamentalias šeimos bendravimo galimybes, todėl tai vienareikšmiškai gali turėti realių, ilgalaikių ir neigiamų pasekmių ne tik jo, bet ir poreikių turinčios dukros gyvenimo kokybei, onkologine liga sergančiai sutuoktinei, todėl Departamento priimtas Sprendimas vertintinas kaip prieštaraujantis protingumo, proporcingumo principams.

Paaiškina, jog VSD pateikė išvadą, kad pareiškėjas privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai dėl tarnybos, todėl yra tinkamas žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos Respublikos valdžiai asmuo. Mano, kad tokios išvados nėra individualizuotos, remiamasi bendro pobūdžio samprotavimais apie lojalumą. VSD raštas nepripažintinas pakankamu ir absoliučiu teisiniu pagrindu Migracijos departamentui, priimančiam galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes. Iš skundžiamo Sprendimo turinio nėra aišku, ar VSD atliko individualizuotą būtent pareiškėjo tariamai keliamos grėsmės vertinimą, nes kontekstas nukreipia į bendro pobūdžio prevenciją dėl asmens tarnybos kariuomenėje. Šiuo atveju jokių faktinės grėsmės aplinkybių nenustatyta, o Sprendimas priimtas akivaizdžiai remiantis bendro pobūdžio informacija, padarant klaidingą interpretaciją iš papildomai apklausto pareiškėjo, sumenkinant jo pateiktus paaiškinimus, ignoruojant kontekstą, paneigiant šeimos santykių fundamentalumą.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Atsakovas Departamentas pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Teigia, kad byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas 2002 m. studijavo Baltarusijos Respublikos karo akademijoje, o 2002–2007 m. tarnavo Baltarusijos kariuomenėje, t. y. valstybės institucijoje, kurioje, nepaisant vykdomų pareigų ir funkcijų, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai, jos vykdomai politikai. Pastebi, kad pareiškėjo mokslai ir tarnyba buvo nulemti ekonominių priežasčių, t. y. pareiškėjas dėl to gali būti pažeidžiamas nacionalinio saugumo aspektu. Aplinkybės, kad pareiškėjas užėmė vado pareigas, jam buvo suteiktas karininko (leitenanto) laipsnis, t. y. jis siekė karjeros tarnyboje, turėjo 18 pavaldinių bei radijo ryšio automobilį, taip pat turėjo teisę susipažinti su įslaptinta informacija, suponuoja, jog jis tarnyboje buvo vertinamas teigiamai. Pažymi, kad pareiškėjas nepateikė ne tik jo lojalumą paneigiančių įrodymų, bet apskritai jokių jo pažiūras tarnybos metu ar po jos demonstruojančių įrodymų. Pagal jau suformuotą teismų praktiką, grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2019 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5322-520/2019 ir kt.). Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę (žr. LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2019 m. liepos 10 d. nutartis administracinė byla Nr. eA-4603-629/2019 ir joje nurodytas EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimas byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją (pareiškimo Nr. 1365/07).

Akcentuoja, jog reikalavimas įrodyti, kad pareiškėjas kelia realią grėsmę yra pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas tokios kategorijos bylai. Jeigu kompetentingos institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjo atliekamus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama apie jo baudžiamąją atsakomybę, o ne apie galimą grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas ne tik tarnavo Baltarusijos kariuomenėje, bet ir mokėsi karo akademijoje, tad iki šiol gali palaikyti ryšius su Baltarusijos kariuomenėje likusiais kolegomis ar bendramoksliais ir tai yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad toks ryšių palaikymas gali suponuoti pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Galiausiai, buvo įvertinti ir pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika – šeiminiai, socialiniai, ekonominiai. Taigi, priešingai nei nurodoma skunde, ginčijamame Sprendime yra teisingai nustatytos faktinės aplinkybės, pareiškėjas nepateikė kitų aplinkybių, kurios nebūtų nustatytos ar būtų nustatytos klaidingai, atitinkamai atmestini pareiškėjo skundo teiginiai, kad ginčijamas Sprendimas priimtas vadovaujantis spėlionėmis, kaip tikrovės neatitinkantys ir nepagrįsti. Pareiškėjas skunde iš esmės nepaaiškina, kaip ginčijamas Sprendimas pažeidžia Įstatymo 99 straipsnio ar kitas nuostatas. Vien aplinkybė, kad Migracijos departamentas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo pareiškėjas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės ar Įstatymo nuostatos. Pareiškėjo skunde vardijamos aplinkybės, kad jis pildydamas klausimyną nurodė visą informaciją apie jo tarnybą ir kt., nesudaro pagrindo paneigti jo galimą lojalumą kilmės valstybės atžvilgiu ir pripažinti, kad grėsmė yra išnykus.

Paaiškina, jog nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Migracijos departamentas, priešingai nei nurodo pareiškėjas, vadovavosi ne vien VSD išvada, tačiau atliko ir savarankišką tyrimą visų turimų duomenų visumoje (surinko jam prieinamus duomenis apie pareiškėją ir jo individualias aplinkybes, atliko apklausą, įvertino visus gautus duomenis). Migracijos departamento atliktą vertinimą ir padarytą išvadą sustiprina ir kitos nustatytos aplinkybės: pareiškėjas Baltarusijos vidaus tarnyboje dirbo sąlyginai netrumpą laiko tarpą, taip pat pareiškėjas įgijo specializuotą išsilavinimą šioje srityje (nurodė, kad baigė Baltarusijos Respublikos karo akademiją, įgijo telekomunikacijų inžinieriaus išsilavinimą), t. y. jo pasirinktas darbas šioje sistemoje nebuvo atsitiktinis ir fragmentiškas. Pareiškėjo pildomame klausimyne išreikštas pritarimas Lietuvos Respublikos nuostatoms karo Ukrainoje klausimu taip pat nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą sprendimą neteisėtu (šiuo aspektu žr. pvz. LVAT 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2065-552/2023). Pastebi ir tai, kad pareiškėjo skunde dėstomi paaiškinimai dėl tarnybos nutraukimo prieštarauja jo teiktiems paaiškinimams apklausos metu Migracijos departamentui, t. y. skunde pareiškėjas nurodo, kad jo pasitraukimas iš tarnybos buvo nulemtas santuokos sudarymo su Lietuvos Respublikos piliete, tačiau Migracijos departamentui apklausos metu nurodė, kad paliko tarnybą ir sutarties nepratęsė, nes neteko vadovų pasitikėjimo bei nenorėjo vykdyti aukštesnių karininkų įsakymų, kurie jį erzino. Vis dėlto daro išvadą, kad šie pareiškėjo paaiškinimai neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad jis tarnybą nutraukė ne dėl ideologinių ar politinių įsitikinimų, bet pasibaigus kontraktui ar atsiradus nepasitenkinimu darbu, t. y. ne dėl nelojalumo. Šios išvados nepaneigia ir ta aplinkybė, kad Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai atskaitinga biudžetinė įstaiga Studijų kokybės vertinimo centras 2015 m. gegužės 18 d. išdavė pažymą „Dėl kvalifikacijos akademinio pripažinimo“, kuria 2002 m. įgytas išsilavinimas Baltarusijos Respublikoje, karo akademijoje (techninė specialybė), pripažintas lygiaverčiu Lietuvos Respublikoje teikiamam bakalauro laipsniui. Ši aplinkybė iš esmės nėra reikšminga ar lemianti nagrinėjamoje byloje.

Pažymi, kad aplinkybė, jog pareiškėjui anksčiau buvo išduotas leidimas laikinai gyventi ar Šengeno vizos, neatima iš VSD teisės reikšmingas pareiškėjo biografijos aplinkybes vėliau įvertinti kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui (žr., pvz., LVAT 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023). Taip pat minėta aplinkybė nereiškia, kad pareiškėjas turėjo teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jam bus išduotas (pakeistas) leidimas laikinai gyventi Įstatyme įtvirtintais pagrindais. Pasisakant dėl pareiškėjo vykimų į Baltarusijos Respubliką, pažymėtina, kad reguliarūs vizitai į Baltarusiją gali būti interpretuojami kaip pažeidžiamumo veiksnys, atsižvelgiant į šios šalies vykdomą politiką ir tarptautinius veiksmus, kurie prieštarauja Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams. Kontaktų užmezgimas su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis ar kitomis institucijomis galėtų būti inicijuotas naudojant įvairias poveikio priemones – nuo subtilių bandymų rinkti informaciją iki tiesioginio spaudimo ar šantažo. Tokie ryšiai, net jei jie užmezgami asmeniui nežinant arba prieš jo valią, gali kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, nes padidina tikimybę, kad pareiškėjas taps Baltarusijos interesų vykdytoju, sąmoningai ar nesąmoningai prisidėdamas prie veiksmų, kurie prieštarauja Lietuvos Respublikos interesams. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo vykimas į Baltarusiją, nepriklausomai nuo vykimo priežasčių ar dažnumo, turi būti vertinamas kaip reikšmingas veiksnys, galintis kelti riziką nacionaliniam saugumui, todėl būtina užtikrinti, kad šios aplinkybės būtų tinkamai įvertintos sprendžiant dėl asmens teisės gyventi Lietuvos Respublikoje.

Nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, kad ginčijamas Sprendimas priimtas pažeidžiant Įstatymo 98¹ straipsnio nuostatas. Sprendimas yra grindžiamas ne spėjimais ar įtarimais, o faktinėmis aplinkybėmis, kurių pareiškėjas neginčija, t. y. jo tarnyba, pareigos, prieiga prie įslaptintos informacijos, priežastis lėmusios tarnybos pradžią ir pabaigą, karinis laipsnis, reguliarūs vizitai į Baltarusijos Respubliką, joje nenutraukti ryšiai ir kt. Visos šios aplinkybės buvo įvertintos tinkamai, visumoje ir dėl jų aiškiai pasisakyta ginčijamame Sprendime. Mano, kad pareiškėjas iš esmės nepateikia jokių svarių, įtikinamų argumentų ar objektyvių įrodymų, kurie paneigtų ginčijamame Sprendime padarytas išvadas dėl jo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui. Byloje nėra ginčijama, kad pareiškėją su Lietuvos Respublika sieja šeiminiai ryšiai, kurie pastaruosius 3 metus buvo palaikomi užsienyje. Pažymi, kad pareiškėjo su Lietuva nesieja ilgalaikiai socialiniai bei ekonominiai ryšiai, nes jam nebuvo išduotos nacionalinės vizos, o paskutinis jam išduotas leidimas laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu Lietuvoje galiojo iki 2017 m. lapkričio 29 d. ( t. y. nuo paskutinio išduoto leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos praėjo daugiau kaip 7 m.), jis Lietuvoje šiuo metu nedirba, jo darbiniai santykiai su Lietuva nutrūko daugiau kaip dešimtį metų. Vien šeiminiai ryšiai negali tapti pretekstu ignoruoti užsieniečio grėsmę valstybės saugumui. Be to, pareiškėjo šeiminiai ryšiai buvo aptarti ir įvertinti priimant ginčijamą Sprendimą.

Paaiškina, kad ginčijamame Sprendime pateiktoje teismų praktikoje iš esmės yra suformuluoti bendri principai ir teismų išaiškinimai, kuriais vadovaujamasi priimant panašaus pobūdžio sprendimus, t. y. praktika nėra privaloma taikymui, tačiau formuluoja bendruosius principus ir vertinimo kriterijus. Pabrėžia, kad Migracijos departamentas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo VSD pateiktame atsiliepime prašo pareiškėjo skundą atmesti. Taip pat prašo atsiliepimą pateiktą į pareiškėjo skundą dėl atsisakymo išduoti Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelę administracinėje byloje Nr. eI2-17249-1161/2025 laikyti atsiliepimu ir šioje byloje.

VSD atsiliepime teigia, kad Sprendimas yra priimtas pagal Departamento kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. VSD vertinimu, pareiškėjas, tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui suteikus galimybę gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. VSD vertino pareiškėjo socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuva, kiek tai susiję su jo kaip užsieniečio gyvenimo Lietuvos Respublikoje keliama grėsme valstybės saugumui. Pareiškėjo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje suteikimo pagrindas buvo šeimos susijungimas. Jo sutuoktinė yra Lietuvos Respublikos pilietė, dukra – Baltarusijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos pilietė. Pareiškėjo sutuoktinės ir dukters teisinis statusas nėra besąlyginis pagrindas jam apsigyventi Lietuvoje. Pareiškėjo asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

Pažymi, jog jeigu kompetentingos valstybės institucijos turėtų įrodymų apie asmens atliekamus, planuojamus atlikti arba realiai galimai atliktus valstybės nacionaliniam saugumui grėsmingus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama dėl visiškai kitokio pobūdžio teisinių pasekmių – baudžiamosios atsakomybės taikymo. Departamentas, priimdamas Sprendimą, situaciją įvertino pagrįstai ir tinkamai, o pareiškėjas nepagrįstai siekia, jog būtų taikomas pernelyg aukštas ir pernelyg rizikingas įrodinėjimo standartas tokio pobūdžio bylai ir esant tokiai geopolitinei situacijai. Tokiam situacijos vertinimui savo praktikoje pritaria ir LVAT. Pareiškėjas nepagrįstai mano, kad Sprendimas ir VSD Išvada grindžiami bendro pobūdžio informacija, prielaidomis, spėjimais. Kadangi sprendžiant, ar užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, yra atliekamas tam tikras situacijos prognozavimas, VSD Išvadoje, kuria pagrįstas Sprendimas, nurodyti duomenys nelaikytini bendro pobūdžio informacija, jie yra paremti nustatytais faktais (objektyviais duomenimis) apie Baltarusijos valdžios ir jos institucijų veiklą ir pareiškėjo ryšį su šiomis institucijomis. Pareiškėjas Departamento apklausos metu nurodė, kad susituokęs su Lietuvos Respublikos piliete jis Baltarusijos kariuomenėje patyrė vadovų spaudimą, o tai tik patvirtina, jog imamasi visų būtinų priemonių Baltarusijos kariuomenėje tarnaujančių asmenų lojalumui Baltarusijos valdžiai užtikrinti. Vis dėlto net ir po santuokos su Lietuvos Respublikos piliete pareiškėjas nebuvo pašalintas iš tarnybos Baltarusijos kariuomenėje, nebuvo perkeltas į žemesnes pareigas, jam nebuvo panaikintas leidimas susipažinti su įslaptinta informacija. Pareiškėjas tarnybą Baltarusijos kariuomenėje po santuokos tęsė dar net 2 metus. Vadinasi, Baltarusijos valdžios institucijos pareiškėją iki pat jo tarnybos Baltarusijos kariuomenėje pabaigos vertino kaip lojalų ir patikimą asmenį. Departamento apklausos metu pareiškėjas patvirtino, kad iki šiol palaiko ryšius su vienu tarnybos Baltarusijos kariuomenėje draugu, gyvenančiu kaimynystėje.

Akcentuoja, jog pareiškėjas nepateikė į bylą jokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų jo akivaizdų priešiškumą Baltarusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką (pvz., LVAT 2024 m. vasario 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1149-968/2024 ir kt.). Departamento apklausos metu pareiškėjas, paklaustas apie Baltarusijos vykdomą politiką, atsakė, kad: jam nepatinka klausimai, susiję su Baltarusijos politika; mitinguose prieš Baltarusijos režimą ir Baltarusijos prezidento rinkimuose pareiškėjas nedalyvavo; pareiškėjas nežino, kaip vertinti Baltarusijos prezidento rinkimų. Tarnybos (darbo) pobūdis, kai byloje nenustatyta priešingai, lemia ir teisinį vertinimą, kad asmuo gali būti vertinamas kaip Baltarusijos valdžiai patikimas asmuo, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms galintis vykdyti režimo užduotis. Tarnybą Baltarusijos kariuomenėje pareiškėjas paliko ne dėl vertybinių įsitikinimų / moralinių priežasčių. Aplinkybė, kad pareiškėjas pritarimą Lietuvos Respublikos nuostatoms karo Ukrainoje klausimu išreiškė pildydamas jam pateiktą privalomą Departamento klausimyną, nesudaro pagrindo pripažinti Sprendimo neteisėtu. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas iki šiol periodiškai vyksta į Baltarusiją, net ir po Rusijos plataus masto karinės agresijos Ukrainoje pradžios (pvz., paskutinį kartą išvyko į Baltarusiją 2025 m. liepos 13 d., grįžo į Lietuvos Respubliką 2025 m. liepos 22 d.). VSD vertinimu, priimant Sprendimą, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, viešojo administravimo subjektas (Departamentas) neviršijo kompetencijos, taip pat Sprendimu nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės bei laisvės. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Departamento Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotasis asmuo nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių (2,5 metų), nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2025 m. vasario 12 d. pateikė Departamentui prašymą išduoti / pakeisti ES piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Prašymas). Pateiktame Prašyme pareiškėjas nurodė, kad yra Lietuvos Respublikos pilietės J. K. sutuoktinis, kortelę prašo išduoti 5 metams.

Departamentas 2025 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė pareiškėjui išduoti ES leidimo laikinai gyventi kortelę, nes ES piliečio šeimos narys neturi teisės gauti ES leidimo laikinai gyventi kortelės, nes jis neatitinka ES leidimo laikinai gyventi nustatytų įgijimo sąlygų. Sprendime nurodyta, kad asmuo Valstybės saugumo departamento pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamento vertinimu, asmens atsakymai į kitus Klausimyno klausimus (pvz., asmeninė pozicija dėl Rusijos vykdomų karinių veiksmų Ukrainos teritorijoje ar dėl Krymo) ir pateikta informacija į Migracijos departamento kitus klausimus nedaro įtakos ir nepaneigia keliamos grėsmės valstybės saugumui, nustatytos remiantis jo darbiniais (tarnybos) santykiais. Aplinkybė, kad asmuo 2002 m. studijavo Baltarusijos karo akademijoje, o po liko tarnauti pagal kontraktą Baltarusijos kariuomenėje (2002–2007 m.), esant šiandieninei geopolitinei situacijai, didina grėsmės galimybę valstybės saugumui, nes tarnyba buvo savanoriška, ir savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šia ir kitomis valstybės institucijomis yra išnykusi. Šias rizikas dar labiau sustiprina aplinkybė, kad asmuo, tarnaudamas pagal kontraktą kariuomenėje, užėmė vado pareigas, jam buvo suteiktas karininko (leitenanto) laipsnis, t. y. jis siekė karjeros tarnyboje, turėjo 18 pavaldinių bei radijo ryšio automobilį, taip pat turėjo teisę susipažinti su įslaptinta informacija, kas, Migracijos departamento vertinimu (sutinkant su Valstybės saugumo departamento nuomone), nepaneigia grėsmės valstybės saugumui, kadangi dirbdamas kariniame dalinyje pareiškėjas turėjo teisę/galimybę pamatyti, girdėti tokią informaciją, su kuria susipažinti turi teisę/gali tik asmenys, kurie yra lojalūs Baltarusijai, palaiko jos valdžią. Migracijos departamento vertinimu, asmens apklausos metu nurodytos aplinkybės nepaneigia teiginio, kad asmuo studijuodamas karo akademijoje ir tarnaudamas Baltarusijos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Tai, kad asmuo šiuo metu nebėra tarnybos santykiuose su Baltarusijos kariuomene, savaime nesumažina ir neišsklaido potencialios grėsmės nacionaliniam saugumui. Migracijos departamento vertinimu, asmuo tarnybą nutraukė ne dėl ideologinių ar politinių įsitikinimų, bet, pasibaigus kontraktui, jo nepratęsė (apklausos metu, asmuo taip pat minėjo, jog paliko tarnybą ir sutarties nepratęsė, nes neteko vadovų pasitikėjimo bei nenorėjo vykdyti aukštesnių karininkų įsakymų, kurie jį erzino).

Departamento 2025 m. rugpjūčio 5 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nurodyta, kad asmens tarnyba Baltarusijos kariuomenėje praeityje, vertinant kartu su aplinkybe, kad asmuo periodiškai vyksta į Baltarusiją, sudaro pagrindą konstatuoti, jog asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui, o tai yra pagrindas atsisakyti išduoti asmeniui ES leidimo laikinai gyventi kortelę. Migracijos departamento vertinimu, sutinkamai su Valstybės saugumo departamento nuomone, asmeniui, išdavus leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Pažymi, kad Valstybės saugumo departamentas vertino asmens socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuva, kiek tai susiję su asmens gyvenimo Lietuvos Respublikoje keliama grėsme valstybės saugumui bei konstatavo, kad asmens sutuoktinės ir dukters teisinis statusas nėra besąlyginis pagrindas asmeniui apsigyventi Lietuvoje. Migracijos departamento vertinimu, asmens su Lietuvos Respublika nesieja ilgalaikiai socialiniai bei ekonominiai ryšiai, nes jam nebuvo išduotos nacionalinės vizos, o paskutinis jam išduotas leidimas laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu Lietuvoje galiojo iki 2017 m. lapkričio 29 d. (t. y. nuo paskutinio išduoto leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos praėjo daugiau kaip 7 m.). Jis Lietuvoje šiuo metu nedirba, jo darbiniai santykiai su Lietuva nutrūkę daugiau kaip dešimtį metų (Lietuvoje dirbo iki 2015 m. lapkričio 27 d.). Apklausos metu asmuo patikslino, jog jis 2007 m. atvyko į Lietuvą, o 2015 m. jis kartu su šeima išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę. Pažymi, kad nors asmens šeiminiai ryšiai užmegzti Lietuvoje, tačiau paskutinius 3 m. jie yra palaikomi užsienyje (asmens sutuoktinė ir vaikas grįžo gyventi į Lietuvą prieš 3 m., tačiau jis kartu su šeima negrįžo, liko Jungtinėje Karalystėje) ir vien tai, jog asmuo prašo išduoti ES leidimo laikinai gyventi kortelę tuo pagrindu, kad jis yra Lietuvos pilietės, pasinaudojusios laisvo judėjimo ES teise, sutuoktinis, kuris atvyksta kartu su juo arba pas jį, nenusveria grėsmės valstybės saugumui. Asmens studijos Baltarusijos Respublikos karo akademijoje bei asmens tarnyba Baltarusijos kariuomenėje, periodinis valstybės išorinės sienos kirtimas, Baltarusijoje gyvenantys asmens šeimos nariai, vertinant esamos geopolitinės situacijos kontekste, kai Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos autoritarinio režimo agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, taip pat ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui, suponuoja asmens pažeidžiamumą suinteresuotų subjektų, turinčių Lietuvos Respublikai priešingų interesų, atžvilgiu bei kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, t. y. tai, kad asmuo Valstybės saugumo departamento pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui bei atsižvelgus į tai, kad Migracijos departamentui net ir išdavus asmeniui ES leidimo laikinai gyventi kortelę, vadovaujantis UTPĮ 106 straipsnio 1 dalies 1 punktu, dėl asmens keliamos grėsmės valstybės saugumui jam būtų naikinama teisė laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galima pagrįstai daryti išvadą, kad asmuo šiuo metu neatitinka UTPĮ 101 straipsnio 2 dalies nustatytų įgijimo sąlygų. Sprendimas priimtas vadovaujantis ES kortelės aprašo 42 punktu (asmuo neatitinka UTPĮ 101 straipsnio 2 dalyje nustatytų įgijimo sąlygų).

Pareiškėjas, nesutikdamas su Departamento 2025 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini, kreipėsi į teismą. Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-17249-1161/2025 pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 2 d. sprendimo panaikinimo su skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kuris išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą 2025 m. gruodžio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2737-815/2025 jo netenkino ir Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 2 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Nagrinėjama administracinė byla teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartimi buvo sustabdyta iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas Regionų administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI2-17249-1161/2025, kadangi buvo nustatyta, kad šioje administracinėje byloje ginčijamas Departamento 2025 m. rugpjūčio 11 d. sprendimas, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką vertinant galimą asmens grėsmę valstybės saugumui, priimtas įvertinus iš esmės analogiškas faktines aplinkybes kaip ir Departamento 2025 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti ES leidimo laikinai gyventi kortelę Lietuvos Respublikoje.

Pagal ABTĮ 57 straipsnio 2 dalį, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Kadangi išnagrinėtoje administracinėje byloje (Regionų administracinio teismo bylos Nr. eI2-17249-1161/2025; LVAT bylos Nr. eA-2737-815/2025) dalyvavo tie patys asmenys, kurie yra proceso šalimis šioje administracinėje byloje, todėl LVAT 2025 m. gruodžio 10 d. nutartyje nustatyti faktai turi prejudicinę galią nagrinėjamoje administracinėje byloje.

LVAT 2025 m. gruodžio 10 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eA-2737-815/2025) konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui yra įrodyta. Konstatavo, kad VSD ir Migracijos departamento išvados yra pagrįstos byloje esančių įrodymų visuma. Nurodė, kad vertinant įrodymus pagrįstai atsižvelgta ir į tarptautinį kontekstą, susiklosčiusį dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainos Respubliką, taip pat Rusijos Federacijos politinio režimo priešiškumą Lietuvos Respublikai tiek kaip suvereniai šaliai, tiek kaip NATO ir ES narei. Pažymėjo, kad pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). Pabrėžė, kad EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).

Taigi, įvertinus tai, kad Departamentas 2025 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė pareiškėjui išduoti ES leidimo laikinai gyventi kortelę, nes ES piliečio šeimos narys neturi teisės gauti ES leidimo laikinai gyventi kortelės, nes jis neatitinka ES leidimo laikinai gyventi nustatytų įgijimo sąlygų, kadangi jis pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, o ši išvada dėl pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui yra patvirtinta įsiteisėjusiu Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 2 d. sprendimu ir LVAT 2025 m. gruodžio 10 d. nutartimi, tokia išvada laikytina prejudiciniu faktu, kuris nagrinėjamoje byloje iš naujo neįrodinėjamas (ABTĮ 57 str. 2 d.). Todėl akivaizdu, jog Sprendimas, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką dėl to, kad jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui, yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažinta, jog draudimu atvykti užsieniečiui į Lietuvos Respubliką siekiama apsaugoti esminę reikšmę turinčią vertybę – Lietuvos valstybės saugumą (žr., pvz., 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3521-968/2021, 2024 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1275-1047/2024).

Teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjo skundo argumentai, kad VSD ir Migracijos departamento išvados grindžiamos faktais, kurie yra preziumuojami (t. y. remiamasi prielaidomis), atmestini: sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvos Respublikoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018; kt.). Nagrinėjamu ginčo atveju VSD savo išvadą grindė faktais (pareiškėjo mokslais ir tarnyba kariuomenėje, darbo kilmės šalyje pobūdžiu).

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į Baltarusijos keliamą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, vadovaudamasi vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su VSD ir Migracijos departamento atliktu pareiškėjo keliamos grėsmės vertinimu, kuris kaip minėta pripažintas prejudiciniu faktu.

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie jo pažiūras į Rusijos vykdomą karą, Klausimyne pateikti atsakymai, aplinkybė, kad jis dirba, turi šeimą ir vaiką, bei kitos pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepaneigia VSD nustatytų aplinkybių, be kita ko, ir fakto dėl pareiškėjo galimos grėsmės nacionaliniam saugumui, t. y. dabartinės situacijos kontekste savaime nesudaro pagrindo teigti, kad jis negali būti išnaudotas kaip potencialus verbavimo taikinys veiklai, nukreipti prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Atkreiptinas dėmesys, kad Migracijos departamentas surinko jam prieinamus duomenis apie pareiškėją ir juos įvertino kartu su VSD išvada, t. y. buvo atliktas individualus jo (pareiškėjo) situacijos visapusiškas vertinimas. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, atmeta priešingus pareiškėjo skundo motyvus.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. gruodžio 10 d. nutartyje vertindamas pareiškėjo argumentus, kad pareiškėjo sutuoktinė ir dukra yra Lietuvos Respublikos pilietės, pareiškėjo sutuoktinė serga, todėl negali pilnavertiškai pasirūpinti nepilnamete dukra, taip pat pažymėjo, jog šios aplinkybės nėra besąlyginis pagrindas pareiškėjui apsigyventi Lietuvoje. Be to, Migracijos departamentas Sprendime nurodė, kad pareiškėjo šeiminiai ryšiai užmegzti Lietuvoje, tačiau paskutinius tris metus jie yra palaikomi užsienyje (asmens sutuoktinė ir vaikas grįžo gyventi į Lietuvą prieš tris metus, tačiau pareiškėjas kartu su šeima negrįžo, liko Jungtinėje Karalystėje, kas reiškia, jog sutuoktiniai pastaruosius 3 metus gyvena atskirai). Be to, pareiškėjo nesieja su Lietuva ir ilgalaikiai socialiniai bei ekonominiai ryšiai, pareiškėjui nebuvo išduotos nacionalinės vizos, Lietuvoje nedirba daugiau kaip 10 metų, o paskutinis leidimas laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu Lietuvoje galiojo iki 2017 m. lapkričio 29 d. Nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu, reiškia, kad pareiškėjo nesieja su Lietuva glaudūs šeiminiai, socialiniai, ekonominiai ryšiai.

Pagal Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.

Vadovaujantis Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 5, 37 ir 38.3 punktais, taip pat Tvarkos 39 punktu, šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis turinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui, nustatomas 5 metų draudimo atvykti laikotarpis, tačiau gali būti nustatomi kitokie draudimo laikotarpiai, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į Tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga.

Akcentuotina, kad dėl visiems žinomų aplinkybių, susijusių su Rusijos keliama grėsme Lietuvos valstybės saugumui, bent jau tol, kol tokia grėsmė yra reali, užsieniečių atžvilgiu gali būti taikomas sugriežtintos kruopščios patikros reikalavimų standartas, be kita ko, atsižvelgus į tai, kad jie priskiriami politiškai pažeidžiamų (galinčių būti išnaudotiems Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti) asmenų grupei ir dėl to jų keliama rizika yra specifinė. Įvertinęs pareiškėjo individualią situaciją, teismas laiko, kad siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje bei užkardyti galinčias kilti grėsmes, Sprendime nustatytas 30 mėnesių (2,5 metų) uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas atitinka galiojantį teisinį reglamentavimą ir nagrinėjamu atveju laikytina proporcinga priemone, nes valstybės interesas, kad Lietuvos Respublikoje gyventų tik tie užsieniečiai, kurie nekelia grėsmės valstybės saugumui, yra svarbesnis už pareiškėjo galimai patiriamus nepatogumus ar neigiamas pasekmes.

Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija). Taip pat matyti, jog atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Nagrinėjamoje byloje sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai (skundas atmestas), todėl pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo M. K. (M. K.) skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.