Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2019-05-08 · Civilinė byla Nr. 2YT-5221-1032/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-08
Bylos Nr.
2YT-5221-1032/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Zubrickaitė
Pareiškėjas
V. K.
Suinteresuotas asmuo
K. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-5221-1032/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02773-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.4.5.11; (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. gegužės 8 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rūta Zubrickaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą dėl antstolio Gintaro Kairio veiksmų, suinteresuotas asmuo K. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas 2019 m. balandžio 1 d. kreipėsi į antstolį su skundu, dėl antstolio Gintaro Kairio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0154/16/00709, kuriuo prašo atšaukti antstolio patvarkymu taikytą skolininko asmeninių lėšų neviršijančių 1 minimalios mėnesinės algos įkalinimo įstaigoje areštą. Nurodo, kad antstolis vykdo išieškojimą iš visų piniginių lėšų, esančių skolininko vardu pataisos namuose atidarytoje sąskaitoje, neatsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatytą tvarką dėl draudimo išieškoti iš pinigų sumos, neviršijančios 1 minimalaus mėnesinio atlyginimo (toliau – MMA), todėl pareiškėjui nelieka jokių pajamų, kurias jis galėtų panaudoti savo reikmėms bei nedraudžiamiems asmeninio naudojimo būtiniems daiktams, kurių neužtikrina įkalinimo įstaiga įsigyti (bylos lapas (toliau - b. l.) 4-6).

Antstolis 2019 m. balandžio 8 d. patvarkymu Nr. S-298 netenkino pareiškėjo skundo ir kartu su vykdomąja byla perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui. Nurodė, kad vykdydamas skolos išieškojimą iš pareiškėjo vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 611, 733-743 straipsnių nuostatomis ir nukreipė skolos išieškojimą iš skolininko į jo gaunamas pajamas, tačiau tokiais veiksmais neapribojo skolininkui teisės įsigyti maisto produktų ir kitų būtiniausių reikmenų, banko sąskaitos nebuvo areštuotos, o nurašytų lėšų nėra (b. l. 9).

Pareiškėjas 2019 m. balandžio 26 d. pateikė teismui 2019 m. vasario 1 d. nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio išrašą, patvirtinantį, kad antstolis Giedrius kairys iš įkalinimo įstaigoje esančios jo vardu atidarytos sąskaitos yra nurašęs 16,60 Eur.

Suinteresuotas asmuo K. S. atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl skundo padavimo termino

CPK 512 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą ar atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Pareiškėjas kreipėsi į antstolį su skundu dėl antstolio veiksmų, t. y. 2018 m. gruodžio 12 d. patvarkymo Nr. S-18-154-11994 (vykdomosios bylos lapas (toliau – vykd. b. l. 5-6) 2019 m. balandžio 1 d. (b. l. 4-60,), tai yra praleidęs CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą paduoti skundą. Nepaisant to, atsižvelgiant į pareiškėjo teismui pateiktą 2019 m. vasario 1 d. nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio išrašą, laikytina, kad pareiškėjas apie galimus savo teisės pažeidimus galimai sužinojo nuo nurodyto dokumento jam pateikimo dienos, todėl laikytina, kad pareiškėjas nėra praleidęs CPK 512 straipsnyje nustatytų terminų paduoti skundą ir pareiškėjo skundas nagrinėtinas iš esmės.

Byloje nustatytos aplinkybės

Antstolis Gintaras Kairys vykdo vykdomąją bylą Nr. 0154/16/00709 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-347-201/2016 dėl 1500 Eur turtinės žalos ir 1500 Eur neturtinės žalos išieškojimo solidariai iš skolininko kartu su kitais dviem skolininkais išieškotojos K. S. naudai (vykdomosios bylos lapas, toliau – vykd. b. l. 24-26). Antstolis 2016 m. birželio 14 d. raginimu informavo skolininką, kad priėmė vykdyti minėtą vykdomąjį dokumentą, paskaičiavo vykdymo išlaidas (vykd. b. l. 16-18), raginimas buvo išsiųstas vykdomajame dokumente nurodytu skolininko gyvenamosios vietos adresu, tačiau grįžo neįteiktas (vykd. b. l. 15, 19-20).

2018 m. rugpjūčio 13 d. antstolis nustatė, kad skolininkas šiuo metu atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose (vykd. b. l. 10) bei priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-18-154-7193, kuriuo Marijampolės pataisos namams nurodė iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatytą vieno MMA ir 20 procentų nuo pajamų dalies, išskaitytas sumas nurodant pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (vykd. b. l. 8-9).

2018 m. rugpjūčio 13 d. antstolis nustatė, kad skolininkas šiuo metu atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose (vykd. b. l. 10) bei priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-18-154-7193, kuriuo Marijampolės pataisos namams nurodė iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatytą vieno MMA ir 20 procentų nuo pajamų dalies, išskaitytas sumas nurodant pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (vykd. b. l. 8-9).

2018 m. gruodžio 12 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-18-154-11994, kuriuo Marijampolės pataisos namams nurodė iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaityti 50 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatytą vieno MMA ir 20 procentų nuo pajamų dalies, išskaitytas sumas nurodant pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (vykd. b. l. 5-6).

Dėl pareiškėjo reikalavimo

Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis), laikytis CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos. Antstolių įstatymas įpareigoja antstolį vykdant vykdomuosius dokumentus imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus ir nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju antstolis, priimdamas patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, privalo išaiškinti, kokiu būdu, kokia dalimi turi būti vykdomas priverstinis išieškojimas (turėtų būti daromos išskaitos) iš pareiškėjui priklausančių lėšų.

CPK 733 straipsnis reglamentuoja išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką. Išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų antstolis pradeda skolininko darbdaviui ar kitam lėšas išmokančiam asmeniui pateikdamas patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Patvarkyme dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų nurodoma, kokius veiksmus privalo atlikti asmuo, kuriam pateikiamas patvarkymas. Patvarkyme dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų turi būti nurodoma išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų ir davinių dydis, periodiškumas, kaip turi būti pasielgta su išskaitytais pinigais, darbdavio atsakomybė už antstolio reikalavimo nevykdymą ir kiti sprendimui vykdyti būtini nurodymai.

Išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydį reglamentuoja CPK 736 straipsnis, kuris numato, kad iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaitoma 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, atlyginimas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išskaitoma dalis gali būti mažinama po dešimt procentų kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis. Mažinant išskaitų dydį, neatsižvelgiama į išlaikytinius, kuriems išlaikyti iš skolininko darbo užmokesčio daromos išskaitos. CPK 739 straipsnis numato pinigų sumas, iš kurių išieškoti negalima.

Kasacinis teismas, aiškindamas išieškojimo iš kalinimo įstaigoje bausmę atliekančiam asmeniui priklausančio darbo užmokesčio ir kitų pajamų išaiškino, jog CPK 668 straipsnio, reglamentuojančio išieškojimą iš turto, nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų atlikimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).

Susipažinus su vykdomosios bylos Nr. 0154/16/00709 medžiaga bei vykdomo proceso metu antstolio priimtais procesiniais sprendimais nustatyta, kad antstolis atlikdamas vykdymo veiksmus pareiškėjo atžvilgiu laikėsi CPK, Sprendimų vykdymo instrukcijos bei naujausios Kasacinio teismo formuojamos praktikos analogiškose bylose. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 išaiškino, jog skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas. CPK 736 straipsnyje nustatytos išskaitų iš skolininko pajamų taisyklės MMA dydžio atžvilgiu yra taikomos, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį. Toks aiškinimas išplaukia iš aplinkybės, kad įstatymo leidėjas kaip atskaitos tašką, nustatant ir diferencijuojant išskaitų dydį, pasirinko būtent teisės aktais nustatyto dydžio – vienos minimaliosios mėnesinės algos – pajamų dalį, taip siekdamas apsaugoti ir skolininko teises, kad jam liktų dalis gaunamų pajamų kas mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti.

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo ir kasacinio teismo praktikos konstatuotina, kad nustačius turtą ir pinigines lėšas, kurios priklauso skolininkui, yra pas skolininką ar trečiuosius asmenis, pradėjus išieškojimą negalima išieškoti iš nustatytos sumos, jeigu ji tuo metu neviršija Vyriausybės nustatytos 1 MMA. Tačiau skolininkui gavus papildomų įplaukų ateityje, iš kiekvienos atskirai gaunamos sumos daromos išskaitos pagal CPK 736 straipsnį, kurio 1 dalis numato, jog iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, taip pat yra atliekamos išskaitos, priklausomai nuo išieškomos skolos pobūdžio (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus, – ne daugiau kaip 30 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą – trisdešimt procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas; visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų; išieškant pagal kelis vykdomuosius dokumentus – trisdešimt procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 50 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, kiekviename antstolio patvarkyme privalo būti aiškiai nurodytas išieškojimo teisinis reglamentavimas ir tvarka (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1267-513/2017).

Pareiškėjui išaiškintina, kad prie „kitų pajamų“ kaip turto rūšies, yra priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje (įskaitant CPK 737 straipsnyje) nurodytų išskaitų išieškojimo, tačiau jomis neapsiriboja. Šios sumos gali apimti ir artimųjų skolininkui teikiamas lėšas pragyvenimui bei lėšas, gaunamas iš kitų šaltinių.

Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei bylos duomenis, nenustatyta, kad antstolis būtų pažeidęs CPK normas dėl išieškojimo nukreipimo į pinigų sumą, neviršijančią vieno MMA. Atsižvelgiant į tai, 2018 m. gruodžio 12 d. priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. S-18-154-11994 yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 178, 185, 510 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl antstolio nurašytų piniginių lėšų grąžinimo, nes piniginės lėšos iš pareiškėjo sąskaitos buvo nurašytos pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 510, 512-513, 736 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo V. K. skundą dėl antstolio Gintaro Kairio veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. 0154/16/00709 grąžinti antstoliui Gintarui Kairiui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rūta Zubrickaitė