Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-04-27 · Civilinė byla Nr. e2-18187-994/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-04-27
Bylos Nr.
e2-18187-994/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Lipeikienė
Atsakovas
V. R.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 27 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovei V. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas „PlusPlus Capital“ AS kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės V. R. 60,35 Eur skolą, 39,78 Eur palūkanas, 3,95 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad 2005-11-16 atsakove su pradiniu kreditoriumi AB „Swedbank“ (buvęs pavadinimas Hansa bankas) sudarė Ego kortelės su kredito limitu sutartį, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovei 521,31 Eur (1 800 Lt) kreditą, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą, sumokėti sutarties mokestį bei palūkanas. Atsakovė tinkamai nevykdė prisiimtų įsipareigojimų, todėl pradiniam kreditoriui liko skolinga 60,35 Eur paskolą. 2015-08-03 Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius AB „Swedbank“ perleido „PlusPlus Baltic“ OU, veikiančiam per „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialą, kreditorinio reikalavimo teises į atsakovės skolą. 2016-08-05 Reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius „PlusPlus Baltic“ OU, veikiantis per „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialą, perleido kreditorinio reikalavimo teises į aukščiau minėtą įsiskolinimą „PlusPlus Capital“ AS. Už netinkamai vykdytą prievolę ieškovas atsakovei priskaičiavo 3,95 Eur delspinigius.

Ieškinio, jo priedų kopija bei teismo pranešimas buvo įteikti atsakovei 2017-04-05 viešo paskelbimo būdu (2017-04-05 nutartis), remiantis CPK 130 str. nustatyta tvarka, nepavykus atsakovei procesinių dokumentų įteikti žinomais atsakovės buvimo vietos adresais. Kadangi atsakovė nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 str. 4 d., 285 str. numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad AB „Swedbank“ (buvęs pavadinimas Hansa bankas) su atsakove sudarė Ego kortelės su kredito limitu sutartį, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė 521,31 Eur (1 800,00 Lt) atsakovei kreditą, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą bei palūkanas (e. b. l. 12-14). Atsakovė tinkamai nevykdė prisiimtų įsipareigojimų, todėl pradiniam kreditoriui liko skolinga 60,35 Eur negrąžinto kredito sumą bei 39,78 palūkanų sumą (2016-08-03 išrašas iš AB „Swedbank“). 2015-08-03 Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius AB „Swedbank“ perleido „PlusPlus Baltic“ OU, veikiančiam per „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialą, kreditorinio reikalavimo teises į atsakovės skolą. 2016-08-05 Reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius „PlusPlus Baltic“ OU, veikiantis per „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialą, perleido kreditorinio reikalavimo teises į aukščiau minėtą įsiskolinimą „PlusPlus Capital“ AS (e. b. l. 24-29).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitus rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.). CK 6.873 str. 1 d. ir 6.874 str. 1 d. nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą bei sumokėti palūkanas paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė nėra grąžinusi 100,13 Eur paskolos bei palūkanų sumos. Prieštaravimų dėl skolos dydžio bei jos pagrįstumo atsakovė nepateikė.

2015-08-03 Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius AB „Swedbank“ perleido „PlusPlus Baltic“ OU, veikiančiam per „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialą, kreditorinio reikalavimo teises į atsakovės skolą, o 2016-08-05 Reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius „PlusPlus Baltic“ OU, veikiantis per „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialą, perleido kreditorinio reikalavimo teises į aukščiau minėtą įsiskolinimą ieškovui (e. b. l. 24-29). Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą, pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-469/2010). CK 6.101 str. 1 d. nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-16 nutartis c. b. Nr. 3K-7-168/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-14 nutartimi c. b. Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 str. 7 d. nuostatas. Kadangi pagal reikalavimo perleidimo sutartį pirminis kreditorius reikalavimą perleido antriniam, o pastarasis ieškovui, atsakovas negrąžino gauto kredito pirminiam kreditoriui, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 100,13 Eur sumą yra pagrįstas ir tenkintinas, perėmus iš pirminio kreditoriaus materialųjį reikalavimą (CK 6.38 str., 6.63 str., 6.101 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.870 str. 1 d., 6.873 str. 1 d., 6.874 str. 1 d., 6.886 str.).

Pagal Reikalavimo perleidimo sutartis ieškovas įgijo ir papildomas teises, taip pat ir teisę reikalauti netesybų bei bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas prašo teismo priteisti 3,95 Eur delspinigius. CK 6.71 str. 1 d. nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 str.). Remiantis EGO kortelės su limitu sutartimi, atsakovė pirminiam kreditoriui įsipareigojo mokėti 1 proc. dydžio delspinigius (ieškovas delspinigių skaičiavimo normą sumažino iki 0,05 proc. dydžio) už netinkamai įvykdytą prievolę. Kadangi atsakovė neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų pradiniam kreditoriui, 3,95 Eur delspinigių suma yra pagrįsta ir ieškovui priteistina iš atsakovo.

CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinį tenkinus visa apimtimi, ieškovui iš atsakovės priteistinas 15,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d., 7 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 96 straipsnio 6 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui „PlusPlus Capital“ AS, kodas 11919806, iš atsakovės V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 60,35 Eur (šešiasdešimties eurų 35 ct) paskolą, 39,78 Eur (trisdešimt devynių eurų 78 ct) palūkanas, 3,95 Eur (trijų eurų 95 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (104,08 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-03-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rima Lipeikienė