- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-12-29
- Bylos Nr.
- 1-87-634/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25865-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis
- Kaltinamasis
- M. C., V. J., G. J., D. M., J. M., I. Š.
- Advokatai
- Rimantas Bučma, Rasa Kalkauskienė, Haroldas Juška, Danius Svirinavičius, Gintaras Platūkis
- Kategorijos
sekretoriaujant Audronei Tulauskienei, Rimantei Litvinavičiūtei, Urtei Piluckei, Santai Golovkaitei, Dianai Zadrauskaitei,
kaltinamajai V. J., kaltinamajam G. J., jų gynėjui advokatui Haroldui Juškai
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. C., gimusi (duomenys neskelbtini) Jonavoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), Jonavoje, netekėjusi, dirbanti, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį,
V. J., gimusi (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), Ringaudų sen., Kauno r. sav., ištekėjusi, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, neteista kaltinama pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 3 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį,
G. J., gimęs (duomenys neskelbtini) Pasvalyje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Ringaudų sen., Kauno r. sav., vedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsultantu, neteistas, kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį,
J. M., gimusi (duomenys neskelbtini) Jonavoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), Jonavoje, netekėjusi, dirbanti, neteista, kaltinama pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį,
D. M. (buv. V.), gimusi (duomenys neskelbtini) Ukmergėje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), Jonavoje, netekėjusi, dirbanti, neteista, kaltinama pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį,
I. Š., gimusi 1971 m. sausio 11 d. Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), Jonavoje, ištekėjusi, dirbanti, neteista, kaltinama pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. C. kaltinama tuo, kad ji laikotarpiu nuo 2018-03-28 iki 2019-01-30, dirbdama uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaunas), pardavėja - priėmėja, bendrininkaudama kaip padėjėja su G. J. bei AB „(duomenys neskelbtini)“ faktine direktore V. J., ir kitomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusiomis pardavėjomis -priėmėjomis I. Š., D. V. ir J. M. padėjo faktinei direktorei V. J. pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą - 24630 Eur., t. y. žodiniu G. J. nurodymu, pardavėjoms priėmėjoms I. Š., J. M., M. C. ir D. V., dirbant kasos aparatu neužfiksavus visų gautų įplaukų už parduotus tauriųjų metalų gaminius bei susidariusį pinigų skirtumą laikydamos atskirai nuo oficialių kasos pinigų bei turėdamos V. J. priklausančią „(duomenys neskelbtini)” banko kortelę, žinodamos sąskaitos (duomenys neskelbtini) prisijungimo duomenis, G. J. nurodymu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje neapskaitytus pinigus bendrai, per 35 kartus, į asmeninę faktinės direktorės V. J. sąskaitą per bankomatą esantį (duomenys neskelbtini), Jonavoje, įnešė 24 630 Eur sumą, o būtent: ji ( M. C.), laikotarpyje nuo 2018-03-28 iki 2019-01-30, žodiniu G. J. nurodymu, per 2 kartus į asmeninę faktinės direktorės V. J. sąskaitą per bankomatą esantį (duomenys neskelbtini), Jonavoje, įnešė 700 Eur sumą, t. y. 2018-04-08 įnešė 200 Eur ir 2018-04-09 įnešė 600 Eur. J. M. 2016-03-30 įnešė 500 Eur, 2016-06-14 įnešė 200 Eur, 2016-06-15 įnešė 200 Eur, 2016-07-16 įnešė 600 Eur, 2016-07-28 įnešė 1100 Eur, 2017-04-10 įnešė 300 Eur, 2017-04-11 įnešė 100 Eur, 2017‑04‑26 įnešė 200 Eur, 2017-05-19 įnešė 350 Eur, 2017-09-14 įnešė 1500 Eur, 2017-10-20 įnešė 300 Eur, 2017-11-20 įnešė 300 Eur, 2017-12-14 įnešė 1600 Eur, 2017-12-15 įnešė 200 Eur, 2017‑12‑27 įnešė 1500 Eur, 2018-02-14 įnešė 1900 Eur, 2018-02-20 įnešė 140 Eur. I. Š. 2016-07-04 įnešė 170 Eur, 2016-08-12 įnešė 200 Eur, 2017-04-13 įnešė 200 Eur, 2017-04-18 įnešė 1070 Eur, 2017-06-15 įnešė 400 Eur, 2017-09-11 įnešė 1000 Eur, 2017-09-18 įnešė 900 Eur, 2017-09-19 įnešė 1500 Eur, 2017-11-10 įnešė 300 Eur, 2017-11-12 įnešė 400 Eur, 2017-12-20 įnešė 600 Eur, 2018‑02‑09 įnešė 500 Eur, 2018-02-12 įnešė 800 Eur, 2018-03-12 įnešė 500 Eur. D. V. 2018-03-14 įnešė 300 Eur ir 2018-04-06 įnešė 400 Eur., tokiais bendrais veiksmais padėjo V. J. pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą - 24630 Eur; tai yra kaltinama pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį.
V. J. kaltinama tuo, kad ji laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-05-12 ir nuo 2016-07-26 iki 2018-05-31, būdama uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaunas), direktore ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr.IX 574) 21 str. nuostatas būdama atsakinga už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent tyčia nepateikė apskaityti į uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrus, gautų pajamų, atsiradusių iš klientų piniginių lėšų, perkant aukso ir sidabro gaminius bei buitinę techniką, kurios buvo nefiksuotos kasos aparatu, taip 2016 metais nepagrindė apskaitos dokumentais aukso ir sidabro gaminių bei buitinės technikos pardavimo už 4900 Eur, 2017 metais nepagrindė apskaitos dokumentais aukso ir sidabro gaminių bei buitinės technikos pardavimo už 12 720 Eur, nuo 2018-01-01 iki 2018-04-21 nepagrindė apskaitos dokumentais aukso ir sidabro gaminių bei buitinės technikos pardavimo už 5 340 Eur, dėl ko negalima nustatyti, kokia pajamų suma realiai gauta uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ ir kam tos pajamos panaudotos, tokiais veiksmais pažeidė:
- Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr.IX 574):
6 straipsnio 2 dalį, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“,
12 straipsnio 1 dalį, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“,
12 straipsnio 4 dalį, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“,
16 straipsnio 1 dalį, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“,
taip pat nepagrindė apskaitos dokumentais avansų išdavimo iš įmonės kasos aparato ir avansų grąžinimo į įmonės kasos aparatą ūkinės operacijos, apskaitos registruose „Žiniaraštis sąskaitai-2722 Kasos aparato pinigai“ ir „Žiniaraštis sąskaitai-24351 Atsiskaitymai su atskaitingu asmeniu“ kaip įmonės atskaitingiems asmenims išduoti avansai įregistruotos sumos ir kaip įmonės atskaitingų asmenų grąžintos avansų sumos, nenurodant dokumento pavadinimo ir jo numerio, dėl ko negalima nustatyti, kokiam konkrečiai asmeniui ar asmenims 2015 metais uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ iš įmonės kasos aparato buvo išduota 24590,76 Eur avansų suma ir koks konkrečiai asmuo ar asmenys 2015 metais grąžino į įmonės kasos aparatą 19928 Eur avansų sumą, tokiais veiksmais pažeidė:
- Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-574):
12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“,
16 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, kad Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka,
taip pat nuo 2015-01-30 iki 2015-05-12 surašytuose 4 vnt. kasos išlaidų orderiuose, kuriais įforminta 6610,35 Eur išdavimas atskaitingiems asmenimis bei nuo 2015-02-13 iki 2015-05-12 surašytuose 3 vnt. kasos išlaidų orderiuose, kuriais įforminta 614,42 Eur sumos panaudojimas darbo užmokesčio išmokėjimui pagal Atlyginimų išmokėjimo žiniaraščius, nėra jokių parašų, todėl negalima nustatyti, kuriam įmonės atskaitingam asmeniui 2015 metais išduota 6610,35 Eur avansų suma ir ar įmonės darbuotojams 2015 metais realiai išmokėta 614,42 Eur darbo užmokesčio suma iš įmonės kasos, tokiais veiksmais pažeidė:
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“:
4¹ punktą (2010-06-02 nutarimo Nr. 671 redakcija), kuriame nurodyta, kad Kasos pajamų ir išlaidų orderius pasirašo ūkio subjekto vadovo patvirtinti asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti kasos pajamų ir išlaidų orderius“,
-Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574):
13 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta apskaitos dokumentų privalomi rekvizitai, ir vienas iš privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų yra asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos, dėl ko laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-05-12 ir nuo 2016-07-26 iki 2018-05-31, iš dalies negalima nustatyti uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tai yra kaltinama pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.
Be to, V. J. kaltinama tuo, kad ji laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-05-12 ir nuo 2016‑07‑26 iki 2018-05-31, būdama uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaunas), direktore, o laikotarpyje nuo 2015-05-13 iki 2016-07-25 būdama faktine UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, nors realiai buvo vaiko auginimo atostogose, veikdama kartu su vyru, G. J. bei padedant UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėjoms I. Š., J. M., M. C. ir D. V., pasisavino jai patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, o būtent:
žodiniu G. J. nurodymu, pardavėjos priėmėjos I. Š., J. M., M. C. ir D. V., dirbdamos kasos aparatu užfiksuodavo ne visas gautas įplaukas už parduotus tauriųjų metalų gaminius bei susidariusį pinigų skirtumą laikė atskirai nuo oficialių kasos pinigų bei turėdamos V. J. priklausančią „(duomenys neskelbtini)” banko kortelę, žinodamos sąskaitos (duomenys neskelbtini) prisijungimo duomenis, G. J. nurodymu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje neapskaitytus pinigus per 35 kartus įnešė į asmeninę faktinės direktorės V. J. sąskaitą per bankomatą esantį (duomenys neskelbtini), Jonavoje, tokiu būdu laikotarpyje nuo 2016-03-30 iki 2018-04-09 į V. J. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke „(duomenys neskelbtini)“ AB, įnešė 24 630 Eur sumą, t. y. J. M. 2016-03-30 įnešė 500 Eur, 2016-06-14 įnešė 200 Eur, 2016-06-15 įnešė 200 Eur, 2016‑07‑16 įnešė 600 Eur, 2016-07-28 įnešė 1100 Eur, 2017-04-10 įnešė 300 Eur, 2017-04-11 įnešė 100 Eur, 2017-04-26 įnešė 200 Eur, 2017-05-19 įnešė 350 Eur, 2017-09-14 įnešė 1500 Eur, 2017‑10‑20 įnešė 300 Eur, 2017-11-20 įnešė 300 Eur, 2017-12-14 įnešė 1600 Eur, 2017-12-15 įnešė 200 Eur, 2017-12-27 įnešė 1500 Eur, 2018-02-14 įnešė 1900 Eur, 2018-02-20 įnešė 140 Eur.. I. Š. 2016-07-04 įnešė 170 Eur, 2016-08-12 įnešė 200 Eur, 2017-04-13 įnešė 200 Eur, 2017-04-18 įnešė 1070 Eur, 2017-06-15 įnešė 400 Eur, 2017-09-11 įnešė 1000 Eur, 2017-09-18 įnešė 900 Eur, 2017‑09-19 įnešė 1500 Eur, 2017-11-10 įnešė 300 Eur, 2017-11-12 įnešė 400 Eur, 2017-12-20 įnešė 600 Eur, 2018-02-09 įnešė 500 Eur, 2018-02-12 įnešė 800 Eur, 2018-03-12 įnešė 500 Eur. M. C. 2018-04-08 įnešė 200 Eur ir 2018-04-09 įnešė 600 Eur. D. V. 2018-03-14 įnešė 300 Eur ir 2018‑04‑06 įnešė 400 Eur, tokiais veiksmais padėdamos V. J. pasisavinti jai patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą - 24630 Eur. Žodiniu G. J. nurodymu J. M., I. Š., M. C. ir D. V. padėjo V. J. pasisavinti jai patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarant 24630 Eur nuostolį, tai yra kaltinama pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį.
G. J. kaltinamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2016-03-30 iki 2018-04-06, veikdamas kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore V. J., UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėjomis-priėmėjomis J. M., I. Š., M. C. ir D. V., suorganizavo didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimą, pinigines lėšas pervedant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei V. J., o būtent:
G. J. faktiškai vadovaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“, pardavėjos - priėmėjos I. Š., J. M., M. C. ir D. V., vykdydamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinio vadovo G. J. nurodymus, dirbdamos kasos aparatu užfiksuodavo ne visas gautas įplaukas už parduotus tauriųjų metalų gaminius bei susidariusį pinigų skirtumą laikė atskirai nuo oficialių kasos pinigų bei turėdamos V. J. priklausančią „(duomenys neskelbtini)” banko kortelę, žinodamos sąskaitos (duomenys neskelbtini) prisijungimo duomenis, G. J. nurodymu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje neapskaitytus pinigus per 35 kartus įnešė į asmeninę faktinės direktorės V. J. sąskaitą per bankomatą esantį (duomenys neskelbtini), Jonavoje, tokiu būdu laikotarpyje nuo 2016-03-30 iki 2018-04-09 į V. J. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke „(duomenys neskelbtini)“ AB, įnešė 24 630 Eur sumą, t. y. J. M. 2016-03-30 įnešė 500 Eur, 2016-06-14 įnešė 200 Eur, 2016-06-15 įnešė 200 Eur, 2016-07-16 įnešė 600 Eur, 2016-07-28 įnešė 1100 Eur, 2017-04-10 įnešė 300 Eur, 2017-04-11 įnešė 100 Eur, 2017-04-26 įnešė 200 Eur, 2017-05-19 įnešė 350 Eur, 2017-09-14 įnešė 1500 Eur, 2017‑10‑20 įnešė 300 Eur, 2017-11-20 įnešė 300 Eur, 2017-12-14 įnešė 1600 Eur, 2017-12-15 įnešė 200 Eur, 2017-12-27 įnešė 1500 Eur, 2018-02-14 įnešė 1900 Eur, 2018-02-20 įnešė 140 Eur.. I. Š. 2016-07-04 įnešė 170 Eur, 2016-08-12 įnešė 200 Eur, 2017-04-13 įnešė 200 Eur, 2017-04-18 įnešė 1070 Eur, 2017-06-15 įnešė 400 Eur, 2017-09-11 įnešė 1000 Eur, 2017-09-18 įnešė 900 Eur, 2017‑09-19 įnešė 1500 Eur, 2017-11-10 įnešė 300 Eur, 2017-11-12 įnešė 400 Eur, 2017-12-20 įnešė 600 Eur, 2018-02-09 įnešė 500 Eur, 2018-02-12 įnešė 800 Eur, 2018-03-12 įnešė 500 Eur. M. C. 2018-04-08 įnešė 200 Eur ir 2018-04-09 įnešė 600 Eur. D. V. 2018-03-14 įnešė 300 Eur ir 2018‑04‑06 įnešė 400 Eur, vykdant G. J. nurodymus padėjo V. J. pasisavinti jai patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą - 24630 Eur, tai yra kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį.
J. M. kaltinama tuo, kad ji laikotarpiu nuo 2011-03-21 iki 2018-03-01, dirbdama uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaunas), pardavėja – priėmėja, bendrininkaudama kaip padėjėja su G. J. bei AB „(duomenys neskelbtini)“ faktine direktore V. J. ir kitomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusiomis pardavėjomis -priėmėjomis I. Š., M. C. ir D. V. padėjo faktinei direktorei V. J. pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą - 24630 Eur., t. y. žodiniu G. J. nurodymu, pardavėjoms priėmėjoms I. Š., J. M., M. C. ir D. V., dirbant kasos aparatu neužfiksavus visų gautų įplaukų už parduotus tauriųjų metalų gaminius bei susidariusį pinigų skirtumą laikydamos atskirai nuo oficialių kasos pinigų bei turėdamos V. J. priklausančią „(duomenys neskelbtini)” banko kortelę, žinodamos sąskaitos (duomenys neskelbtini) prisijungimo duomenis, G. J. nurodymu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje neapskaitytus pinigus bendrai, per 35 kartus, į asmeninę faktinės direktorės V. J. sąskaitą per bankomatą esantį (duomenys neskelbtini), Jonavoje, įnešė 24 630 Eur sumą, o būtent: ji ( J. M.), laikotarpyje nuo 2016-03-30 iki 2018-02-20, žodiniu G. J. nurodymu, per 17 kartų į asmeninę faktinės direktorės V. J. sąskaitą per bankomatą esantį (duomenys neskelbtini), Jonavoje, įnešus 11 090 Eur sumą, t. y. J. M. 2016-03-30 įnešė 500 Eur, 2016-06-14 įnešė 200 Eur, 2016-06-15 įnešė 200 Eur, 2016-07-16 įnešė 600 Eur, 2016-07-28 įnešė 1100 Eur, 2017-04-10 įnešė 300 Eur, 2017-04-11 įnešė 100 Eur, 2017-04-26 įnešė 200 Eur, 2017-05-19 įnešė 350 Eur, 2017‑09‑14 įnešė 1500 Eur, 2017-10-20 įnešė 300 Eur, 2017-11-20 įnešė 300 Eur, 2017-12-14 įnešė 1600 Eur, 2017-12-15 įnešė 200 Eur, 2017-12-27 įnešė 1500 Eur, 2018-02-14 įnešė 1900 Eur, 2018‑02-20 įnešė 140 Eur.. I. Š. 2016-07-04 įnešė 170 Eur, 2016-08-12 įnešė 200 Eur, 2017-04-13 įnešė 200 Eur, 2017-04-18 įnešė 1070 Eur, 2017-06-15 įnešė 400 Eur, 2017-09-11 įnešė 1000 Eur, 2017-09-18 įnešė 900 Eur, 2017-09-19 įnešė 1500 Eur, 2017-11-10 įnešė 300 Eur, 2017-11-12 įnešė 400 Eur, 2017-12-20 įnešė 600 Eur, 2018-02-09 įnešė 500 Eur, 2018-02-12 įnešė 800 Eur, 2018‑03‑12 įnešė 500 Eur. M. C. 2018-04-08 įnešė 200 Eur ir 2018-04-09 įnešė 600 Eur. D. V. 2018‑03-14 įnešė 300 Eur ir 2018-04-06 įnešė 400 Eur, tokiais bendrais veiksmais padėjo V. J. pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą - 24630 Eur, tai yra kaltinama pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį.
D. M. (buv. V.) kaltinama tuo, kad ji laikotarpiu nuo 2018-03-01 iki 2018-10-22, dirbdama uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaunas), pardavėja - priėmėja, bendrininkaudama kaip padėjėja su G. J. bei AB „(duomenys neskelbtini)“ faktine direktore V. J., ir kitomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusiomis pardavėjomis -priėmėjomis I. Š., M. C. ir J. M. padėjo faktinei direktorei V. J. pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą - 24630 Eur., t. y. žodiniu G. J. nurodymu, pardavėjoms priėmėjoms I. Š., J. M., M. C. ir D. V., dirbant kasos aparatu neužfiksavus visų gautų įplaukų už parduotus tauriųjų metalų gaminius bei susidariusį pinigų skirtumą laikydamos atskirai nuo oficialių kasos pinigų bei turėdamos V. J. priklausančią „(duomenys neskelbtini)” banko kortelę, žinodamos sąskaitos (duomenys neskelbtini) prisijungimo duomenis, G. J. nurodymu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje neapskaitytus pinigus bendrai, per 35 kartus, į asmeninę faktinės direktorės V. J. sąskaitą per bankomatą esantį (duomenys neskelbtini), Jonavoje, įnešė 24 630 Eur sumą, o būtent: ji ( D. V.), laikotarpyje nuo 2018-03-01 iki 2018-10-22, žodiniu G. J. nurodymu, per 2 kartus į asmeninę faktinės direktorės V. J. sąskaitą per bankomatą esantį (duomenys neskelbtini), Jonavoje, įnešė 700 Eur sumą, t. y. 2018-03-14 įnešė 300 Eur ir 2018-04-06 įnešė 400 Eur. J. M. 2016-03-30 įnešė 500 Eur, 2016-06-14 įnešė 200 Eur, 2016-06-15 įnešė 200 Eur, 2016-07-16 įnešė 600 Eur, 2016-07-28 įnešė 1100 Eur, 2017-04-10 įnešė 300 Eur, 2017-04-11 įnešė 100 Eur, 2017‑04‑26 įnešė 200 Eur, 2017-05-19 įnešė 350 Eur, 2017-09-14 įnešė 1500 Eur, 2017-10-20 įnešė 300 Eur, 2017-11-20 įnešė 300 Eur, 2017-12-14 įnešė 1600 Eur, 2017-12-15 įnešė 200 Eur, 2017‑12‑27 įnešė 1500 Eur, 2018-02-14 įnešė 1900 Eur, 2018-02-20 įnešė 140 Eur.. I. Š. 2016-07‑04 įnešė 170 Eur, 2016-08-12 įnešė 200 Eur, 2017-04-13 įnešė 200 Eur, 2017-04-18 įnešė 1070 Eur, 2017-06-15 įnešė 400 Eur, 2017-09-11 įnešė 1000 Eur, 2017-09-18 įnešė 900 Eur, 2017-09-19 įnešė 1500 Eur, 2017-11-10 įnešė 300 Eur, 2017-11-12 įnešė 400 Eur, 2017-12-20 įnešė 600 Eur, 2018‑02‑09 įnešė 500 Eur, 2018-02-12 įnešė 800 Eur, 2018-03-12 įnešė 500 Eur. M. C. 2018-04-08 įnešė 200 Eur ir 2018-04-09 įnešė 600 Eur., tokiais bendrais veiksmais padėjo V. J. pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą - 24630 Eur, tai yra kaltinama pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį.
I. Š. kaltinama tuo, kad ji laikotarpiu nuo 2015-05-13 iki 2016-07-25, būdama uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaunas), direktore ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX 574) 21 str. nuostatas būdama atsakinga už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent tyčia nepateikė apskaityti į uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrus, gautų pajamų, atsiradusių iš klientų piniginių lėšų, perkant aukso ir sidabro gaminius bei buitinę techniką, kurios buvo nefiksuotos kasos aparatu, todėl 2016 metais nepagrindė apskaitos dokumentais aukso ir sidabro gaminių bei buitinės technikos pardavimo už 1670 Eur, taip pat uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ apskaitose registruose (suvestiniame paskolų žiniaraštyje ir gautų pajamų registruose) neįregistruotos 747,26 Eur palūkanų pajamų, priskaičiuotų 2015-09-23 „(duomenys neskelbtini) kvitu“ Nr. 09-2844 įforminant 768 Eur paskolos A. J. grąžinimo pratęsimą laikotarpyje nuo 2015-12-03 iki 2016-07-07 surašytais 8-iais vienetais kvitų, ūkinės operacijos, neįregistruotos 684 Eur palūkanų pajamų, priskaičiuotų 2016-01-22 „(duomenys neskelbtini) kvitu“ Nr. 01-260 įforminant 950 Eur paskolos J. B. grąžinimo pratęsimą laikotarpyje nuo 2016‑03‑15 iki 2016-07-15 surašytais 5-iais vienetais kvitų, ūkinės operacijos, todėl negalima nustatyti, kokia pajamų suma realiai gauta uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ ir kam tos pajamos panaudotos, tokiais veiksmais pažeidė:
- Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX 574):
6 straipsnio 2 dalį, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“,
12 straipsnio 1 dalį, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“,
12 straipsnio 4 dalį, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“,
16 straipsnio 1 dalį, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“.
taip pat, nepagrindė apskaitos dokumentais avansų išdavimo iš įmonės kasos aparato ir avansų grąžinimo į įmonės kasos aparatą ūkinės operacijos, apskaitos registruose „Žiniaraštis sąskaitai-2722 Kasos aparato pinigai“ ir „Žiniaraštis sąskaitai-24351 Atsiskaitymai su atskaitingu asmeniu“ kaip įmonės atskaitingiems asmenims išduoti avansai įregistruotos sumos ir kaip įmonės atskaitingų asmenų grąžintos avansų sumos, nenurodant dokumento pavadinimo ir jo numerio, todėl negalima nustatyti, kokiam konkrečiai asmeniui ar asmenims 2015 metais uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ iš įmonės kasos aparato buvo išduota 24590,76 Eur avansų suma ir koks konkrečiai asmuo ar asmenys 2015 metais grąžino į įmonės kasos aparatą 19928 Eur avansų sumą, tokiais veiksmais pažeidė:
- Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-574):
12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“,
16 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, kad Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka.
taip pat nuo 2015-05-13 iki 2015-12-31 surašytuose 7 vnt. kasos išlaidų orderiuose, kuriais įforminta 14841,68 Eur išdavimas atskaitingiems asmenimis, nuo 2015-05-13 iki 2015-12-31 surašytuose 7 vnt. kasos išlaidų orderiuose, kuriais įforminta 1867,54 Eur sumos panaudojimas darbo užmokesčio išmokėjimui pagal Atlyginimų išmokėjimo žiniaraščius bei 2015-09-17 kasos išlaidų orderis Nr. 17, kuriuo įforminta 7000 Eur išlaidos sumokėjimas už butą Ž. J., nėra jokių parašų, todėl negalima nustatyti, ar Ž. J. realiai buvo sumokėta 7000 Eur suma už butą, taip pat kuriam įmonės atskaitingam asmeniui 2015 metais išduota 14841,68 Eur avansų suma ir ar įmonės darbuotojams 2015 metais realiai išmokėta 1867,54 Eur darbo užmokesčio suma iš įmonės kasos, tokiais veiksmais pažeidė:
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 4¹ punktą (2010-06-02 nutarimo Nr. 671 redakcija), kuriame nurodyta, kad Kasos pajamų ir išlaidų orderius pasirašo ūkio subjekto vadovo patvirtinti asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti kasos pajamų ir išlaidų orderius“,
-Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 13 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta apskaitos dokumentų privalomi rekvizitai, ir vienas iš privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų yra asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos, t. y. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą ir dėl to laikotarpiu nuo 2015-05-13 iki 2016-07-25, iš dalies negalima nustatyti uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tai yra kaltinama pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.
Be to, I. Š. kaltinama tuo, kad ji laikotarpiu nuo 2015-05-13 iki 2018-03-12, dirbdama uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaunas), pardavėja – priėmėja, bendrininkaudama kaip padėjėja su G. J. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktine direktore V. J. ir kitomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusiomis pardavėjomis -priėmėjomis J. M., M. C. ir D. V. padėjo faktinei direktorei V. J. pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą - 24630 Eur., t. y. žodiniu G. J. nurodymu, pardavėjoms priėmėjoms I. Š., J. M., M. C. ir D. V., dirbant kasos aparatu neužfiksavus visų gautų įplaukų už parduotus tauriųjų metalų gaminius bei susidariusį pinigų skirtumą laikydamos atskirai nuo oficialių kasos pinigų bei turėdamos V. J. priklausančią „(duomenys neskelbtini)” banko kortelę, žinodamos sąskaitos (duomenys neskelbtini) prisijungimo duomenis, G. J. nurodymu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje neapskaitytus pinigus bendrai, per 35 kartus, į asmeninę faktinės direktorės V. J. sąskaitą per bankomatą esantį (duomenys neskelbtini), Jonavoje, įnešė 24 630 Eur sumą, o būtent: ji ( I. Š.), laikotarpyje nuo 2016-07-04 iki 2018-03-12, žodiniu G. J. nurodymu, per 14 kartų į asmeninę faktinės direktorės V. J. sąskaitą per bankomatą esantį (duomenys neskelbtini), Jonavoje, įnešė 8440 Eur sumą, t. y. 2016-07-04 įnešė 170 Eur, 2016-08-12 įnešė 200 Eur, 2017‑04‑13 įnešė 200 Eur, 2017-04-18 įnešė 1070 Eur, 2017-06-15 įnešė 400 Eur, 2017-09-11 įnešė 1000 Eur, 2017-09-18 įnešė 900 Eur, 2017-09-19 įnešė 1500 Eur, 2017-11-10 įnešė 300 Eur, 2017-11-12 įnešė 400 Eur, 2017-12-20 įnešė 600 Eur, 2018-02-09 įnešė 500 Eur, 2018-02-12 įnešė 800 Eur, 2018-03-12 įnešė 500 Eur. J. M. 2016-03-30 įnešė 500 Eur, 2016-06-14 įnešė 200 Eur, 2016‑06-15 įnešė 200 Eur, 2016-07-16 įnešė 600 Eur, 2016-07-28 įnešė 1100 Eur, 2017-04-10 įnešė 300 Eur, 2017-04-11 įnešė 100 Eur, 2017-04-26 įnešė 200 Eur, 2017-05-19 įnešė 350 Eur, 2017‑09‑14 įnešė 1500 Eur, 2017-10-20 įnešė 300 Eur, 2017-11-20 įnešė 300 Eur, 2017-12-14 įnešė 1600 Eur, 2017-12-15 įnešė 200 Eur, 2017-12-27 įnešė 1500 Eur, 2018-02-14 įnešė 1900 Eur, 2018‑02-20 įnešė 140 Eur, M. C. 2018-04-08 įnešė 200 Eur ir 2018-04-09 įnešė 600 Eur. D. V. 2018‑03-14 įnešė 300 Eur ir 2018-04-06 įnešė 400 Eur, tokiais bendrais veiksmais padėjo V. J. pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą - 24630 Eur, tai yra kaltinama pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamoji M. C. parodė, kad įsidarbino į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. kovo mėnesį ir dirbo tikriausiai iki sausio mėnesio. I. Š. ir J. M. nepažinojo, dirbo su D. V.. Grafikas būdavo tris dienas dirba, tris dienas laisva. Kartu toje pačioje patalpoje nesėdėdavo. Priiminėdavo aukso dirbinius, telefonus, kai žmonės ateidavo užstatyti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tai yra (duomenys neskelbtini) paslaugos. Ant sutarties buvo parašyta, kad įmonei vadovauja V. J., visus kitus reikalus su G. tvarkydavo. Jeigu žmogus užstato daiktą, ji apskaičiuodavo pagal formulę, kiek jam turi duoti pinigų ir iš kasos išimdavo juos. Aukso dirbinių kainą apskaičiuodavo pagal specialius rentgenus, patikrindavo koks auksas, pažiūrėdavo prabą ir būdavo nustatyta tam tikra aukso už gramą kaina. Būdavo gramo kaina lyg aštuoniolika eurų nustatyta. Klientas auksą palieka pas juos, o jie išduodavo pinigus. Klientas pasakydavo kokiam laikotarpiui nori užstatyti dirbinį. Jei vėluodavo pasiimti, tai paskaičiuodavo delspinigius, baudą ir tada jis jau daugiau turėdavo primokėti. Jei nevėluodavo, tai tik palūkanas turėdavo sumokėti. Palūkanų dydžio tiksliai neatsimena. Būdavo (duomenys neskelbtini) priėmimo kvitas, ten būdavo parašyta, kiek jis gavo pinigų, kiek turi atiduoti, kokios yra palūkanos, jeigu vėluoja ar yra bauda ir viską mušdavo į kasą. Kasoje būdavo išskirstyta viskas, viską suskaičiuodavo automatiškai. Darbo dienos pabaigoje kasos knyga būdavo. Gale darbo kasoje paspausdavo, kad išlįstų visos dienos atskaita ir turėdavo užpildyti kasos knygoje, kiek išdavė pinigų, kiek gavo pinigų, kiek palūkanų, kiek baudų. Grynus pinigus išimdavo ir padėdavo į seifą per naktį. Iš ryto vėl įdėdavo į kasą pinigus. Kasininkas būdavo tas, kuris sėdėdavo, kurio pamaina buvo. Visus pinigus, kuriuos jai mokėdavo, dėdavo į kasą. Darbo metu pinigai visada būdavo kasoje, į seifą įdėdavo tik nakčiai, kai užsidarydavo parduotuvė. Pas juos buvo paliktos dvi banko kortelės, viena V. J. vardu, ją vadindavo darbine kortele. Kasoje išėmimą spausdavo ir į bankomatą nueidavo ir gale dienos kasos knygoje parašydavo, kiek išėmė pinigų. Kasos knygoje žymėdavo viską ir tokie lapukai būdavo, kaip ji supranta, vienas joms likdavo, o kitą išsiųsdavo buhalterei. G. joms pasakė, kad yra kortelė, pasakė pin kodą ir kad į ją įnešti pinigus. G. pats nurodydavo telefonu kiek iš kasos paimti pinigų. Pradžioje, kai įsidarbino, labai dažnai G. atvykdavo, o po to daugiausia per telefoną bendraudavo. Pinigus į (duomenys neskelbtini) bankomatą įnešė Jonavoje, (duomenys neskelbtini) Neatsimena, kiek kartų tiksliai tuos pinigus įnešė. Nešė 800 eurų. Pardavėją D. pažinojo, su ja bendravo. Iš darbo išėjo, nes buvo kito darbo pasiūlymas. Paskambino G., paprašė didesnio atlyginimo, jis nesutiko, tai ir išėjo. Nesusipyko, atidirbo dvi savaites. Nesiaiškino, kodėl V. J. yra vadovė, o vadovauja G.. Termino „remontiniai pinigai“ nėra girdėjusi. Buvo vedama Excel dubliuojama apskaita, kad buhalterė galėtų viską matyti. Excel pildydavo gale darbo arba kai nebūdavo žmonių darbo eigoje, o ko nespėdavo, tai gale darbo. Viską žymėdavosi tuose baltuose lapukuose ir gale darbo viską supildydavo. Excel lentelėje supildydavo viską, kiek išdavė, kiek pardavė, Excel galėdavo matyti buhalterė, kad jai nekiltų jokių klausimų, o jei jai kildavo klausimų, tai ji skambindavo. G. prie bendrovės seifo ir kasos turėjo priėjimą, tačiau neatsimena tokio atvejo, kad G. pats pasiimtų pinigus iš seifo, iš kasos. Visada būdavo užrašyta į kasos knygą, kad pinigai paimti, kad juos įnešti į banko sąskaitą. Jai nedavė jokių nurodymų J., kad kažko neįmušti į kasą. D. ją apmokė visą procesą ką reikia pildyti. J. D. nieko nesakė, kad daryti kažką neteisėtai.
Kaltinamoji V. J. parodė kaltės nepripažįstanti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuo metu buvo ir akcininke, ir direktore. Veikla vykdoma Jonavoje, pati gyvena Kaune. (duomenys neskelbtini) paslaugos. Turi 100 procentų akcijų. Yra įmonės direktorė nuo 2012 m. iki dabar. I. Š. buvo 2015 - 2016 m. direktorė, kai ji buvo vaiko auginimo atostogose. I. Š. tuo metu vykdė visas funkcijas, ji buvo tik akcininke. Jos vyras tuo metu nedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis dirbo lyg nuo 2018 m. pavasario. Jos vyras buvo konsultantas. Jis rūpindavo įmonės reikalais, padėdavo, kai ji augino vaiką. M. C., D. M., J. M., I. Š. dirbo jos įmonėje kasininkėmis priėmėjomis. Kaltinime apie pinigų įnešimus į jos sąskaitą parašyta teisingai. Pinigus įnešdavo ir ji pati, ir kasininkės priėmėjos. Jeigu kasoje būdavo perteklius pinigų, pinigai būdavo išimami. Aišku, jie apskaitomi ir naudojami įmonės reikmėms. Ji buvo įmonės kasininke, daugiau atskaitingų asmenų nebuvo. Jai pinigus įnešdavo į asmeninę sąskaitą. Kai reikėdavo pinigų, jie būdavo išimami ir įdedami į kasą. Pinigus išimdavo ir ji pati, ir darbuotojos. Praktiškai visi pinigai grynais būdavo grąžinami į kasą, pavedimų praktiškai nebūdavo. Įmonės kasininkė buvo ji, kitų asmenų nebuvo. Kai įmonei reikalingi kokie pirkiniai, buvo naudojama įmonės sąskaita ir viskas matydavosi buhalterinėje apskaitoje. Buhalteriją vienu metu tvarkė „(duomenys neskelbtini)“ (V. M.), o po to buvo G. V.. Dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos kaltės nepripažįsta, viskas apskaityta, viskas matoma dokumentuose. Kaip buhalterės apskaitydavo, negali paaiškinti. Tam ir samdė buhalterę, nes nėra buhalterijos ir apskaitos specialistė. Visos operacijos į apskaitą buvo įtrauktos. Negali paaiškinti kaltinimo, nesupranta, iš kur tie kaltinimai. Viskas yra apskaityta, kiekviena suma, kas išimta iš kasos aparato, kas įnešta, kas išimta, viskas yra apskaityta. Jai informacija, kad G. J. pardavėjoms sakė ne viską mušti į kasą, nėra žinoma. Buvo tik viena banko kortelė, kitos kortelės nebuvo. Įmonė turėjo savo banko sąskaitą. Pinigai buvo pervedami jai į asmeninę sąskaitą, nes taip patogiau, su buhalterėmis buvo pasitarta, kad nebūtų tų išėmimų, įdėjimų, taip buvo tiesiog patogiau buhalteriškai, kadangi ji negalėdavo fiziškai dažnai atvažiuoti į Jonavą. Kortelė būdavo įmonėje ir pinigus galėdavo įnešti darbuotojai, jie galėdavo ir išimti. Buhalterės reikėtų klausti kodėl buvo nuspręsta, kad paprasčiau vesti į jos sąskaitą, o ne į įmonės. D. V. (M.) neturi jokių nusiskundimų, puiki darbuotoja. D. V. įnešimus buhalterė matydavo, visada jie būdavo apskaityti. Įmonėje niekada nebuvo jokio trūkumo. Įnešti pinigai buvo panaudoti įmonės reikmėms, tikrai nepasisavinti. Niekada su D. V. nesitarė atlikti jokių neteisėtų veiksmų. Galima buvo spręsti, kortelė kam priklauso, buvo ant pačios kortelės parašyta V. J.. D. žinojo, kad ji yra ir akcininkė, ir direktorė. D. V. įnešdama pinigus jokių įmonės nuostatų nepažeidė. Nepamena dabar kaip viskas buvo dėl I. Š., kas jai davė nurodymus einant direktorės pareigas, jos viską tardavosi, jei klausimai iškildavo. I. Š. dirbo priėmėja ilgą laiką, visą laiką buvo tas pats vykdoma. Čia buvo mažytė įmonė, tos pačios priėmėjos dirbo daug metų. Pinigai visą laiką buvo apskaitomi, viskas buvo aptarta su buhaltere, matosi buhalteriniuose dokumentuose, kad yra apskaityta kai išimama iš aparato ir kai įdedama. Jeigu pinigai būdavo įnešti į jos (V. J.) sąskaitą, tai jie yra pas atskaitingą asmenį ir nurodoma, kad jie yra pas atskaitingą asmenį. Ir kad ji atgal įnešdavo į kasą iš savo sąskaitos taip pat būdavo viskas atžymėta dokumentuose. Natūralu, kad jai vyras padėdavo, jis būdavo Jonavoje, užsukdavo, pažiūrėdavo tvarką. MB „(duomenys neskelbtini)“ du kartus per savaitę buvo nuvežami buhalteriniai dokumentai, o G. V. priėjimas prie dokumentų buvo kiekvieną dieną įmanomas per Google Drive, o šiaip jai vieną kartą į savaitę buvo pateikinėjami dokumentai. Buhalterėms teikiami visos dienos lapukai, žurnalo suvestinė, kvitai, kasos žurnalai. Buhalterėms buvo žinoma apie pinigų įnešimą ir išėmimą į jos asmeninę banko sąskaitą. Pinigai įnešami ir išimami iš jos bankinės sąskaitos būdavo jos nurodymu. Pinigai į jos bankinę sąskaitą būdavo įnešami iš kasos aparato, o jeigu būdavo išimama iš jos banko sąskaitos, tai buvo įnešami į įmonės kasos aparatą. Visi pinigai būdavo apskaityti ir matėsi kiekviena operacija. Piniginės lėšos, kurios buvo įneštos į asmeninę bankinę sąskaitą, visos jos apskaitytos įmonės apskaitoje, jos buvo žinomos buhalterėms. Visada viskas būdavo pateikiama ko buhalterės prašydavo, nebūdavo jokių pretenzijų, kad kažko trūksta padaryti pilnai buhalteriją tiek mėnesinę, tiek metinę. Kadangi ji buhalterinių dalykų neišmano, visą apskaitą vedė buhalteriai. Darbo užmokestis 2015 m. visas buvo darbuotojams išmokėtas. Įmonėje niekada nebuvo nustatyti jokie trūkumai dėl piniginių lėšų. Gaudavo atlyginimą į savo sąskaitą, į tą kortelę, kuri buvo įmonėje. Jos asmeniniai pinigai buvo maišomi su įneštais pinigais, kaip juos galima atskirti. Jeigu buhalterinėje apskaitoje matosi, kad į jos sąskaitą įnešta tiek ir tiek pinigų, tai jie niekur nedingsta, ji juos vis tiek turi grąžinti į įmonę, į kasos aparatą. Kai I. Š. buvo laikina direktorė, tai buvo ir kasininkė. Nežino, ar tuo metu nuo jos asmeninės sąskaitos buvo nuimta piniginių lėšų. Jei pinigai įnešti buvo kai I. Š. buvo vadovė, tai tikrai panaudoti įmonės reikmėms ir sugrįžo atgal. Kiekviena priėmėja pasirašytinai supažindinta su ta darbo tvarka. G. J. galėjo duoti nurodymus. Jis buvo įdarbintas konsultantu. G. J. su ja derindavo visus nurodymus. Komunalinius mokesčius, kitus mokėjimus tvarkydavo buhalterė. Jeigu kvitus gaudavo, apmokėjimus, tai viskas eidavo buhalterei.
Kaltinamasis G. J. parodė, kad kaltinimai suprantami, kaltės nepripažįsta. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra susijęs nuo pat pradžių. Tiek su I. Š., tiek su J. M. yra pažįstamas nuo 2000 m., prieš tai jos dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kuri buvo valdoma jo ir jo buvusios sutuoktinės. Ši bendrovė užsidarė, ko pasėkoje atsidarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tos pačios darbuotojos J. M. ir I. Š. nuo 2012 m. tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojomis. Kažkurį laikotarpį I. Š. buvo net vadovė, 2012 ar 2013 metais, ne vien 2015 metais, kai pavadavo V. J.. I. Š. labai puikiai viską žinojo nuo 2000 m. kaip viskas vyksta, tos funkcijos buvo labai aiškios ir suprantamos. Kai vadovė buvo V., suprantama, kad jis jai padėjo versle, nes daug ką išmanė, daug reikalų Jonavos pusėje turėdavo, pažiūrėdavo kaip kas vyksta. V., būdama akcininke, įnešdavo, papildydavo įmonės apyvartines lėšas, o kai įmonėje per daug būdavo, tai grąžindavo V.. Būtent periodu 2015 m. - 2017 m. V. įmonė skolinga apie 20 000 eurų kaip akcininkei. Kai apskaitą vykdė V. M., tos lėšos iš kasos aparato buvo apskaitomos kaip esančios pas atsakingą asmenį, o kai išimdavo iš V. sąskaitos, jos būdavo apskaitomos kaip atsakingo asmens lėšų įnešimas atgal. G. V. buvo pasirinkusi kitą apskaitos būdą, kaip per kasininką, kaip direktorius ir kasininkas tuo pačiu, kadangi daugiau nebuvo nieko. Priėmėjos kasininkės tik su kasos aparatu dirbdavo. O įmonės kasininkas, V., pažiūrėdavo, kad jeigu kasos aparate pinigų yra per daug, tai nerizikuodavo juos laikyti, o išimdavo, pasidėdavo, o kai reikėdavo, atiduodavo. Darydavo tai kaip per atskaitingą asmenį, o ne per įmonę, todėl kad taip žymiai patogiau, įmonei kitokie mokesčiai, įmonės atskaitingo asmens apskaita buvo paprastesnė. Buhalterės taip patarė, buvo taip ir vykdoma. Įmonėje kortelės buvo dvi, viena buvo V. J. vardu, lėšos būdavo įnešamos, kad fiziškai jų nelaikyti pačioje vietoje apvogimo ar kažkokiu kitu atveju, kai būdavo per daug lėšų jos būdavo laikomos pas atskaitingą ir būdavo grąžinamos atgal, įmonės veikloje jos buvo naudojamos, kai reikėdavo įnešdavo atgal. Įmonė yra įgijusi ir nekilnojamojo turto gal apie 50 000 eurų vertės. Neteko matyti įmonėje kažkokių neapskaitytų pinigų. Pas juos griežtai visos palūkanos, visi delspinigiai griežtai turėdavo būti sumušta į kasą ir apskaityta apskaitoje. Įmonėje dirbo oficialiai nuo 2018 m. pavasario. Prieš tai padėdavo V. įmonės veikloje ko paprašydavo. Važiuodavo pro šalį, pažiūrėdavo, būdavo pasitikėjimas darbuotojomis, jos penkiolika metų dirbo toje veikloje, jeigu įmonės balansai teigiami, tai įmonės veikla yra gera. Nebuvo jokių nurodymų priėmėjoms, kad nefiksuoti kažko kasoje, buvo tiktai atvirkščiai, kad viską fiksuoti. Buvo leidžiami įsakymai kuo vadovautis skaičiuojant palūkanas, delspinigius, pareigybinės darbo instrukcijos, sveikatos instrukcijos. Viskas, kas susiję su darbų sauga, buvo išleista. Kiekvieną dieną matosi suvestinis žurnalas - kiek išduota paskolų, grąžinta, palūkanų, delspinigių, jie stengdavosi likučio 2 000 eurų ir daugiau nelaikyti kasoje. Pasitardavo su V. ir informuodavo pardavėjas, kad reikia inkasuoti. Pardavėjas informuodavo arba jis, arba V.. Kai įmonės direktorė buvo I. Š., jis domėjosi įmonės veikla, bet nelabai intensyviai, gal į pusmetį kartą ar du užvažiuodavo. I. Š. buvo direktorė, atliko visas funkcijas tuo metu, buvo įmonės kortelė išimta jos vardu. Kai V. J. buvo direktorė ir akcininkė, kai įmonei reikėdavo lėšų akcininkas įmonei paskolindavo lėšas, kai būdavo per daug lėšų, grąžindavo į V. J. kortelę kaip atskaitingam asmeniui. Kai I. Š. buvo direktorė, V. tuo metu negalėjo turėti darbinių santykių, I. Š. išsiėmė įmonės kortelę, nes Š. nebuvo akcininke, tai buvo naudojama įmonės kortelė toje veikloje. Kitos operacijos, kur yra akcininko lėšos, tai akivaizdu, kad su V. J. kortele. V. J. skolindavo asmenines lėšas įmonei. Kai I. Š. buvo direktorė, atskaitingas asmuo buvo direktorė, tai yra I. Š.. Neatsimena, ar į I. Š. sąskaitą būdavo įnešami pinigai, nematė jos sąskaitų išrašų, bet tikėtina, kad viskas vykdavo per įmonės sąskaitą. Buhalterės patarė, kad per V., kaip atskaitingo asmens, sąskaitą yra patogesnės operacijos. Galimybę pakliūti į įmonės patalpas turėdavęs, būti prie seifo ir kasos aparato galėdavo. Operacijas atlikdavo tuo metu dirbantis asmuo, tai yra priėmėjas kasininkas. Jeigu reikėdavo įnešti ar išimti pinigus, tai priėmėjas kasininkas įmušdavo tą operaciją į kasos aparatą ir fiksuodavo apskaitoje. Jeigu išimdavo grynus pinigus iš įmonės, tai tuo metu dirbantis asmuo priėmėjas kasininkas fiksuodavo tą operaciją kasos aparate, gale dienos kasos knygoje, dar tiesiogiai pažymėdavo, kad matytų buhalterė visas tas operacijas, tas lėšas paduodavo su V. kortele ir jis tas lėšas įnešdavo į V. sąskaitą, tokių atvejų būdavo, bet nepasakys kiek. Jo nurodymai įnešti pinigus D. galėjo būti. Buvo dirbantis tuo metu įmonėje, matė kokia situacija kasoje, įmonėje, tikėtina, kad galėjo taip pasakyti. V. J. ir G. J. buvo du asmenys įmonėje, kurie galėjo duoti nurodymus. Tik įmonės reikmėms pinigai panaudoti tie 300 eurų ir 400 eurų, kurie buvo pervesti D. į V. J. sąskaitą. I. Š. būnant direktore, neatsimena ar davė pavedimus padaryti pervedimą į V. J. sąskaitą, bet galėjo taip būti, jeigu taip buvo. Kai I. Š. buvo direktorė, V. J. buvo akcininke, tai akivaizdu, kad akcininkas galėjo paprašyti, kad jai būtų pervesta pinigų. Direktorius akcininko nurodymus turi vykdyti. Lėšų perviršio nelaikydavo kasoje. Atskaitingam asmeniui nebuvo reglamentuojama grynų pinigų kiekis. Kai įmonės veikloje pagrinde yra grynos lėšos, tai atskaitingas asmuo turi reaguoti žaibiškai ir turi turėti laisvę. Pinigus iš kasos išimant nebuvo periodiškumo, nuo situacijos priklausydavo. Nėra davęs nurodymo ne visus pinigus į kasą įnešti. Nebent buvo atvejis, kad reikėjo kažką pirkti su sąskaita, o likutis buvo įneštas į sąskaitą. Likutis buvo apskaitytas kaip pas atskaitingą asmenį. Konfliktai su I. Š. ir J. M. kilo joms išeinant iš darbo. Kiek atsimena, kiekvienais metais vykdavo inventorizacija, trūkumo nebūdavo. Atvykęs į įmonės patalpas, pastebėjo, kad žmogus pro langelį padavė 10 eurų, o J. paėmė ir padėjo po knygute. Ji pasakė, kad žmogus atnešė palūkanas, nes ji buvo už jį sumokėjusi. Tokių įtarimų kilo. Kažkada matydavo lėšų stalčiuje. J. užsiimdavo kita veikla. Esą, kažkokio garažo kooperatyvo pinigus rinkdavo. Nusprendė patikrinti, koks žmogus, kokios palūkanos. Padarė patikrinimą, dalyvavo J. ir Š., buvo nustatyti trūkumai apskaitoje ir mobiliuosiuose telefonuose. Buvo pateikę visą medžiagą. Paprašius pateikti paaiškinimą, kaip klientai atneša pinigus, atsakė, kad jie, neva, šiuo metu neturi, neša dalimis. Po to paaiškino, kad paskolina trumpam ir taip užsidirba ant kavos ir cukraus. Padarius patikrinimą, kuriame dalyvavo J. ir I., buvo nustatyti trūkumai. Buvo gražiuoju prašoma jų abiejų atlyginti žalą įmonei. J. atsistojo ir išėjo pro duris. Kitą dieną pateikė prašymą išeiti iš darbo. I. bendradarbiavo, padėjo tikrinti kvitus, bet kažkurią dieną I. išėjo į biuletenį, tada prasitęsė ir pateikė pareiškimą, kad nori išeiti iš darbo. Iš darbo ginčų komisijos gavo pranešimą, kad reikia išmokėti atlyginimus. Kadangi buvo neišspręstas nuostolių atlyginimas, neįvertintas dydis, jie kurį laiką, tam tikro periodo dokumentus įsivertino. Už tam tikrą periodą buvo 15000 eurų. Kai iš darbo ginčų komisijos gavo pranešimą, kad turėtų sumokėti darbo užmokestį, tad kreipėsi į advokatus, planavo ikiteisminį tyrimą dėl šios sumos. Auditas jiems būtų kainavęs apie 10000 eurų, plius advokatas. Turėtų investuoti analogišką sumą, kad analogišką sumą prisiteisti. Darbo ginčų komisijos posėdžio metu susitarė, buvo pripažinta, kad jos vykdė tam tikras veikas. Papildomai I. ir J. įmonei sumokėjo po 500 eurų. Tą sąsiuvinį pirmą kartą pamatė iš prokuroro dokumentų. Jis net nežinojo, kad toks dalykas buvo. Aukso ir sidabro gaminiai būdavo atnaujinami ir vykdavo jų realizacija. Su buitine technika lygiai tas pats. Tik iš tų daiktų, naujų daiktų neįsigydavo ir neparduodavo, visi daiktai atnaujinami ir suprabuoti prabavimo rūmuose. Su I. ir J. susitarė taikos sutartimi ir jos atlygino žalą, atlygino žalą tam tikroje apimtyje, kuri jiems buvo priimtina. Žala buvo nustatyta pagal kvitus – pavyzdžiui, buvo išduota paskola 500 litų, priskaičiuotos palūkanos 80 litų. Ištraukus kasos knygą ir kasos juostą, vietoj 80 litų į kasą būdavo mušama 20 litų. Ko pasėkoje viskas apskaityta, paskola grąžinta, bet įmonė tų pajamų negauna. Padarius inventorizaciją, nebuvo 45 mobilių telefonų. Dirbant I. Š. jie buvo sumušti į kasą už savikainą. Buvo rasti gulintys kvitai, bet niekur nerado jų apskaitytų. Tokiu atveju už telefonus, kur internete kainuoja 50-70 litų, paskolos išduotos po 100 eurų. Paskolos paliekamos, nurašomos, jei įmonė parduoda telefoną pigiau, tai įmonės nuostolis. Nežino, kas tie remontiniai pinigai, nežino, kodėl taip kažkas pavadino, nežino, kodėl turi žinoti apie kažkokius sąsiuvinius. I. Š. ir J. M. nebuvo įsakęs vesti tokio sąsiuvinio, jo nėra matęs. Šito dalyko negali paaiškinti Įmonėje neapskaitytų pajamų nebuvo. Tuo metu dirbantys asmenys, J. M. arba I. Š., lėšas išimdavo iš kasos aparato, apskaitydavo kasos knygoje ir lėšas įnešdavo atskaitingam asmeniui į sąskaitą arba į įmonės sąskaitą. Taip vykdavo todėl, kad nevažinėti į Jonavą. Kortelės būdavo tam, kad būtų greitesnis ir pigesnis veiksmas. Atskaitingas asmuo buvo V. J.. Ir I. Š. buvo direktore. Kai gavo J. M. ir I. Š. prašymus išeiti iš darbo, pradėjo ruošti medžiagą ir nusiuntė darbo ginčų komisijai, prie laiško pridėjo nuorašus J. M. ir I. Š.. Jos vakare gavę šį ieškinį, nulėkė į mokesčius, darbo inspekciją, policiją. Teismas yra paskutinė instancija, kur šiuo metu aiškinamasi, kur kas yra kaltas ar ne. Visose instancijoje viskas pasibaigė ir įmonė veikia toliau. Jos pamatė, kad ginčų komisijai teikiama medžiaga ir, mėgindamos apsisaugoti, bandė ant jų kažką išpilti. Jų, kaip darbdavių atžvilgiu, skundas buvo visiškai nepagrįstas. Jis atsirado sekančią dieną, kai gavo laišką dėl žalos išieškojimo darbo ginčų komisijai.
Kaltinamoji J. M. parodė, kad kaltės nepripažįsta. Dirbo priėmėja įmonėje (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“, įkeitimai už turtą ir paskolos teikiamos buvo, pradžioje buvo aukso dirbiniai, paskui ir sidabro dirbiniai, telefonai. Žmogus atneša daiktą, jie įvertina ir už jį teikia paskolą. Dirbo nuo 2002 metų, keitėsi tik pavadinimai, darbo vieta ir pobūdis buvo tas pats. Pagal prabą aukso vertę nustatydavo, gaminio gramo kainą, sverdavo ir sidabro gaminius. Nustatydavo telefonų vertę pagal rinkos kainą. Įforminimas buvo priėmimo kvitais, ranka rašydavo trimis egzemplioriais. Vienas klientui, vienas apskaitai, trečias prie daikto likdavo. Kvitus registruodavo registracijos žurnale. Rašoma buvo vardas, pavardė, gaminio pavadinimas, svoris, suma, palūkanos, terminas ir grąžinimo laikas. Visos sumos buvo apskaitomos. Į V. J. sąskaitą įnešdavo pinigus iš kasos aparato. Ir 2016‑03‑30, ir visada, kai paskambindavo ir pasakydavo, kad reikia ir kokią sumą įnešti į V. sąskaitą, įnešdavo. G. J. paskambindavo ir pasakydavo, V. gal pora kartų skambinusi yra. Jos turėjo korteles tų sąskaitų ir per bankomatą įnešdavo. Pasakydavo su kuria kortele įnešti, jos skyrėsi, buvo dvi, įmonės ir V.. Neprisipažįsta, kad padėjo pasisavinti. Joms neaiškino, kodėl į V. sąskaitą reikia įnešti, bet liepdavo ir pasiimti iš tos sąskaitos. Buhalterijos nematė, negali jos komentuoti. Oficialiai įmonės vadovė buvo V. J., o vadovavo G. J.. Nurodymus gaudavo iš jo. Buvo dar Š. oficialiai vadovė vienu metu, bet G. vadovavo. I. Š. jokių nurodymų negaudavo dėl pinigų, kasos ar darbo. G. nurodymu dalį pinigų apskaitydavo kasoje, o dalį dėjo į stalčių, neapskaitydavo, G. atiduodavo. Čia kai juvelyrinius dirbinius parduodavo, taip darė. Tiksliai nepasakys, kuriuos pinigus įnešdavo į V. sąskaitą, o kuriuos į įmonės sąskaitą. Apie paskolinius pinigus, tai viskas buvo apskaitoma, o pardavimuose vėl ėjo kitaip apskaita. „Remontinius“ pinigus, taip vadinamus, G. atiduodavo, didelę dalį į rankas. Kokią dalį dabar nepasakys, kas į sąskaitą, kas į rankas. Taip būdavo pagal pardavimus, nedažnai būdavo pardavimų, ne kiekvieną dieną. Vedė sąsiuvinį. Ten būdavo surašomi kokie pinigai kam buvo duodami. Į stalčių neapskaitomi pinigai įnešami buvo. Jeigu į kasą įdedama, tai buvo apskaitoma, važtaraščiai būdavo. Kai paskambindavo ir kasoje trūko pinigų paskolom, pasakydavo, tai įdėdavo į kasą iš stalčiaus. Kai kasoje trūko pinigų, skambindavo ir sakydavo, tada sakydavo paimti nuo sąskaitos. Kai išėjo iš darbo, G. pareiškė, kad joms reikės grąžinti po 10 tūkstančių, nes pasisavino pinigus. Pradžioje jos kreipėsi į darbo ginčų komisiją dėl to, nes atostogose nebuvo buvę, prašė, kad atostoginiai būtų apmokėti neišnaudotų atostogų. Tas ginčas baigėsi susitarimu Darbo ginčų komisijoje. Joms neišmoka atostoginių, jos dar primoka įmonei 1500 eurų. Toks joms buvo advokato patarimas. Negali pasakyti, ar šita nurodyta suma kaltinime yra apskaityta. Negali pasakyti ar čia „remontiniai pinigai“. Čia gali būti visi pinigai, ir oficialūs. Čia ir „remontiniai“, ir iš kasos pinigai gali būti. Su kitomis darbuotojomis nedirbo, tik su I. Visuomet joms visas darbo užmokestis buvo išmokėtas. Važtaraščiai buvo paskolų ir pardavimų pildomi. Pardavimo data ir suma pildoma, perduodavo buhalterijai. Buvo, kad ir iš V. J. sąskaitos išimtus pinigus į kasą dėjo G. nurodymu. V. yra pora kartų skambinusi dėl to, kur įnešti - ar V., ar įmonei ar į kasą. Kokios sumos neatsimena, po 100, 200 eurų sumos buvo. Jos nieko neformino įnešant į kasą pinigus, inkasavimas būdavo tiesiog, dokumentai nebuvo forminami, dėl to ir buvo sąsiuvinis, taip joms buvo nurodyta, įrašydavo jame iš kur kokia suma paimta. Kasos aparate iš kur pinigai nesimato, tik kokią dieną kiek įnešta pinigų. Pinigų nuėmimai visada buvo įvedami į kasos aparatą. Stalčiuje buvo pinigai neapskaičiuoti, surašoma tik. Žmogus nusiperka auksą, įmuša į kasą po 20 eurų už gramą sumą, o kas lieka viršaus deda į stalčių ir užrašo. Žmogui viskas apskaityta, o čia tik pardavimas, pinigai iš pardavimų, kasos aparate jie neapskaityti. Užstatai buvo apskaityti. Kaip toliau tie pinigai apskaityti, nežino. Pardavimų galėjo nebūti ir visą mėnesį. Į sąskaitą įnešdavo ir iš kasos aparato. Koks procentas pinigų iš pardavimų sudarydavo, nežino, sąsiuvinyje gal matosi, dabar neatsimena. Iš (duomenys neskelbtini) veiklos viskas buvo apskaityta, o pusė sumos iš pardavimų – ne, G. nurodymu. Su D. V. nedirbo, apie ją ir M. C. sužinojo tik teisme. Į V. J. sąskaitą įnešdavo pinigus iš kasos aparato. Remontinių pinigų irgi kažkiek įnešdavo. Koks buvo įneštų remontinių, neapskaitytų pinigų procentas pasakyti negali. Galėjo būti kokie 5 procentai. Jų neskaičiavo, sumos būdavo nedidelės. Į sąskaitą įnešdavo pinigus, išimtus iš kasos aparato. Kasos aparato papildymas grynaisiais pinigais būdavo iš banko kortelių arba atveždavo G.. Paskambinus ir pasakius kad nėra pinigų, pasakydavo iš kurios sąskaitos ir kiek nusiimti. Pinigus imdavo iš įmonės ir iš V. kortelių. Remontinius pinigus G. pasiimdavo. Nežino, kokius pinigus atveždavo G., remontinius ar kitokius. G. atvežtus pinigus įnešdavo į kasą ir fiksuodavo knygoje.
Kaltinamoji D. M. parodė kaltinimus suprantanti, kaltės nepripažįsta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino 2018 m. vasarį ar kovą, išėjo tų pačių metų spalį. Dirbo priėmėja pardavėja. Tuo metu suprato, kad įmonės vadovas yra V. J., o direktorius G. J.. Daugiausia bendravo su G., bet ir su V. bendravo, buvo ji atvažiavusi, telefonu šnekėdavosi. Darbovietėje priiminėdavo žmonių daiktus, auksą, telefonus, kompiuterius, televizorius, paskui žmonės ateidavo atsiimti turtą, paskaičiuodavo jiems palūkanas, delspinigius, baudas, prekiaudavo aukso gaminiais. Į kasą būdavo gaunami gryni pinigai. Būdavo kasos knygos. Gale darbo parašydavo G. ir buhalterei, nusiųsdavo dienos ataskaitą per Excel ir elektroniniu laišku. Kai ji dirbo, buhalterė buvo G.. Paskambindavo G. arba V., paklausdavo kiek kasoje tuo metu pinigų. Ji pasakydavo kiek pinigų ir jie pasakydavo išimti konkrečią sumą iš kasos, tai su normaliais išėmimais, su viskuo ir nunešti į banko sąskaitą, į bankomatą ir įdėti tuos pinigus. Ant kortelės buvo parašyta V. J., daugiau kortelių nematė. Du kartus taip yra įnešusi pinigus, tikslių datų ir sumų neatsimena. Išėmimus iš kasos įformindavo, kad kasoje daro išėmimą. Išlenda lapukas, klijuodavo į inkasacines knygas, o išimtus pinigus įnešdavo į bankomatą, tiesiog nueidavo su banko kortele ir įdėdavo. Ją dirbti apmokino Š. I., paskui dirbo viena ir atėjo po to M.. Ji apmokino M.. J. M. nepažįsta. I. Š. viską ir parodė kaip reikės įdėti tuos pinigus. I. Š. pasakė, kad kai paskambins ir paklaus kiek pinigų yra kasos aparate, tai reikės padaryti išėmimą, parodė kaip padaryti jį kasoje ir kad reikės nunešti į bankomatą su kortele. Jokių kitokių pinigų nebuvo, buvo tik kas kasoje ir viskas. Gryni pinigai kitiems reikalams nebuvo išimami. Seifas buvo. Seife laikydavo pinigus, kuriuos darbo pabaigoje nunešdavo saugantis vagystės, ten dėdavo ir aukso gaminius. Atėjus į darbą, viską išimdavo ir išdėdavo į lentynas. Dirbo tvarkingai, jokių neteisėtų nurodymų nėra gavusi. Jos pamainoje jokio trūkumo nėra buvę. Apie „remontinius pinigus“ nėra girdėjusi. Nėra su kolegėmis bendravusi dėl kažkokių G. nurodymų, kad kažko neapskaityti ir panašiai. Nešdama pinigus galvojo, kad pinigai nueis į įmonę. Jai niekas kitaip ir neaiškino. Jai pasakė viršininkas, be to yra kortelė, viskas eina per banką. Jeigu per daug pinigų kasoje, tai apsisaugant gal reikia pervesti. Į V. J. sąskaitą įnešdavo pinigus iš kasos aparato.
Kaltinamoji I. Š. parodė, kad kaltės nepripažįsta. Dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktore čia dirbo nuo 2015-05-13 iki 2016-07-25, tik pasirašyti popierius kaip direktorė turėjo, o dirbo priėmėja. Dirbo Jonavoje, (duomenys neskelbtini). V. J. buvo dekretinėse, todėl buvo direktore, paprašė G.. Mokėjo jai už tai priedą 30 eurų. Atlyginimas buvo 350-380 eurų. Buhalterinių registrų netvarkė. Kaip priėmėja buvo, priimdavo daiktus iš žmonių, duodavo užstatą, po to grąžindavo. Išimdavo iš kasos pinigus, įnešdavo į V. sąskaitą. Taip nurodydavo G. arba V. J.. Tie pinigai kasoje apskaityti buvo. Prekyba aukso ir sidabro gaminiais pusiau apskaityta buvo. G. nurodymu pusę sumos į kasą įnešdavo, o pusę ne. Kaip jis paskui apskaitydavo, nežino. G. paklausdavo kiek yra kasoje pinigų, tada pasakydavo kokią sumą įnešti į sąskaitą iš kasos. „Remontinius“ pinigus G. pats pasiimdavo grynais, o kitus į V. sąskaitą įnešdavo. Buvo dar įmonės kortelė, ten „remontinių“ pinigų neįnešdavo. Čia ir tie „remontiniai“ pinigai buvo įnešti, gal ir 14 kartų į V. sąskaitą, kiek tiksliai šitų pinigų, o kiek iš kasos atskirti negali. Kai ji buvo direktorė, darbo pobūdis nepasikeitė. Pradžioje pati veždavo dokumentus buhalterei už mėnesį, važtaraščius visokius, tuo pačiu ir pati pasirašydavo, o paskui atveždavo jai dokumentus pasirašyti į darbovietę G.. Iš tikrųjų neskaitė ką pasirašydavo. Orderiai išlaidų būdavo, atlyginimų dokumentai. Supratusi, kad ne visa pinigų suma įnešama į kasą. Į įmonės sąskaitą įnešdavo pinigus, kai reikėdavo mokesčius sumokėti. Iš „remontinių“ pinigų buvo apmokamas internetas ir kiti mokesčiai. Ji tai dariusi. Būdavo ten koks 100 eurų stalčiuje. „Remontiniai“ pinigai tik per bankomatą eidavo. Apie buhalteriją nesupranta. Nesuprato, kad į asmeninę sąskaitą V. įneša, tai buvo jų įmonė. Jie savininkai. Jie geriau mato, ką reikia padaryti. Neklausė kodėl yra dvi sąskaitos. Pildė sąsiuvinį, žymėjo, kokios operacijos bankinės daromos. Jeigu gaminys kainavo 40 eurų, tai į kasą 20 eurų įmušdavo, o kitą dalį sumos laikydavo atskirai nuo kasos pinigų. Tai vadinosi „remontiniai“ pinigai. G. taip sakė. Pirkėjas ne visada nori čekio kai perka. Kai neimdavo čekio pirkėjas, tai taip ir buvo, o kai paprašydavo čekio, tada išmuši pilną čekį. Kad ji su M. kreipėsi į policiją, tai čia buvo nesutarimas, pasikarščiavimas. Nenori atsakinėti apie tai, ir dėl darbo ginčų komisijos nenori. Pirma buvo darbo ginčų komisija, bet dar prieš jos sprendimą kreipėsi į policiją. Matydavosi ataskaitose įnešimai į bankines sąskaitas, išėmimai. Išėmus iš sąskaitos pinigus, įnešdavo į kasos aparatą. Kasos aparato knygoje buvo skiltis - išėmimai ir įdėjimai. Ten matėsi. Apie įmonės kasos knygą nežino. Kvitų per dieną išrašoma įvairiai buvo, nuo 5 iki 20, kvituose duomenis pildė. Kvituose duomenys įrašyti sutampa su kasos aparato duomenimis. Paprastai mėnesio gale iš J. sąskaitos išimami pinigai būdavo į kasą įnešami, kai pritrūkdavo pinigų, kad žmonėms grąžinti, paskolas išduoti. Įmonės reikalais naudojami tie pinigai buvo, manė, kad čia įmonės sąskaita. Ir jai dirbant būdavo pinigai būdavo tvarkomi taip pat, kaip nurodė J. M.. Remontinių pinigų įnešamų į sąskaitą procentas būdavo nedidelis. Kasos aparato papildymas grynais pinigais būdavo arba iš sąskaitos, arba priveždavo G.. Pinigus paimdavo iš įmonės arba iš V. sąskaitos. Su kortele eidavo į bankomatą paimti pinigų. Kai G. paskambindavo, tada ir išimdavo iš kasos, jis nurodydavo sumą, kokią reikia paimti. Kur tie pinigai dingdavo, nežino. Jo pinigai, tai ne jos reikalas. Nežino, kiek per mėnesį susidarydavo remontinių pinigų, neskaičiuodavo. G. ir V. apie sąsiuvinį žinoma nebuvo. G. ir V. įrašų jame nekontroliavo, tai jų, priėmėjų sąsiuvinis. Sąsiuvinis tam, kad jei iškiltų koks nesklandumas ar kas. 2016 rugsėjį buvo nustota pildyti, nes po to pildė ant lapukų, kuriuos atiduodavo G. Ji ir kitos kaltinamosios galėdavo nuimti pinigus nuo V. J. sąskaitos.
Liudytoja G. V. parodė, kad įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo buhaltere nuo 2016 m. vasario mėn. Duomenis buhalterinei apskaitai teikdavo I. Š. arba J. M., iš jų gaudavo kasos aparato suvestines. Dėl grynųjų pinigų tvarkymo, kasos pajamų ir išlaidų orderių, tai ji juos pagal kasos knygos duomenis išrašydavo, bet pinigų nematė. Kasininkas buvo direktorė, liudytojos darbo laiku direktorė buvo I. Š. ir kažkiek V. J.. Jeigu yra jos (liudytojos) parašas ant kasos orderio, tai reiškia, kad tokia operacija buvo įvykusi realiai. Dėl tyrimo metu nustatymo, kad dalis kvitų nebuvo pasirašyti, nežino, gal praleista buvo. Buhalterinę apskaitą tvarko pagal darbo sutartį. Jos darbo vieta buvo Kaune, o veiklą „(duomenys neskelbtini)“ vykdė Jonavoje. Įmonė išduodavo paskolas už užstatą, tai buvo ir (duomenys neskelbtini) veikla. Įmonė naudojo kasos aparatą, jis stovėjo Jonavoje lombarde. Kasos aparato žurnalas buvo vedamas tvarkingai, jai buvo teikiami duomenys, du kartus į mėnesį atveždavo knygos suvestines, o kasos aparatą irgi atveždavo patikrinti gyvai. Kasos aparato žurnale yra fiksuojama: kiek išduota paskolų, kiek grąžinta paskolų, kiek uždirbta palūkanų, delspinigių, pinigų įnešimas ir išėmimas iš kasos aparato. Pinigus išimdavo ir įdėdavo ta, kuri dirbdavo tą dieną. Iš kokių piniginių lėšų buvo įnešama į kasą, tai fiziškai kasos nematė, o buhalteriškai išrašydavo kasos išlaidų orderį arba pajamų orderį. Laikotarpiu 2016-2017 m. kasininkė pradžioje buvo I. Š., kol V. J. grįžo iš dekreto. Atskaitingas asmuo buvo direktorė. Liudytoja vesdavo atskaitingų asmenų avansines apyskaitas, jas vedant nuo 2016 m. iki dabar apie trūkumus jai nežinoma, jų nebuvo. Nebuvo nustatyta trūkumų įmonės kasoje ar kasos aparate. Skaičiuodavo darbo užmokestį, teikdavo deklaracijas. Darbo užmokestis dažniau buvo mokamas grynais. Darbo užmokestį jai išmokėdavo direktorė, o kaip kitiems, nežino, tai apiformindavo pagal žiniaraštį. Pretenzijų iš darbuotojų dėl neišmokėto darbo užmokesčio tikrai nebuvo, iš I. Š., J. M. nebuvo nepasitenkinimo. Dėl specialisto išvados, kad nėra duomenų, kokiems atskaitingiems asmenims buvo išmokėtos lėšos, kas grąžino lėšas į įmonės kasą ir pan., tai taip nebuvo. Mokėjimai ir grąžinimai įforminami kasos pajamų arba išlaidų orderiu. Pasirašytus dokumentus - kasos pajamų ir išlaidų orderius išrašydavo ir atiduodavo direktorei, su parašu ji tuos dokumentus grąžindavo. Kasos pajamų orderius išrašydavo pagal kasos aparato knygą, išrašydavo ne tą pačią dieną, nes kiekvieną dieną duomenų negaudavo. Grynųjų pinigų niekada nematė, fiksavo tai, kas įrašyta į kasos knygą. Kasos knygoje yra kasos ataskaita už dieną ir dirbęs asmuo ten pasirašo, jis atsakingas už duomenų teisingumą.
Liudytoja V. M. parodė, kad įmonei „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. pagal paslaugų teikimo sutartį tvarkė buhalterinę apskaitą apie metus laiko. Apskaitą vedė kaip juridinio asmens MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, ją tvarkė pati. „(duomenys neskelbtini)“ buvo (duomenys neskelbtini), teikdavo paskolas, veiklą vykdė (duomenys neskelbtini). Liudytojos darbo vieta - (duomenys neskelbtini), Kaune, jai dokumentai buvo atvežami kartą į mėnesį. Atveždavo pradinius apskaitos dokumentus: sąskaitas - faktūras, o kitą atsiųsdavo skanuotus: kasos knygos išrašus, kasos žurnalo lapus, ataskaitas. Įmonės veikloje buvo kasos aparatas, buvo žurnalas, buvo teikiamos dienos ataskaitos, bet mėnesiui pasibaigus. Apie pinigų įnešimą ir išėmimą kasos aparate atsispindėdavo kasos žurnale. Pirminių kasos dokumentų negaudavo, bet juos suformuodavo pagal atskaitingo asmens prašymą: kasos pajamų ir išlaidų orderius. Darbo užmokestį irgi paskaičiuodavo, teikdavo deklaracijas. Įmonės atskaitingas asmuo buvo vadovė V. J. ir viena iš pardavėjų - I. Š., jos teikė duomenis el. paštu. Darbo užmokestį išmokėdavo atskaitingas asmuo, su juo parengdavo žiniaraštį, derindavo išmokėjimo datas. Yra teikusi socialinę pažymą kažkuriai darbuotojai, jog gautų kompensaciją šildymui. Jos darbo metu darbo užmokestis buvo išmokamas laiku, pretenzijų dėl to nebuvo. Atskaitingam asmeniui paruošdavo ir pateikdavo darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraštį, išmokėjimo žiniaraštį su suderintomis datomis. Su parašais šie dokumentai negrįždavo, jie pasilikdavo saugoti pas atskaitingą asmenį. Atskaitingų asmenų avansines apyskaitas sudarydavo pagal pateiktus dokumentus, tai yra sąskaitas – faktūras, kasos žurnalo duomenis, viskas sukrenta į atskaitingo žmogaus apskaitą. Dienos ataskaitoje matydavosi kiek išimta pinigų, o išimti pinigai pereidavo atskaitingam asmeniui, nes taip buvo nutarta. Atskaitingi asmenys gaudavo grynus pinigus tik iš kasos, gali būti, jog išimdavo iš banko sąskaitos ir įnešdavo į kasos aparatą, nes viena iš veiklų buvo paskolos žmonėms ir pinigų srautai nebuvo maži, tai jie savo nuožiūra juos saugodavo. Lėšas gaudavo grynais pinigais, nes viskas su klientais „vaikščiojo“ tik grynais pinigais. Atskaitingas asmuo juos visada savo nuožiūra saugojo ir jis pats buvo vadovas, o kokiu būdu saugojo yra jo atsakomybė. Pasiderindavo sumą, ar sutampa, kiek yra pats pasiskaičiavęs. Kai įnešdavo, prašydavo kasos pajamų orderio ji padėdavo parengti ir išsiųsdavo el. formatu. Atskaitingas buvo visą laiką vadovas. Pildžiusi registrą žiniaraštis sąskaitai 2722 - kasos aparato pinigai ir žiniaraštį sąskaitai 24351 - atsiskaitymai su atskaitingu asmeniu, nes pagal pirminius dokumentus tai buvo apskaitos programoje, į šiuos registrus buvo įtraukiami duomenys: už grynus pinigus pirkta kažkas įmonės sąnaudoms, pinigų įnešimas į kasos aparatą, išėmimas iš kasos aparato ir grynųjų pinigų įnešimas į įmonės banko sąskaitą ir išėmimas iš jos. Išimtos piniginės lėšos pereidavo į atskaitingo asmens registrą, šiai operacijai teoriškai reikalingas pirminis dokumentas, jeigu visi iš kasos pinigai įnešami į banko sąskaitą to dokumento nereikia, jeigu ne, tai turi būti atskaitingo asmens kvitas, bet gali būti įvairiai, kaip susitarta. Dėl pinigų įnešimo į kasos aparatą, tai kasos žurnale yra atskira skiltis pinigų įnešimas, o kai įneši į kasos aparatą irgi yra dokumentas, bet jai nesiųsdavo, siųsdavo dienos ataskaitas. Dėl piniginių lėšų įnešimo į kasos apartą, tai kai jos būdavo įnešamos, matydavosi, kad lėšos yra įnešamos iš atskaitingo asmens, iš atskaitingo asmens registro tada nusirašo - ten mažėja, jeigu tuo metu turėdavo įmonės pinigų pas atskaitingą asmenį jų mažėdavo, bet būdavo, kad ir savų pinigų įnešdavo ir tada įmonė tapdavo skolinga. Tuo metu, kai dirbo „(duomenys neskelbtini)“, jai nežinoma, kad būtų buvę nustatyti trūkumai. Įmonėje buvo kasa ir buvo pildomi kasos dokumentai. Už kasą buvo atsakingas atskaitingas asmuo, įmonė maža, fizinės patalpos neturėjo kasai. Mažoms įmonėms nėra privaloma nustatyti kasos vietos. Kai tvarkė „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, visos išlaidos buvo pagrįstos dokumentais, nebuvo pateikta dokumentų kurie neturėtų juridinės galios ir nebūtų tinkami įmonės sąnaudoms pagrįsti. Už kasos aparato žurnalo įrašų teisingumą buvo atsakingas atskaitingas asmuo - direktorius. Į žurnalą įrašus darydavo tą dieną dirbantis asmuo - jos buvo dvi kasininkės, bet po kasininkės parašą turėdavo dėti ir atskaitingas asmuo. Dėl kasos žurnalo įrašų teisingumo patikrinimo, tai gilindavosi į tuos duomenis. Žurnalo ataskaitą sutikrindavo su apskaitos likučiu. Iš dokumentų negalėtų nustatyti, ar visi gauti grynieji pinigai apskaityti per kasą, bet dokumentai buvo vedami tvarkingai. Jai būdavo pateikiamas įmonės banko sąskaitos išrašas, į sąskaitą lėšas įnešdavo atskaitingas asmuo, už tai ir buvo vedama per atskaitingą asmenį, nes jeigu išimami iš kasos aparato pinigai ir atskaitingas asmuo gali nesurašyti paėmimo kvito ir turi įnešti į banko sąskaitą, bet buvo pastebėta, kad taip tiesiogiai negalima fiksuoti - iš kasos žurnalo į banką, nes įnešama į banko sąskaitą buvo per bankomatus, bet išėmus iš kasos pvz. 103 eurus, į bankomatą buvo galima įnešti tik 100 eurų, todėl visi pinigai buvo per atskaitingo asmens sąskaitą formuojami, nes fiziškai nebuvo galima įnešti 103 eurų, ir tie 3 eurai jie likdavo pas atskaitingą asmenį. Kaip matydavosi banke įnešimas, tai visi įnešimai būdavo per atskaitingą asmenį. Į įmonės sąskaitą įnešdavo pinigus įmonės vadovas, nes jis visą laiką buvo atskaitingas asmuo. Dėl pinigų nuėmimo nuo įmonės sąskaitos, tai galėjo nuimti atskaitingas asmuo, o kokiu būdu, nesimatydavo. Jeigu išraše būdavo „nuimti grynieji pinigai“, jie iš karto būdavo keliami atskaitingam asmeniui. Ar iš įmonės sąskaitos pinigus būdavo galima nuimti banko kortele, nepamena, bet išraše matydavosi - nuimti grynieji pinigai. Metų gale būdavo vedamos inventorizacijos, likučius suderindavo su atskaitingu asmeniu.
2018 m. birželio 1 d. pranešime nurodoma, kad Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK iš Kauno apygardos prokuratūros per Kauno apskr. VPK buvo gautas I. Š. ir J. M. prašymas ištirti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), veiklą. Prašymo tyrimo metu buvo nustatyta, kad I. Š. ir J. M. dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ priėmėjomis galimai nuo 2015 m. iki 2018 m. balandžio mėnesio G. J. nurodymu įmonėje buvo vedama dviguba buhalterija, pradėtas ikiteisminis tyrimas (1 t., b. l. 1-4).
2021 m. liepos 4 d. objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėti V. J. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašai laikotarpyje nuo 2016-03-30 iki 2018-04-09. Iš banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad į šią banko sąskaitą buvo pervedami gryni pinigai juos įnešant per bankomatą esantį (duomenys neskelbtini), Jonava: 2016-03-30 matomas įrašas „Įnešimas 6763765014780656 30.03.16 16:51 500 EUR (607667) H714/HB (duomenys neskelbtini)>Jonava LT“, 2016-06-14 matomas įrašas „Įnešimas 6763765014780656 14.06.16 10:29 200 EUR (540274) H714/HB (duomenys neskelbtini)>Jonava LT“, 2016-06-15 matomas įrašas „Įnešimas 6763765014780656 15.06.16 08:31 200 EUR (975063) H714/HB (duomenys neskelbtini)>Jonava LT“, 2016-07-04 matomas įrašas „Įnešimas 6763765014780656 04.07.16 16:09 170 EUR (626884) H667/HB (duomenys neskelbtini)>Jonava LT“, 2016-07-16 matomas įrašas „Įnešimas 6763765014780656 16.07.16 16:38 600 EUR (197441) H714/HB (duomenys neskelbtini)>Jonava LT“, 2016-07-28 matomas įrašas „Įnešimas 6763765014780656 28.07.16 08:07 1100 EUR (103787) H714/HB (duomenys neskelbtini)>Jonava LT“, 2016-08-12 matomas įrašas „Įnešimas 6763765014780656 12.08.16 13:33 200 EUR (693420) H714/HB (duomenys neskelbtini)>Jonava LT“, 2016-10-07 matomas įrašas „Įnešimas 6763765014780656 07.10.16 14:06 1100 EUR (184443) H714/HB (duomenys neskelbtini)>Jonava LT“, 2016-10-11 matomas įrašas „Įnešimas 6763765014780656 11.10.16 10:52 350 EUR (815224) H714/HB (duomenys neskelbtini)>Jonava LT“, 2016-10-18 matomas įrašas „Įnešimas 6763765014780656 18.10.16 10:5213:29 300 EUR (188152) H714/HB (duomenys neskelbtini)>Jonava LT“, 2016-10-20 matomas įrašas „Įnešimas 6763765014780656 20.10.16 15:04 350 EUR (141393) H714/HB (duomenys neskelbtini)>Jonava LT“, 2016-10-26 matomas įrašas „Įnešimas 6763765014780656 26.10.16 10:05 500 EUR (619441) H714/HB (duomenys neskelbtini)>Jonava LT“, 2016-11-15 matomas įrašas „Įnešimas 6763765014780656 15.11.16 08:35 500 EUR (281761) H667/HB (duomenys neskelbtini)>Jonava LT“, 2016-11-24 matomas įrašas „Įnešimas 6763765014780656 24.11.16 07:49 500 EUR (281328) H667/HB (duomenys neskelbtini)>Jonava LT“, 2017-04-10 matomas įrašas „Įnešimas 6763765014780656 10.04.17 15:13 300 EUR (634219) H714/HB (duomenys neskelbtini)>Jonava LT“, 2017-04-11 matomas įrašas „Įnešimas 6763765014780656 11.04.17 19:08 100 EUR (370054) H667/HB (duomenys neskelbtini)>Jonava LT“, 2017-04-13 matomas įrašas „Įnešimas 6763765014780656 13.04.17 11:05 200 EUR (144313) H667/HB (duomenys neskelbtini)>Jonava LT“, 2017-04-18 matomas įrašas „Įnešimas 6763765014780656 18.04.17 13:28 1070 EUR (486397) H714/HB (duomenys neskelbtini)>Jonava LT“, 2017-04-26 matomas įrašas „Įnešimas 6763765014780656 26.04.17 18:18 200 EUR (527395) H714/HB (duomenys neskelbtini)>Jonava LT“, 2017-05-19 matomas įrašas „Įnešimas 6763765014780656 19.05.17 14:46 350 EUR (841845) H714/HB (duomenys neskelbtini)>Jonava LT“, 2017-06-15 matomas įrašas „Įnešimas 6763765014780656 15.06.17 11:48 400 EUR (230333) H667/HB (duomenys neskelbtini)>Jonava LT“, 2017-09-11 matomas įrašas „Įnešimas 6763765014780656 11.09.17 15:08 1000 EUR (876180) H714/HB (duomenys neskelbtini)>Jonava LT“, 2017-09-14 matomas įrašas „Įnešimas 6763765014780656 14.09.17 16:54 1500 EUR (563709) H667/HB (duomenys neskelbtini)>Jonava LT“, 2017-09-18 matomas įrašas „Įnešimas 6763765014780656 18.09.17 10:54 900 EUR (365210) H714/HB (duomenys neskelbtini)>Jonava LT“, 2017-09-19 matomas įrašas „Įnešimas 6763765014780656 19.09.17 10:04 1500 EUR (817972) H714/HB (duomenys neskelbtini)>Jonava LT“, 2017-10-20 matomas įrašas „Įnešimas 6763765014780656 20.10.17 14:15 300 EUR (630611) H714/HB (duomenys neskelbtini)>Jonava LT“, 2017-11-10 matomas įrašas „Įnešimas 6763765014780656 10.11.17 10:14 300 EUR (741546) H667/HB (duomenys neskelbtini)>Jonava LT“, 2017-11-12 matomas įrašas „Įnešimas 6763765014780656 12.11.17 18:41 400 EUR (338476) H667/HB (duomenys neskelbtini)>Jonava LT“, 2017-11-20 matomas įrašas „Įnešimas 6763765014780656 20.11.17 19:05 300 EUR (561654) H714/HB (duomenys neskelbtini)>Jonava LT“, 2017-12-14 matomas įrašas „Įnešimas 6763765014780656 14.12.17 08:32 1550 EUR (893458) H667/HB (duomenys neskelbtini)>Jonava LT“, 2017-12-14 matomas įrašas „Įnešimas 6763765014780656 14.12.17 08:33 50 EUR (893791) H667/HB (duomenys neskelbtini)>Jonava LT“, 2017-12-15 matomas įrašas „Įnešimas 6763765014780656 15.12.17 13:36 200 EUR (720310) H667/HB (duomenys neskelbtini)>Jonava LT“, 2017-12-20 matomas įrašas „Įnešimas 6763765014780656 20.12.17 16:29 600 EUR (873607) H667/HB (duomenys neskelbtini)>Jonava LT“, 2017-12-27 matomas įrašas „Įnešimas 6763765014780656 27.12.17 08:49 1500 EUR (180943) H667/HB (duomenys neskelbtini)>Jonava LT“, 2018-02-09 matomas įrašas „Įnešimas 6763765014780656 09.02.18 13.32 500 EUR (130663) H667/HB (duomenys neskelbtini)>Jonava LT“, 2018-02-12 matomas įrašas „Įnešimas 6763765014780656 12.02.18 12:11 800 EUR (678796) H667/HB (duomenys neskelbtini)>Jonava LT“, 2018-02-14 matomas įrašas „Įnešimas 6763765014780656 14.02.18 12:16 1880 EUR (842325) H714/HB (duomenys neskelbtini)>Jonava LT“, 2018-02-14 matomas įrašas „Įnešimas 6763765014780656 14.02.18 12:17 20 EUR (843376) H714/HB (duomenys neskelbtini)>Jonava LT“, 2018-02-20 matomas įrašas „Įnešimas 6763765014780656 20.02.18 10:57 140 EUR (956640) H667/HB (duomenys neskelbtini)>Jonava LT“, 2018-03-12 matomas įrašas „Įnešimas 6763765014780656 12.03.18 13:07 500 EUR (755169) H667/HB (duomenys neskelbtini)>Jonava LT“, 2018-03-14 matomas įrašas „Įnešimas 6763765014780656 14.03.18 13:32 300 EUR (913928) H667/HB (duomenys neskelbtini)>Jonava LT“, 2018-04-06 matomas įrašas „Įnešimas 6763765014780656 06.04.18 13:19 400 EUR (372149) H667/HB (duomenys neskelbtini)>Jonava LT“, 2018-04-08 matomas įrašas „Įnešimas 6763765014780656 08.04.18 11:04 200 EUR (437658) H667/HB (duomenys neskelbtini)>Jonava LT“, 2018-04-09 matomas įrašas „Įnešimas 6763765014780656 09.04.18 16:28 600 EUR (119868) H667/HB (duomenys neskelbtini)>Jonava LT“. Kaip matyti iš įnešimų į V. J. sąskaitą, pinigai buvo pervedami įvairiomis sumomis, taip pat įvairiu, ne pastoviu metu ar dienomis. Viso per laikotarpį nuo 2016-03-30 iki 2018-04-09 į asmeninę V. J. sąskaitą buvo įnešti 24630 Eur, kurie galimai nebuvo apskaityti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje. (1 t., b. l. 154-200, 2 t., b. l. 1- 21).
2021 m. liepos 4 d. objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėti kasos aparato kasos operacijų žurnalai, kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atlikti ūkinės finansinės veiklos tyrimui ir kurie yra saugomi prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, iš kurių matyti, kuri iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų, tam tikrą dieną, spausdindavo dienos fiskalinę ataskaitą. Tai reiškia, tą dieną ji dirbo, nes pagal I. Š. ir J. M. parodymus, priėmėjos - pardavėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“, dirbdavo po vieną. Pagal kasos aparato kasos operacijų žurnalo datas matyti, kuri iš pardavėjų- priėmėjų dirbo tomis dienomis, kai buvo įnešami grynieji pinigai į V. J. priklausančią asmeninę „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. I. Š. dirbo: 2016-07-04, 2016-08-12, 2017-04-13, 2017-04-18, 2017-06-15, 2017-09-11, 2017-09-18, 2017-09-19, 2016-10-20, 2016-10-26, 2017-11-10, 2017-11-12, 2016-11-15, 2017-12-20, 2018-02-09, 2018-02-12, 2018-03-12. J. M. dirbo šiomis dienomis: 2016-03-30, 2016-06-14, 2016-06-15, 2016-07-16, 2016-07-28, 2016-10-07, 2016-10-11, 2016-10-18, 2016-11-24, 2017-04-10, 2017-04-11, 2017-04-26, 2017-05-19, 2017-09-14, 2017-10-20, 2017-11-20, 2017-12-14, 2017-12-15, 2017-12-27, 2018-02-14, 2018-02-20. M. C. dirbo 2018-04-08 ir 2018-04-09. D. V. dirbo 2018-03-14 ir 2018-04-06. (2 t., b. l. 22-24).
Įtariamųjų prie pareiškimo pateiktu sąsiuviniu vestu I. Š. ir J. M., kuris saugomas Kauno apskr. VPK KPENTV patalpose, (duomenys neskelbtini), Kaunas, sąsiuvinyje I. Š. ir J. M. fiksavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaunamas pajamas bei pajamas įneštas į V. J. sąskaitą ir pan. (1 t., b. l. 100-112).
2019 m. vasario 13 d. specialisto išvadoje Nr. 04/11-2-33 konstatuojama, kad: (...) Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2015 metų galbūt rugpjūčio mėnesio buvo parduodami aukso ir sidabro gaminiai bei buitinė technika ir G. J. žodiniu nurodymu kasos aparatu buvo fiksuojamos ne visos gautos įplaukos už parduotus tauriųjų metalų gaminius, susidaręs pinigų skirtumas buvo laikomas atskirai nuo oficialių kasos pinigų ir G. J. nurodymu tie pinigai buvo įnešami į asmeninę V. J. sąskaitą per bankomatą (duomenys neskelbtini), Jonavoje, įnešimui į V. J. sąskaitą buvo panaudoti bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ neapskaityti pinigai, gauti už parduotus aukso ir sidabro gaminius bei buitinę techniką, nefiksuojant gautų sumų kasos aparatu, ir tuo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikyta LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „ Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 12 straipsnio 4 dalies, kurioje nurodyta, kad Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, ir 16 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ reikalavimų, nes bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ 2016 metais nepagrįsta apskaitos dokumentais aukso ir sidabro gaminių bei buitinės technikos pardavimo už 6 570 Eur ūkinės operacijos, 2017 metais nepagrįsta apskaitos dokumentais aukso ir sidabro gaminių bei buitinės technikos pardavimo už 12 720 Eur ūkinės operacijos, nuo 2018-01-01 iki 2018-04-21 nepagrįsta apskaitos dokumentais aukso ir sidabro gaminių bei buitinės technikos pardavimo už 5 340 Eur ūkinės operacijos, ir šios ūkinės operacijos neįregistruotos apskaitos registruose. 2016 metais, 2017 metais ir nuo 2018-01-01 iki 2018-04-21 gautos 24 630 Eur (6 570 Eur + 12 720 Eur + 5 340 Eur ) pajamos nepanaudotos įmonės veikloje ir dėl to bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 24 630 Eur nuostolį. (...) Bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ 2015 metais nepagrįstos apskaitos dokumentais avansų išdavimo atskaitingiems asmenims ūkinės operacijos: Bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, nesilaikant LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 9 punkto, kuriame nurodyta, kad Ūkio subjektas gali išmokėti pinigus atskaitingiems asmenims - ūkio subjekto darbuotojams, kuriuos ūkio subjekto vadovas paskyrė mokėti už turtų, žemės ūkio produkciją, suteiktas paslaugas, mokėti avansą padengti kitas su ūkio subjekto veikla susijusias išlaidas ir (arba) priimti pinigų įplaukas. Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, - nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo už išmokėtus jam pinigus atsiskaito ūkio subjekto vadovo arba jo įgalioto asmens patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu, reikalavimų, nesudarytos konkrečių atskaitingų asmenų avanso apyskaitos už 2015 metų sausio- gruodžio mėnesius, ir nesilaikant LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-574) 12 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, ir 16 straipsnio 3 dalies, kurioje nurodyta, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine - sistemine tvarka, reikalavimų, nepagrįstos apskaitos dokumentais 2015 metais avansų išdavimo iš įmonės kasos aparato ir avansų grąžinimo į įmonės kasos aparatą ūkinės operacijos, apskaitos registruose „Žiniaraštis sąskaitai - 2722 Kasos aparato pinigai“ ir „Žiniaraštis sąskaitai - 24351 Atsiskaitymai su atskaitingu asmeniu“, kaip įmonės atskaitingiems asmenims išduoti avansai sumos (iš viso 24 590,76 Eur) ir kaip įmonės atskaitingų asmenų grąžintos avansų sumos (iš viso 19 928 Eur) įregistruotos nenurodant dokumento pavadinimo ir jo numerio, tik datą, ir todėl negalima nustatyti, kokiam konkrečiai asmeniui ar asmenims 2015 metais bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ iš įmonės kasos aparato buvo išduota 24 590,76 Eur avansų suma, sumomis nuo 1,45 Eur iki 1 200 Eur, ir koks konkrečiai asmuo ar asmenys 2015 metais grąžino į įmonės kasos aparatą 19 928 Eur avansų sumą, sumomis nuo 20 Eur iki 1 400 Eur. (...)Bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, nesilaikant LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 4 punkto (2010-06-02 nutarimo Nr. 671 redakcija), kuriame nurodyta, kad Kasos pajamų ir išlaidų orderius pasirašo ūkio subjekto vadovo patvirtinti asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti kasos pajamų ir išlaidų orderius, ir nesilaikant LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 13 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai, kurių vienas yra asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos, reikalavimų, nuo 2015-02-27 iki 2015-12-31 surašytuose 10 vnt. kasos išlaidų orderių, kuriais įforminta 21 412,03 Eur avansų išdavimas atskaitingiems asmenims sumomis nuo 5 Eur iki 7 130 Eur, nėra jokių parašų, tai yra, prie įrašų „Direktorė“ ir „Išdavė“ kasininkas“ nėra jokių parašų, eilutėje „gavėjas“ nenurodyta konkretus asmuo, kuriam nuo 2015-02-27 iki 2015-12-31 įforminta 21 412,03 Eur avansų išdavimas sumomis nuo 5 Eur iki 7 130 Eur, eilutėje „Gavau“ nėra parašų, patvirtinančių, kad pinigai iš kasos realiai išmokėti. Dėl to negalima nustatyti, kuriam įmonės atskaitingam asmeniui iš įmonės kasos 2015 metais išduota 21 412,03 Eur avansų suma, sumomis nuo 5 Eur iki 7 130 Eur. (Specialisto išvados 12 punktas). LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-574) 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už Juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašą ir pasirašą asmenys.(...) Bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, nesilaikant LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 4 punkto (2010-06-02 nutarimo Nr. 671 redakcija), kuriame nurodyta, kad Kasos pajamų ir išlaidų orderius pasirašo ūkio subjekto vadovo patvirtinti asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti kasos pajamų ir išlaidų orderius, ir nesilaikant LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 13 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta apskaitos dokumentų privalomi rekvizitai, kurių vienas yra asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmos (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos, reikalavimų, nuo 2015-02-27 iki 2015-12-31 surašytuose 10 vnt. kasos išlaidų orderių, kuriais įforminta 21 412,03 Eur išdavimas atskaitingiems asmenims sumomis nuo 5 Eur iki 7 130 Eur, nuo 2015-02-13 iki 2015-12-10 surašytuose 10 vnt. kasos išlaidų orderių, kuriais įforminta 2 819,61 Eur sumos panaudojimas darbo užmokesčio išmokėjimui pagal pridėtus Atlyginimų išmokėjimo žiniaraščius, kuriuose nėra jokių parašų ir 2015-09-17 kasos išlaidų orderyje Nr. 17, kuriuo įforminta 7 000 Eur išlaidos sumokėjimui už butą Ž. J., nėra jokių parašų, tai yra, prie įrašų „Direktorė“ ir ..Išdavė kasininkas“ nėra jokių parašų, eilutėje „gavėjas“ nenurodyta konkretus asmuo, kuriam nuo 2015-02-27 iki 2015-12-31 įforminta 21 412.03 Eur avansų išdavimas sumomis nuo 5 Eur iki 7 130 Eur, eilutėje „Gavau“ nėra parašų, patvirtinančių, kad pinigai iš kasos realiai išmokėti. Dėl to negalima nustatyti, kuriam įmonės atskaitingam asmeniui 2015 metais iš kasos išduota 21 412.03 Eur avansų suma. Sumomis nuo 5 Eur iki 7 130 Eur, ar įmonės darbuotojams 2015 metais realiai išmokėta 2 819,61 Eur darbo užmokesčio suma iš įmonės kasos, ar 2015-09-17 realiai sumokėta 7 000 Eur už butą Ž. J.. (...) Pagal pateiktus bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus bei apskaitos registrus iš dalies negalima nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros už tiriamąjį laikotarpį (2 t., b. l. 93-200; 3 t., b. l. 1-64).
2020 m. gegužės 28 d. papildomoje specialisto išvadoje Nr. 04/11-2-33-5423 konstatuojama, kad „(...) Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2017-05-30 pildytoje Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2016 metus nedeklaruota papildomai gauta apmokestinamųjų pajamų 6 570 Eur suma (deklaracijos 18 eilutė), neapskaičiuotas papildomai gautas 6 570 Eur pelnas prieš apmokestinimą (deklaracijos 19 eilutė), ir dėl to apskaičiuojamas bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ 2016 metais gautas 19 015 Eur (deklaruota 12 445 Eur + 6 570 Eur neapskaitytos pajamos) pelnas. (...) Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2018-04-09 pildytoje Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2017 metus nedeklaruota papildomai gauta apmokestinamųjų pajamų 12 720 Eur suma (deklaracijos 18 eilutė), neapskaičiuotas papildomai gautas 12 720 Eur pelnas prieš apmokestinimą (deklaracijos 19 eilutė), ir dėl to apskaičiuojamas bendrovėje „(duomenys neskelbtini)" 2017 metais gautas 19 672 Eur (6 952 Eur + 12 720 Eur) pelnas. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2017-05-30 pildytoje Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2016 metus nedeklaruota papildomai gauta apmokestinamųjų pajamų 6 570 Eur suma, 2018-04-09 pildytoje Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2017 metus nedeklaruota papildomai gauta apmokestinamųjų pajamų 12 720 Eur suma. (...) Pagal tvarkomą buhalterinę apskaitą negalima nustatyti, kokia reali pajamų suma gauta bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ 2015-2016 metais, ir dėl to iš dalies negalima nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2015-2016 metus (3 t., b. l. 151-199).
Specialistas D. M. dėl 2019 m. vasario 13 d. išvados Nr. 04/11-2-332 (2 t., b. l. 93-200; 3 t., b. l. 1-64) paaiškino, kad teikdamas išvadą taikė lyginamąjį metodą - kai patikrinami dokumentai ir ar juose įrašytos ūkinės operacijos yra tinkamai atvaizduotos įmonės buhalterinėje apskaitoje. Lygino pirminius dokumentus su jų registrais. Kryžminis dokumentų tikrinimas yra tada, kai tyrimas atliekamas ne tik iš įmonės pateiktų dokumentų, bet ir iš kitų dokumentų. Be įmonės dokumentų jam buvo pateikta įmonės vadovų rasti dokumentai, kurie nebuvo įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą. Naudojosi ir informacija iš bazių, kur buvo pateiktos ataskaitos. Parašyta ko trūksta išvadoje 8 lape nurodytose avansinėse apyskaitose dėl 2015 metų. 11 lapo 8 punkte kalbama apie žiniaraščius. 2015 metais bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pateikė dokumentus, kuriais įformintas 2015 metais 24590,76 eurų avansas atskaitingiems asmenims išdavimas. Jei nėra dokumentų, tai neaišku kam tie avansai. Iš kasos aparato pinigai turi būti išimti ir užpajamuoti įmonės kasoje. Iš kasos turi būti išduodami atskaitingiems asmenims. Iš principo atskaitingas asmuo iš kasos aparato gali paimti pinigus ir tie pinigai tame žiniaraštyje gali pakabėti. Jei iš kasos aparato pinigus paėmė atskaitingas asmuo ir jie yra apyskaitoje, tai viskas yra tvarkoje. Jei atskaitingas asmuo paėmė pinigus iš įmonės kasos aparato, jis gali juos naudoti bet kokioms įmonės reikmėms, bet tai turi būti užfiksuota jo avanso apyskaitoje. Tarkim, yra paimta 1000 eurų suma, į banko sąskaitą įnešta 1000 eurų suma, kiek pamena, to nebuvo. Kalbant apie žiniaraštį Nr. 24351 - tai atskaitingų asmenų sąskaita. Jei iš kasos aparato atskaitingas asmuo paima pinigus, kasos aparato žurnale matosi, kad yra pinigų išėmimas ir tie pinigai įkrenta į atskaitingo asmens žiniaraštį, pinigai jame užpajamuojami. Iš atskaitingo asmens, šiuo atveju V. J., pinigai išeina į kasos aparatą - kasos aparate užfiksuojama kaip įnešimas. Tai turi būti registruota avanso apyskaitoje. Žiniaraštis ir yra avanso apyskaita. Iš kasos aparato išduotas 24590 eurų avansas, bet nėra jokio dokumento, koks asmuo išėmė iš to aparato. Nėra duomenų, kas tuos pinigus grąžino. Neaišku, kas vykdė tas operacijas, bet jos buvo vykdytos ir registruotos. Buvo užfiksuotos tik sumos. 2015 metais atskaitingi asmenys buvo tie, kurie pateikė avanso apyskaitas. Atskaitingas asmuo gali būti bet kuris, kuriam yra išduoti įmonės avansai. Tas atskaitingas asmuo turi užpildyti avanso apyskaitą, kiek pinigų gavo ir kam juos panaudojo. Tokie duomenys buvo, tik už 2015 metus neįrašyti nei vardai, nei pavardės, o kitais metais buvo. Visos I. Š. ir J. M. sąsiuvinyje pateiktos sumos atitiko ir jos visos buvo apskaitytos įmonės buhalterinėje apskaitoje ir pagrįstos dokumentais. 12 eksperto išvados lape nurodyti oficialūs ir neoficialūs duomenys. Specialistas taip nusprendė pagal I. Š. ir J. M. pateiktus duomenis. Jam buvo pateikta V. J. bankinės sąskaitos išrašai. Savo išvadoje vertino tik tuos įnešimus ir išėmimus, kurie buvo įnešti Jonavos bankomate (duomenys neskelbtini) 23. 13 specialisto išvados lapas, 4 lentelė, lentelėje nurodyta data, kokia suma įnešta į V. J. sąskaitą pagal išrašą. Pagal šiuos duomenis matyti, kad į V. J. sąskaitą buvo įnešta 11740 eurų. Kasos aparato žurnale nurodyta, kad į įmonės kasą yra įnešta 9650 eurų. Sąsiuvinyje su ženkliuku „minusas“ į V. sąskaitą yra nurodyta 9050 eurų. 5 lentelė. Per 2015 metus iš V. J. sąskaitos buvo išimta 8300 eurų, kurie buvo užpajamuoti kaip avansai 7860. 15 lapas specialisto išvadoje, 13 priedas (13.1, 13.2) - žiniaraščiai be parašų, nepasirašyti ir neaišku, ar pinigai buvo išmokėti. Vyriausybės nutarimu yra patvirtintos kasos operacijų taisyklės, jei kasos išlaidų orderyje nėra parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti, nesvarbu, kad ta ūkinė operacija apskaitoje įregistruota. Reiškia, kad blogai ir neteisingai registruota. Kalbama apie grynųjų pinigų išmokėjimą. Jei nėra parašo, tai taikomos tos taisyklės ir specialistas rašo, kad pinigai nėra išmokėti. Jei žmogus, kurio parašo nėra, patvirtina, kad tuos pinigus gavo, tada viskas tvarkoje. Rašydamas išvadą, jis nežinojo, ar gavo darbuotojai tuos pinigus, ar ne. Nepamena, koks įsiskolinimas buvo darbuotojams. Darbuotojų atlyginimo sumos apskaičiuotos ir apskaitytos, bet nežinia ar išmokėtos, kadangi parašų nėra. Tos sumos apskaitytos kaip išmokėtos. Tačiau pagal dokumentus negalima nustatyti ar išmokėtos, ar ne. 18-19 išvados lapuose, 8 lentelė, į V. J. sąskaitą įnešta 2970. Sąsiuvinyje nurodyta suma atitinka. O eilutė, kur įmonėje užpajamuota, tai 2970 nėra tie pinigai, kurie įnešti į V. J. sąskaitą. Tie pinigai įnešti iš kasos aparato į įmonės kasą, o į V. J. sąskaitą įnešta suma neaišku iš kur. Daro išvadą, kad pinigai įnešami į įmonės kasą ir analogiška suma įnešama į V. J. sąskaitą. Stulpeliuose, kur nurodyta, kad į J. sąskaitą įnešta pagal išrašą ir įrašai sąsiuvinyje, datos tos pačios. Jei būtų ne tos pačios, tai būtų parašęs. Nežinia kokie pinigai ir iš kur įkrito į V. J. sąskaitą. 2016 m. įmonėje kasa buvo. 22 lapas, 10 lentelė - joje nurodytos sumos, išimtos Jonavos gatvėje iš V. J. sąskaitos - 3870 eurų. Pagal datas ir pinigų sumas šis išėmimas atitiko kasos aparato žurnale nurodytas sumas. Išimta suma buvo įnešta į įmonės kasos aparatą. Tokią išvadą daro todėl, kad sumos atitinka. Tikriausiai yra ir avanso apyskaitos, kuriose ūkinės operacijos yra įregistruotos. Sprendė ne vien iš to, kad sumos tos pačios. Jos yra įregistruotos ir avansų apskaitoje. 26 išvados lapas, 13 lentelė. Į V. J. sąskaitą įnešta 12720, iš kasos aparato į įmonės kasą išimta 13475, įmonėje užpajamuota 13475. Pinigai, kurie buvo įnešti į įmonės kasą, tai ne tie patys pinigai, kurie įkrito į V. J. sąskaitą. Taip mano todėl, kad 13475 eurų suma iš kasos aparato išimta ir užpajamuota įmonės kasoje. O tai, kad įnešta į V. J. sąskaitą, tai nesusiję dalykai. Nėra nustatyta, kur turi būti įmonės kasa. Įmonė pasirenka kur jai laikyti pinigus, laiko kur jai patogiau ir saugiau. Turi būti įforminta dokumentais, kad iš įmonės kasos išduota pinigų suma tam ir tam, šiuo atveju nebuvo. Pinigai nebūtinai mokami atskaitingam asmeniui, juos gali mokėti kitoms įmonėms reikmėms, atlyginimams. Įmonė gali laikyti kuo mažiau pinigų, gali juos pervesti laikymui kam nori, bet tai turi būti įforminta dokumentais. Turi būti surašyti kasos orderiai, kad tam asmeniui išduoti pinigai. Šiuo atveju jokiais dokumentais nėra įforminta, kad V. J. išduota 12720 eurų. Įmonės apskaitoje nėra jokių duomenų, nežino iš kur jie įnešti. 27 išvados lapas, 14 lentelė. Iš V. J. sąskaitos išimta 13300 eurų. Šios išimtos sumos atitinka kasos aparato kasos operacijų žurnale apskaitytas gautas sumas. Išimtos sumos yra įneštos į įmonės kasą. Čia kalbama apie įnešimą į kasos aparatą. Tos sumos atitinka. Padarė prielaidą, kad pusę mokėjo į kasą, pusę sau į kišenę, bet to netvirtino. Iš 14 lentelės galima daryti išvadą, jog tos sumos yra apskaitytos V. J., kaip atskaitingo asmens. Avansų apyskaitose matyti, kad ji įnešė į kasos aparatą. 14 lentelės pirmoje eilutėje yra 2017 metais iš V. J. sąskaitos išimta 2000 eurų suma. Įmonės kasos žurnale įrašyta, kad tą dieną ta pati suma įnešta į kasos aparatą. Reiškia ši, iš J. sąskaitos išimta suma, nepanaudota įmonės veikloje, neaišku, kur ji buvo panaudota. Kasos žurnale 2000 eurų įnešti iš įmonės kasos. Yra įmonės kasos išlaidų orderis Nr. 147, jame parašyta 2000 eurų suma. Išimta 2000 eurų suma neužpajamuota įmonės kasoje. Pagal apskaitą skaičiai sutampa, bet į kasos aparatą įnešta iš įmonės kasos. 2000 eurų suma neįnešta. Trūksta dokumento, kad tie dokumentai įnešti į įmonės kasą. Yra dokumentas, kad iš įmonės kasos į kasos aparatą įnešta 2000 eurų. Įmonės apskaitos politikoje nurodyti bendri duomenys, kaip tvarkoma buhalterinė apskaita, kad ji tvarkoma pagal buhalterinės apskaitos įstatymus. Ten nėra konkrečių skaičių. Įmonės apskaitos politika negali pakeisti valstybės įstatymų, kasos operacijų taisyklių. Įmonė turi tvarkyti apskaitą pagal valstybės įstatymus. Jei būtų pateikta įmonės politika, ji nepakeistų pateiktos išvados. 30 išvados lapas, 15 lentelė. Nepamena, iki kurio laikotarpio jam buvo pateikti V. J. asmeninės sąskaitos duomenys, turi būti parašyta. Ar akcininkai darė įnašus į kasos aparatą, nepamena, bet pirkėjai įnešė ir jie buvo apskaitomi. Paskolų grąžinimas ir parduotos prekės, viskas buvo įnešta į kasos aparatą ir apskaitoma. Vertino visus kasos pajamų ir išlaidų dokumentus. Jie atitiko buhalterinės apskaitos įstatymus, išskyrus tuos kelis, kur nebuvo gavėjų parašų. Per visą vertintą laikotarpį nebuvo fiktyvių išlaidų. Dokumentai tvarkingi, su parašais. Pagal 32-ą specialisto išvados lapą. V. J. panaudojo savo asmenines lėšas įmonės reikmėms. Pagal šiuos dokumentus įmonė buvo skolinga V. J., nes tuos pinigus ji buvo panaudojus iš savo lėšų. Per tiriamąjį laikotarpį nebuvo nustatytas įmonės kasos trūkumas. Pas atskaitingus asmenis trūkumo taip pat nebuvo. 2015 metais buvo atskaitingo asmens reikalas kur pinigus laikyti - banke ar kišenėje. Tuo metu V. J. buvo atskaitingas asmuo. Kasos išlaidų orderiuose yra įrašyta, kas yra įmonės kasininkas. Pagal operacijų taisykles įmonės pinigai yra laikomi atskirai nuo kitų pinigų. Taip parašyta Vyriausybės nutarime. Jie turi būti atskirti fiziškai ir realiai. I. Š., kaip pardavėja, galėjo įnešti pinigus į V. J. sąskaitą, bet turėjo turėti susitarimą ir įgaliojimą. Dėl 2020 m. gegužės 28 d. papildomos specialisto išvados Nr. 04/11-2-33-5423 (3 t., b. l. 151-199), specialistas paaiškino, kad įmonė užsiiminėjo (duomenys neskelbtini) paslaugomis, veikla buvo vykdoma Jonavoje, (duomenys neskelbtini) 2. Vertino (duomenys neskelbtini) kvitus ir įrašus paskolų žurnale, palūkanų išmokėjimų teisingumą. (duomenys neskelbtini) kvitų numeracija buvo nuosekli. Pagal jam pateiktus užrašus (du A4 formato lapai), juose sumos buvo surašytos stulpeliais. Vidurinė suma atitiko užfiksuotus pardavimus, pirmoji, didesnė, galėjo būti realiai gauta pinigų suma už parduotas prekes, vidurinė - suma apskaityta kasos aparate. Tas skirtumas, specialisto nuomone, yra įmonėje neapskaitytos pajamos. Jeigu iš įmonės kasos paimami pinigai, tai turėjo būti išrašytas kasos išlaidų orderis, jei paėmė tiesiai iš kasos aparato, tai turėjo būti apskaityta avansų apyskaitoje, o tada jau pagal susitarimą galėjo pinigus įnešti į sąskaitą. V. J. sąskaitoje įmonės pinigai nebuvo atskirti nuo asmeninių pinigų. Pagal visas bylos aplinkybes, įmonės turto, kapitalo, įsipareigojimo dydžio nustatyti iš dalies negalima. Jo išvadoje nėra tvirtai teigiama, kad būtent 24630 eurų suma nepanaudota įmonės veikloje. Tokią išvadą padarė vertindamas ir liudytojų parodymus. Tai jo prielaida, tvirtai neteigia, kad būtent taip buvo. Tikriausiai tai buvo prokuroro įvardinta suma. Jeigu specialisto išvados 28 lape, 1.3 punkte parodymai teisingi, tai bendrovė 2016 metais patyrė 6570 eurų nuostolį, 2017 metais 12720 eurų nuostolį, 2017 metais 5340 eurų nuostolį, sudėjus gaunasi tie maždaug 24000 eurų. Jeigu taip iš tikrųjų buvo, tai įmonė patyrė tokį nuostolį. Skirtumas tarp oficialiai gautų ir apskaitytų pajamų nurodytas pirmosios specialisto išvados 19 lape, 8 lentelėje. 2016 metais į V. J. sąskaitą įnešta 2970 eurų ir neaišku iš kur, jie įnešti ne iš įmonės kasos ir ne iš įmonės kasos aparato. 21 lape, 9 lentelė. Suma 3600 eurų. 2016 metais iš viso 6570 eurų. 26 lape 13 lentelė, 2017 metais 12720 eurų įnešta į V. J. sąskaitą neaišku iš kur. 30 lape 15 lentelė, 5340 eurų ir iš viso apie 24000 eurų. Pagal buhalterinės apskaitos organizavimą už pinigų įnešimą už suprekiautas prekes yra atskaitingas įmonės vadovas, nors pinigus įneša paprasta pardavėja į vadovo sąskaitą.
Dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo (BK 183 straipsnio 2 dalis)
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja, kad byloje surinkti duomenys nepatvirtina kaltinamiesiems pareikštų kaltinimų pagrįstumo dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo. Kaltinimas grindžiamas iš esmės keletu įrodymų – tai J. M. parodymais, I. Š. parodymais ir specialisto išvadomis.
Žemesnės instancijos teismas
Iš Prašymo ištirti įmonės veiklą matyti, kad I. Š. ir J. M. 2018 m. gegužės 17 d. kreipėsi į prokuratūrą, nurodydamos, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo parduodami juvelyriniai gaminiai ir įvairi technika. Pardavimai buvo nepilnai apskaitomi, G. J. nurodymu pusė sumos buvo mušama į kasą, kita pusė į stalčiuką. Tuos neapskaitytus pinigus jis vadindavo remontiniais ir juos pasiimdavo arba pareiškėjos įnešdavo į V. J. sąskaitą (1 t., b. l. 14).
Analogiškas aplinkybes I. Š. ir J. M. nurodė apklausiamos ikiteisminio tyrimo metu. Vertinant specialisto išvadą, svarbu pažymėti, jog tyrimą atlikęs specialistas vadovavosi nuostata, kad visos piniginės lėšos, įneštos į V. J. sąskaitą banke per bankomatą (duomenys neskelbtini). Jonavoje, yra įmonėje neapskaitytos lėšos, tai yra šie pinigai yra pusė lėšų, gautų pardavus juvelyrinius gaminius ir buitinę techniką. Specialistas D. M. tai patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu.
Tokiu būdu specialisto išvada, kad V. J., padedama kitų asmenų, pasisavino jai patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 24 630 Eur, nėra kategoriška ir gali būti teisinga tik su ta sąlyga, jeigu būtų surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių pirminių I. Š. ir J. M. parodymų teisingumą, ir kurie leistų konstatuoti, kad išties piniginės lėšos, įneštos į V. J. sąskaitą banke per bankomatą (duomenys neskelbtini). Jonavoje, yra įmonėje neapskaitytos lėšos, gautos pardavus juvelyrinius gaminius ir buitinę techniką. Teismas sprendžia, kad ši aplinkybė neįrodyta.
Kaltinamoji V. J. parodė, kad įmonėje visada buvo tik vienas atskaitingas asmuo – įmonės direktorė. Kadangi įmonės didžioji veiklos dalis yra susijusi su grynųjų pinigų apyvarta, kasoje susidarydavo grynųjų pinigų perteklius. Jai pinigus įnešdavo į asmeninę sąskaitą. Kai reikėdavo pinigų, jie būdavo išimami ir įnešami į kasos aparatą. Pinigus išimdavo ir ji pati, ir darbuotojos. Visi pinigai grynais būdavo grąžinami į kasą, pavedimų praktiškai nebūdavo. Analogiškas aplinkybes nurodė ir kaltinamasis G. J., kaltinamosios D. M. (V.) ir M. C.. Šias aplinkybes iš dalies pripažino kaltinamosios I. Š. ir J. M..
Analizuojant pinigų judėjimą kaltinamosios V. J. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad 2019-02-13 Specialisto išvadoje konstatuojama, jog sąsiuvinyje nurodytos sumos, kaip įneštos į V. J. sąskaitą ir sumos, išimtos iš V. J. sąskaitos, iš esmės atitinka sumas, kurios įmonės buhalterinėje apskaitoje apskaitytos kaip avansai, išmokėti atskaitingam asmeniui ir sumos, kurias atskaitingas asmuo grąžino įmonei (išvados 9 punktas).
Pagal V. J. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banke (duomenys neskelbtini) išrašą, 2016 metais į V. J. sąskaitą banke per bankomatą (duomenys neskelbtini). Jonava, įnešta 6 570 Eur (2 970 Eur + 3 600 Eur) suma (išvados 14 punktas). 2016 metais išimtos sumos iš V. J. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banke (duomenys neskelbtini) per bankomatą (duomenys neskelbtini), Jonava pagal šios sąskaitos išrašą 10-oje lentelėje palyginta su sąsiuvinyje įrašytomis sumomis ir palyginta su bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kasos aparato kasos operacijų žurnale apskaitytomis bei įmonės kasoje įregistruotomis sumomis: po 3270 Eur. I. Š. ir J. M. iki 2016-09-14 pildytame sąsiuvinyje įrašytos G. J. nuo 2016-04-20 iki 2016-07-19 išimtos sumos nuo 200 Eur iki 3 000 Eur, iš viso 6 500 Eur suma, užpajamuotos įmonės kasoje kaip įneštos į įmonės kasą iš kasos aparato.
Pagal V. J. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banke (duomenys neskelbtini) išrašą. 2017 metais į V. J. sąskaitą banke per bankomatą (duomenys neskelbtini). Jonavoje, įnešta 12 720 Eur suma 13-oje lentelėje (1 ir 2 stulpeliai) nurodytomis datomis bei sumomis. Pagal sąskaitos išrašą 2017 metais iš V. J. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banke (duomenys neskelbtini) per bankomatą (duomenys neskelbtini), Jonava išimta 13 300 Eur suma ir konkrečios išimtos sumos nurodytos 14-oje lentelėje Kasos aparate „į įmonės kasą“ ir Užpajamuota įmonės kasoje - 13475,26 Eur (išvados 20 ir 21 punktai). Konstatuotina, kad išimtos iš V. J. sąskaitos sumos ir išėmimo datos iš esmės visiškai atitinka įrašus apie kasos pajamas.
Pagal V. J. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banke (duomenys neskelbtini) išrašą, nuo 2018-01-01 iki 2018-04-21 į V. J. sąskaitą banke per bankomatą (duomenys neskelbtini), Jonava, įnešta 5 340 Eur suma 15-oje lentelėje (1 ir 2 stulpeliai) nurodytomis datomis bei sumomis. (išvados 24 punktas). Nurodytos sumos iš esmės atitinka įmonės buhalterinėje apskaitoje padarytus įrašus „į įmonės kasą“
Pagal V. J. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banke (duomenys neskelbtini) išrašą, nuo 2018-01-01 iki 2018-04-21 iš V. J. sąskaitos banke neišimta pinigų per bankomatą (duomenys neskelbtini), Jonava.
Pagal bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui pateiktus sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banke „(duomenys neskelbtini)“ išrašus nuo 2018-01-01 iki 2018-05-31 į šią sąskaitą įskaityta 4 035 Eur iš V. J. sąskaitos banke ar įnešta grynais pinigais per bankomatus ir ši 4 035 Eur suma apskaityta kaip V. J., kaip atskaitingo asmens, atsiskaitymas už iš įmonės gautus avansus (išvados 26.1 punktas).
Pagal bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui pateiktus sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus nuo 2018-01-01 iki 2018-05-31 į šią sąskaitą 1 100 Eur įnešta V. J. ir ši 1 100 Eur suma apskaityta kaip V. J., kaip atskaitingo asmens, atsiskaitymas už iš įmonės gautus avansus.
Šie duomenys patvirtina, kad tiriamuoju laikotarpiu grynųjų pinigų sumos, įneštos į V. J. sąskaitą per bankomatą (duomenys neskelbtini), Jonava, iš esmės atitinka sumas, kurios kasos aparato žurnale registruotos kaip „Į įmonės kasą“ ir apskaitoje įregistruotos kaip išduoti avansai atskaitingam asmeniui. Taip pat aukščiau paminėti duomenys patvirtina, kad iš V. J. sąskaitos išimtos sumos iš esmės atitinka sumas, kasos aparate pažymėtas kaip „Iš įmonės kasos“ ir apskaitoje registruotas kaip grąžinti avansai.
Teismo posėdyje apklaustos kaltinamosios M. C. ir D. M. (V.) parodė, kad visi įmonės pinigai buvo apskaitomi, slepiamų pajamų nebuvo, o pinigai, įnešami į V. J. sąskaitą, kasos aparato žurnale buvo apskaitomi kaip atskaitingam asmeniui išduotos lėšos. Specialistas D. M. patvirtino, kad per tiriamąjį laikotarpį nebuvo nustatytas įmonės kasos trūkumas, pas atskaitingus asmenis trūkumo taip pat nebuvo, o 2015 metais buvo atskaitingo asmens reikalas kur pinigus laikyti - banke ar kišenėje.
Teismas pažymi, jog specialistas išvadoje konstatavo ir teisme paaiškino, kodėl, jo nuomone, iš V. J. sąskaitos išimtos piniginės lėšos nėra tos lėšos, kurios įneštos į įmonės kasos aparatą: „kadangi į kasos aparatą pinigai įnešti iš įmonės kasos, o ne iš V. J. sąskaitos“. Taigi specialistas nustatytą lėšų judėjimą vertino remdamasis formaliais kriterijais, tai yra konkrečių veiksmų apskaitos dokumentų nebuvimu, ir ignoravo tai, kad pagal nustatytas aplinkybes V. J. sąskaitoje esančios lėšos faktiškai buvo atskaitingam asmeniui perduoti įmonės kasos pinigai, o nustatytas piniginių lėšų judėjimas asmeninėje V. J. sąskaitoje - pinigų įnešimai ir išėmimai - iš esmės visu tiriamuoju laikotarpiu sutapo su buhalterinėje apskaitoje fiksuotu piniginių lėšų išdavimu iš kasos aparato atskaitingam asmeniui ir atskaitingo asmens gautų lėšų grąžinimu į kasos aparatą. Šios nustatytos aplinkybės atitinka V. J. ir G. J. paaiškinimams, kad V. J. sąskaitoje buvo laikomi pinigai, išduoti V. J. kaip atskaitingam asmeniui ir šie pinigai buvo naudojami įmonės reikmėms.
Siekiant patikrinti J. M. ir I. Š. parodymų apie neapskaitytas pajamas įmonėje pagrįstumą, sulygintinos pajamos „už juvelyrinius gaminius ir buitinę techniką“ ir į V. J. sąskaitą įneštos piniginės lėšos. Minėta, kad I. Š. ir J. M. nurodė, kad buvo neapskaitoma pusė lėšų, gautų už parduotus aukso ir sidabro dirbinius bei buitinę techniką. Tokiu būdu pagal šiuos parodymus neapskaityta suma turėjo būti artima sumai, deklaruotai kaip gautai už parduotas prekes. 2019-02-13 Specialisto išvadoje konstatuota, kad 2015 metais kasos aparatu užfiksuotas įplaukas sudarė (be kitų įplaukų) - 3 713 Eur gauta už supirktų tauriųjų metalų pardavimą, 641,60 Eur gauta už neatsiimto įkeisto turto pardavimą, 486,40 Eur gauta už prekes iš (duomenys neskelbtini), iš viso šios rūšies įplaukos sudarė 4841 Eur (7 specialisto išvados punktas). Toje pačioje specialisto išvadoje (9 punktas) konstatuojama, kad į V. J. sąskaitą per bankomatą (duomenys neskelbtini), Jonavoje, 2015 metais įnešta 9 650 Eur suma. Taigi pagal I. Š. ir J. M. parodymus į sąskaitą įnešta suma turėjo sudaryti maždaug 4841 Eur, o ne faktiškai nustatytus 9 650 Eur. Minėtoje specialisto išvadoje konstatuota, kad 2016 metais įmonė gavo už neatsiimto įkeisto turto (fotoaparatai, kompiuteriai, mobilūs telefonai) ir tauriųjų metalų gaminių pardavimą 18 458 Eur. Pagal atžymas I. Š. ir J. M. iki 2016-09-14 pildytame sąsiuvinyje ir pagal V. J. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banke (duomenys neskelbtini) išrašą, 2016 metais į V. J. sąskaitą banke per bankomatą (duomenys neskelbtini). Jonava, įnešta 6 570 Eur suma (specialisto išvados 14 punktas). Pagal I. Š. ir J. M. parodymus į sąskaitą įnešta suma turėjo sudaryti maždaug 18 458 Eur o ne faktiškai nustatytus 6 570 Eur. Minėtoje specialisto išvadoje (20 punktas) konstatuota, kad 2017 metais įmonė gavo už suteiktus trumpalaikius kreditus, už neatsiimto įkeisto turto (fotoaparatai, kompiuteriai, mobilūs telefonai) ir tauriųjų metalų gaminių pardavimą 24 623 Eur. Pagal V. J. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banke (duomenys neskelbtini) išrašą. 2017 metais į V. J. sąskaitą banke per bankomatą (duomenys neskelbtini). Jonava, įnešta 12 720 Eur suma. Pagal I. Š. ir J. M. parodymus į sąskaitą įnešta suma turėjo sudaryti maždaug 24 623 Eur, o ne faktiškai nustatytus 12 720 Eur.
Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo renkami duomenys, paneigiantys G. J. nurodytas aplinkybes, jog įmonė neprekiavo naujais juvelyriniais gaminiais ir buitine technika, o realizuodavo kaip užstatą paliktas prekes – juvelyrinius dirbinius ir buitinę techniką, daugiausiai mobiliojo ryšio telefonus. Tai leidžia teigti, jog paminėtų prekių apyvarta nebuvo didelė.
Darytina išvada, kad įmonės deklaruotos pajamos už juvelyrinius dirbinius ir buitinę techniką nagrinėjamu laikotarpiu buvo žymiai mažesnės, nei piniginės lėšos, įneštos į V. J. sąskaitą. Taigi gauti skaičiai neatitinka J. M. ir I. Š. nurodytų aplinkybių.
Atskirai pažymėtina, kad I. Š. ir J. M. parodymus apie slepiamas įmonėje pajamas būtina vertinti kontekste tų aplinkybių, jog jos tiriamu laikotarpiu konfliktavo su darbdaviu.
Kaltinamasis G. J. nurodė, kad konfliktai su I. Š. ir J. M. kilo joms išeinant iš darbo. Padarė patikrinimą, dalyvavo J. M. ir I. Š., buvo nustatyti trūkumai apskaitoje ir mobiliuosiuose telefonuose. Su I. ir J. susitarė taikos sutartimi ir jos atlygino žalą, atlygino žalą tam tikroje apimtyje, kuri jiems buvo priimtina. Žala buvo nustatyta pagal kvitus – pavyzdžiui, buvo išduota paskola 500 litų, priskaičiuotos palūkanos 80 litų. Ištraukus kasos knygą ir kasos juostą, vietoj 80 litų į kasą būdavo mušama 20 litų. Ko pasėkoje viskas apskaityta, paskola grąžinta, bet įmonė tų pajamų negavo. Padarius inventorizaciją, nebuvo 45 mobilių telefonų.
Darbo ginčų komisijos sprendimai patvirtina, kad darbdavys reikalavo iš J. M. ir I. Š. atlyginti padarytą įmonei materialinę žalą. Iš taikos sutarties turinio matyti, kad ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. gegužės 16 d. pareiškimu kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos Kauno miesto teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją su reikalavimu atsakovei I. Š. dėl materialinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 84). Iš 2018 m. birželio 18 d. darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. DGKS-3232 matyti, kad ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į darbo ginčų komisiją su reikalavimu atsakovei I. Š. dėl materialinės žalos atlyginimo. Buvo patvirtinta taikos sutartis tarp ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovės I. Š. (1 t., b. l. 86-87). Pagal taikos sutarties sąlygas I. Š. įsipareigoja ieškovei sumokėti 2329,37 Eur žalos atlyginimo. Analogiški sprendimai, pasak G. J. ir pačios J. M., buvo priimti ir J. M. atžvilgiu.
Paminėti faktai leidžia daryti išvadą, kad J. M. ir I. Š., dirbdamos priėmėjomis UAB „(duomenys neskelbtini)“, padarė materialinę žalą įmonei, dėl ko įmonė 2018 m. gegužės 16 d. kreipėsi į darbo ginčų komisiją. Paskatintos būtent šių aplinkybių, I. Š. ir J. M. 2018 m. gegužės 17 d. surašė pareiškimą prokuratūrai dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ neapskaitomų pajamų. Taigi vertinant kaltinamųjų J. M. ir I. Š. parodymus byloje, būtina atsižvelgti į tai, kad nustatytas asmeninis jų suinteresuotumas, todėl tai galėjo lemti duoti kuo nepalankesnius parodymus V. J. ir G. J..
Iš liudytojos I. Š. apklausos protokolo (1 t., b. l. 75-77) ir liudytojos J. M. apklausos protokolo (1 t., b. l. 93-95) matyti, kad abiejų liudytojų parodymai sutampa pažodžiui su nežymiais skirtumais. Tai leidžia daryti išvadą, kad minėtos liudytojos nebuvo apklaustos išsamiai ir detaliai dėl jų pareiškime nurodytų aplinkybių, o tokie sutampantys pažodžiui dviejų asmenų parodymai pagrįstai leidžia abejoti jų patikimumu.
Teismas pažymi, kad bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltinamosios I. Š. ir J. M. davė išsamesnius parodymus, nurodydamos naujas esmines aplinkybes. I. Š. pripažino, kad esant grynų pinigų poreikiui būtent iš V. J. sąskaitos išimtais pinigais papildydavo įmonės kasos aparatą, pripažino, kad sąsiuvinis buvo pildomas darbuotojų iniciatyva, o ne darbdavio nurodymu. J. M. patvirtino, kad koks buvo įneštų remontinių, neapskaitytų pinigų procentas pasakyti negali. Galėjo būti kokie 5 procentai. Jų neskaičiavo, sumos būdavo nedidelės. Į sąskaitą įnešdavo pinigus, išimtus iš kasos aparato.
Tokiu būdu iš teisme duotų kaltinamųjų I. Š. ir J. M. parodymų galima daryti išvadą, kad į V. J. sąskaitą įnešti pinigai anaiptol nėra tie pinigai, kurių neapskaitydavo už parduotus juvelyrinius dirbinius ir buitinę techniką. Ikiteisminio tyrimo metu jų parodymai buvo netikslinti, nedetalizuoti ir suprantami taip, kad visi pinigai, įnešti į V. J. sąskaitą yra gauti iš neapskaitytų lėšų už prekybą juvelyriniais dirbiniais.
Kiek tokių pinigų buvo, ikiteisminio tyrimo metu buvo netiriama, neanalizuojami įrašai sąsiuvinyje, išrašas iš elektroninio pašto, o remtasi prielaida, kad neapskaityti pinigai – visi tie pinigai, kurie buvo įnešami į V. J. sąskaitą. Tokios prielaidos buvo laikomasi ir specialistui tiriant bendrovės veiklą, pagal ją pateiktos specialisto išvados, pagal specialisto išvadą suformuluoti kaltinimai, kurie apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas. Tokiu būdu teismas nesiima analizuoti tų aplinkybių, kurias nurodė I. Š. ir J. M. apie tai, kad dalį pinigų, gautų pardavus juvelyrinius dirbinius ir buitinę techniką, G. J. paliepimu neapskaitydavo ir juos atiduodavo G. J., naudodavo įmonės reikmėms (apmokėti remonto, interneto ryšio išlaidas, skelbimus), o analizuoja tik tas pinigines lėšas, kurios nurodytos kaltinime –pinigines lėšas, kurios buvo įneštos į V. J. sąskaitą.
Visų aukščiau aptartų įrodymų pagrindu teismas konstatuoja, jog pagal nustatytas aplinkybes pinigai, įnešti į V. J. asmeninę sąskaitą, nėra neapskaitytos įmonės buhalterijoje pajamos, o yra apskaitytos įmonės buhalterijoje ir atskaitingam asmeniui perduotos bei vėliau į kasos aparatą grąžintos lėšos. Galima pripažinti, kad galimai buvo pažeistas reikalavimas įmonės pinigus fiziškai laikyti atskirai nuo kitų pinigų, tačiau tai nesudaro nusikaltimo sudėties ir negali būti pagrindu tokius veiksmus traktuoti kaip asmeniui patikėtų įmonės lėšų pasisavinimą.
Kaltinamoji M. C. dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį, V. J. dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį, G. J. dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį, J. M. dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį, D. V. dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį, I. Š. dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį išteisintini, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo (BK 222 straipsnio 1 dalis)
Kaip jau aptarta aukščiau, teismas pripažino neįrodyta, kad V. J., padedama kitų asmenų, pasisavino jai patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, tai yra 24630 Eur. Būtent šių kaltinime nurodytų aplinkybių pagrindu buvo suformuluota dalis kaltinimų V. J. ir I. Š. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.
Jei paminėti kaltinimai būtų pasitvirtinę, be abejonės tai būtų pagrindas pripažinti, kad šiais veiksmais įmonės vadovas atitinkamu laikotarpiu apgaulingai tvarkė ar organizavo įmonės buhalterinę apskaitą. Tačiau pagrindo pripažinti kaltinimo šioje dalyje pagrįstumą dėl aukščiau išdėstytų motyvų nėra.
Taigi būtina aptarti tik kitų kaltinime nurodytų aplinkybių dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo pagrįstumą.
Tiek V. J., tiek I. Š. pareikštus kaltinimus galima suskirstyti į keletą kategorijų:
Dokumentai, kuriuose pagal buhalterinės apskaitos reikalavimus trūksta tam tikrų rekvizitų – parašų:
V. J. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kaltinama tuo, kad nuo 2015-01-30 iki 2015-05-12 surašytuose 4 vnt. kasos išlaidų orderiuose, kuriais įforminta 6610,35 Eur išdavimas atskaitingiems asmenimis bei nuo 2015-02-13 iki 2015-05-12 surašytuose 3 vnt. kasos išlaidų orderiuose, kuriais įforminta 614,42 Eur sumos panaudojimas darbo užmokesčio išmokėjimui pagal Atlyginimų išmokėjimo žiniaraščius, nėra jokių parašų, todėl negalima nustatyti, kuriam įmonės atskaitingam asmeniui 2015 metais išduota 6610,35 Eur avansų suma ir ar įmonės darbuotojams 2015 metais realiai išmokėta 614,42 Eur darbo užmokesčio suma iš įmonės kasos, taip pat kaltinama tuo, kad nepagrindė apskaitos dokumentais avansų išdavimo iš įmonės kasos aparato ir avansų grąžinimo į įmonės kasos aparatą ūkinės operacijos, apskaitos registruose „Žiniaraštis sąskaitai-2722 Kasos aparato pinigai“ ir „Žiniaraštis sąskaitai-24351 Atsiskaitymai su atskaitingu asmeniu“ kaip įmonės atskaitingiems asmenims išduoti avansai įregistruotos sumos ir kaip įmonės atskaitingų asmenų grąžintos avansų sumos, nenurodant dokumento pavadinimo ir jo numerio, dėl ko negalima nustatyti, kokiam konkrečiai asmeniui ar asmenims 2015 metais uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ iš įmonės kasos aparato buvo išduota 24590,76 Eur avansų suma ir koks konkrečiai asmuo ar asmenys 2015 metais grąžino į įmonės kasos aparatą 19928 Eur avansų sumą.
I. Š. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kaltinama tuo, kad nepagrindė apskaitos dokumentais avansų išdavimo iš įmonės kasos aparato ir avansų grąžinimo į įmonės kasos aparatą ūkinės operacijos, apskaitos registruose „Žiniaraštis sąskaitai-2722 Kasos aparato pinigai“ ir „Žiniaraštis sąskaitai-24351 Atsiskaitymai su atskaitingu asmeniu“ kaip įmonės atskaitingiems asmenims išduoti avansai įregistruotos sumos ir kaip įmonės atskaitingų asmenų grąžintos avansų sumos, nenurodant dokumento pavadinimo ir jo numerio, todėl negalima nustatyti, kokiam konkrečiai asmeniui ar asmenims 2015 metais uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ iš įmonės kasos aparato buvo išduota 24590,76 Eur avansų suma ir koks konkrečiai asmuo ar asmenys 2015 metais grąžino į įmonės kasos aparatą 19928 Eur avansų, taip pat kaltinama tuo, kad nuo 2015-05-13 iki 2015-12-31 surašytuose 7 vnt. kasos išlaidų orderiuose, kuriais įforminta 14841,68 Eur išdavimas atskaitingiems asmenimis, nuo 2015-05-13 iki 2015-12-31 surašytuose 7 vnt. kasos išlaidų orderiuose, kuriais įforminta 1867,54 Eur sumos panaudojimas darbo užmokesčio išmokėjimui pagal Atlyginimų išmokėjimo žiniaraščius bei 2015-09-17 kasos išlaidų orderis Nr. 17, kuriuo įforminta 7000 Eur išlaidos sumokėjimas už butą Ž. J., nėra jokių parašų, todėl negalima nustatyti, ar Ž. J. realiai buvo sumokėta 7000 Eur suma už butą, taip pat kuriam įmonės atskaitingam asmeniui 2015 metais išduota 14841,68 Eur avansų suma ir ar įmonės darbuotojams 2015 metais realiai išmokėta 1867,54 Eur darbo užmokesčio suma iš įmonės kasos.
Šiuos kaltinimus sieja tai, kad įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose nėra atsakingų už tinkamą buhalterinės apskaitos operacijų įforminimą asmenų parašų.
Teismas konstatuoja, jog pažeidimai išties yra padaryti, tai nustatyta specialisto išvadoje, tačiau tuo pačiu pripažįsta, jog padaryti pažeidimai nesukėlė pasekmių, numatytų BK 222 straipsnyje, todėl šiuose veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo ribotas skaičius darbuotojų, jie visi šioje byloje dalyvauja kaip kaltinamieji ir nei vienas iš šių asmenų nepatvirtino, kad jiems nebuvo išmokėtas priskaičiuotas darbo užmokestis. Tokiu būdu konstatuoti, jog įmonės buhalterinėje apskaitoje buvo fiktyviai atvaizduotos lėšos kaip neva darbuotojams išmokėtas darbo užmokestis, nėra jokio pagrindo.
Tas pats pasakytina ir apie kasos išlaidų orderį Nr. 17, kuriuo įforminta 7000 Eur sumokėjimas už butą Ž. J.. Nekilnojamojo turto perleidimo sandoriai yra privalomai forminami notarine tvarka. Į bylą pateikta buto dalies pirkimo – pardavimo sutartis (6 t., b. l. 86-94) patvirtina, jog pinigai, tai yra 7000 Eur buvo realiai sumokėti.
Sprendžiant dėl avansų išdavimo iš įmonės kasos aparato ir avansų grąžinimo į įmonės kasos aparatą nepagrindimo apskaitos dokumentais, pažymėtina, jog byloje nustatyta, jog įmonėje buvo vienintelis atskaitingas asmuo – įmonės direktorius, todėl formalus apskaitos dokumentų, patvirtinančių, kas paimdavo avansus iš įmonės kasos aparato ir kas juos grąžindavo, nebuvimas nesukelia BK numatytų pasekmių – negalėjimo nustatyti uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Kita grupė kaltinimų – kaltinimai I. Š. dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo dėl to, kad taip pat uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ apskaitose registruose (suvestiniame paskolų žiniaraštyje ir gautų pajamų registruose) neįregistruotos 747,26 Eur palūkanų pajamų, priskaičiuotų 2015-09-23 „(duomenys neskelbtini) kvitu“ Nr. 09-2844 įforminant 768 Eur paskolos A. J. grąžinimo pratęsimą laikotarpyje nuo 2015-12-03 iki 2016-07-07 surašytais 8-iais vienetais kvitų, ūkinės operacijos, neįregistruotos 684 Eur palūkanų pajamų, priskaičiuotų 2016-01-22 „(duomenys neskelbtini) kvitu“ Nr. 01-260 įforminant 950 Eur paskolos J. B. grąžinimo pratęsimą laikotarpyje nuo 2016-03-15 iki 2016-07-15 surašytais 5-iais vienetais kvitų, ūkinės operacijos.
Teismas pabrėžia, jog už mokestinius pažeidimus nustatyta baudžiamoji atsakomybė, administracinė atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ANK) ir administracinė (mokestinė) atsakomybė pagal Mokesčių administravimo įstatymą. Kasacinio teismo formuojama praktika akcentuoja tai, kad negalima baudžiamoji atsakomybė už tokius pavienius buhalterinės apskaitos pažeidimus, kaip atskirų ūkinių operacijų neįtraukimas į buhalterinės apskaitos registrus, kurie nesukelia BK 222 straipsnyje numatytų pasekmių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK taip pat numato atsakomybę už apgaulingą ir aplaidžią apskaitą (ANK 205 str.) ir graduoja ją pagal nuslėptų mokesčių dydį, taip nustatydama logiškus kriterijus. Tokia situacija kartais sudaro prielaidas pradėti baudžiamąjį procesą dėl iš esmės administracinio pobūdžio pažeidimo. Tam pakanka nepagrįstai konstatuoti byloje, kad pagal apskaitos dokumentus, esą kažko formaliai negalima nustatyti. Išvadai dėl padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai būtini specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-601/2012). Kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje pabrėžta, kad teismai, nagrinėdami šios kategorijos bylas, neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu spręsdami BK 222 straipsnyje numatytų padarinių buvimo klausimą. Tokią išvadą teismas paprastai daro, kai nustatoma sistema veikų, neįtraukiant į apskaitą realiai įvykusių operacijų ar įtraukiant į apskaitą realiai neįvykusias operacijas, dėl to negalima nustatyti, kokios pinigų sumos nebuvo įtrauktos į apskaitą ar kokios pinigų sumos buvo nepagrįstai įtrauktos į apskaitą ir pan. Tokiais atvejais iš tikrųjų sunku įvertinti tikras įmonės pajamas bei išlaidas už tam tikrą laikotarpį, taigi nėra ir galimybės nustatyti tikrą asmens ar įmonės finansinę padėtį ar turtą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-290-699/2016)“.
Pripažintina, kad nagrinėjamu atveju nustatyti pažeidimai nėra tokie, kurie įrodytų kryptingą, sistemingą ir sąmoningą veiklą, kurios tikslas yra nuslėpti mokesčius, todėl jie negali būti traktuojami kaip baudžiamąją atsakomybę užtraukiantis apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas, tokie veiksmai nagrinėjamu atveju nesukėlė padarinių, numatytų BK 222 straipsnio dispozicijoje, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog padaryta nusikalstama veika. V. J. ir I. Š. dėl kaltinimų pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisintinos (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 - 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
M. C., vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.
V. J., vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, dėl kaltinimų pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 3 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį, išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.
G. J., vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį, išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.
J. M., vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį, išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.
D. M., vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį, išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.
I. Š., vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, dėl kaltinimų pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį ir išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus, saugomus Kauno apskrities VPK KPENTV, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą