Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Civilinės bylos Nr. e2-490-790/2024 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00141-2024-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.3.2.3 (S)

2024 m. birželio 13 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „KN Energies“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fima“ prašymas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fima“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „KN Energies“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė „Energy ON“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8. Atsakovė AB „KN Energies“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovės ieškinys nėra prima facie (preliminariai, iš pirmo žvilgsnio) pagrįstas. Atsakovės teigimu, nebuvo pateikti jokie faktines ir teisines aplinkybes pagrindžiantys įrodymai, kurie patvirtintų, kad trečiojo asmens pasiūlymas neatitinka pirkimo sąlygų reikalavimų, o kartu ir ieškinio pagrįstumą. Atsakovės vertinimu, vien procesinio dokumento, kuriame suformuluoti atitinkami reikalavimai bei nurodytas faktinis pagrindas, pateikimas savaime neleidžia nuspręsti dėl tokio ieškinio preliminaraus pagrįstumo, todėl ieškinio reikalavimų užtikrinimui laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikomos.

8.2. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo suteikė prioritetą ieškovės interesams, o ne visuomenės poreikiui pirkimo objektu. Atsakovės teigimu, vykdomas viešasis pirkimas skirtas nacionalinio saugumo interesams užtikrinti energetikos infrastruktūros objektų atžvilgiu, ypač atsižvelgiant į Baltijos jūroje įvykusius teroristinio pobūdžio incidentus. Atsakovės įsitikinimu, laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas turės reikšmingų neigiamų pasekmių viešajam interesui. Pirkimas skirtas užtikrinti nacionalinio saugumo interesus, o taikant laikinąsias apsaugos priemones užkertama galimybė kaip galima operatyviau ir nepažeidžiant teisės aktų nustatytų terminų įgyvendinti nacionaliniam saugumui svarbias infrastruktūros apsaugos priemones.

8.3. Atsakovės teigimu, vykdant viešąjį pirkimą buvo siekiama įsigyti, pakeisti, atnaujinti ir įdiegti techninę bei programinę vaizdo stebėjimo ir apsaugos įrangą atsakovės valdomuose terminaluose. Atsakovės valdomi objektai yra priskirtini nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią reikšmę turinčiai infrastruktūrai. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta atsižvelgiant į tai, kad ją priimant atsakovė neturėjo galimybės teismui pateikti reikšmingų aplinkybių, o ieškovė pateikė netikslią ir tikrovės neatitinkančią informaciją apie egzistuojančią pirkimo svarbą.

8.4. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai įvertino, kad dėl esamos atsakovės valdomų objektų apsaugos ir stebėjimo sistemų būklės pastaruoju metu yra kilę daug įvairių rizikų, lemiančių būtinumą kaip galima operatyviau atnaujinti ir pakeisti viešuoju pirkimu siekiamą įsigyti įrangą. Atsakovės teigimu, viešasis pirkimas yra vykdomas siekiant įgyvendinti imperatyvius teisės aktų įpareigojimus iki 2025 m. sausio 1 d. pakeisti svarbią techninę ir programinę įrangą, tokiu būdu užtikrinant nacionalinio saugumo interesus, tačiau pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir bylai užsitęsus iki 6 mėnesių, atsakovės nuomone, iki 2025 m. nebus įdiegta svarbi įranga, net vienerius metus atsakovė neturės siekiamos įsigyti įrangos ir tokiu būdu bus susilpninta itin svarbių objektų apsauga.

8.5. Teismų praktikoje sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų, susijusių su nacionaliniu saugumu ir nacionalinio saugumo interesais, bylose teismai prioritetą teikia būtent viešajam interesui bei atsisako taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovės vertinimu, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės prieštarauja viešajam interesui ir kelia pavojų ne tik atsakovės valdomiems objektams ir jų saugumui, tačiau ir nacionalinio saugumo interesams, t. y. nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią reikšmę turinčiai infrastruktūrai.

8.6. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas nebus apsunkintas. Atsakovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, ignoravo Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtintą ieškovės galimybę išsiieškoti galimai patirtą žalą iš atsakovės, jei jos teisėti interesai būtų pažeisti, netgi tada, kai pirkimo sutartis būtų sudaryta ir pradėta įgyvendinti.

8.7. Atsakovės nuomone, ieškovės galimai pažeistų teisių gynimo galimybių aspektu laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra vienintelė efektyvi priemonė, galinti tinkamai apginti ieškovės galimai pažeistus interesus, todėl net ir sudarius pirkimo sutartį ir vėliau pripažinus ieškovės teisių pažeidimą, ieškovės teisės galėtų būti užtikrintos reikalaujant žalos atlyginimo.

9. Ieškovė UAB „Fima“ atsiliepime į atsakovės AB „KN Energies“ atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Teismas teisingai įvertino viešųjų interesų balansą ir suteikė prioritetą ne ieškovės interesams, o interesui užtikrinti teisėtą, sąžiningą konkurenciją ir racionalų lėšų naudojimą pirkime. Ieškovės teigimu, pirkimo objektas nėra ypatingos skubos, kadangi atsakovės apsaugos sistemos veikia, o pati atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad dėl pirkimo sustabdymo nukentėtų jos valdomų terminalų vaizdo stebėjimo ir apsauginės signalizacijos sistemos. Atsakovė nutyli ir tai, kad pirkimo objektas yra ne naujos apsauginės signalizacijos ir vaizdo stebėjimo sistemų pirkimas, bet esamos apsauginės signalizacijos ir vaizdo stebėjimo sistemų modernizavimas pagal 2023 m. parengtą audito rekomendacijų įgyvendinimo keliamai apsaugos atitikčiai ataskaitą. Ieškovės teigimu, pirkimo objektu siekiamas įsigyti veikiančios vaizdo stebėjimo ir apsauginės signalizacijos sistemos atnaujinimas nėra vienintelės apsaugos priemonės atsakovės apsaugos infrastruktūroje, kadangi iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad atsakovė atnaujina ir įsigyja ir kitokio pobūdžio apsaugos paslaugų ir infrastruktūros.

9.2. Atsakovė neįrodė poreikio ir būtinybės modernizuoti vaizdo stebėjimo ir apsauginės signalizacijos įrangos iki 2025 m. sausio 1 d. Ieškovės teigimu, atsakovės akcentuojami įstatymo įpareigojimai pakeisti įrangą galiojo jau nuo 2022 m. balandžio 1 d., tačiau skelbimas apie pirkimą buvo paskelbtas praėjus beveik 2 (dviem) metams po įstatymo pakeitimų įsigaliojimo. Ieškovės nuomone, toks atsakovės neveikimas patvirtina pirkimo objekto skubos nebuvimą. Atsakovė taip pat nepateikė nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad veikiančiose atsakovės apsaugos ir vaizdo stebėjimo sistemose būtų naudojama techninė įranga, siejama su priešiškomis (nepatikimomis) Lietuvai valstybėmis ir kurią reikėtų nedelsiant pakeisti.

9.3. Ieškovės įsitikinimu, įstatymo pažeidimai vykdant pirkimą ir pasirenkant kompetencijos neturintį dalyvį gali nulemti didesnę žalą nacionalinio saugumo interesams nei trumpalaikis pirkimo procedūrų sustabdymas tikrinant atsakovės sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik ieškovės interesą peržiūrėti atsakovės sprendimų pirkime teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau ir tai, kad ieškovės ieškinys prima facie yra pagrįstas. Ieškovės nuomone, civilinės bylos rezultatai gali turėti įtakos viešojo intereso apsaugai, tačiau panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė galės sudaryti pirkimo sutartį su trečiuoju asmeniu, dėl kurio pasiūlymo atitikties nacionalinio saugumo interesams yra rimtų abejonių ir tai yra bylos nagrinėjimo dalykas.

9.4. Laikinųjų apsaugos priemonių nauda viršija galimas neigiamas pasekmes. Ieškovės teigimu, byloje sprendžiamas klausimas, ar trečiojo asmens pasiūlymas gali patenkinti atsakovės poreikius, tame tarpe ir poreikį užtikrinti tinkamą atsakovės valdomų objektų apsaugą ir šiuo aspektu užtikrinti nacionalinio saugumo interesus.

9.5. Ieškovės teigimu, panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones būsimo teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas, kadangi kiltų dvigubo mokėjimo rizika, o ieškovės galimybės ginti savo teises kitais būdais būtų ženkliai apsunkintos. Ieškovės įsitikinimu, patenkinus ieškinį, kurio dalis reikalavimų yra grindžiami neatitiktimi nacionalinio saugumo reikalavimams, turės būti sprendžiami ir pirkimo sutarties negaliojimo bei restitucijos klausimai. Pripažinus pirkimo sutartį negaliojančia, jeigu nebūtų taikomos alternatyvos sankcijos, atsakovė turėtų iš naujo skelbti to paties pirkimo objekto naujas pirkimo procedūras, todėl ieškovės galimybės reikalauti žalos atlyginimo būtų neprasmingos ir neracionalios.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo patenkintas ieškovės prašymas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

11. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą.‏‏‎

12. CPK 423⁷ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas viešųjų pirkimų bylose priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

13. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą viešųjų pirkimų bylose, turi nustatyti, ar egzistuoja ne tik bendrosios CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant yra priimamas sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau ir specialiosios sąlygos, įtvirtintos CPK 423⁷ straipsnyje. Laikinosios apsaugos priemonės viešųjų pirkimų bylose taikomos esant trijų būtinų sąlygų visumai: 1) tikėtinam ieškinio reikalavimų pagrįstumui, 2) grėsmei teismo sprendimo įvykdymui netaikius šių priemonių, 3) jų atitikčiai ekonomiškumo, efektyvumo, proporcingumo principams, viešajam interesui bei įvertinimui, kad jų neigiamos pasekmės neviršys teikiamos naudos.

14. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė ieškinį, prašydama: 1) panaikinti atsakovės 2024 m. balandžio 3 d. pirkimo komisijos sprendimus sudaryti pasiūlymų eilę ir nustatyti laimėjusiu trečiojo asmens pasiūlymą pirkime; 2) įpareigoti atsakovę grįžti į pasiūlymų vertinimo stadiją pirkime ir atmesti trečiojo asmens pasiūlymą. Šiems reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomo pirkimo procedūras bei uždrausti atsakovei sudaryti pirkimo sutartį, o jeigu pirkimo sutartis jau sudaryta – sustabdyti jos vykdymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės grindė tuo, kad viešasis pirkimas, ieškovės vertinimu, vykdomas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus ir neužtikrinant tiekėjų sąžiningos konkurencijos, yra pažeidžiamos ne tik ieškovės teisės ir interesai, bet ir visos visuomenės interesai, nes nėra užkertamas kelias neteisėtiems perkančiosios organizacijos veiksmams, neužtikrinamas viešojo pirkimo procedūrų skaidrumas. Ieškovės teigimu, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones nebūtų pažeistas viešasis interesas, ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principai, o galimos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės neviršytų jų teikiamos naudos.

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patenkino ieškovės prašymą pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nusprendė, kad ieškovės reikalavimai prima facie pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar egzistuoja antroji ir trečioji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. grėsmė teismo sprendimo įvykdymui ir ar neigiamos pasekmės viešajam interesui neviršys teikiamos naudos, konstatavo, kad pirkimo objektas nors ir svarbus, tačiau nėra susijęs su išskirtinėmis, neatidėliotinomis, ypatingai skubiomis ir itin svarbiomis aplinkybėmis, kurios keltų grėsmę didelei žalai atsakovei ar visuomenei atsirasti arba susijęs su kitokiomis aplinkybėmis, dėl kurių, sustabdžius viešojo pirkimo procedūras, būtų iš esmės pažeistas atsakovės ar visuomenės viešasis interesas. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso ir nesukels didesnės žalos nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.

16. Atsakovė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovės ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Atsakovės teigimu, nebuvo pateikti jokie faktines ir teisines aplinkybes pagrindžiantys įrodymai, kurie patvirtintų, kad trečiojo asmens pasiūlymas neatitinka pirkimo sąlygų reikalavimų.

17. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad tikėtino ieškinio pagrįstumo pagal prima facie doktriną sąlyga reiškia, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ir neturi nagrinėti ieškinio pagrįstumo klausimo iš esmės, neturi tirti ir vertinti ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų visumos pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-891-553/2021).

18. Teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad teismo atliekamas prima facie ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, jog ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti patenkintas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pareikštus ieškinio reikalavimus ir atsakovės atskirojo skundo argumentus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio pagrįstumą. Pažymėtina, kad ieškovė pareikštais ieškinio reikalavimais ginčijo perkančiosios organizacijos sprendimą, kuriuo trečiojo asmens pasiūlymas buvo pripažintas kaip atitinkantis pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie ieškinio reikalavimai yra nagrinėtini teisme, o ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas yra tinkamas. Ieškovė nurodė ieškinio dalyką, ieškinio pagrindą, pateikė įrodymus, kuriais grindžia ieškinyje nurodytas aplinkybes, prie ieškinio pridėjo reikiamus įrodymus, tarp jų, patvirtinančius, kad ieškovė yra pasinaudojusi privaloma ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Taigi, ieškovės ieškinys yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais pagrindais bei atitinkantis jam keliamus CPK 423³ straipsnio reikalavimus, todėl nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad ieškinys akivaizdžiai nepagrįstas.

20. Dėl atsakovės argumentų, kad ieškovė neįrodė, jog pirkimo laimėtojo pasiūlymas neatitinka pirkimo sąlygų reikalavimų, pasakytina tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje ieškovė neprivalo įrodyti, o teismas – iš esmės įvertinti ieškinio pagrįstumo. Išsamus faktinių bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimas yra atliekamas bylos nagrinėjimo metu bei dėl įrodymų (ne)pakankamumo bus pasisakyta tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Atsakovė, ginčydama pirmosios instancijos teismo išvadą dėl ieškovės ieškinio preliminaraus pagrįstumo, apsiribojo tik daugiau deklaratyviais ir abstrakčiais teiginiais, jokių konkrečių tikėtino ieškinio pagrįstumo neegzistavimą pagrindžiančių argumentų nenurodė, įrodymų nepateikė, o apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė.

21. Konstatavus, kad ieškovė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindė, vertintinos kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmė galbūt ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso.

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą akcentavo, kad viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Tai reiškia, kad viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose iš esmės konkuruoja du viešieji interesai ir kiekvienu atveju teismas turi nuspręsti, kuris iš šių interesų konkrečiu atveju yra svarbesnis. Sprendimas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba jas panaikinti viešojo intereso tikslu turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu, t. y. teismas gali nuspręsti netaikyti šių priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (CPK 423⁷ straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011).

23. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, be kita ko, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 39 punktą).

24. Nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymu viešųjų pirkimų bylose visų pirma siekiama apginti tiekėjų interesus, tačiau tai turi būti derinama su siekiu išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp tiekėjų interesų ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-378/2023 27 punktą). Teismas turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso ir nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-172-790/2021 13 punktą). Jeigu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą, jų taikymas neatitiktų ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-349-302/2021 19 punktą).

25. Nagrinėjamu atveju atsakovė 2023 m. gruodžio 27 d. paskelbė ir vykdė tarptautinį skelbiamų derybų būdu pirkimą, kuriuo metu buvo siekiama įsigyti stebėjimo ir apsaugos įrangą ir jos sumontavimo paslaugas. Vadovaujantis pirkimo techninės specifikacijos 2.1 ir 3.1 papunkčiais, pirkimo laimėtojas turi pakeisti, atnaujinti ir įdiegti techninę bei programinę įrangą terminaluose ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) bei (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini))), atitinkančią keliamus reikalavimus.

26. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės prieštarauja viešajam interesui ir kelia pavojų ne tik atsakovės valdomiems objektams ir jų saugumui, tačiau ir nacionalinio saugumo interesams. Su tokiais atsakovės argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą bei viešojo intereso pažeidimą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių iš esmės grindžia tuo, jog 2022 m. balandžio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 2, 17, 25, 27, 35, 37, 39, 45, 47, 51, 90 ir 90 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV-954 ir Lietuvos Respublikos pirkimų atliekamų, vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 2, 29, 37, 39, 48, 50, 52, 58, 98 ir 100 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV-955, kuriuo perkančiosios organizacijos buvo įpareigotos pakeisti techninę ir programinę įrangą, susijusią su nedraugiškomis valstybėmis, o tokius pakeitimus atlikti iki 2025 m. sausio 1 d. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, atsakovės nurodoma aplinkybė, kad atsakovė, kaip perkančioji organizacija, privalo pakeisti techninę ir programinę įrangą iki 2025 m. sausio 1 d., nėra įrodyta ir savaime nesuponuoja išvados, jog pirkimo objekto įsigijimas reikalauja ypatingos skubos, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sudaro pagrindą pažeisti viešąjį interesą.

28. Visų pirma, atsakovės nurodomi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir Lietuvos Respublikos pirkimų atliekamų, vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo pakeitimai įsigaliojo 2022 m. balandžio 1 d., tačiau atsakovė apie viešąjį pirkimą dėl stebėjimo ir apsaugos įrangos bei jos sumontavimo paslaugų įsigijimo paskelbė tik 2023 m. gruodžio 27 d., t. y. daugiau nei po pusantrų metų. Šios aplinkybės parodo, kad atsakovės deklaruojamas siekis pakeisti, atnaujinti ir įdiegti terminaluose techninę bei programinę įrangą, kuri atitiktų keliamus reikalavimus ir užtikrintų objektų saugumą, nėra susijęs su teisės aktų pakeitimais ir jų įgyvendinimu.

29. Antra, atsakovė nepateikė jokių duomenų ir rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, kad naudojama stebėjimo ir apsaugos įranga neatitinka teisės aktų reikalavimų, t. y. jog naudojama ir aptarnaujama įranga yra susijusi su šalimis, kurios įtrauktos į nedraugiškų valstybių sąrašą, todėl iškilo būtinybė ją neatidėliotinai pakeisti. Priešingai, iš byloje esančių rašytinių duomenų ir šalių argumentų matyti, kad viešuoju pirkimu siekiama modernizuoti ir pagerinti stebėjimo ir apsaugos įrangą, kadangi esama atsakovės valdomų objektų apsaugos ir stebėjimo sistema pagal 2023 m. parengtą audito rekomendacijų įgyvendinimo keliamai apsaugos atitikčiai ataskaitą yra nepakankamai geros būklės, o ne dėl tos įrangos neatitikties teisės aktų reikalavimams. Nors atsakovė teigia, kad nustatyti stebėjimo ir apsaugos įrangos trūkumai privalo būti nedelsiant pašalinti, tačiau tokios aplinkybės (nepakankamai gera įrangos būklė, dėl kurios turi būti pašalinti jos trūkumai) susidarė dėl pačios atsakovės veiksmų, todėl jos negali paneigti visuomenės intereso užtikrinti teisėtą ir skaidrų konkursą bei sąžiningą dalyvių varžymąsi jame.

30. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakove, kad jos valdomuose objektuose turi būti užtikrintas tinkamas stebėjimo ir apsaugos sistemos veikimas ir priežiūra, kadangi terminalai yra priskirtini prie valstybės nacionalinį saugumą užtikrinančių svarbių objektų, todėl neabejotina, jog viešasis interesas reikalauja užtikrinti jų būtiną apsaugą nuo galinčių kelti grėsmę veiksnių. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir atsakovė nepagrindė, kad laikinai sustabdžius viešojo pirkimo procedūras ir sutarties sudarymą su pirkimo laimėtoju, bus sutrikdyta atsakovės valdomų objektų apsauga ar nedelsiant neįsigijus stebėjimo ir apsaugos įrangos bei jos sumontavimo būtų padaryta žala esminiams visuomenės interesams. Galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms bus naudojama esama stebėjimo ir apsaugos įranga, be to, byloje yra duomenys, kad atsakovė naudojasi ir papildomomis saugumą užtikrinančiomis priemonėmis.

31. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, atsakovė nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad nagrinėjamu atveju prioritetas turi būti teikiamas viešojo intereso, sietino su pirkimo procedūrų teisėtumu, užtikrinimu. Pažymėtina, kad ieškovė pareikštais ieškinio reikalavimais ginčija trečiojo asmens pasiūlymo atitikimą pirkimo sąlygose nustatytiems kvalifikacijos ir techninės specifikacijos reikalavimams, t. y. ieškovė siekia patikrinti, ar trečiojo asmens pateiktas ir pripažintas kaip naudingiausias pirkimo pasiūlymas, galės patenkinti atsakovės poreikius ir galės užtikrinti esminį visuomenės interesą, jog atsakovės valdomiems objektams būtų suteikta nepertraukiama ir tinkama apsauga. Tarp ieškovės nurodomų argumentų yra ir teiginiai dėl trečiojo asmens pasiūlymo galimos neatitikties nacionalinio saugumo interesams (ieškovės tvirtinimu, pirkimo laimėtojas nenurodė visos siūlomos įrangos kilmės valstybių). Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nagrinėjamos bylos kontekste, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro sąlygų tokių neigiamų pasekmių atsiradimui, kurios būtų reikšmingesnės už pasekmes nepritaikius teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemonių.

32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, šalių argumentus, negali nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių – nesustabdžius pirkimo procedūrų vykdymo ir sutarties sudarymo, galėtų būti apsunkintos galimybės, esant ieškovei palankiam teismo sprendimui, grįžti į situaciją, kurioje buvo padarytas pažeidimas. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tuo atveju, jeigu teismas netaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdytų atsakovės vykdomo pirkimo procedūrų, civilinės bylos nagrinėjimo metu pirkimo procedūros būtų tęsiamos, todėl su pirkimo laimėtoja galėtų būti sudaryta viešojo pirkimo sutartis. Tokiu atveju, patenkinus ieškovės reikalavimą, atsirastų poreikis papildomai spręsti klausimus dėl pirkimo sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, tiekėjų patirtos žalos atlyginimo, alternatyvių sankcijų taikymo atsakovei. Todėl ieškovei būtų apsunkinta galimybė šioje byloje veiksmingai apginti savo teises.

33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taikomos laikinosios apsaugos priemonės atitinka ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus, kadangi jų taikymas nesukelia žalos proceso dalyviams, nesuvaržo šalių teisių ir pareigų akivaizdžiai labiau, negu reikia, siekiant nustatyti, ar pirkimo laimėtojas atitiko visus pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus.

34. Atsižvelgęs į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra teisėta ir pagrįsta, o atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.