- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-22
- Bylos Nr.
- ATP-1251-530/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-06068-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Kategorijos
- 80.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Danutė Giačaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015-11-12 nutarties, kuria atsisakyta tenkinti A. V. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko 2015-08-06 nutarimo Nr. 20-IL-7832 ir 2015-07-23 nutarimo atsisakyti pradėti tyrimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
A. V. 2015-07-10 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai pateikė prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Kauno apskrities VPK KPV Eismo įvykių registravimo skyriaus 2015-07-23 nutarimu atsisakyta pradėti tyrimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo. Dėl minėto nutarimo buvo paduotas skundas, tačiau Kauno apskrities VPK KPV viršininko 2015-08-06 nutarimu Nr. 20-IL-78932 A. V. 2015-07-10 prašymas netenkintas.
Minėtus nutarimus apskundus teismui, Kauno apylinkės teismas 2015-11-12 nutartimi A. V. skundo netenkino ir Kauno apskrities VPK KPV viršininko 2015-08-06 nutarimą Nr. 20-IL-78932 dėl 2015-07-23 nutarimo atsisakyti pradėti tyrimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo paliko nepakeistą.
A. V. skundžia Kauno apylinkės teismo 2015-01-12 nutartį ir prašo tenkinti prašymą bei atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. 07-12-8843259 dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių.
Šalies argumentai
Skunde apeliantas nurodo, kad nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta ir tenkintas prašymas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. 07-14-8843259. Teismo vertinimu, specialisto išvada yra pagrįsta prielaidomis, išvados formuluojamos hipotetine forma, tačiau apeliantas su tokiu vertinimu nesutinka, teigdamas, kad 2015-06-11 specialisto išvada patvirtina, jog jis nėra eismo įvykio kaltininkas, bei įrodo, jog dėl įvykusio eismo įvykio yra kaltas automobilio VW Crafter vairuotojas. Specialisto išvada pagrįsta detaliai techniniais skaičiavimais, o patį tyrimą atliko specialistas – technikos mokslų daktaras V. M., turintis eismo įvykių ir transporto trasologijos teismo eksperto kvalifikaciją ir praktinę darbo patirtį nuo 1993 m. Abejoti specialisto išvados objektyvumu nėra pagrindo, nes eismo įvykio aplinkybės buvo įvertintos specialių žinių turinčio asmens, kompetentingo analizuoti ir įvertinti eismo įvykių aplinkybes. Tai, jog kai kurių specialisto išvadų formulavimas nėra vienareikšmis, nesudaro pagrindo abejoti pateiktų išvadų tikrumu ir objektyvumu. Specialisto išvada atlikta vadovaujantis eismo įvykio vietoje surinktais duomenimis, eismo įvykio dalyvių bei liudytojų paaiškinimais, bei pasitelkus specialią eismo įvykio aplinkybių nustatymui skirtą programinę įrangą. Apylinkės teismas nurodė, jog specialistui nebuvo pagrindo vadovautis liudytojų A. R. bei V. K. duotais parodymais, nors šie asmenys yra tiesioginiai eismo įvykio liudytojai. Apelianto vertinimu, šių liudytojų parodymai ir nurodytos aplinkybės atitinka tiek jo paaiškinimus dėl eismo įvykio aplinkybių, tiek specialisto išvadoje nurodytam eismo įvykio mechanizmui. Teismas neatsižvelgė į specialisto nurodomą aplinkybę, jog automobilio Peugeot vairuotojas posūkį į kairę galėjo atlikti iš antros eismo juostos, tačiau ne nuo kairio šios eismo juostos krašto, bet apytiksliai nuo juostos vidurio. Ši išvada taip pat atitinka ir kitas specialisto padarytas išvadas dėl automobilių susidūrimo vietos. Teismo vertinimu, iš specialisto išvados galima matyti, jog grėsmė eismo saugumui liko dėl apelianto veiksmų manevruojant ne pagal KET reikalavimus. Be to, teismas pastebėjo, jog specialisto išvadoje nenurodoma, kokius KET pažeidimus padarė automobilio VW Crafter vairuotojas. Tačiau eismo įvykio tyrimo ekspertai nevertina, kokius KET reikalavimus pažeidė vairuotojai. Taip pat nurodė, jog specialistas automobilių greitį nustatė, įvertinęs automobilių sugadinimų intensyvumą, sukibimo koeficiento reikšmę važiuojamajai daliai, atraminį paviršių eismo įvykio vietoje, bei naudojantis specialia eismo įvykio aplinkybėm, tame tarpe ir automobilių greičiui, nustatyti skirta programa.
Atsiliepimas
Institucijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašoma skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2015-11-12 nutartį palikti galioti nepakeistą.
A. V. atskirasis skundas netenkinamas.
ATPK 302²⁰ straipsnis reglamentuoja administracinių teisės pažeidimų bylų atnaujinimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad organas (pareigūnas), išnagrinėjęs šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytą prašymą ir neradęs pagrindo pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, priima sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą. Apie šį sprendimą pranešama suinteresuotiems asmenims ir jiems išaiškinama teisė apskųsti sprendimą aukštesniajam pareigūnui, o kai tokio pareigūno nėra, - teismui. Aukštesniojo pareigūno sprendimą suinteresuotas asmuo gali apskųsti teismui šio straipsnio trečiojoje dalyje nustatyta tvarka ir terminais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, kai paaiškėjusios naujos aplinkybės baigiamos tirti ir nėra pagrindo atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) savo sprendimu tyrimą nutraukia.
ATPK 302¹⁷ str. nustatyti konkretūs atvejai, kada administracinio teisės pažeidimo byla gali būti atnaujinta ir šis sąrašas yra baigtinis.
Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, proceso atnaujinimas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurios tikslas - užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tokią proceso atnaujinimo instituto paskirtį, ATPK gana detaliai reglamentuoja proceso atnaujinimo procedūrą, kuri vykdoma griežtai laikantis nustatytų sąlygų ir tvarkos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendžiant baigtoje administracinio teisės pažeidimo byloje proceso atnaujinimo klausimą, byloje priimtų teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nėra nagrinėjamas iš esmės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. P502 – 148/2010). Todėl nagrinėjamu atveju turi būti sprendžiama, ar yra esminės bylos atnaujinimui reikšmingos aplinkybės.
Kaip naujai atsiradusią aplinkybę pareiškėjas tiek Institucijai, tiek apylinkės teismui, tiek skunde apeliacinės instancijos teismui įvardija tai, jog gavus specialisto išvadą paaiškėjo, kad pažeidimo padarymo aplinkybės buvo nustatytos neteisingai, o A. V. nubaustas nepagrįstai, netinkamai įvertinus bylos įrodymus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. P858-43/2010, P525-15/2011), jog esminėmis bylai aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiškėjus ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Be to, tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus sprendimui; 4) šios turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks sprendimas.
Pažymėtina, kad proceso atnaujinimo kontekste, sprendžiant dėl proceso atnaujinimo, turi būti nustatyta, kad atitinkamos aplinkybės negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Kaip jau minėta, A. V. naujai paaiškėjusių aplinkybių atsiradimą grindžia išskirtinai UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-06-11 specialisto išvada MV 2015-20, ja įrodinėdamas, jog ne dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis, dėl ko administracinėn atsakomybėn patrauktas nepagrįstai. Nurodė, jog specialisto išvada atlikta vadovaujantis eismo įvykio vietoje surinktais duomenimis, eismo įvykio dalyvių bei liudytojų paaiškinimais, bei pasitelkus specialią eismo įvykio aplinkybių nustatymui skirtą programinę įrangą. Atlikęs duomenų analizę, specialistas padarė vienareikšmę išvadą, jog dėl įvykusio eismo įvykio A. V. nekaltas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, nors bylos nagrinėjimo teisme dalyviams suteikia teises aktyviai dalyvauti įrodinėjimo procese, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tokio pobūdžio išvados laikomos konsultacinėmis (kasacinės nutartys Nr. 2K-465/2010, 2K-436/2010, 2K-626/2011 ir kt.), jos turi būti vertinamos atsižvelgiant į jų pagrįstumą, ryšį su kitais byloje ištirtais įrodymais. Tokios išvados neturi išskirtinės įrodomosios vertės, jos vertinamos kitų įrodymų kontekste. Atsižvelgiant į tai, kad visi įrodymai buvo surinkti bylą nagrinėjant iš esmės, buvo pasinaudota apeliacijos teise ir naujų faktinių aplinkybių neatsirado, todėl teismas, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties argumentu, jog specialisto išvadoje nėra nurodomos jokios naujos eismo įvykio aplinkybės, tačiau pateikiamas specialisto vertinimas ir daromos išvados, kurios prieštarauja teismų nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad aukštesnysis teismas visiškai pritaria skundžiamos nutarties motyvams, todėl atsižvelgdamas į teismų formuojamą praktiką, jog apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti, bei įvertinus tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje akcentuojama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland). Aukštesnysis teismas pritaria skundžiamos nutarties argumentams ir iš naujo nevertina A. V. atskirajame skunde nurodytų argumentų, kadangi jie neįrodo, jog egzistuoja naujai paaiškėjusios aplinkybės.
Be to, pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama, kad jų pakaktų išvadoms pagrįsti. Nagrinėjamu atveju, iš bylos duomenų matyti, kad Kauno apskrities VPK KPV 2014-11-04 nutarimo, kuriuo A. V. buvo nubaustas už pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., padarymą teisėtumas ir pagrįstumas yra jau patikrintas teismine tvarka, t.y. nutarimas buvo apskųstas tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacine tvarka apygardos teismui, todėl iš naujo analizuoti ir vertinti įrodymus nagrinėjamu atveju teisinio pagrindo nėra. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, A. V. nurodyti argumentai naujai paaiškėjusių aplinkybių proceso atnaujinimui kriterijaus neatitinka. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo ją panaikinti ir atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ str. 6 d. 1 p.,
nutarė:
A. V. atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2015-11-12 nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.