Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Technika nuomai“, atstovaujamos nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Sumantu“, atskirąjį skundą dėl 2025 m. kovo 14 d. Utenos apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3105-913/2025 pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Technika nuomai“ ieškinį dėl žalos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovų D. P.ir A. P.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė grindė tuo, kad, ieškovės manymu, yra pakankamas pagrindas manyti, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir byloje pagal ieškovės ieškinį gali būti priimtas jai palankus teismo sprendimas. Taip pat nurodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, dėl atsakovų nesąžiningumo ir dėl didelės ieškinio sumos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas faktines aplinkybes ir motyvus, kartu su ieškiniu pateiktus rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10.3. Bylos medžiaga patvirtina, jog egzistuoja pakankamai akivaizdūs duomenys, kad atsakovų veiksmai nukreipti į turto slėpimą, atsakovai (kaip buvę paskutiniai ieškovės valdymo organo nariai, vieninteliai akcininkai) negali būti laikomi sąžiningais, jų veiksmai (neveikimas) kelia realią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

10.4. Turtas šiuo metu yra konkrečiai paslėptas ir neperduotas administratoriui.

10.6. Tai, kad turtas kitoje byloje yra areštuotas savaime nepanaikina grėsmės, kad šioje byloje nesiėmus laikinųjų turto apsaugos priemonių, ginčo byloje teismo sprendimo įvykdymas gali apsunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

13. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

14. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

15. Dėl šios teisės normos taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti naujus įrodymus. Šis draudimas užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes užkertant kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalinama (ar sumažinama) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019 19 punktas).

16. Kita vertus, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas).

17. Be to, teismą, vertinantį prašymo priimti teikiamus naujus įrodymus, pagrįstumą, saisto įrodymų sąsajumo taisyklė, kuri reiškia, kad prieš priimant į bylą teikiamus įrodymus, turi būti nustatyta, ar informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, gali patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje.

18. Analizuojamu atveju ieškovė su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus: 1) duomenis iš VĮ Registrų centro apie atsakovo D. P. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą su istorija, 2) duomenis iš VĮ Registrų centro apie atsakovės A. P. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą su istorija, 3) Nekilnojamojo turto registro išrašą apie statinius, adresu (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teise į juos, 4) Nekilnojamojo turto registro išrašą apie žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teise į jį.

19. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovės pateiktais naujais įrodymais, daro išvadą, kad pateikti įrodymai yra susiję su byloje sprendžiamu klausimu, ir nors galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui anksčiau, tačiau jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo ir nepažeis kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių, todėl tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui ieškovės pateikti įrodymai priimami ir vertintini kartu su kita byloje esančia medžiaga (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 314 straipsnis).

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovų 56 512,02 Eur žalos atlyginimo, 2 972,69 Eur palūkanų, 5 procentų procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų, o šių reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus ir/ arba trečiuosius asmenis 59 484,71 Eur sumai, motyvuodama tuo, jog: 1) atsakovas iki šiol neperduoda bankrutuojančios įmonės dokumentų ir turto nemokumo administratorei, todėl akivaizdu, kad atsakovų veiksmai nukreipti į turto slėpimą, atsakovai (kaip buvę paskutiniai ieškovės valdymo organo nariai, vieninteliai akcininkai) negali būti laikomi sąžiningais, jų veiksmai (neveikimas) kelia realią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, 2) yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo, 3) įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo nutartimi, priimta UAB „Technika nuomai“ bankroto byloje, už teismo įpareigojimų perduoti įmonės turtą ir (ar) dokumentus administratoriui nevykdymą, atsakovui buvo paskirta bauda, 4) VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovas yra perleidęs ir nebeturi jokio registruojamo nekilnojamojo turto, o atsakovė taip pat yra perleidusi savo nekilnojamąjį turtą ir yra likę tik du objektai, kurie yra areštuoti, 5) pateikti duomenys tikėtinai pagrindžia bei patvirtina, kad atsakovų turtinė padėtis, lyginant ją su ginčo byloje pareikšto ieškinio dydžiu, nėra gera.

21. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. eB2-54-589/2025 Panevėžio apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartimi UAB „Technika nuomai“ pripažinta nemokia ir jai iškelta nemokumo (bankroto) byla, nemokumo administratore paskirta MB „Sumantu“; 2024 m. birželio 14 d. teismo nutartimi UAB „Technika nuomai“ pripažinta likviduojama dėl bankroto. Panevėžio apygardos teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutartimi už įpareigojimų nevykdymą BUAB „ Technika nuomai“ vadovui D. P. paskirta 20,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo nutarties priėmimo dienos. Teismas nustatė, jog neperduodant juridinio asmens valdomo ir naudojamo turto, juridinio asmens dokumentų, buhalterinės apskaitos registrų, pažeidžiami ne tik bankrutuojančios įmonės interesai, bet ir jos kreditorių interesai. Šiai nutarčiai įsiteisėjus, 2024 m. gegužės 2 d. teismas išdavė vykdomąjį raštą dėl baudos išieškojimo iš skolininko.

22. Iš ieškovės pateiktų Nekilnojamo registro išrašų ir VĮ Registrų centro išrašų matyti, kad atsakovo D. P. vardu šiuo metu nėra įregistruoto nekilnojamojo turto, o atsakovės A. P. vardu yra registruotas žemės sklypas su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), kuriems taikomas turto areštas.

23. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovės teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi.

24. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma preliminariai turi įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus bei įsitikinti, kad, bylą išnagrinėjus iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Tačiau tikėtinas ieškinio pagrįstumas laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo kontekste nėra tapatus ieškinio pagrįstumo įvertinimui, kai šis klausimas yra išsprendžiamas CPK nustatyta tvarka, įgyvendinus visas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procedūras. Tik nustačius visas bylai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus (t. y. išnagrinėjus kilusį ginčą iš esmės) bus atsakyta į klausimą, ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, jei taip, kokia apimtimi, ar jo teisės pažeidžiamos, ar jos turi būti apgintos teismo tvarka, jei taip, kokiu būdu ar forma.

25. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas vertina, kad, kaip pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, šioje proceso stadijoje nėra pagrindo teigti, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar neįmanomą civilinių teisių gynybos būdą arba nepagrindė ieškinio faktinėmis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad ieškinyje ieškovė nurodė ieškinio dalyką, išvardino aplinkybes, jos vertinimu, pagrindžiančias pareikštus reikalavimus. Remiantis nurodytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį į šias aplinkybes atsižvelgė, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje laikydamas ieškinį prima facie pagrįstu.

26. Konstatavus, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo spręsti, jog ieškovės pateiktas ieškinys būtų akivaizdžiai nepagrįstas, toliau apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui.

27. Pagrindinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, užkirsti kelią tam, kad galutinio teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Dėl to laikinųjų apsaugos priemonių, kaip asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).

28. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškovė nepateikė pakankamai duomenų, kad galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, t. y. jog nėra antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmės.

29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino ir neatsižvelgė į byloje pateiktus duomenis apie tai, kad įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutartimi, priimta UAB „Technika nuomai“ bankroto byloje, už teismo įpareigojimų nevykdymą, atsakovui D. P. paskirta bauda ir šios nutarties pagrindu išduotas vykdomasis raštas. Be to, ieškovė nurodo, jog minėta teismo nutartis neįvykdyta jokia apimtimi iki šiol, t. y. atsakovas neperdavęs įmonės turto ir (ar) dokumentų administratoriui.

30. Vertindamas šiuos duomenis sąžiningumo aspektu - atsakovo elgesį, jam kaip įmonės vadovui, neperduodant bankrutuojančios įmonės turto ir (ar) dokumentų administratoriui, apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad konkrečiu atveju neegzistuoja grėsmė, jog atsakovai, siekdami išvengti jiems galimai nepalankaus teismo sprendimo, gali imtis nesąžiningų veiksmų, pabloginant savo turtinę padėtį.

31. Aktualioje teismų praktikoje išaiškinta, jog civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Asmens nesąžiningumas, sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra savaime preziumuojamas faktas, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1333-943/2018). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021).

32. Pažymėtina, kad šiuo atveju atsakovų elgesys sąžiningumo aspektu vertinamas tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo.

33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovas nevykdo įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytų įpareigojimų, susijusių ir su nagrinėjamos bylos dalyku, bei už įpareigojimų nevykdymą teismui skyrus baudą, suteikia pagrindo išvadai, kad atsakovų veiksmai negali būti laikomi sąžiningais, jų veiksmai gali būti nukreipti į turto slėpimą, todėl jų veiksmai (neveikimas) kelia realią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Be to, ieškovė pateikė duomenis, jog atsakovo vardu nėra jokio registruojamo nekilnojamojo turto, o atsakovės turtui taikomas areštas, todėl tokie duomenys tikėtinai pagrindžia bei patvirtina, kad atsakovų turtinė padėtis, lyginant ją su ginčo byloje pareikšto ieškinio dydžiu, nėra gera. Taigi ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, kurie leistų spręsti dėl atsakovų nesąžiningumo sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas ar pasidaryti nebegalimas galimai ieškovei palakus teismo sprendimo įvykdymas.

34. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad yra tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017).

35. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylose egzistuoja viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2010; 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-684/2017; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020), reikalaujantis teismui spręsti visus klausimus atsižvelgiant į bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesus.

36. Remiantis išdėstytu, Utenos apylinkės teismo 2025 m. kovo 14 d. nutartis naikintina ir klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręstinas iš esmės – taikytinos laikinosios apsaugos priemonės areštuojant atsakovams D. P. ir A. P. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti atsakovų nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštuoti atsakovų turtines teises ir / arba pinigines lėšas, esančias atsakovų atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir / arba pas kitus trečiuosius asmenis, 59 484,71 Eur dydžio sumai, uždraudžiant atsakovams areštuotu turtu disponuoti, tačiau leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove bei naudoti lėšas būtiniesiems poreikiams tenkinti (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

37. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis CPK 147 straipsnio 6 dalimi, kai taikomos laikinosios apsaugos priemonės, susijusios su turtu, išsamūs turto duomenys nutartyje gali būti nenurodomi, jeigu areštuojamas turto registre neregistruojamas kilnojamasis daiktas arba nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas. Šiais atvejais asmuo, kurio prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo turi per keturiolika dienų kreiptis į antstolį.

38. Pažymėtina, kad CPK 147 straipsnio 6 dalyje taip pat yra nurodyta, jog antstolis pirminį areštuoto turto duomenų patikslinimą atlieka per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo vykdyti. Po pirminio patikslinimo areštuoto turto duomenys keičiami ar papildomi Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Per keturiolika dienų nepateikus nutarties antstoliui vykdyti arba antstoliui per keturiolika dienų neatlikus pirminio areštuoto turto duomenų patikslinimo, laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-476-520/2024).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1dalis).

40. Apeliantė (ieškovė) LUAB „Technika nuomai“ parteikė prašymą (DOK 14985) priteisti bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo parengimą.

41. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties tarpiniu procesiniu klausimu, kol bylos nagrinėjimas iš esmės nėra baigtas, neturi pagrindo skirstyti bylinėjimosi išlaidas remdamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi. Apeliacine tvarka apskundus pirmosios instancijos teismo tarpinį procesinį sprendimą, byla dėl ginčo esmės išlieka pirmosios instancijos teismo dispozicijoje, todėl bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacine ar kasacine tvarka ginčijant tarpinius pirmosios instancijos teismo procesinius sprendimus, tarp šalių turi būti paskirstomos pirmosios instancijos teismui priimant baigiamąjį teismo procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021, 15, 24 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

42. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir tuo pagrindu formuojamą teismų praktiką, konstatuoja, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje bylinėjimosi išlaidų paskirstymas negalimas, o apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų nagrinėjant atskirąjį skundą, kaip ir kitų, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimas bus sprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93, 96 straipsniai).

43. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo 2025 m. kovo 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Technika nuomai“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones areštuojant atsakovams D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti atsakovų nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštuoti atsakovų turtines teises ir / arba pinigines lėšas, esančias atsakovų atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir / arba pas kitus trečiuosius asmenis, 59 484,71 Eur (penkiasdešimt devynių tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų ir 71 ct) dydžio sumai, uždraudžiant atsakovams areštuotu turtu disponuoti, tačiau leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove bei naudoti lėšas būtiniesiems poreikiams tenkinti.

Surasti ir aprašyti areštuotą atsakovų turtą pavesti ieškovės pasirinktam antstoliui.

Pavesti atsakovų turto areštą vykdančiam antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį atsakovų gali būti panaudota operacijoms atlikti.

Išaiškinti, kad remiantis CPK 147 straipsnio 6 dalimi, jeigu ieškovė nesikreips į antstolį dėl areštuotino konkretaus turto aprašo sudarymo, šia nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės galios 14 dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos ir suėjus šiam terminui neteks galios pagal aukščiau minėtą įstatymą.

Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registrui ir Nekilnojamojo turto registrui.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.