Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) direktorei R. M., ieškovo atstovui advokatui Eligijui Karbauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui R. Ž. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-398-618/2017 bylą dalyje dėl ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinio reikalavimo dėl 699,39 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo R. Ž. nutraukė; kitoje dalyje ieškovo ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo 4 523,51 Eur žalos atlyginimą, 254,39 Eur palūkanas, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 4 777,90 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-09-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui (duomenys neskelbtini), kitą patikslinto ieškinio dalį atmetė (6 t., e. b. l. 11-35).

3. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. kovo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-233-730/2018 išnagrinėjęs ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimą pakeitė ir priteisė iš atsakovo R. Ž. 3 501,95 Eur nuostolius, 254,39 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3 756,34 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. rugsėjo 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Panaikino Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimo dalį dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo R. Ž. 6850,82 Eur nuostolius už lėšų pasisavinimą ir bylos dalį dėl šio reikalavimo grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (6 t., e. b. l. 98-126).

4. 2018 m. birželio 14 d. gautas ieškovo pareiškimas dėl ieškinio dalyko patikslinimo, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 6993,45 Eur dydžio nuostolius, 5 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo ieškinio priėmimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei patirtas bylinėjimosi išlaidas (8 t., e. b. l. 1-3).

5. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. liepos 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5326-889/2018 ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo 6 993,45 Eur žalos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 440,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (9 t., e. b. l. 14-19).

6. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. spalio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1556-826/2018, išnagrinėjęs atsakovo R. Ž. apeliacinį skundą jį tenkino – panaikino Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 19 d. sprendimą ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (9 t., e. b. l. 47-52).

8. Atsakovas atsiliepimo į 2018 m. birželio 14 d. patikslintą ieškinį nepateikė.

9. Ieškovo (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas Eligijus Karbauskas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad atsakovas, atleidžiamas iš pareigų, turėjo perduoti visus dokumentus, turtą naujajam vadovui. Tuo tarpu R. Ž. šios savo pareigos neįvykdė, todėl įmonei yra skolingas prašomą priteisti sumą. Aplinkybė, kad atsakovas nepasirašė avansinių apyskaitų, nepaneigia jo pareigos grąžinti pasisavintas lėšas. Už dokumentų pasirašymą buvo atsakingas pats atsakovas. Buhalterijoje nėra jokių dokumentų, pagrindžiančių 6993,45 Eur panaudojimą, nors nurodyti pinigai yra paimti iš įmonės kasos atsakovo R. Ž. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių nurodytas aplinkybes, nepateikė duomenų, kad piniginės lėšos buvo panaudos įmonės reikmėms.

13. Liudytoja J. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad buhalterinę apskaitą vesdavo pagal R. Ž. pateiktus dokumentus – PVM sąskaitas faktūras, čekius, kasos pajamų, kasos išlaidų orderius, avansines apyskaitas. Paaiškino, kad pateikti dokumentai būna surūšiuojami, vėliau suvedami į registrą. Teigė, kad R. Ž. nėra pasirašęs avansinių apyskaitų. Nurodė, jog atiduodavo R. Ž. parengtus dokumentus, ir jam pasiūlydavo juos pasirašyti. Nėra įgaliota tikrinti, ar R. Ž. pasirašydavo pateiktas avansines apyskaitas. Atskaitingas asmuo yra atsakingas už tai, kad jis išsigrynino pinigus ar atsiskaitė mokėjimo kortele. Buhalterė tik informuodavo, jog yra atitinkamo dydžio skola, kuri nėra pagrįsta jokiais pirminiais (apskaitos) dokumentais. Jeigu pirminis dokumentas yra prarastas, galima kreiptis į prekes pardavusią/paslaugas suteikusią įmonę, kad būtų išduota pirminio apskaitos dokumento kopija. Pirminiai apskaitos dokumentai saugomi 10 metų. Atėjusiam į įmonę naujam vadovui, buhalteris turi vykdyti jo nurodymus. Iš R. Ž. nėra gavusi jokių pretenzijų dėl netinkamai vedamos buhalterijos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011 m. gruodžio 6 d. (duomenys neskelbtini) Steigiamojo akcininkų susirinkimo protokolo pirmu klausimu nuspręsta bendrovėje nesudaryti nei valdybos, nei stebėtojų tarybos, o vienasmeniu valdymo organu – bendrovės vadovu (direktoriumi) skirti R. Ž. (1 t., e. b. l. 409-410). 2014 m. rugsėjo 17 d. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 14/09-17 trečiu klausimu svarstyta dėl (duomenys neskelbtini) direktoriaus darbo bendrovėje ir akcininkų 99 balsų dauguma nutarta atleisti R. Ž. iš (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigų nuo 2014 m. rugsėjo 19 d. Tuo pačiu klausimu nutarta įgalioti R. Ž. nedelsiant perduoti naujai paskirtam bendrovės vadovui antspaudą, registracijos pažymėjimą, įstatus ir finansinės atskaitomybės dokumentus, bendrovės turtą. Protokolo ketvirtu punktu nutarta bendrovės direktore nuo 2014 m. rugsėjo 22 d. paskirti R. M. Atsakovas R. Ž. 2015 m. spalio 29 d. (duomenys neskelbtini) direktorės įsakymu atleistas iš vadybininko pareigų nuo 2015 m. spalio 30 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. savo noru.

15. Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės taikymo byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl atsakovui kaip įmonės vadovui taikytinos atsakomybės už įmonei padarytą žalą.

16. Patikslintu ieškiniu (pareiškimu dėl ieškinio dalyko patikslinimo) ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 6993,45 Eur dydžio nuostolius, teigdamas, jog atsakovas, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos vedimo organizavimą, kasą, atsiskaitymą už suteiktas paslaugas ir kita, per laikotarpį nuo 2012 m. vasario mėn. iki 2014 m. rugsėjo mėn. disponuodamas ieškovo piniginėmis lėšomis buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė lėšų 6993,45 Eur sumai panaudojimo įmonės reikmėms. Nurodė, kad atsakovas, atleidžiamas iš pareigų, turėjo perduoti visus dokumentus, turtą naujajam vadovui, tuo tarpu R. Ž. šios savo pareigos neįvykdė, todėl įmonei yra skolingas prašomą priteisti sumą. Atsakovas su ieškiniu nesutinka, argumentuodamas, jog ieškovas neįrodė, kad prašoma priteisti suma buvo panaudota ne įmonės reikmėms. Pažymėjo, jog atleidžiant jį iš vadovo pareigų, jokių pretenzijų jam nebuvo pareikšta, nors naujoji įmonės vadovė R. M. visus buhalterinius dokumentus turėjo prieš tris mėnesius iki jo atleidimo iš direktoriaus pareigų.

17. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 37 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą. Bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas). Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ieškovo įstatų 6 skirsnio 10 ir 14.1 punktuose. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovas, kaip įmonės vadovas, turėjo teisę naudoti įmonės pinigines lėšas įmonės reikmėms, tačiau šias pinigines lėšas panaudojus buhalterijai turėjo būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys šių piniginių lėšų panaudojimą.

18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį.

19. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, savo nutartyse bylose dėl bendrovei vadovavusių asmenų atsakomybės už tinkamai neišsaugotą ir neįtrauktą į apskaitą turtą yra nurodęs, kad ši vadovo pareiga kildintina iš CK 2.87 straipsnio 1 dalies, taip pat iš specialiųjų ABĮ ir BAĮ nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Remiantis ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 punkto nuostata, bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą. BAĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti pirminės apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai turi būti surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, o pagal 6 straipsnio 2 dalį į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. BAĮ 21 straipsnis nustato, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, taip pat už apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. Esant nustatytam teisiniam reglamentavimui konstatuotina, kad atsakovui R. Ž. taikytinos civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos pagal šį ieškovės ieškinį atsakovui kaip įmonės vadovui už įmonei padarytą žalą.

Dėl padarytos žalos.

20. Pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, kurios nustato, jog tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo turi įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai).

21. Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), todėl žalos fakto įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Nagrinėjamu atveju žalos faktą turi įrodyti ieškovas.

22. Byloje kilo ginčas dėl žalos fakto ir žalos dydžio. Ieškovas įmonei padarytos žalos faktą įrodinėjo aplinkybe, kad atsakovas nepateikė per laikotarpį nuo 2012 m. vasario mėn. iki 2014 m. rugsėjo mėn. buhalterinės apskaitos dokumentų, pagrindžiančių 6993,45 Eur sumos piniginių lėšų panaudojimo įmonės reikmėms. Šią aplinkybę ieškovas įrodinėjo suvestine, apie atsakovo gautus ir išleistus įmonės pinigus laikotarpiu nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2014 m. rugsėjo mėn., taip pat išplėstomis ir detaliomis suvestinėmis apie kiekvieną mėnesį atsakovo gautas bei išleistas įmonės pinigines lėšas, avansinėmis apyskaitomis, įmonės sąskaitos išrašais, kasos knygų, kasos išlaidų orderių kopijomis, kuriomis ieškovas grindė suvestinėje pateiktus duomenis. Taip pat ieškinį įrodinėjo pagal 2018 m. spalio 25 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartyje nurodytais naujais įrodymais - atsakovo avansinėmis apyskaitomis ir ieškovo 2012 m. sausio–2014 m. rugsėjo mėnesių banko sąskaitų išrašais, šalių, jų atstovų paaiškinimais, liudytojos J. L. parodymais. Ieškovo teigimu, ieškinio reikalavimą sudaro skirtumas tarp ieškovo paimtų įmonės piniginių lėšų ir jų nepagrįstų jokiais buhalteriniais apskaitos dokumentais. Ieškovas teigė, kad atsakovas, atleidžiamas iš pareigų, turėjo perduoti visus dokumentus, turtą naujajam vadovui, tuo tarpu R. Ž. šios savo pareigos neįvykdė. Atsakovas neginčijo aplinkybės, kad per laikotarpį nuo 2012 m. vasario mėnesio iki 2014 m. rugsėjo mėnesio disponavo ieškovo piniginėmis lėšomis, tačiau nesutiko su ieškovės argumentu, kad buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė lėšų panaudojimo įmonės reikmėms 24146,98 Lt arba 6993,45 Eur sumai, taip pat nesutiko su ieškovo teigimu, kad naujai paskirta bendrovės direktorė R. M. negavo finansinės atskaitomybės dokumentų.

23. Kaip jau nustatyta sprendimo 14 punkte, nuo 2014 m. rugsėjo 22 d. (duomenys neskelbtini) direktore paskirta R. M.. Atsakovas pripažino, kad atleidus jį iš vadovo pareigų priėmimo - perdavimo aktas, tame tarpe ir finansinės atskaitomybės dokumentų, bendrovės turto, nebuvo surašytas, tačiau teigė, kad naujoji įmonės vadovė visus buhalterinius dokumentus turėjo prieš tris mėnesius iki jo atleidimo iš direktoriaus pareigų. Teismo posėdžio metu liudytoja J. L. patvirtino, kad R. M. 2014 m. birželio mėnesį paėmė iš buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės visus (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės dokumentus, taip pat ir kasos dokumentus, t. y. jai faktiškai buvo perduoti prieš tai minėti dokumentai. Šios aplinkybės, kad finansinės atskaitomybės dokumentus gavo 2014 m. birželio mėnesį nepaneigė ir bendrovės direktorė, ieškovo atstovė R. M. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas ieškovo argumentas, kad atsakovas naujajam vadovui neperdavė visų dokumentų, turto, todėl šios savo pareigos neįvykdė, ir įmonei yra skolingas prašomą priteisti sumą.

24. Kaip jau minėta sprendimo 22 punkte, ieškovas įmonei padarytos žalos faktą, taip pat ir žalos dydį įrodinėjo aplinkybe, kad atsakovas nepateikė per laikotarpį nuo 2012 m. vasario mėn. iki 2014 m. rugsėjo mėn. buhalterinės apskaitos dokumentų, pagrindžiančių 6993,45 Eur sumos piniginių lėšų panaudojimo įmonės reikmėms. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pateikė į bylą ieškovo 2012 m. sausio–2014 m. rugsėjo mėnesių banko sąskaitų išrašus, iš kurių matyti, kur atsakovas išleido pinigus, t. y. išrašuose matyti, kas yra pardavėjas ir ką atsakovas pirko. Atsakovo teigimu, tuo atveju, kai banko sąskaitų išrašai patvirtina prekių įsigijimą, nėra pagrindo laikyti, jog ir nesant prekių įsigijimo sąskaitų, kvitų, pvz. pirktų degalų kvitų, kas piniginės lėšos buvo panaudotos ne įmonės reikmėms. Pateikus į bylą prieš tai minėtą įrodymą, ieškovas žalos faktą ir dydį įrodinėjo aplinkybe, kad pirktos prekės, konkrečiai degalai, buvo įsigyti atsakovo ligos, atostogų laikotarpiais, todėl banko sąskaitų išrašuose esantys įrašai nepriskirtini bedrovės išlaidas patvirtinantiems įrodymams. Tuo būdu, ieškovas jam padarytą žalą įrodinėjo nepriskirdamas banko sąskaitų išrašuose matomas išlaidas bendrovės išlaidoms. Sutiktina su atsakovo atstovo argumentu, kad ieškovas, įrodinėdamas žalos dydį, nenurodė konkrečiai kokias banko sąskaitų išrašuose matomas išlaidas nepriskiria bendrovės išlaidoms, todėl atsakovas negalėjo tinkamai atsikirsti dėl žalos fakto ir dydžio. Atmestinas kaip nepagrįstas ieškovo argumentas, kad atsakovo pirktos prekės, konkrečiai degalai, buvo įsigyti atsakovo ligos, atostogų laikotarpiais, todėl banko sąskaitų išrašuose esantys įrašai nepriskirtini bedrovės išlaidas patvirtinantiems įrodymams ir vertintini kaip ieškovui padaryta žala. Iš bylos medžiagos, šalių, jų atstovų, liudytojos paaiškinimų konstatuotina, kad atsakovo darbo įmonės vadovu laikotarpiu įmonės veiklos organizavimas, iš dalies ir buhalterinės apskaitos tvarkymas atsakovo buvo vykdomas nepakankamai rūpestingai ir tinkamai. Faktiškai vadovas naudojosi savo automobiliu įmonės reikmėms, vadovavo įmonei atostogų ir ligos laikotarpiais. Ieškovas šių aplinkybių nepaneigė, todėl darytina išvada, kad atsakovo pateikti pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, banko sąskaitų išrašuose esantys įrašai pagal nusistovėjusią faktinę praktiką tuo metu buvo laikomi tinkamais įmonės patirtoms išlaidoms apskaityti ir buvo įtraukiami į ieškovo avansines apyskaitas.

25. Atsakovo teigimu, ginčo laikotarpiu ieškovas už 1158,48 Eur (4000,00 Lt) pirko ieškovei automobilį, tačiau už automobilį neatsiskaitė, tokias išlaidas pagrindžiančių buhalterinės apskaitos dokumentų į bylą nepateikė, todėl padarė įmonei 1158,48 Eur žalą. Atsakovas su šiuo ieškovo argumentu nesutinka, teigdamas, kad už automobilį su pardavėja atsiskaitė, automobilis buvo įregistruotas įmonės vardu, buvo naudojamas įmonės reikmėms, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad dėl automobilio įsigijimo įmonei buvo padaryta žala. Ieškovas neneigia, kad atsakovo pirktas automobilis buvo įregistruotas (duomenys neskelbtini) vardu, buvo įtrauktas į įmonės sąskaitą, vėliau parduotas už 200,00 Eur. Ieškovo atstovė R. M. teismo posėdyje teigė, kad bendrovei padaryta žala todėl, kad atsakovas už automobilį nesumokėjo pirkėjai. Tuo pačiu patvirtino, kad automobilio pirkėja nesikreipė į bendrovę, prašydama sumokėti už automobilį. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad ieškovas neįrodė, kad dėl atsakovo įmonei nupirkto automobilio už 1158,48 Eur ieškovas patyrė žalą, t. y. neįrodė pačio žalos fakto.

26. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-577-219/2015). Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Teismo posėdžio metu liudytoja J. L. paaiškino, kad tuo atveju, jeigu pirminis dokumentas yra prarastas, galima kreiptis į prekes pardavusią/paslaugas suteikusią įmonę, kad būtų išduota pirminio apskaitos dokumento kopija. Nurodė, kad pirminiai apskaitos dokumentai saugomi 10 metų. Ieškovas teigia, kad atsakovas buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė lėšų 6993,45 Eur sumai panaudojimo įmonės reikmėms, tačiau byloje nustatyta, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad turėdamas banko sąskaitos kortelės išrašus, iš kurių matosi, kur buvo išleisti pinigai, t. y. žinomas pardavėjas, būtų kreipęsis į pardavėjus dėl buhalterinės apskaitos dokumentų - pirminių apskaitos dokumentų kopijų gavimo. Taip pat ir bylos nagrinėjimo metu ieškovas nepageidavo pasinaudoti galimybe pateikti į bylą pirminių apskaitos dokumentų kopijas. Atsakovo teigimu, jis pateikė buhalterei visus pirminius apskaitos dokumentus, pagal vykdytus pirkimus, kurie matyti ieškovės 2012 m. sausio–2014 m. rugsėjo mėnesių banko sąskaitų išrašuose. Ieškovas šią aplinkybę paneigiančių įrodymų, siekdamas įrodyti žalos faktą, į bylą neteikė.

27. Teismų praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Sprendžiant, koks ginčo šalių poelgis yra labiau tikėtinas, svarbu atsižvelgti į nagrinėjamą situaciją apibūdinančias aplinkybes, tokias kaip šalių tarpusavio santykių pobūdis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2005.). Įrodinėjimo procesas yra skirtas išsiaiškinti konkrečiai civilinei bylai reikšmingų aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Teisingai taikyti materialiosios teisės normas ir išspręsti šalių ginčą teismas gali tik tada, jeigu yra teisingai nustatytas įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje bei tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga (įrodinėjimo našta). Įrodinėjimo dalyką sudaro tam tikri juridiniai faktai (šių faktų egzistavimas arba neegzistavimas), su kuriais siejamas teisinių santykių atsiradimas, pasikeitimas arba pasibaigimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010). Atsakovo atstovo teigimu visi dokumentai R. Ž. yra pasirašyti, išskyrus avansines apyskaitas, kas sudaro pagrindą teigti, jog avansinės apyskaitos yra perrašytos ir pritaikytos prie ieškinio reikalavimo, teigė, jog išlaidos sąmoningai neįtrauktos į apskaitą. Sutiktina su atsakovo atstovo argumentu, kad ieškovo pateiktos atsakovo nepasirašytos avansinės apyskaitos kelia pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo. Liudytoja J. L. patvirtino, kad atiduodavo R. Ž. parengtus dokumentus, taip pat ir avansines apyskaitas ir jam pasiūlydavo juos pasirašyti. Atsakovo teigimu, jis pasirašydavo visus buhalterės jam pateiktus dokumentus. Vertinant šį įrodymą, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu ir remdamasis logikos dėsniais teismas sprendžia, kad avansinėse apyskaitose esantys faktiniai duomenys (įrodymai) nelaikytini tikrais, kadangi mažiau tikėtina, kad per visą savo darbo įmonės vadovu laikotarpiu atsakovas nebūtų pasirašęs nė vienos avansinės apyskaitos, kai kitus dokumentus pasirašydavo. Atsižvelgiant į ieškovo į nurodytą įrodinėjimo dalyką - ieškinio reikalavimą sudaro skirtumas tarp ieškovo paimtų įmonės piniginių lėšų ir jų nepagrįstų jokiais buhalteriniais apskaitos dokumentais, ištyrus ir įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių, jų atstovų paaiškinimus, liudytojos parodymus, darytina išvada, kad nepakanka įrodymų, ieškovas neįrodė jam padarytos žalos fakto dėl to, kad atsakovas buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė lėšų 6993,45 Eur sumai panaudojimo įmonės reikmėms. Be to, kaip jau minėta sprendimo 16 punkte, atsakovo teigimu atleidžiant jį iš vadovo pareigų, jokių pretenzijų jam nebuvo pareikšta, nors naujoji įmonės vadovė R. M. visus buhalterinius dokumentus turėjo prieš tris mėnesius iki jo atleidimo iš direktoriaus pareigų. Pažymėtina, kad avansinės apyskaitos yra tęstinis dokumentas, t. y. praėjusio mėnesio darbuotojo avansinės apyskaitos likutis yra perkeliamas į kito mėnesio avansinę apyskaitą ir atitinkami duomenys yra pildomi toliau. Avansinė apyskaita yra pildoma iki darbuotojo darbo įmonėje pabaigos. Jeigu paskutinio mėnesio avansinėje apyskaitoje matyti, kad darbuotojas yra skolingas įmonei, jis šias pinigines lėšas turi grąžinti. Tai reiškia, kad nagrinėjamos bylos atveju aplinkybė, tuo pačiu ir žalos faktas, jog atsakovas yra skolingas ieškovei piniginių lėšų, turėjo paaiškėti atsakovo atleidimo iš įmonės metu, užpildžius paskutinę avansinę apyskaitą, tačiau ieškovas pretenzijų dėl pinigų grąžinimo atsakovui nereiškė ir nutraukiant su juo darbo sutartį - 2015-10-30. Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovo atleidimo iš darbo metu ieškovas nelaikė, kad atsakovas yra jam skolingas.

Dėl neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės.

28. Kaip jau buvo minėta 18 punkte, bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Nagrinėjamu atveju 24 punkte jau nustatyta, kad ieškovas neįrodė vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – paties žalos fakto, todėl dėl kitų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, kaip teisiškai nereikšmingų aplinkybių, išsamiau nepasisakytina.

29. Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, jas patvirtinantiems įrodymams ir teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – žalos. Nenustačius visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų ieškinys dalis dėl 6 993,45 Eur žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

31. Ieškovas už ieškinį ir jo vėlesnius patikslinimus sumokėjo 785,00 Eur žyminį mokestį, tačiau jo dalį – 20,00 Eur nutarta grąžinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-398-618/2017 nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pirmą kartą, bei patyrė 1 500,00 Eur atstovavimo išlaidų (1 t., e. b. l. 159, 3 t. e. b. l. 97-99, 8 t., e. b. l. 4). Už apeliacinį skundą ieškovas sumokėjo 700,00 Eur žyminį mokestį bei patyrė 1 815,00 Eur išlaidas už advokato paslaugas (6 t., e. b. l. 56, 87-88). Nagrinėjant civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme antrą kartą (duomenys neskelbtini) patyrė 726,00 Eur išlaidų (9 t., e. b. l. 38-39). Iš viso ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 5 506,00 Eur.

32. Atsakovas nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme pirmą kartą patyrė 600,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (4 t., e. b. l. 67-68). Už apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-398-618/2017 R. Ž. sumokėjo 100,00 Eur žyminį mokestį bei patyrė 1 500,00 Eur atstovavimo išlaidų (6 t., e. b. l. 63, 90-93). Už apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5326-889/2018 atsakovas sumokėjo 158,00 Eur žyminį mokestį ir 1 100,00 Eur už advokato paslaugas (9 t., e. b. l. 31, 54-57). Nagrinėjamu atveju civilinėje byloje R. Ž. patyrė 363,00 Eur išlaidų. Iš viso atsakovo R. Ž. patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 3 821,00 Eur.

33. Kadangi ieškovo ieškinys atmestas, todėl R. Ž. patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš (duomenys neskelbtini). Sprendžiant dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio įvertintina aplinkybė, jog nagrinėjant atsakovo apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teisme pirmą kartą, R. Ž. apeliacinis skundas patenkintas 15,50 procentų, todėl proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai iš ieškovo (duomenys neskelbtini) priteistini 248,00 Eur atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme pirmą kartą (1 600,00 Eur x 15,50 procentų) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

34. Nagrinėjant civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme antrą kartą pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas ir byla perduota nagrinėti iš naujo. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, jog iš esmės R. Ž. apeliacinis skundas buvo patenkintas, todėl atsakovui iš ieškovo priteistini 1 258,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant civilinę bylą antrą kartą.

35. Kadangi ieškovo ieškinys atmestas, todėl iš (duomenys neskelbtini) atsakovo R. Ž. naudai priteistini 600,00 Eur išlaidų nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme pirmą kartą, minėtos 248,00 Eur ir 1 258,00 Eur išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, bei 363,00 Eur išlaidų, patirtų šioje civilinėje byloje nagrinėjamu atveju, iš viso 2 469,00 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 5 dalis).

36. Atsakovas už liudytojos J. L. iškvietimą į teismo depozitinę sąskaitą sumokėjo 100,00 Eur avansą (12 t., e. b. l. 16-18, 86). Kadangi liudytoja nepateikė teismui duomenų apie patirtas išlaidas, susijusias su dalyvavimu teismo posėdyje, R. Ž. grąžintinas sumokėtas 100,00 Eur avansas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2 469,00 Eur (du tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt devynis Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovo R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Grąžinti atsakovui R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2019 m. vasario 13 d. mokėjimo nurodymu į Klaipėdos apylinkės teismo (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) depozitinę sąskaitą sumokėtą 100,00 Eur (vieno šimto Eur 00 ct) avansą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.