- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-09
- Bylos Nr.
- I-991-815/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03622-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- D. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjas D. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2018 m. spalio 22 d. skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, neturtinės žalos atlyginimą – 2 700 Eur už kalinimą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) nežmoniškomis, asmens garbę ir orumą žeminančiomis, sveikatai pavojų keliančiomis sąlygomis nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gegužės 29 d. (b. l. 1–6).
2. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.
2.1. Dėl ploto
2.1.1. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau –ir Departamentas) 2010 m. gegužės 11 d. įsakymą Nr. V-124 asmeniui tenkantis plotas kameroje turi sudaryti 3,6 m². Lukiškių TI-K kamerų plotas – 6,43 m2–8,1 m2, jose nuolat buvo apgyvendinta po 2 asmenis, tačiau kameros neatitinka orių gyvenimo sąlygų, jos per mažos, kad galima būtų laisvai jose judėti, taigi, buvo pažeista pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma, be to, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką (byla Muršić prieš Kroatiją) sanitarinių mazgų užimamas plotas turi būti išskaičiuotas iš gyvenamojo ploto. Minimalaus kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida, remiantis EŽTT praktika, kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius, sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sąlygos buvo žeminančios Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 3 straipsnio požiūriu (bylos Karalevičius prieš Lietuvą, Ananyev ir kiti prieš Rusiją), be to, ypač mažas plotas ir gana ilgas kalinimo laikas yra savaime pagrindas pripažinti, kad kalinimo sąlygos yra žeminančios EŽTK 3 straipsnio prasme, taip pat kad tai yra EŽTK 3 straipsnio pažeidimas (bylos Sulejmanovic prieš Italiją, Lind prieš Rusiją, Kantyrev prieš Rusiją, Andrey Frolov prieš Rusiją, Labzov prieš Rusiją, Lautaru prieš Rumuniją, Dorokhov prieš Rusiją).
Vertinant gyvenamojo ploto dydį, taikytinos EŽTK ir EŽTT praktikoje nustatytos gyvenamojo ploto normos (4 m², atskaičiavus visus kameros baldus).
2.1.2. Sprendžiant gyvenamojo ploto pažeidimo faktą būtina atsižvelgti, kad kameroje buvo 2 kėdės, lovos ir kiti baldai, sanitarinis mazgas, praustuvė, daiktų spintelė užėmė didžiąją dalį kameros ploto, o suimtieji gyveno nuolatinėje izoliacijoje, šios sąlygos trukdė ramiai pailsėti, išsimiegoti, pareiškėjas, būdamas sveikas žmogus, buvo priverstas nuolat gulėti arba sėdėti. Gultai buvo įrengti taip, kad tarp miegojimo vietų nebuvo net minimalaus atstumo. Be to, dėl didelio suimtųjų kiekio, neužtekdavo vietos prie stalo ir tekdavo valgyti atšalusį maistą.
2.2. Lukiškių TI-K nebuvo pakankamai užtikrinamas suimtųjų (nuteistųjų) socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, neužtikrinamas pakankamas skaičius kultūros, sporto, kūrybos, saviraiškos, mokslo ir kt. renginių, siekiant į nustatytas veiklas įtraukti suimtuosius. Nebuvo užtikrinama judėjimo laisvė lokalinio sektoriaus teritorijoje (asmenys kali uždaro tipo rakinamose kamerose), pareiškėjas negalėjo tinkamai sportuoti lauke ir pakankamai sportuoti patalpose, negalėjo lankyti įvairių renginių, dirbti ir pan., nors santykinai mažą kamerų plotą, kitas netinkamas gyvenimo sąlygas, galėjo kompensuoti suteikta judėjimo laisvė. Nebuvo užtikrinta galimybė nuošaliai pasinaudoti tualetu, nepažeidžiant orumo turėti ventiliaciją, gauti natūralios šviesos ir oro, pakankamai šilumos ir atitiktis bendriems sanitariniams reikalavimams. Pagal EŽTT praktiką, kai nėra žymiai viršijama kameros perpildymo norma, jog tai būtų galima pripažinti EŽTK 3 straipsnio pažeidimu, būtina atsižvelgti į kitas (fizines) kalinimo (suėmimo) vietų sąlygas (galimybė nuošaliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliaciją, gauti natūralios šviesos bei oro ir pan.). Remiantis LVAT praktika, kaliniams santykinai mažą patalpų plotą gali kompensuoti suteikta judėjimo laisvė, todėl vertinant, ar kalinimo metu dėl mažo gyvenamųjų patalpų ploto buvo pažeistas EŽTK 3 straipsnyje įtvirtintas nežmoniško arba žeminančio elgesio draudimas, reikšminga aplinkybe laikoma tai, kokioje laisvės atėmimo įstaigoje pareiškėjas atlieka bausmę ir kokios galimybės jam suteiktos užsiimti tam tikra veikla už kameros ribų.
2.3. Dėl signalizacijos (iškvietimo) mygtuko
Lukiškių TI-K I ir III korpuso kamerose kaliniams neužtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, iškviesti budintį pareigūną; nors II korpuso kamerose kaliniams minėta galimybė yra užtikrinta, tačiau minėti mygtukai realiai neveikia, nes yra sugedę. Kiekvieną kartą, kai reikia iškviesti būdinti pareigūną, tenka daužyti į durys ir tikėtis, kad pareigūnas išgirs ir prieis. Labai dažnai pareigūnas negirdi, o jeigu girdi, dėl kitų darbų neprieina pasiteirauti, dėl kokių priežasčių daužoma į duris. Buvo atvejų, kai pareigūnai tyčiojosi, uždavė klausimą, kokia kamera daužo, ir patys atsakydavo – dujų kamera, nusijuokdavo ir neprieidavo, arba pašiepdavo (kas per paukščiai (geniai) ten stuksena) ir neprieidavo ir pan. Tokiu atveju kalinamiesiems neužtikrinamas saugumas; jeigu kameroje kyla grėsmė sveikatai dėl fizinio smurto, pareigūnai neužtikrina pakankamo kalinimo saugumo. Pažymėtina, kad laisvės atėmimo įstaiga privalo užtikrinti, jog kilus būtinybei, kalinamas asmuo galėtų veiksmingai susisiekti su pareigūnais. Pagal Europos kalėjimų taisykles (Europos Ministrų Komiteto rekomendacija šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“), 18.2 punkto c dalį, laisvės atėmimo vietoje rekomenduojama įrengti aliarmo sistemą, kuri leistų kaliniams nedelsiant susisiekti su personalu.
Pažymėtina ir tai, kad po išsimaudymo duše tekdavo ilgai laukti, daužyti 5–10 min. į duris, triukšmauti, kol suimtieji buvo išvedami į gyvenamąsias kameras.
2.4. Dėl pasivaikščiojimo
Pareiškėjas Lukiškių TI-K turėjo teisę tik į 1 valandos (toliau – ir val.) pasivaikščiojimą kiemelyje, nors tokios trukmės pasivaikščiojimo praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (toliau – ir CPT) išaiškinimui: kalinamasis turi teisę ne mažiau kaip 8 val. per dieną praleisti lauke (Antrasis bendrasis pranešimas Nr. CPT/Inf (92)3), be to, tai, kad kalinamajam sudaryta galimybė mankštintis lauke tik 1 val. per dieną, remiantis EŽTT praktika, yra EŽTK 3 straipsnio pažeidimas. (byla Zuyev prieš Rusiją).
Pažymėtina, kad jeigu būdavo prastas oras, pareigūnai atsisakydavo vesti kalinamuosius į pasivaikščiojimo kiemelius. Kitose pasivaikščiojimui skirtose patalpose suimtieji rūkydavo, todėl pareiškėjas buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais, o tai trukdė mankštintis gryname ore.
2.5. Dėl ventiliacijos ir apšvietimo
Lukiškių TI-K kamerose ventiliacija neveikia, jos iš viso nėra, vėdinimas vyksta tik per langą, kameroje yra drėgna ir tamsu, švaraus oro kiekis neatitinka norminės oro švaros, taigi, ribojamas minimalus švaraus oro kiekis. Langą uždengia keturių eilių grotos, todėl stipriai ribojami tiek vėjo, oro judėjimo greitis. Čiužiniai pūva, užsiveisia parazitai, metalinės lovos rūdija nuo drėgmės. Kamerose, kurios yra pusrūsyje, vidutinė drėgmė viršija 70 proc. Vėdinimas prastas, nes pastatas senas ir sienų storis – daugiau kaip 1 m.
2.6. Dėl rūkančiųjų
Lukiškių TI-K reguliariai ir sąmoningai kankino pareiškėją, nes sistemingai pažeidinėjo Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymą: bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimosi patalpose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, tabako dūmai buvo pasklidę po visas kameras, nes virš durų įrengta ventiliacijos anga ir jeigu rūkoma, dūmai sklinda po visą koridorių ir po kameras, tabako dūmų nėra galimybės išvengti, nes nėra atskirų patalpų rūkymui, tabako dūmai pareiškėjui sukėlė diskomfortą.
2.7. Dėl privatumo
Lukiškių TI-K nebuvo užtikrintas privatumas, naudojantis sanitariniais įrenginiais. Visose kamerose unitazas yra gyvenamojoje patalpoje, kuris nuo likusio kameros ploto, taigi, ir kalinamųjų, atskirtas ne aukštesne negu 1,35 m sienele, nėra jokios kabinos. Ne kartą pareiškėjui naudojantis tualetu, pareigūnai (taip pat ir moterys) atidarydavo duris, neįspėję, neįsitikinę, ar kas nors naudojasi sanitariniu mazgu. Kamerose nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės), nebuvo atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos, todėl kameroje dėl nemalonių kvapų tekdavo patirti stresą (dėl kitų kameroje buvusių asmenų). Dėl nurodytų priežasčių buvo pažeistas pareiškėjo orumas, pareiškėjas patyrė pakankamai gilius dvasinius, psichologinius išgyvenimus, pažeminimą, jautė diskomfortą.
Pagal Europos kalėjimų taisykles, jų 19.3 punktą, kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie būtų higieniški ir užtikrintų privatumą. Reikalavimų, susijusių su sanitariniais įrenginiais, nesilaikymas yra vienas iš veiksnių, nulemiančių EŽTK 3 straipsnio pažeidimą (LVAT administracinės bylos Nr. A261-1802/2013, Nr. A442-1840/2013). Privatumo, naudojantis sanitariniais įrenginiais, neužtikrinimas yra viena iš aplinkybių, nulėmusių EŽTK 3 straipsnio pažeidimo pripažinimą EŽTT byloje Savenkovas prieš Lietuvą. Remiantis EŽTT praktika, žema sienele atskirtas tualetas neatitinka EŽTK 3 straipsnio. reikalavimų, todėl nebuvo sudarytos sąlygos privatumui, nes šią vietą visada matė kartu kalintieji ir pareigūnai (bylos Glotov prieš Rusiją, A. Makarov prieš Rusiją, Grishin prieš Rusiją, Kalashnikov prieš Rusiją).
2.8. Pažymėtina, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A662-2009/2013, Nr. A525-1946/2013, Nr. A143-1966/2008 ir kt.). Laisvės atėmimo įstaigos argumentai, kad kalinimo įstaiga negali daryti įtakos kalinamųjų skaičiui, kad kalėjimas yra perpildytas ir jame trūksta vietų, sprendžiant viešosios atsakomybės klausimą, yra nereikšmingi (LVAT administracinės bylos Nr. A492-558/2013, Nr. A822-1500/2013, Nr. A662-2009/2013, Nr. A822-1459/2013; EŽTT byla Elefteriadis prieš Rumuniją).
2.9. Dėl pareigos teikti įrodymus
Pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta, pagrindžiant, jog asmuo, kuris skundžiasi kalinimo sąlygomis, yra laikomas jam sudarius saugią sveikatai gyvenamąją aplinką ir užtikrinant jo teisę į orumo gerbimą, tenka atsakovams (LVAT administracinės bylos Nr. A492-176/2013; administracinė byla Nr. A492-496/2013; administracinė byla Nr. A442-1346/2013, Nr. A858-977/2013, Nr. A525-197/2013). Lukiškių TI-K nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su tekusio ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, šie laikomi nustatytais (LVAT administracinė byla Nr. A261- 1802/2013, taip pat žr. EŽTT bylas Grigoryevskikh prieš Rusiją, Nedayborshch prieš Rusiją). Iš pareiškėjo reikalauti pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir kančias, nebūtina, nes toks formalus įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, nenulėmusiomis objektyviai pamatuojamą kalinio fizinės ar psichinės būklės pablogėjimą (administracinės bylos Nr. A822-513/2013, Nr. A822-1374/2013, Nr. A556-859/2013). Pažymėtina, kad nustačius, jog pareiškėjui nepagrįstai buvo apribotas bendravimas su žmona, nesuteikiant ilgalaikio pasimatymo su žmona, negalima teigti, kad jis nepatyrė žalos, be to, vien tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į nesikreipė į Psichologinę tarnybą dėl psichologinių problemų, savaime nepatvirtina, kad jis nepatyrė psichologinio sukrėtimo, dvasinių išgyvenimų, kad nebuvo daroma žala jo santykiams su sugyventine (žr. LVAT administracines bylas Nr. A858-889/2013, Nr. A858-309/2012).
2.10. Pareiškėjas, pagrįsdamas skundą, remiasi, be kita ko, EŽTK 3 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalimi, 30 straipsniu, CK 6.250, 6.271 straipsniais, gausia EŽTT ir LVAT praktika dėl neturtinės žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. gruodžio 9 d. nutarimu, nurodo, kad patyrė kankinimą, orumo pažeminimą, nurodytos kalinimo sąlygos Lukiškių TI-K sukėlė jam ne tik fizinius skausmus, bet ir papildomus psichologinius išgyvenimus, labai jį sukrėtė, turėdamas ribotas galimybes judėti, buvo priverstas 23 val. per parą kentėti kameroje, dėl kamerų perpildymo kildavo socialinė įtampa, o privatumo nebuvimas sukėlė kančią, kurios intensyvumas akivaizdžiai viršijo kalinimui būdingą kančią ir sunkumus, taip pat baimę ir nevisavertiškumo jausmą, tai jį žemino ir menkino, jam buvo sunku gyventi tokioje aplinkoje, dėl to tapo konfliktiškas, šiurkštus, užsidaręs, nukentėjo jo orumas, reputacija, buvo dideli dvasiniai sukrėtimai, dėl kurių patyrė emocinius, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą, taigi, valstybė tiek pagal nacionalinę teisę tiek pagal tarptautinę teisę neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) reikalavimus atitinkančių sąlygų, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip turėjo elgtis, todėl pareiškėjui priteistinas prašomas neturtinės žalos atlyginimas – 2 700 Eur.
II
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašo skundą atmesti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 11–22).
1. Nuo 2010 balandžio mėn. 11 d. įsigaliojo HN 76:2010, kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose apgyvendintiems asmenims nebuvo nustatyta, įsakyme Nr. V-124 buvo nustatyta, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto. Ginčo laikotarpiu asmeniui tenkantis plotas kameroje atitiko nustatytus reikalavimus.
Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kiek įmanydama, mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.
2. Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, atliekanti tardymo izoliatoriaus ir kalėjimo funkcijas, o taip pat atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo. Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 10 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimo reikalavimų.
3. Dėl švaros palaikymo kamerose, vykdomų patikrinimų
Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi jose apgyvendinti asmenys, administracijos paskyrimu eilės tvarka tvarkantys kameras, kuriose gyvena: valo kameros sienų, grindų, langų, baldų, durų (iš kameros pusės), sanitarinių įrenginių paviršius drėgnuoju būdu bei dezinfekuoja sanitarinius mazgus. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką išduodami į kameras, taip pat kalcinuota soda, priemonės indams plauti. Už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais.
Siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.
4. Dėl kamerų remonto
Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal turimus materialinius, finansinius ir darbo išteklius, taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Kalinamieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, laužo langus, daužo stiklus, klozetus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan., todėl visiškai suremontuotose kamerose neretai tenka daryti pakartotiną remontą.
5. Dėl kamerų įrengimo
Pagal Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir TI taisyklės) 14.6 punktą kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Visose kamerose gultai yra vienodi, be kopėtėlių ir teisės aktai nenustato, kad dviejų aukštų gultuose būtų kopėtėlės. Kamerose, kuriose yra 2–4 lovos, įrengti stalai su 2 pasukamomis kėdėmis, atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra kamerose, kuriose yra daugiau kaip 4 lovos. Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti (konkreti lentynos tvirtinimo vieta gyvenamojoje kameroje nenustatyta), pakabos viršutiniams drabužiams kabinti, priklausomai nuo lovų kiekio. Lovos matmenys – apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m²), stalo – apie 0,6 m x 0,5 (0,3 m²) gyvenamosiose kamerose, kuriose yra iki 4 gultų. Kitose gyvenamosiose kamerose stalai yra atitinkamo dydžio, priklausomai nuo lovų skaičiaus. Kėdės matmenys – apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m²), suolai – atitinkantys stalo dydį. Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys – apie 0,8 x 0,7 (0,56 m²). Toks gyvenamųjų kamerų įrengimas atitinka TI taisykles. Lukiškių TI-K gultus ir kitą inventorių gyvenamosioms kameroms gamina ir remontuoja pagal poreikį nuteistieji, palikti ūkio darbams atlikti.
Remiantis LVAT praktika, nepagrįstas teiginys, kad minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui, turi būti skaičiuojamas, atėmus baldų užimamą plotą, nes reikalavimo eliminuoti baldais užstatytą gyvenamąjį plotą, skaičiuojant minimalų gyvenamąjį plotą kameroje, nenustato nei EŽTT praktika, nei Lietuvos Respublikos teisės aktai (LVAT administracinė byla Nr. A-1230-502/2016). Skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą, į kamerų užstatymą baldais neatsižvelgiama, todėl pareiškėjo skunde nurodomi pažeidimai dėl ploto trūkumo negali būti nustatyti.
6. Dėl sanitarinio mazgo, šalto vandens tiekimo, privatumo užtikrinimo
6.1. Pagal HN 76:2010 21 punktą kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, kamerų patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, jame turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, taip pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Remontuojamose kamerose veidrodžiai įklijuojami tarp glazūruotų plytelių, jiems skirtose vietose. Atliekant gyvenamųjų korpusų kadastrinius matavimus, sanitarinio mazgo vieta nebuvo matuojama, nes tai nėra atskira patalpa. Pagal Departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakyme Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir PĮĮET) 16.5 punktą, nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara. Lukiškių TI-K tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 m. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų (HN 76:2010) reikalavimus.
Lukiškių TI-K neturi akredituotos įmonės atliktų matavimų, kuriuose būtų apskaičiuotas sanitarinio mazgo plotas, plotą gali nurodyti apytiksliai (padauginus sienelės ilgį iš atstumo nuo pertvaros iki kameros sienos). Gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu, patalpos matmenys – apie 0,8 x 0,7 m (0,56 m²), joje įrengtas klozetas (apie 0,16 m²) ir praustuvas (apie 0,2 m²). TI taisyklės ir PĮĮET nereglamentuoja sanitarinio mazgo vietos ir ploto, sanitarinio mazgo pertvaros pločio ir ilgio bei praustuvo įrengimo aukščio sanitariniame mazge.
6.2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakyme Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms; veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik šios higienos normos reikalavimai, nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
6.3. Asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos, šiuo metu užuolaidos įrengtos ne visose kamerose, bet artimiausiu metu jos bus įrengtos visose kamerų sanitarinio mazgo patalpose ir uždengs matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse.
7. Dėl pareigūnų elgesio
Pagal Departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakyme Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 6 punktą laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra – tai visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius ir nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindamas nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydamas konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.
Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja, griežtai vadovaudamiesi Departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakyme Nr. 4/07-79, reikalavimais, taip pat Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. balandžio 1 d. įsakyme Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir TIVTT) reikalavimais, stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Pareigūnai išklauso ir pagal kompetenciją bei turimus įgaliojimus suteikia asmenims informaciją, būtiną jų teisėms įgyvendinti, pareigoms atlikti ar priimti teisingą sprendimą, o sudėtingesniais atvejais su suimtaisiais ir nuteistaisiais vyksta individualūs pokalbiai, siekiant geriau įsigilinti ir efektyviau spręsti kylančias problemas bei siekiant analitiškai įvertinti problemų pakartotinumą, imtis prevencinių priemonių, kad būtų šių problemų išvengta ateityje.
8. Pagal TI taisyklių 14.2. punktą kamerose turi būti išorinės ir vidinės metalinės durys, jose gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Langelio durys turi atsidaryti tik į koridoriaus pusę ir gali būti rakinamos. Vidinėse ir išorinėse duryse įtaisomi mechaniniai arba elektromechaniniai užraktai, kad jų negalėtų atsklęsti kameroje laikomi asmenys. Vidinių durų konstrukcija turi būti iš skersinių metalo juostų ir įstatomų į jas strypų, išorinės ir vidinės durys turi atsidaryti tik į koridoriaus pusę, išorinėms durims įrengiamas atidarymo ribotuvas. Išorinių durų užraktas gali būti montuojamas į sieną. TI taisyklėse nenustatyta, kad kamerose būtų sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių; kita vertus, tokie atitvėrimai negali būti numatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindami nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydami konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.
9. Dėl ventiliacijos, vėdinimo
Pagal HN 134:2015 17 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Kamerose apgyvendinti asmenys, reguliariai vėdinantys, prižiūrintys, tvarkantys savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.
10. Dėl apšvietimo, temperatūros
10.1. Dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas kamerose įrengiamas, vadovaujantis PĮVTT 16.7 punktu, pagal kurį kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas, tai viena iš priemonių, skirta pataisos įstaigoje laikomų asmenų saugumo, savižudybių prevencijai bei nuolatinei elgesio kontrolei užtikrinti.
10.2. Pagal HN 134:2015 16 punktą gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 CC. Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės specialistai periodiškai atlieka operatyviąją valstybinę sveikatos saugos kontrolę, kurios metu išmatuoja oro temperatūrą gyvenamosiose kamerose. Oro temperatūra atitinka HN 134:2015 16 punkto reikalavimus.
Lukiškių TI-K įrengta centrinė šildymo sistema, šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra.
11. Dėl užimtumo, dėl išvedimo į sportą (mankštos kambariai)
11.1. Norint dalyvauti visuomeninėje ar kitoje naudingoje veikloje, asmenys, laikomi Lukiškių TI-K, turi parodyti savo iniciatyvą, pareikšti norą žodžiu ar raštu, kreiptis į būrio viršininką. Lukiškių TI-K nuteistųjų (suimtųjų) socialinė reabilitacija organizuojama, vadovaujantis BVK 136, 137 straipsniais ir Įstatymo 40, 41 ir 42 straipsnių reikalavimais. Pareiškėjas, būdamas Lukiškių TI-K, pagal prašymus bei vadovaujantis Suimtųjų ir nuteistųjų, laikomų Lukiškių TI-K, išvedimo į mankštos kambarį tvarka, turėjo galimybę eilės tvarka lankytis, mankštos kambariu (po mankštos suimtieji ir nuteistieji visada vedami į dušą), žiūrėti per televiziją transliuojamas programas ir filmus, gauti tiek nuosavą, tiek ir įstaigos administracijos išduodamą grožinę, teisinę literatūrą bei periodinę spaudą, lankytis Lukiškių TI-K bibliotekoje, kur galėjo pasinaudoti riboto interneto prieiga, dalyvauti Lukiškių TI-K vykstančiuose renginiuose (suimtiesiems taikomos pozityvaus užimtumo priemonės). Socialinis darbas ir užimtumas vykdomas, atsižvelgiant į Lukiškių TI-K direktoriaus patvirtintą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkę. Lukiškių TI-K periodiškai lankosi įvairių konfesijų dvasininkai, todėl suimtieji (nuteistieji) turi galimybę tenkinti dvasinius poreikius.
11.2. Lukiškių TI-K direktoriaus 2013 m. gegužės 28 d. įsakyme Nr. 1-88 patvirtintas Suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi riboto interneto prieiga Lukiškių TI-K tvarkos aprašas, kuriame nustatyti siekiai pagerinti suimtųjų ir nuteistųjų galimybes susipažinti su galiojančiais teisės aktais, valstybės institucijų kompetencija ir darbu, praplėsti akiratį, sudaryti galimybes efektyviai ginti savo teises ir sąmoningai vykdyti pareigas, ugdyti pilietiškumą bei teisinę sąmonę, mažinti neigiamą izoliaciją. Suimtiesiems ir nuteistiesiems sudaryta galimybė naudotis riboto interneto prieiga (toliau – ir RIP). Lukiškių TI-K bibliotekoje, atsižvelgiant į jos plotą, sukurta viena kompiuterizuota darbo vieta su RIP, kuria gali naudotis visi suimtieji ir nuteistieji, išskyrus asmenis, esančius drausmės izoliatoriuje (karceryje). Dėl leidimo naudotis RIP, asmenys, laikomi Lukiškių TI-K, raštu turi kreiptis į Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistą.
11.3. Lukiškių TI-K nuolatos vyksta pozityvus užimtumas, suimtiesiems tik reikia išreikšti norą jame dalyvauti. Suimtiesiems kiekvieną dieną suteikta galimybė išeiti pasivaikščioti, dušo dieną, suimtajam išreiškus norą, jis gali būti išvestas į mankštos kambarį. Lukiškių TI-K laisvės atėmimo bausmę kiekvieną dieną atlieka apie 700 žmonių, todėl suimtieji / nuteistieji patys turi rodyti iniciatyvą dėl dalyvavimo renginiuose bei pozityviame užimtume.
11.4. Vadovaujantis Suimtųjų ir nuteistųjų ir išvedimo į mankštos kambarį tvarkos aprašo, patvirtinto Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. liepos 24 d. įsakyme Nr. 1-212, suimtieji ir nuteistieji, pageidaujantys atlikti mankštą mankštos kambaryje, eilės tvarka išvedami į mankštos kambarį pagal Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų teikimo grafiką, patvirtintą Lukiškių TI-K direktoriaus įsakyme. Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas savo darbo valandomis išveda asmenis į mankštos kambarį ir apie jų išvedimą informuoja atsakingus pareigūnus, kurie, be kita ko, organizuoja kalinamųjų priežiūrą mankštos kambaryje. Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimą į mankštos kambarį Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkų nedarbo valandomis, poilsio ir švenčių dieniomis organizuoja atsakingas Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčiosios pamainos korpuso vyresnysis.
Grąžinus suimtąjį ar nuteistąjį iš mankštos kambario į gyvenamąją kamerą, Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas savo darbo valandomis arba atsakingas už išvedimą į mankštos kambarį Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčiosios pamainos pareigūnas, atsakingas už asmenų priežiūrą mankštos kambaryje, informuoja Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčiosios pamainos prižiūrėtoją, atsakingą už priežiūros postą, kuriame laikomas suimtasis ar nuteistasis, apie būtinybę užtikrinti suimtojo ar nuteistojo teisę pasinaudoti dušu.
Kalinamųjų išvedimas į mankštos kambarį vykdomas, nepažeidžiant Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkės, patvirtintos Lukiškių TI-K direktoriaus įsakyme, reikalavimų.
12. Dėl pasivaikščiojimo gryname ore, pasivaikščiojimų kiemelių, judėjimo ir kt.
12.1. Pagal Europos kalėjimų taisyklių 10 straipsnio 3 dalies 2 punktą, 27 straipsnio 1 dalį kiekvienam suimtajam turi būti sudarytos sąlygos ne mažiau kaip 1 val. per dieną mankštintis atvirame ore. Pagal Įstatymo 29 straipsnį suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 valandą pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Vedami pasivaikščioti suimtieji turi būti apsirengę pagal metų laiką ir oro temperatūrą, pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis Įstatymo 10 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jeigu su tuo sutinka suimtasis. Pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jeigu suimtasis pažeidžia TIVVT nustatytą pasivaikščiojimų tvarką.
Pagal BVK 85 straipsnio 1 dalies 4 punktą paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę gauti kasdien pasivaikščioti 1,5 val., o pagal BVK 86 straipsnio 1 dalies 3 punktą drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę gauti kasdien pasivaikščioti 1 val. Pagal BVK 89 straipsnį nuteistieji, kurie pagal BVK 83 straipsnio 3 dalį kalėjime yra laikinai (taip pat ir pareiškėjas), laikomi rakinamose kamerose atskirai nuo kitų nuteistųjų, gali pasivaikščioti 2 val. Pasivaikščiojimas gryname ore, yra tiek suimtųjų, tiek nuteistųjų teisė, bet ne pareiga. Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai kiekvieną dieną pasiūlo suimtiesiems / nuteistiesiems pasinaudoti teise pasivaikščioti gryname ore.
12.2. Remiantis TI taisyklių V skyriumi, tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, juose įrengiamos rakinamos kameros. Kameros uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu, pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal reikalavimus, kurie taikomi gyvenamųjų kamerų durims (nėra tik užsklendžiamų langelių). Vidinių grotuotų kamerų durų nėra. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešiais prižiūrėtojo pakylą, kuria jis vaikšto, stebėdamas suimtuosius, įrengiami 1,2 m pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferinių kritulių. TI taisyklėse neįtvirtinta, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose būtų įrengta pareigūnų iškvietimo sistema.
Pasivaikščiojimo kiemeliai pastoviai valomi, esant būtinumui, visada yra barstomi. Pasivaikščiojimo kiemelius valo kiemsargis, taip pat pagal BVK 134 straipsnio 1 dalį, nemokant už darbą, nuteistieji gali būti įtraukti į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus, todėl dalis nuteistųjų padeda tvarkyti Lukiškių TI-K teritoriją (ir pasivaikščiojimo kiemelius). Pagal TIVVT 92 punktą ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir PĮVTT) 233 punktą pasivaikščiojimo kiemeliuose švarą ir tvarką turi palaikyti ir patys suimtieji bei nuteistieji, t. y. pasibaigus pasivaikščiojimo laikui, jie privalo sutvarkyti pasivaikščiojimo kiemelį.
12.3. Pasivaikščiojimo kiemeliai Lukiškių TI-K yra I, II ir III korpusuose, I korpuse yra 29 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas – nuo 17,34 m² iki 23,14 m², II korpuse – 14 atskirų pasivaikščiojimo kiemelių, kurių plotas – nuo 34,16 m² iki 37,40 m², III korpuse yra 5 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas – nuo 15,55 m² iki 31,05 m².
13. Dėl iškvietimo mygtukų
Pagal TI taisyklių 14.4 punktą kamerose turi būti įrengtas aliarminis iškvietimas. 2016 m. ir iki 2017 m. rugsėjo mėn. Lukiškių TI-K buvo sumontuota nauja aliarminio iškvietimo sistema visose kamerose ir ji veikia. Visi kamerose apgyvendinti asmenys pareiškėjo nurodytu laikotarpiu turėjo galimybę išsikviesti nuolat priežiūros poste budintį prižiūrėtoją (žr. Instrukcijos 87 punktą).
Teisės aktai, reglamentuojantys tardymo izoliatorių veiklą, nenustato konkretaus laiko, per kurį pareigūnams privaloma prieiti prie kameros, kurioje įjungtas aliarminis iškvietimas ar kurioje suimtasis ar nuteistasis kitais būdais kviečia prižiūrėtoją. Aliarmas – tai pavojų skelbiantis signalas, aliarminiu iškvietimu verta naudotis, kai kyla realus pavojus gyvybei, sveikatai, ar įstaigos turtui. Skunde pareiškėjas nenurodė nė vieno atvejo, kai dėl realios grėsmės jis nebuvo iškvietęs pareigūnų ir jam nebuvo suteikta pagalba, dėl ko galėjo būti patirta žala, taigi, pareiškėjas laikytas saugiomis sąlygomis. Lukiškių TI-K personalo kabinetuose dėl saugumo įrengti aliarminio iškvietimo mygtukai, šių mygtukų gedimo atvejai yra itin reti, nes darbuotojai jais rūpinasi ir specialiai jų negadina, šie mygtukai buvo įrengti tuo pat metu, kaip ir kalinamiesiems, tačiau dėl nuolatinio šių mygtukų gadinimo kamerose esantys mygtukai buvo sulaužyti, o personalo kabinetuose veiki iki šiol.
13. Dėl neturtinės žalos
13.1. Pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nėra konkretumo, nors yra būtina įrodyti, kad tam tikri pareiškėjo skunde minimi įstaigos trūkumai tiesiogiai darė įtaką pareiškėjui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Tam tikras suimtųjų / nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Be to, pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, jis privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (LVAT administracinė byla Nr. A444-669/2011); reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme; vien pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT administracinė byla A438-336/2012 ir kt.).
Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.
13.2. Sprendžiant dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik jeigu nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius, civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
I
1. Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo apgyvendintas šiose kamerose (atsiliepimas (b. l. 11–22)):
– 2017 m. rugsėjo 1 d. atvykęs į Lukiškių TI-K buvo apgyvendintas kameroje Nr. 126 (plotas – 7,48 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2017 m. rugsėjo 2 d. – 2017 m. spalio 24 d. kameroje Nr. 126 buvo 2 asmenys;
– 2017 m. spalio 25 d. perkeltas į kamerą Nr. 324 (plotas – 7,68 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2017 m. spalio 26 d. – 2017 m. lapkričio 6 d. kameroje Nr. 324 buvo 2 asmenys;
– 2017 m. lapkričio 7 d. perkeltas į kamerą Nr. 131 (plotas – 7.94 m²), buvo 2 asmenys;
– 2017 m. lapkričio 8 d. – 2017 m. lapkričio 9 d. kameroje Nr. 131 buvo 2 asmenys;
– 2017 m. lapkričio 10 d. perkeltas į kamerą Nr. 279 (plotas – 7,77 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2017 m. lapkričio 11 d. – 2017 m. lapkričio 16 d. kameroje Nr. 279 buvo 2 asmenys;
– 2017 m. lapkričio 17 d. – 2017 m. lapkričio 20 d. kameroje Nr. 279 buvo 1 asmuo’
– 2017 m. lapkričio 21 d. – 2017 m. gruodžio 13 d. kameroje Nr. 279 buvo 2 asmenys;
– 2017 m. gruodžio 14 d. – 2017 m. gruodžio 20 d. kameroje Nr. 279 buvo 1 asmuo;
– 2017 m. gruodžio 21 d. – 2017 m. gruodžio 28 d. kameroje Nr. 279 buvo 2 asmenys;
– 2017 m. gruodžio 29 d. kameroje Nr. 279 buvo 1 asmuo;
– 2017 m. gruodžio 30 d. – 2018 m. sausio 23 d. kameroje Nr. 279 buvo 2 asmenys;
– 2018 m. sausio 24 d. perkeltas į kamerą Nr. 324 (plotas – 7,68 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2018 m. sausio 25 d. – 2018 m. vasario 20 d. kameroje Nr. 324 buvo 2 asmenys;
– 2018 m. vasario 21 d. perkeltas į kamerą Nr. 191 (plotas – 7,94 m²), kameroje buvo 2 asmenys;
– 2018 m. vasario 22 d. – 2018 m. vasario 25 d. kameroje Nr. 191 buvo 2 asmenys;
– 2018 m. vasario 26 d. perkeltas į kamerą Nr. 288 (plotas – 7,68 m²), kameroje buvo 2 asmenys;
– 2018 m. vasario 27 d. kameroje Nr. 288 buvo 1 asmuo;
– 2018 m. vasario 28 d. kameroje Nr. 288 buvo 2 asmenys;
– 2018 m. kovo d. kameroje Nr. 288 buvo 1 asmuo;
– 2018 m. kovo 2 d. – 2018 m. kovo 5 d. kameroje Nr. 288 buvo 2 asmenys;
– 2018 m. kovo 6 d. perkeltas į kamerą Nr. 340 (plotas – 8,17 m²), kameroje buvo 2 asmenys;
– 2018 m. kovo 7 d. – 2018 m. kovo 11 d. kameroje Nr. 340 buvo 2 asmenys;
– 2018 m. kovo 12 d. kameroje Nr. 340 buvo 1 asmuo;
– 2018 m. kovo 13 d. – 2018 m. balandžio 11 d. kameroje Nr. 340 buvo 2 asmenys;
– 2018 m. balandžio 12 d. kameroje Nr. 340 buvo 1 asmuo;
– 2018 m. balandžio 13 d. – 2018 m. balandžio 26 d. kameroje Nr. 340 buvo 2 asmenys;
– 2018 m. balandžio 27 d. kameroje Nr. 340 buvo 1 asmuo;
– 2018 m. balandžio 28 d. – 2018 m. gegužės 7 d. kameroje Nr. 340 buvo 2 asmenys;
– 2018 m. gegužės 8 d. perkeltas į kamerą Nr. 314 (plotas – 7,58 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2018 m. gegužės 9 d. – 2018 m. gegužės 23 d. kameroje Nr. 314 buvo 2 asmenys;
– 2018 m. gegužės 24 d. kameroje Nr. 314 buvo 1 asmuo;
– 2018 m. gegužės 25 d. – 2018 m. gegužės 29 d. kameroje Nr. 314 buvo 2 asmenys.
2. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. lapkričio mėn. pranešime „Dėl D. D. skundo“, be kita ko, nurodyta (b. l. 25–26):
2.1. Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų įrengimas atitinka TI taisyklių ir PĮĮET reikalavimus, asmenų laikymo sąlygos atitinka HN 134:2015 reikalavimus.
2.2. Lukiškių TI-K kameros aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, vadovaujantis Departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakyme Nr. V-245 patvirtintomis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis (toliau – ir Inventoriaus norma).
2.3. Kiekvienoje gyvenamojoje kameroje yra veidrodžiai, vadovaujantis Inventoriaus norma, visose kamerose įrengtos maisto produktų lentynos. Inventoriaus norma nenurodo higienos reikmenų lentynėlės įrengimo kameroje.
Vadovaujantis TI taisyklių 14.5 punktu, PĮĮET 16.5 punktu, sanitarinio mazgo vieta atitverta nuo likusio kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu, patalpos matmenys – apie 0,8 x 0,7 m (0,56 m²), patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 m²) ir praustuvas (apie 0,2 m²), santechninė įranga tvarkinga. Pagal PĮĮET 16.5 punktą, įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 cm x 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos, kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas, sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis; nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Kamerose, kuriose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara. Gerinant suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sąlygas, asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios visiškai uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse.
2.4. Pagal įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktą, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m², Lukiškių TI-K užtikrinamas 3,6 m² gyvenamasis plotas kiekvienam asmeniui.
2.5. Lukiškių TI-K kamerose yra lovos (matmenys – apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m²), stalas (matmenys kamerose iki 4 lovų – apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 m²), kitose kamerose stalai yra atitinkamo dydžio, priklausomai nuo lovų skaičiaus), kamerose iki 4 lovų yra kėdutės (matmenys – apie 0,3 m x 0,3 m (0,07 m²), kamerose, kuriose yra daugiau kaip 4 lovos įrengti suolai, kurie atitinka stalo dydį. Siekiant pagerinti suimtųjų ir nuteistųjų laikymo sąlygas, kamerose buvo išmontuoti nenaudojami gultai. Pažymėtina, kad kameroje esantys baldai neišskaičiuojami iš vienam asmeniui tenkančio minimalus ploto.
2.6. Kameros vėdinamos per langus, tai nustato HN 134:2015, kamerų langai ir jų rėmai tvarkingi, lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui. Tinkamai vėdinant, gyvenamosiose kamerose išvengiama ir pelėsio, ir staigių temperatūros pokyčių, ir nemalonaus kvapo. Vadovaujantis TI taisyklių ir PĮĮET reikalavimais įrengtos langų apsauginės grotos, gyvenamosiose kamerose lango angoje grotos įrengtos, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, lango rėmai tvarkingi, lengvai atidaromi.
Lukiškių TI-K įrengta centrinė šildymo sistema, šildymo sezono metu visose kamerose palaikoma optimali temperatūra, atitinkanti HN 134:2015 reikalavimus.
2.7. Kamerose įrengti skubaus iškvietimo mygtukai, taip pat įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė šviesa yra ne mažesnė kaip 200 lx, kaip nustatyta HN 134:2015 14 punkte.
2.8. Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti, vadovaujantis TI taisyklėmis ir PĮĮET, juose įrengti stogeliai kalinamiesiems pasislėpti nuo atmosferinių kritulių, yra lietaus vandens nutekėjimo angos.
2.9. Pareiškėjas skunde remiasi negaliojančia HN 76:2010 (negalioja nuo 2015 m. lapkričio 1 d.).
II
1. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui D. D. atlyginimo. Pasak pareiškėjo, žala kilo dėl netinkamų gyvenimo sąlygų Lukiškių TI-K.
2. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nurodyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
3. Pažymėtina, kad vienas iš pareiškėjo nusiskundimų – ploto trūkumas Lukiškių TI-K kamerose. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gegužės 29 d. (plotą ir kartu su pareiškėju laikytų asmenų skaičių) (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktą) pareiškėjui kamerose tekdavo daugiau nei 3,6 m² ploto.
Atkreiptinas dėmesys, jog nacionaliniai teisės aktai nenustato, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, iš bendro patalpų ploto turi būti atimtas sanitarinio mazgo patalpos užimamas plotas. Pažymėtina, kad EŽTT yra išaiškinęs, jog turėtų būti laikomasi aiškinimo, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio galimą pažeidimą. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas išaiškino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13). Taigi ploto norma, tenkanti vienam asmeniui, skaičiuojama atėmus sanitarinio mazgo plotą tik vertinant, ar nebuvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ir atėmus sanitarinio mazgo plotą (0,56 m²) iš EŽTT aiškinimo kilęs 3 m² minimalaus ploto reikalavimas pažeistas nebuvo.
4. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad neturtinė žala jam kilo ir dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo. Pagal EŽTT praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, kad ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gegužės 29 d.) pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais objektyviai galėjo būti pažeista nuo 2017 m. rugsėjo 2 d. iki spalio 24 d. kameroje Nr. 126 (2 asmenys kameroje), nuo 2017 m. spalio 26 iki lapkričio 6 d. kameroje Nr. 324 (2 asmenys kameroje), nuo 2017 m. lapkričio 7 d. iki 9 d. kameroje Nr. 131 (2 asmenys kameroje), nuo 2017 m. lapkričio 11 d. iki 16 d., nuo lapkričio 21 d. iki gruodžio 13 d., nuo gruodžio 21 d. iki gruodžio 28 d., nuo gruodžio 30 d. iki 2018 m. sausio 23 d. kameroje Nr. 279 (2 asmenys kameroje), nuo 2018 m. sausio 25 d. iki vasario 20 d. kameroje Nr. 324 (2 asmenys kameroje), nuo 2018 m. vasario 21 d. iki vasario 25 d. kameroje Nr. 191 (2 asmenys kameroje), 2018 m. vasario 26 d., 28 d., nuo 2018 m. kovo 2 d. iki 2018 m. kovo 5 d. kameroje Nr. 288 (2 asmenys kameroje), nuo 2018 m. kovo 6 d. iki kovo 11 d., nuo kovo 13 d. iki balandžio 11 d., nuo balandžio 13 d. iki balandžio 26 d., nuo balandžio 28 d. iki gegužės 7 d. kameroje Nr. 340 (2 asmenys kameroje), nuo 2018 m. gegužės 9 d. iki gegužės 23 d., nuo gegužės 25 d. iki gegužės 29 d. kameroje Nr. 314 (2 asmenys kameroje) (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktą).
Lukiškių TI-K nepaneigė pareiškėjo teiginių, kad Lukiškių TI-K kamerose sanitariniai mazgai nėra visiškai atitverti nuo gyvenamosios patalpos, todėl teismo vertinimu, pareiškėjo teisės į privatumą neužtikrinimas blogino jo kalinimo sąlygas 248 paras.
5. Pareiškėjas nurodo, kad kai kuriose kamerose nebuvo iškvietimo mygtuko, tekdavo belsti į duris. Teismas, įvertinęs pareiškėjo laikymo trukmę kamerose, jo abstrakčius, neparemtus objektyviais duomenimis šio pobūdžio teiginius, daro išvadą, jog šiuo aspektu pareiškėjo reikalavimai negali būti tenkinami.
6. Pareiškėjas nurodo, jog Lukiškių TI-K kamerose ventiliacija neveikia, jos iš viso nėra, vėdinimas vyksta tik per langą, kameroje yra drėgna ir tamsu, švaraus oro kiekis neatitinka norminės oro švaros, taigi, ribojamas minimalus švaraus oro kiekis. Langą uždengia keturių eilių grotos, todėl stipriai ribojami tiek vėjo, oro judėjimo greitis. Čiužiniai pūva, užsiveisia parazitai, metalinės lovos rūdija nuo drėgmės. Kamerose, kurios yra pusrūsyje, vidutinė drėgmė viršija 70 proc. Vėdinimas prastas, nes pastatas senas ir sienų storis – daugiau kaip 1 m.
Teismas atkreipia dėmesį, jog iš į bylą pateiktos sutarties dėl patalpų priežiūros, kenkėjų ir buitinių parazitų naikinimo darbų (b. l. 27-34) galima spręsti, jog Lukiškių TI-K rūpinasi patalpų švara ir saugia aplinka. Pagal TI taisyklių 14.1 papunktį lango angoje įstatomos metalinės grotos. Kadangi Lukiškių TI-K nustatyta pareiga įrengti patalpas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, tai ant langų grotos įrengtos pagal teisės aktų reikalavimus. Kameros vėdinamos per langus, tai nustato HN 134:2015, kamerų langai ir jų rėmai tvarkingi, lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui. Tinkamai vėdinant, gyvenamosiose kamerose išvengiama ir pelėsio, ir staigių temperatūros pokyčių, ir nemalonaus kvapo. Lukiškių TI-K įrengta centrinė šildymo sistema, šildymo sezono metu visose kamerose palaikoma optimali temperatūra, atitinkanti HN 134:2015 reikalavimus. Kamerose įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė šviesa yra ne mažesnė kaip 200 lx, kaip nustatyta HN 134:2015 14 punkte (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 2.6, 2.7 punktus). Teismo vertinimu, skunde pareiškėjo nurodyti neatitikimai, susiję su bendra kamerų būkle ir tvarka, yra itin abstraktūs ir nekonkretizuoti. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo reikalavimai dėl higienos neatitinkančių laikymo sąlygų atmestini.
7. Pareiškėjas skundėsi taip pat tuo, jog jam nebuvo užtikrintas užimtumas.
Lukiškių TI-K užtikrina, kad pareiškėjui yra sudarytos visos galimybės lankytis fizinės reabilitacijos ir poilsio kambariuose bei dalyvauti kitose socialinės reabilitacijos priemonėse. Pažymėjo, kad pareiškėjas būdamas Lukiškių TI-K, pagal prašymus bei vadovaujantis Suimtųjų ir nuteistųjų, laikomų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, išvedimo į mankštos kambarį tvarka, turėjo galimybę eilės tvarka lankytis mankštos kambaryje (po mankštos suimtieji ir nuteistieji visada vedami į dušą), žiūrėti per televiziją transliuojamas programas ir filmus, gauti tiek nuosavą, tiek ir įstaigos administracijos išduodamą grožinę, teisinę literatūrą bei periodinę spaudą, lankytis Lukiškių TI-K bibliotekoje, kur galėjo pasinaudoti riboto interneto prieiga bei dalyvauti Lukiškių TI-K vykstančiuose renginiuose (suimtiesiems taikomos pozityvaus užimtumo priemonės). Socialinis darbas ir užimtumas vykdomas atsižvelgiant į Lukiškių TI-K direktoriaus patvirtintą Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkę. Lukiškių TI-K periodiškai lankosi įvairių konfesijų dvasininkai, todėl suimtieji (nuteistieji) turi galimybę tenkinti dvasintus poreikius. Taip pat pažymi, kad 2013 m. gegužės 28 d. Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu Nr. L88 buvo patvirtintas Suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi riboto interneto prieiga Lukiškių TI-K tvarkos aprašas, kuriame numatyti siekiai pagerinti suimtųjų ir nuteistųjų galimybes susipažinti su galiojančiais teisės aktais, valstybės institucijų kompetencija ir darbu, praplėsti akiratį, bei sudaryti galimybes efektyviai ginti savo teises ir sąmoningai vykdyti pareigas, ugdyti pilietiškumą bei teisinę sąmonę, mažinti neigiamą izoliaciją. Suimtiesiems ir nuteistiesiems yra sudaryta galimybė naudotis riboto interneto prieiga (toliau – RIP). Lukiškių TI-K bibliotekoje, atsižvelgiant į jos plotą, yra sukurta viena kompiuterizuota darbo vieta su RIP, kuria gali naudotis visi suimtieji ir nuleistieji, išskyrus asmenis patalpintus į drausmės izoliatorių (karcerį). Dėl leidimo naudotis RIP, asmenys, laikomi Lukiškių TI-K, raštu turi kreiptis į Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistą. Lukiškių TI-K nuolatos vyksta pozityvus užimtumas, suimtiesiems tik reikia išreikšti norą jame dalyvauti. Teismas neturi pagrindo abejoti Lukiškių TI-K paaiškinimu, todėl daro išvadą, kad Lukiškių TI-K veiksmai užtikrinant kalinamųjų užimtumą yra teisėti.
Pareiškėjas nenurodė, kokia užimtumo veikla jam nebuvo sudarytos galimybės užsiimti, nenurodė, kada ir dėl kokios veiklos kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją ir jam buvo atsakyta tai suteikti, todėl negalima daryti išvados, kad pareiškėjui Lukiškių TI-K nebuvo sudaryta galimybė užsiimti skirtingomis (ar viena iš galimų) užimtumo veiklomis.
8. Pareiškėjo nuomone, Lukiškių TI-K reguliariai ir sąmoningai kankino pareiškėją, nes sistemingai pažeidinėjo Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymą: bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimosi patalpose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, tabako dūmai buvo pasklidę po visas kameras, nes virš durų įrengta ventiliacijos anga ir jeigu rūkoma, dūmai sklinda po visą koridorių ir po kameras, tabako dūmų nėra galimybės išvengti, nes nėra atskirų patalpų rūkymui, tabako dūmai pareiškėjui sukėlė diskomfortą.
Teismas pabrėžia, kad jokių duomenų, kad Lukiškių TI-K neužtikrino Tabako kontrolės įstatymo nuostatų byloje nėra. Todėl šiuo aspektu pareiškėjo skundas negali būti laikomas pagrįstas.
9. Pareiškėjo nusiskundimai dėl pasivaikščiojimų netinkamo suteikimo nėra niekuo pagrįsti, todėl atmetami kaip nepagrįsti.
10. Pagal CK 6.250 straipsnį nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, yra teismo diskrecija. Teismo pareiga nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką.
11. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, kadangi vien pažeidimo pripažinimo šiuo atveju nepakanka pažeistai teisei apginti. Tačiau, nors pripažintina, kad privatumo sanitariniame mazge trūkumas tam tikrais laikotarpiais sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 str. taikymo bei į anksčiau konstatuotą pareiškėjo teisių pažeidimą, pažeidimo mastą bei intensyvumą, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 750 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisingas.
12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo D. D. skundas tenkintinas iš dalies ir pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteistina 750 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. D. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti už jo netinkamą laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gegužės 29 d.
Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.