Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas D. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K, atsakovo atstovas), 2 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerų plotas yra nuo 6,43 kv. m iki 8,1 kv. m, jose nuolat buvo apgyvendinta po 2 asmenis, tačiau kameros neatitinka orių gyvenimo sąlygų, jos per mažos, kad galima būtų laisvai jose judėti, taigi buvo pažeista pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma, be to, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką (byla Muršić prieš Kroatiją) sanitarinių mazgų užimamas plotas turi būti išskaičiuotas iš gyvenamojo ploto. Vertinant gyvenamojo ploto dydį, taikytinos EŽTT praktikoje nustatytos gyvenamojo ploto normos (4 kv. m, išskaičiavus visus kameros baldus). Šiuo atveju kameroje buvo 2 kėdės, lovos ir kiti baldai, sanitarinis mazgas, praustuvė, daiktų spintelė užėmė didžiąją dalį kameros ploto, o suimtieji gyveno nuolatinėje izoliacijoje, šios sąlygos trukdė ramiai pailsėti, išsimiegoti. Pareiškėjas, būdamas sveikas žmogus, buvo priverstas nuolat gulėti arba sėdėti. Gultai buvo įrengti taip, kad tarp miegojimo vietų nebuvo net minimalaus atstumo. Be to, dėl didelio suimtųjų kiekio, neužtekdavo vietos prie stalo ir tekdavo valgyti atšalusį maistą. Lukiškių TI-K nebuvo pakankamai užtikrinamas suimtųjų (nuteistųjų) socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, neužtikrinamas pakankamas skaičius kultūros, sporto, kūrybos, saviraiškos, mokslo ir kt. renginių, siekiant į nustatytas veiklas įtraukti suimtuosius. Nebuvo užtikrinama judėjimo laisvė lokalinio sektoriaus teritorijoje (asmenys kali uždaro tipo rakinamose kamerose), pareiškėjas negalėjo tinkamai sportuoti lauke ir pakankamai sportuoti patalpose, negalėjo lankyti įvairių renginių, dirbti ir pan., nors santykinai mažą kamerų plotą, kitas netinkamas gyvenimo sąlygas, galėjo kompensuoti suteikta judėjimo laisvė. Nebuvo užtikrinta galimybė nuošaliai pasinaudoti tualetu, nepažeidžiant orumo turėti ventiliaciją, gauti natūralios šviesos ir oro, pakankamai šilumos.

3. Pareiškėjas teigė, kad Lukiškių TI-K I ir III korpuso kamerose kaliniams neužtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, iškviesti budintį pareigūną; nors II korpuso kamerose kaliniams minėta galimybė yra užtikrinta, tačiau minėti mygtukai realiai neveikia, nes yra sugedę. Kiekvieną kartą, kai reikia iškviesti budintį pareigūną, tenka daužyti į durys ir tikėtis, kad pareigūnas išgirs ir prieis. Po išsimaudymo duše tekdavo ilgai laukti, daužyti 5–10 min. į duris, triukšmauti, kol suimtieji buvo išvedami į gyvenamąsias kameras. Pareiškėjas Lukiškių TI-K turėjo teisę tik į 1 val. pasivaikščiojimą kiemelyje, nors tokios trukmės pasivaikščiojimo praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (toliau – ir CPT) išaiškinimui: kalinamasis turi teisę ne mažiau kaip 8 val. per dieną praleisti lauke, be to, tai, kad kalinamajam sudaryta galimybė mankštintis lauke tik 1 val. per dieną, remiantis EŽTT praktika, yra EŽTK 3 straipsnio pažeidimas. Jeigu būdavo prastas oras, pareigūnai atsisakydavo vesti kalinamuosius į pasivaikščiojimo kiemelius. Kitose pasivaikščiojimui skirtose patalpose suimtieji rūkydavo, todėl pareiškėjas buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais, o tai trukdė mankštintis gryname ore. Lukiškių TI-K kamerose ventiliacija neveikia, jos iš viso nėra, vėdinimas vyksta tik per langą, kameroje yra drėgna ir tamsu, švaraus oro kiekis neatitinka norminės oro švaros, taigi, ribojamas minimalus švaraus oro kiekis. Langą uždengia keturių eilių grotos, todėl stipriai ribojami tiek vėjo, oro judėjimo greitis. Čiužiniai pūva, užsiveisia parazitai, metalinės lovos rūdija nuo drėgmės. Kamerose, kurios yra pusrūsyje, vidutinė drėgmė viršija 70 proc. Vėdinimas prastas, nes pastatas senas ir sienų storis – daugiau kaip 1 m. Bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimosi patalpose nerūkantieji priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, tabako dūmai buvo pasklidę po visas kameras, nes virš durų įrengta ventiliacijos anga ir jeigu rūkoma, dūmai sklinda po visą koridorių ir po kameras.

4. Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Visose kamerose unitazas yra gyvenamojoje patalpoje, kuris nuo likusio kameros ploto, t. y. ir nuo kalinamųjų, yra atskirtas ne aukštesne negu 1,35 m sienele, nėra jokios kabinos. Ne kartą pareiškėjui naudojantis tualetu pareigūnai (taip pat ir moterys) atidarydavo duris neįspėję, neįsitikinę, ar kas nors naudojasi sanitariniu mazgu. Kamerose nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės), nebuvo atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos, todėl kameroje dėl nemalonių kvapų tekdavo patirti stresą dėl kitų kameroje buvusių asmenų. Pareiškėjas patyrė kankinimą, orumo pažeminimą, nurodytos kalinimo sąlygos Lukiškių TI-K sukėlė jam ne tik fizinius skausmus, bet ir papildomus psichologinius išgyvenimus, labai jį sukrėtė, turėdamas ribotas galimybes judėti jis buvo priverstas 23 val. per parą kentėti kameroje, dėl kamerų perpildymo kildavo socialinė įtampa, o privatumo nebuvimas sukėlė kančią, kurios intensyvumas akivaizdžiai viršijo kalinimui būdingą kančią ir sunkumus, taip pat baimę ir nevisavertiškumo jausmą, tai jį žemino ir menkino, jam buvo sunku gyventi tokioje aplinkoje, dėl to tapo konfliktiškas, šiurkštus, užsidaręs, nukentėjo jo orumas, reputacija, buvo dideli dvasiniai sukrėtimai, dėl kurių patyrė emocinius, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą, taigi valstybė tiek pagal nacionalinę teisę, tiek pagal tarptautinę teisę neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) reikalavimus atitinkančių sąlygų.

17. Pareiškėjas D. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

18. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino jo patirtus neigiamus išgyvenimus ir neatsižvelgė, jog jam nebuvo suteikta gyvenamojo ploto pagal nustatytus teisės aktų reikalavimus ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką. Dėl šių priežasčių teismas neįvertino tinkamai, kad buvo pažeistas gyvenamojo ploto standartas, nes sanitariniai mazgai užima: tualetas – 0,56 kv. m, prausimosi kriauklė – 0,2 kv. m, taigi 0,58 kv. m plotas neturi būti įskaičiuojamas į gyvenamąjį plotą. Be to, teismas turėjo vertinti ir kitus perteklinius baldus (miegamieji gultai buvo 4 vnt.). Taigi buvo pažeistas minimalus gyvenamasis plotas visą kalinimo laikotarpį, todėl priteista piniginė suma yra pernelyg maža, nes pažeidimai netinkamai nustatyti. Vien tik papildomi miegamieji gultai užima 1,33 kv. m gyvenamojo ploto.

19. Pareiškėjas pažymi, kad į bylą yra pateikti netinkami duomenys apie asmenų buvimą kameroje, t. y. kameroje Nr. 324 buvo 1 asmuo, o kita dieną jau 2 asmenys, nes pareiškėją įkėlus į šią kamerą, joje jau buvo 1 asmuo, taigi nors su pareiškėju iš viso buvo du asmenys, tačiau kameroje asmenų skaičius fiksuojamas rytinio patikrinimo metu. Pabrėžia, kad teismas taip pat nesilaikė teismų praktikos. Pažymi, kad atsakovo atstovas savo atsiliepime taip pat nurodė, jog sanitarinio mazgo plotas neturi būti įskaičiuotas.

20. Pareiškėjas teigia, kad EŽTT paprastai atsižvelgia į baldų užimamą plotą, vertindamas, jog iš tiesų kaliniams tenkantis plotas buvo neįtikėtinai mažas, todėl nuteistieji beveik neturėjo laisvos vietos, kurioje jie galėtų judėti (žr., pvz., EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje Pitalev prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 34393/03; EŽTT 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje Lutokhin prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 12008/03; EŽTT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 18364/06). Aplinkybės, glaudžiai susijusios su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu, paprastai vertinamos kaip minėto pažeidimo dalis. Kai kuriose kamerose tenkantis plotas buvo nežymiai pažeidžiamas tiek, kad savaime sukeltų problemų dėl nežmoniško arba žeminančio elgesio draudimo nepaisymo. Tačiau teismas šiuo aspektu turi įvertinti kitus kalinimo fizinių sąlygų aspektus, reikšmingus sveikos gyvenamosios aplinkos tinkamam užtikrinimui (LVAT administracinė byla Nr. A442-1864/2013). Be to, EŽTT laikosi pozicijos, kad tokiose bylose, kai nėra žymiai viršijama kameros perpildymo norma, jog tai būtų galima pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu, būtina atsižvelgti į kitas (fizines) kalinimo (suėmimo) vietų sąlygas tokias kaip galimybė nuošaliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliaciją, gauti natūralios šviesos ir oro, šilumos pakankamumas bei bendrų sanitarinių reikalavimų atitikimas.

21. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

22. Lukiškių TI-K nurodo, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras buvo laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų galiojusios redakcijos iki 2015 m. rugsėjo 1 d. Taip pat skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje numatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Standartai, kad kamerose turėtų būti atskira patalpa su sanitariniais įrenginiais, nėra numatyti nei ankščiau nustatytoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010, nei dabar veikiančioje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015. Teigia, kad pagal teisinį reguliavimą, nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Lukiškių TI-K tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka HN 76:2010 reikalavimus. Lukiškių TI-K neturi akredituotos įmonės atliktų matavimų, kuriose būtų paskaičiuotas sanitarinio mazgo plotas. Plotą gali nurodyti apytiksliai padauginus minėtos sienelės ilgį iš atstumo nuo minėtos pertvaros iki kameros sienos. Gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Patalpos matmenys yra apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m). Patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m). Pažymi, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir TIĮET) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir PĮĮET) nereglamentuoja sanitarinio mazgo vietos ir ploto, sanitarinio mazgo pertvaros pločio ir ilgio bei praustuvės įrengimo aukštį sanitariniame mazge. Taip pat pažymi, kad HN 134:2015 higienos normos taikomos projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Šalies argumentai

29. Pareiškėjas papildomai nurodo, kad nesutinka su Lukiškių TI-K pozicija, jog vien tik pažeistų teisių pripažinimas yra pakankamas faktas pažeistų teisių kompensacijai. Sutinka, kad Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga kurioje laikomi suimtieji, nuteistieji, tačiau teigia, jog ši įstaiga nebegali būti eksploatuojama šiais laikais. Paaiškina, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose buvo iki 4 miegamųjų gultų, tualetas nebuvo atitvertas nuo likusios patalpos ir pasivaikščiojimui suteikiama 1 val. lauke, taigi nuolat buvo laikomas izoliuotas kameroje. Budintys darbuotojai matydavo pareiškėją tualete, jis gyveno esant nemaloniems kvapams, sklindantiems iš unitazo. Gyvenamąjį plotą mažino pertekliniai miegamieji gultai, todėl atsakovo atstovas pažeidė pareiškėjo teises visą kalinimo laikotarpį. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai išsamiai įvertino jam tenkantį gyvenamąjį plotą, kadangi nebuvo išskaičiuotas užimamas sanitarinių mazgų plotas iš gyvenamojo ploto. Gyvenamasis plotas neatitiko reikalavimų ir kitose kamerose, nes buvo įrengti pertekliniai baldai, t. y. miegamieji gultai (4 vnt.), kurie mažino judėjimo galimybes kamerose. Nebuvo laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

30. Pareiškėjas teigia, kad kai kuriose kamerose tenkantis plotas buvo nežymiai pažeidžiamas tiek, kad savaime sukeltų problemų dėl nežmoniško arba žeminančio elgesio draudimo nepaisymo. Tačiau teismas šiuo aspektu turi įvertinti kitus kalinimo fizinių sąlygų aspektus, reikšmingus sveikos gyvenamosios aplinkos tinkamam užtikrinimui. Būtina atsižvelgti į kitas sąlygas, t. y. tokias kaip galimybė nuošaliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliaciją, gauti natūralios šviesos ir oro, šilumos pakankamumą bei bendrų sanitarinių reikalavimų atitikimą. Gyvenamose patalpose turi būti sudarytos sąlygos turėti 4 kv. m atskaičius baldų užimamą plotą. Pažymi, kad Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą ragina valdžios institucijas padidinti vienam nuteistajam skiriamo ploto standartą bent jau iki 4 kv. m daugiavietėse kamerose (neskaičiuojant tualeto užimamo ploto) ir iki 6 kv. m vienvietėje kameroje. Naujai rekonstruotose ir statomose laisvės atėmimo įstaigose suimtųjų/nuteistųjų gyvenamosios patalpos turėtų būti įrengiamos taip, kad vienam asmeniui, laikomam vienvietėje kameroje tektų ne mažiau, kaip 7 kv. m gyvenamojo ploto, o vienam asmeniui, laikomam daugiavietėje kameroje – ne mažiau, kaip 6 kv. m gyvenamojo ploto. Teigia, kad buvo nesilaikoma Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą rekomendacijų, nes gyvenamasis plotas pareiškėjui nebuvo suteiktas pagal nurodytas rekomendacijas. Be to, nebuvo laikomasi Lietuvos teisės aktų. Taigi teismas neišsamiai išnagrinėjo aplinkybes dėl gyvenamojo ploto ir priteisė per mažą piniginę kompensaciją, nenustatęs visų aktualių pažeidimų aplinkybių.