Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Danutė ValošinaitėBaudž. byla Nr. 1A-125-174/2013Teisminio proceso Nr. 1-30-2-00130-2009-1Procesinio sprendimo kategorijos:2.4.; 1.2.14.6.; 1.2.18.10.; 1.2.18.8.; 2.1.7.4., 2.4.6.3.1.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nuOSPRENDis

2013 m. lapkričio 25 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 222 straipsnio 1 dalį, 2200 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

pagal BK) 222 straipsnio 1 dalį – 40 MGL (3 900 Lt) bauda;

pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – 30 MGL (2 600 Lt ) bauda;

pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (dėl patikėto ir jo žinioje buvusio turto – 14 000 Lt – pasisavinimo iš G. G.) – 30 MGL (2 600 Lt) bauda;

pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (dėl patikėto ir jo žinioje buvusio turto – 20 000 Lt – pasisavinimo iš G. G.) – 30 MGL (2 600 Lt) bauda;

pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (dėl patikėto ir jo žinioje buvusio turto – 15 000 Lt – pasisavinimo iš G. G.) – 30 MGL (2 600 Lt) bauda;

pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (dėl patikėto ir jo žinioje buvusio turto – 15 000 Lt – pasisavinimo iš G. G.) – 30 MGL (2 6000 Lt) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 50 MGL (6 500 Lt) bauda.

Nuosprendžiu patenkintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorės UAB „Verslo administravimo kompanija“ pareikštas civilinis ieškinys ir iš A. S. priteista UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorei 64 000 Lt.

Nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta A. B. grąžinti 2007-08-20 pakvitavimo originalą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuteistas už tai, kad jis pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą turtą, t. y. jis pagal 2006-08-01 darbo sutartį Nr. l, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir, užimamų pareigų pagrindu materialiai atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, pagal 2000-07-13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 (2003-12-11 Nr. IX-1889 redakcija) 37 str. 10 d., būdamas atsakingu už bendrovės veiklos organizavimą ir tikslų įgyvendinimą, 2007-04-06 Klaipėdos m., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku iš pilietės G. G. pagal statybos rangos sutartis 2006-11-16 Nr. 2006/11/23/R-l, 2006-12-01 Nr. 2006/12-01/R-l, 2007-01-15 Nr. 2007/01/15/R-1, sudarytas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir fizinio asmens G. G., paėmė 14 000 Lt avansinį mokėjimą už statybos darbus, laisvos formos dokumente nurodydamas, kad 14 000 Lt gavo, tačiau veikdamas tyčia, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Taisyklių 3 punkto nuostatą, kad „pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį“, Taisyklių 16 punkto nuostatą, kad „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, nepagrindė apskaitos dokumentais – kasos pajamų orderiu 14 000 Lt avansinio mokėjimo gavimo pagal laisvos formos pakvitavimą, 14 000 Lt laikotarpiu nuo 2007-04-06 iki 2009-01-16 neįnešė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, bei nepagrindė apskaitos dokumentais gautų 14 000 Lt panaudojimo pagal statybos rangos sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir fizinio asmens G. G., tokiu būdu pasisavino jam patikėtą svetimą turtą – 14 000 Lt.

Be to, A. S. pagal 2006-08-01 darbo sutartį Nr. l, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini),“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir, užimamų pareigų pagrindu materialiai atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, pagal 2000-07-13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-I835 (2003-12-11 Nr. DC-1889 redakcija) 37 str. 10 d., būdamas atsakingu už bendrovės veiklos organizavimą ir tikslų įgyvendinimą, 2007-04-23, Klaipėdos m., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku iš pilietės G. G. pagal statybos rangos sutartis 2006-11-16 Nr. 2006/11/23/R-l, 2006-12-01 Nr. 2006/12-01/R-l, 2007-01-15 Nr. 2007/01/15/R-1, sudarytas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir fizinio asmens G. G., paėmė 20 000 Lt avansinį mokėjimą už statybos darbus, laisvos formos dokumente nurodydamas, kad 20 000 Lt gavo, tačiau veikdamas tyčia, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Taisyklių 3 punkto nuostatą, kad „pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį“, Taisyklių 16 punkto nuostatą, kad „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, nepagrindė apskaitos dokumentais – kasos pajamų orderiu 20 000 Lt avansinio mokėjimo gavimo pagal laisvos formos pakvitavimą, 20 000 Lt laikotarpiu nuo 2007-04-23 iki 2009-01-16 neįnešė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, bei nepagrindė apskaitos dokumentais gautų 20 000 Lt panaudojimo pagal statybos rangos sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir fizinio asmens G. G., tokiu būdu pasisavino jam patikėtą svetimą turtą – 20 000 Lt.

Be to, A. S. pagal 2006-08-01 darbo sutartį Nr. l, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir, užimamų pareigų pagrindu materialiai atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, pagal 2000-07-13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 (2003-12-11 Nr. IX-1889 redakcija) 37 str. 10 d., būdamas atsakingu už bendrovės veiklos organizavimą ir tikslų įgyvendinimą, 2007-06-28, Klaipėdos m., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku iš pilietės G. G. pagal statybos rangos sutartis 2006-11-16 Nr. 2006/11/23/R-l, 2006-12-01 Nr. 2006/12-01/R-l, 2007-01-15 Nr. 2007/01/l 5/R-1, sudarytas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir fizinio asmens G. G., paėmė 15 000 Lt avansinį mokėjimą už statybos darbus, laisvos formos dokumente nurodydamas, kad 15 000 Lt gavo, tačiau veikdamas tyčia, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Taisyklių 3 punkto nuostatą, kad „pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį“, Taisyklių 16 punkto nuostatą, kad „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, nepagrindė apskaitos dokumentais – kasos pajamų orderiu 15 000 Lt avansinio mokėjimo gavimo pagal laisvos formos pakvitavimą, 15 000 Lt laikotarpiu nuo 2007-06-28 iki 2009-01-16 neįnešė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, bei nepagrindė apskaitos dokumentais gautų 15 000 Lt panaudojimo pagal statybos rangos sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir fizinio asmens G. G., tokiu būdu pasisavino jam patikėtą svetimą turtą – 15 000 Lt.

Be to, A. S. pagal 2006-08-01 darbo sutartį Nr. l, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir užimamų pareigų pagrindu materialiai atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, pagal 2000-07-13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 (2003-12-11 Nr. IX-1889 redakcija) 37 str. 10 d., būdamas atsakingu už bendrovės veiklos organizavimą ir tikslų įgyvendinimą, 2007-07-20, Klaipėdos m., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku iš pilietės G. G. pagal statybos rangos sutartis 2006-11-16 Nr. 2006/11/23/R-l, 2006-12-01 Nr. 2006/12-01/R-1, 2007-01-15 Nr. 2007/01/15/R-l, sudarytas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir fizinio asmens G. G., paėmė 15 000 Lt avansinį mokėjimą už statybos darbus, laisvos formos dokumente nurodydamas, kad 15 000 Lt gavo, tačiau veikdamas tyčia, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Taisyklių 3 punkto nuostatą, kad „pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį“, Taisyklių 16 punkto nuostatą, kad „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, nepagrindė apskaitos dokumentais – kasos pajamų orderiu 15 000 Lt avansinio mokėjimo gavimo pagal laisvos formos pakvitavimą, 15 000 Lt laikotarpiu nuo 2007-07-20 iki 2009-01-16 neįnešė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, bei nepagrindė apskaitos dokumentais gautų 15 000 Lt panaudojimo pagal statybos rangos sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir fizinio asmens G. G., tokiu būdu pasisavino jam patikėtą svetimą turtą – 15 000 Lt.

Be to, A. S. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, t. y. jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio l d., būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą, pažeisdamas to paties įstatymo 6 straipsnio 2 d., kuri numato, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. l d., kuri numato, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 16 str. l d., kuri numato, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registre“, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo patvirtintų Taisyklių 3 punkto nuostatą, kad „pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį“, Taisyklių 16 punkto nuostatą, kad „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2007-12-31, Klaipėdos mieste, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, tyčia, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę R. P., nesuvokusią jo nusikalstamos veikos pobūdžio, laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2007-12-31, nepateikė pastarajai duomenų apie visas įvykusias ūkines operacijas, kuri šių duomenų neužregistravo buhalterinėje apskaitoje, o būtent:

2007-08-20 neįtraukė į apskaitą, nepagrindė apskaitos dokumentais (kasos pajamų orderiais) pinigų priėmimo, t. y. avansinio mokėjimo už statybos darbus pagal statybos rangos sutartį 2007-07-16 Nr. 20070716/P-01 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 70 000 Lt;

laikotarpiu nuo 2007-04-06 iki 2007-07-20 keturiais atvejais nepagrindė apskaitos dokumentais (kasos pajamų orderiais), neįtraukė į apskaitą, neužregistravo apskaitos registruose (kasos knygoje), pinigų priėmimų iš fizinio asmens G. G., t. y. avansinių mokėjimų už statybos darbus pagal statybos rangos sutartis 2006-11-16 Nr. 2006/11/23/R-l, 2006-12-01 Nr. 2006/12-0l/R-1, 2007-01-15 Nr. 2007/01/15/R-l, iš viso 64 000 Lt: 2007-04-06 – 14 000 Lt; 2007-04-23 – 20 000 Lt; 2007-06-28 – 15 000 Lt; 2007-07-20 – 15 000Lt;

Tęsdamas nusikalstamus veiksmus A. S., 2008 m. sausio mėn., po 12 mėnesių nuo statybos rangos sutarčių 2006-10-20 Nr. 3, 2006-11-16 Nr. 2006/11/23/R-l, 2006-12-01 Nr. 2006/12/01/R-l, 2007-01-15 Nr. 2007/01/15/R-l su fiziniu asmeniu G. G. sudarymo, ir 2008 m. liepos mėnesį, po 12 mėnesių nuo statybos rangos sutarties 2007-07-16 Nr. 20070716/P-01 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarymo, 5 atvejais nepagrindė PVM sąskaitomis–faktūromis avansų už statybos darbų paslaugų pardavimą gavimo, iš viso 108 179 Lt su PVM, neapskaičiavo PVM iš viso 16 501,87 Lt, tai yra:

nepagrindė PVM sąskaita–faktūra iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-08-20 gauto avanso dalies 44 179 Lt su PVM, PVM suma 6 739,17 Lt;

nepagrindė PVM sąskaitomis–faktūromis iš fizinio asmens G. G. gautų avansų už statybos darbų paslaugų pardavimą: 2007-04-06 – 14 000 Lt su PVM, iš jų PVM suma 2 135,59 Lt; 2007-04-23 – 20 000 Lt su PVM, iš jų PVM suma 3 050,85Lt; 2007-06-28 – 15 000 Lt su PVM, iš jų PVM suma 2 288,13 Lt; 2007-07-20 15 000 Lt su PVM, iš jų PVM suma 2 288,13 Lt.

Dėl padarytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2007-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, A. S., siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai:

jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini),“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio l d., būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., kuri numato, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. l d., kuri numato, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, taip pat pažeisdamas 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14 str. 4 d., kuri numato, kad „tais atvejais, kai už prekes arba paslaugas visiškai ar iš dalies atlyginama prieš prekių perdavimą ar paslaugų suteikimą, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda, kai gaunamas toks visiškas ar dalinis atlygis, jeigu pagal sandorio sąlygas šios prekės bus perduotos arba visos paslaugos suteiktos ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo sandorio sudarymo dienos“, 79 str. 4 d. (2004-01-15 įstatymo Nr. IX-1960 redakcija) „jeigu <...> prieš prekių tiekimą (paslaugų teikimą) gaunamas avansas, dėl kurio gavimo pagal šios Įstatymo 14 straipsnio nuostatas atsiranda prievolė apskaičiuoti PVM, toks avanso gavimas turi būti įformintas PVM sąskaita–faktūra“, tyčia, siekdamas išvengti sumokėti 16 501 Lt pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini),“ buhalterę R. P., nesuvokusią jo nusikalstamos veikos pobūdžio, laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2007-12-31 nepateikė pastarajai visų buhalterinės apskaitos dokumentų, pagrindžiančių įvykusias ūkines, finansines operacijas apie avansų gavimą už statybos paslaugų pardavimą fiziniam asmeniui G. G., UAB „(duomenys neskelbtini)“, bendrai 10 8179 Lt su PVM sumai, dėl to buhalterė R. P., būdama suklaidinta, į 2007 m. balandžio, birželio, liepos, rugpjūčio mėnesių pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie PVM apmokestinamąją vertę ir pardavimo PVM bei elektroniniu būdu laikotarpiu nuo 2007-05-25 iki 2007-09-25 jas pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui, o būtent:

2007-05-25 pateiktoje Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 2007 m. balandžio mėnesio Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje forma FR 0600 11 eilutėje „PVM apmokestinami tiekimai“ nurodė sumą 8 4746 Lt, 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ nurodė sumą 7 031 Lt, 2008 m. sausio mėnesį, praėjus 12 mėnesių nuo statybos rangos sutarčių su fiziniu asmeniu G. G. sudarymo, nepatiksimo 2007 m. balandžio mėnesio Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos, tai yra 11 eilutėje „PVM apmokestinami tiekimai“ nepadidino sumos 28 814 Lt, 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ nepadidino sumos 5 186 Lt;

2007-07-25 pateiktoje Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 2007 m. birželio mėnesio Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje forma FR 0600 11 eilutėje „PVM apmokestinami tiekimai“ nurodė sumą 166 779 Lt, 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ nurodė sumą 8 478 Lt, 2008 m. sausio mėnesį, praėjus 12 mėnesių nuo statybos rangos sutarčių su fiziniu asmeniu G. G. sudarymo, nepatikslino 2007 m. birželio mėnesio Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos, tai yra 11 eilutėje „PVM apmokestinami tiekimai“ nepadidino sumos 12 712 Lt, 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ nepadidino sumos 2 288 Lt;

2007-08-23 pateiktoje Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 2007 m. liepos mėnesio Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje forma FR 0600 11 eilutėje „PVM apmokestinami tiekimai“ nurodė sumą 169 492 Lt, 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ nurodė sumą 13 378 Lt, 2008 metų sausio mėnesį, praėjus 12 mėnesių nuo statybos rangos sutarčių su fiziniu asmeniu G. G. sudarymo, nepatikslino 2007 m. liepos mėnesio Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos, tai yra 11 eilutėje „PVM apmokestinami tiekimai“ nepadidino sumos 12 712 Lt, 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ nepadidino sumos 2 288 Lt;

2007-09-25 pateiktoje Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 2007 m. rugpjūčio mėnesio Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje forma FR 0600 11 eilutėje „PVM apmokestinami tiekimai“ nurodė sumą 139 831 Lt, 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ nurodė sumą 11 118 Lt, 2008 m. liepos mėnesį, praėjus 12 mėnesių nuo statybos rangos sutarties 2007-07-16 Nr. 20070716/P-01 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarymo, nepatikslino 2007 m. rugpjūčio mėnesio Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos, tai yra 11 eilutėje „PVM apmokestinami tiekimai“ nepadidino sumos 37 440 Lt, 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ nepadidino sumos 6 739 Lt.

Tokia savo veika A. S. pateiktose Klaipėdos AVMI 2007 m. balandžio–rugpjūčio mėnesių pridėtinės vertės mokesčių deklaracijose apie gautas pajamas, turtą ir jų panaudojimą, įrašė neteisingus duomenis.

Tokiu būdu Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė žinomai neteisingus duomenis apie AB „Pokomsta“ pajamas, turtą.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginti žmogaus ir piliečių teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Apelianto teigimu, teismas neišsamiai išnagrinėjo bylą ir priėmė neteisingą sprendimą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, tačiau, apelianto teigimu, apylinkės teismas šią normą ignoravo.

Dėl G. G. kaltinimo ir reikalavimo priteisti 64 000 Lt sumą: dėl šio fakto Klaipėdos apygardos teismas 2011-01-24 išnagrinėjo kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl kreditinio reikalavimo sumažinimo civilinėje byloje Nr. 2-581-622/2011 ir, vadovaudamasis teismų praktika (bylos Nr. 3K3-381/2009; Nr. 3K3-355/2008 ir kt.), teismas konstatavo, jog sutinka su pareiškėjo nurodytais teiginiais, kad pagal byloje pateiktus raštelius negalima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio tapatumo, t. y. kas, kam, kokiu pagrindu ir už ką sumokėjo, t. y nėra faktinių argumentų, leidžiančių atlikti išsamų pareikšto finansinio reikalavimo dėl 64 000 Lt sumos pagal pateiktus raštelius faktinio įvertinimo. Todėl, nuteistojo teigimu, darytina išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius neturėjo pagrindo pripažinti G. G. 64 000 Lt sumos finansinio reikalavimo. Teismas šią Klaipėdos apygardos teismo nutartį ignoravo, nors apygardos teismas aiškiai nurodė, kad jie nėra kreditoriai, todėl ši suma jam, kaip įmonės vadovui, negalėjo būti priteista ir pirmosios instancijos teismo. Pati G. G. teisme painiojosi duodama parodymus, t. y. teigė, jog davė pinigus jam, A. S., tuo tarpu vėliau jau aiškino, kad pati skolinosi pinigus iš jo, kad galėtų sumokėti darbininkams už atliktus darbus. Taigi akivaizdu, kad ne tarp įmonių, o tarp jų, kaip fizinių asmenų, buvo piniginiai santykiai, tačiau šių duomenų teismas teisingai neįvertino.

Dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sumokėto 70 000Lt avanso už darbus: iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvęs direktorius A. J. ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė: „Taip pat aš dar A. S. 2007-08-20 kavinėje „Liepžiedis“ Liepų gt., Klaipėdos m. tiksliau adreso nežinau, sumokėjau avansą 70 000 Lt. Tačiau šiai gautai pinigų sumai A. S. man kasos pajamų orderio neišrašė, o tik surašė savo ranka, kad gavo avansą už darbus 70 000 Lt. Kasos pajamų orderį jis man pažadėjo išrašyti vėliau, tačiau taip ir neišrašė.“ Šių liudytojo A. J. parodymų pirmosios instancijos teismui užteko nustatyti faktą apie pinigų sumokėjimą jo, A. S., vadovaujamai įmonei bei jų neįnešimo į kasą, nors teisme jis aiškiai nurodė, jog pinigai buvo mokami jam asmeniškai, kad juos perduotų tretiesiems asmenims, o ne įmonei. Be to, bylos nagrinėjimo teisme metu jis nurodė, jog įrodymas, kuriuo remiasi A. J., yra suklastotas, t. y. kad šį raštelį surašė ne jis, A. S., kad jis surašytas iš kelių kartų ir skirtingu šriftu, kad ši popieriaus skiautė yra iškirpta iš kažkur kitur su jo parašu ir prirašytas tekstas. Tačiau nei teismas, nei prokurorė šio fakto netyrė ir šį suklastotu rašteliu nepagrįstai rėmėsi kaip įrodymu. Liudytojas A. J. į teismo klausimus, kodėl davė tiek daug avanso, viršijančio sutartį, kodėl nepaėmė iš karto orderio ir kuo pagrindžia šitokius savo veiksmus, nurodė tik tai, kad: „kiek prašė tiek daviau.“ A. S. teigia, jog bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu jis aiškiai parodė, kad tai yra ne jo rašytas raštelis ir kad jame nurodyta suma yra ne jo, ir A. J. vėliau sutiko, kad būtent jis surašė raštelį, o jis, A. S., jį tik pasirašė, taigi akivaizdu, kad A. J. iš anksto žinojo sumą, kurią turėjo jam perduoti. Todėl jis, A. S., teismo dar kartą paprašė ištirti raštelį, tačiau nei teismas, nei prokurorė raštelio surašymo aplinkybių nesiaiškino. Tai, nuteistojo nuomone, aiškiai įrodo, jog pinigai buvo duoti ne jo įmonei, bet kitiems asmenims, t. y. jo įmonėje nedirbantiems darbininkams už jam suteiktas paslaugas.

BPK 6 straipsnyje numatyta, kad teisingumas baudžiamosiose bylose vykdomas, vadovaujantis principu, kad įstatymui ir teismui visi asmenys lygūs nepaisant kilmės, socialinės ir turtinės padėties, tautybės, rasės, lyties, išsilavinimo, kalbos, religinių ar politinių pažiūrų, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių. Nuteistojo A. S. teigimu, šiame baudžiamajame procese buvo kitaip ir jis nuolatos teismui turėjo įrodinėti savo nekaltumą, jo parodymai ir pateikti įrodymai buvo ignoruojami, nebuvo reaguojama į tai, kad byloje pateikti suklastoti įrodymai.

Teismas neįsigilino į bylos esmę, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, paviršutiniškai išnagrinėjo bylą, buvo šališkas, nes aiškiai palaikė tik prokuroro poziciją. A. S. teigimu, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-18 nuosprendyje išdėstytos aplinkybės neatitinka tikrovės, teismas šališkai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, jog jis, būdamas įmonės vadovu, pasisavino savo vadovaujamos įmonės pinigus, jų neįnešdamas į įmonės kasą, ir jo veiką nepagrįstai kvalifikavo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 2200 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį. Nuteistojo teigimu, jis neturėjo jokio tikslo (motyvo) slėpti pajamas, nesumokėti mokesčių, apgaulingai vesti įmonės buhalterinę apskaitą ir apgaudinėti bei klaidinti savo vadovaujamos įmonės buhalterę bei pasisavinti G. G. ar A. J. perduotus pinigus ir jų nepasisavino, o pinigų neįnešė į savo vadovaujamos įmonės kasą, nes jie buvo skirti perduoti kitiems asmenims, dirbantiems pagal patentus minėtų asmenų objektuose. Apelianto nuomone, prokuroras nepagrindė kaltinimo ir neįrodė jo kaltės pagal jam pateiktus kaltinimus, o teismas priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą.

Be to, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir konstatavęs, jog jis padarė jam inkriminuotus nusikaltimus bei skirdamas bausmę atitinkamai už atskiras nusikalstamas veikas, pažeidė galiojančius įstatymus, nes buvo suėję senaties terminai.

Nuteistasis A. S. ir jo gynėja advokatė A. Matiukienė prašo nuteistojo A. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl A. S. kaltės pagal BK 183 straipsnio 1 dalį

Nors nuteistasis A. S. neigia, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini),“ direktoriumi, pasisavino pinigines lėšas, iš viso 64 000 Lt, gautus per 4 kartus iš užsakovės G. G., atitinkamai 2007-04-06 –14 000 Lt, 2007-04-23 – 20 000 Lt, 2007-06-28 – 15 000 Lt ir 2007-07-20 – 15 000 Lt kaip avansinius mokėjimus už darbus pagal statybos rangos sutartis 2006-11-16 Nr. 2006/11/23/R-l, 2006-12-01 Nr. 2006/12-01/R-l, 2007-01-15 Nr. 2007/01/15/R-1, sudarytas tarp jo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus ir G. G., tačiau jo kaltė dėl svetimo jam patikėto ir jo žinioje buvusio turto – piniginių lėšų pasisavinimo įrodyta ir abejonių nekelia. Pats A. S. neneigia gavęs iš užsakovės G. G. per 4 kartus iš viso 64 000 Lt grynais, tačiau tvirtina, jog tai asmeninės skolos, tačiau tokios nuteistojo versijos nepatvirtina jokie bylos duomenys, priešingai – ją paneigia. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad A. S. ir G. G. siejo paskoliniai santykiai. Priešingai, teisiamojo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta G. G. parodė, jog su A. S. jokių asmeninių susitarimų ji neturėjo, su juo susipažino tik kaip su UAB „(duomenys neskelbtini)” direktoriumi, sudarydama statybos rangos sutartis ir pagal šias sutartis laikotarpiu nuo 2007-04-06 iki 2007-07-20 per 4 kartus sumokėjo jam grynais pinigais iš viso 64 000 Lt kaip avansinius mokėjimus už statybos darbus pagal sudarytas statybos rangos sutartis 2006-11-16 Nr. 2006/11/23/R-l, 2006-12-01 Nr. 2006/12-01/R-l, 2007-01-15 Nr. 2007/01/15/R-1. Todėl akivaizdu, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)”, atstovaujamos direktoriaus A. S., ir G. G. susiklostė rangovo ir užsakovo santykiai, ir G. G. pagal su UAB „(duomenys neskelbtini)” sudarytas statybos rangos sutartis per 4 kartus sumokėjo A. S. iš viso 64 000 Lt grynais pinigais avansinius mokėjimus už darbus, A. S. paprašyta ir tikėdamasi, kad darbai bus greičiau įvykdyti, nes taip teigė A. S.. Apie tai, kad A. S. pinigus gavo, jis G. G. patvirtino pasirašydamas apie pinigų gavimą ant UAB „(duomenys neskelbtini)” dokumentų – atitinkamai ant statybos rangos sutarčių, sudarytų taro UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir G. G., bei mokėjimo nurodymų. Todėl nekyla abejonių, kad pinigus G. G. mokėjo būtent UAB „(duomenys neskelbtini)” pagal su šia bendrove sudarytas statybos rangos sutartis. Be to, kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, G. G. tiek savo pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tiek savo pranešimuose dėl ikiteisminio tyrimo papildymo nurodė, jog ji, kaip 28 namų kvartalo infrastruktūros organizatorė, sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 803 000 Lt, iš jų 64 000 Lt grynais. Tuo tarpu A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodymus duoti atsisakė ir pateikė prokuratūrai pareiškimą, kuriuo prašė pradėti ikiteisminį tyrimą G. G. dėl šmeižimo bei nurodė, kad G. G. nesumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)” visų piniginių lėšų. Teisiamojo posėdžio metu A. S. jau nurodė kitą versiją, t. y. teigė, kad pinigus iš G. G. gavo kaip pastarosios asmeninę skolą jam, nors jokių paskolinius santykius patvirtinančių įrodymų nepateikė. Todėl apylinkės teismas pagrįstai A. S. parodymus teisme vertino kaip pastarojo pasirinktą gynybos versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. 2010 m. kovo 15 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Klaipėdos apskrities skyriaus specialisto išvadoje Nr. 5-3/25, be kita ko, konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje neužfiksuota už statybos darbus pagal statybos rangos sutartis 2006-11-16 Nr. 2006/11/23/R-1, 2006-12-01 Nr. 2006/12-01/R-1, 2007-01-15 Nr. 2007/01/15/R-1 iš fizinio asmens G. G. gauti grynais avansiniai mokėjimai: 2007-04-06 –14 000 Lt, 2007-04-23 – 20 000 Lt, 2007-06-28 – 15 000 Lt ir 2007-07-20 – 15 000 Lt, bei šių piniginių lėšų panaudojimas ir bendrovės įsiskolinimas G. G. dėl šių avansinių mokėjimų. Taigi nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad A. S. tyčia siekė pasisavinti ir pasisavino iš užsakovės G. G. per 4 kartus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu gautus avansinius mokėjimus pagal sudarytas statybos rangos sutartis, iš viso 64 000 Lt grynais, šių pinigų laikotarpiu nuo 2007-04-06 iki 2009-01-16 neįnešė į įmonės kasą bei nepagrindė apskaitos dokumentais iš G. G. per 4 kartus gautų bendros 64 000 Lt sumos avansinių mokėjimų pagal statybos rangos sutartis, sudarytas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir G. G., tokiu būdu pasisavino jam patikėtą svetimą turtą – iš viso 64 000 Lt. Ši A. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 1 dalį.

Pirmosios instancijos teismas aukščiau aptartus nuteistojo A. S. veiksmus kvalifikavo kaip keturis atskirus nusikaltimus pagal BK 283 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija su tokia nuteistojo nusikalstamų veikų kvalifikacija nesutinka ir konstatuoja, kad visi byloje nustatyti kaltininkui patikėto ir jo žinioje buvusio svetimo turto pasisavinimo atvejai šioje byloje kvalifikuotini kaip vienas tęstinis nusikaltimas. Todėl skundžiamas teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

BK 63 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, 10 dalyje nurodyta, jog nelaikoma, kad asmuo padarė kelias veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Susiklosčiusioje teismų praktikoje tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, kiekvienas iš kurių, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko, grobiant turtą iš to paties šaltinio, padarant žalą tam pačiam savininkui ir t. t. (kasacinės nutartys Nr.2K-P-412/2007, 2K-547/2012; 2K-651/2010; 2K-53/2012).

Aptariamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis A. S. padarė keturias tapačias nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 1 dalyje. Šios veikos padarytos 2007-04-06, 2007-04-23, 2007-06-28 ir 2007-07-20, taigi per pakankamai trumpą laikotarpį, prieš tą patį asmenį – G. G., analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą (vieninga tyčia) – siekiant pasisavinti svetimą turtą – iš užsakovės G. G. kaip avansinius mokėjimus už statybos darbus pagal statybos rangos sutartis, sudarytas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir fizinio asmens G. G., grynais per 4 kartus gautus pinigus, iš viso 64 000 Lt, todėl tokie nuteistojo veiksmai kvalifikuotini kaip vienas tęstinis nusikaltimas (BK 63 straipsnio 10 dalis). Dėl šios priežasties skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Teisėjų kolegijai nusprendus, kad nuteistojo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 183 straipsnio 1 dalį kaip vienas tęstinis nusikaltimas, už šio nusikaltimo padarymą nuteitajam skirtina nauja bausmė – 300 MGL (3 900 Lt) dydžio bauda, todėl skundžiamas teismo nuosprendis keistinas ir dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Teisėjų kolegija nuteistajam A. S. naują bausmę pagal BK 183 straipsnio 1 dalį nustato, remdamasi skundžiamame teismo nuosprendyje išdėstytais bausmės skyrimo motyvais, su kuriais sutinka, todėl jų nekartoja, su ta išlyga, kad nuteistasis padarė ne keturias atskiras BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, o vieną tęstinę, BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Atitinkamai keistina nuosprendžio dalis dėl nuteistajam paskirtų bausmių subendrinimo.

Dėl A. S. kaltės pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, remdamasis 2010 m. kovo 15 d. specialisto išvados Nr. 5-3/25 ir specialistės paaiškinimais teisme, nustatė, kad A. S. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, tai yra konstatavo, kad A. S., nesilaikydamas norminių teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą ir juos pažeisdamas, laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2007-12-31 į savo vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą neįtraukė ir apskaitos dokumentais nepagrindė visų ūkinių operacijų, tai yra 5 atvejais neįtraukė į apskaitą bei nepagrindė apskaitos dokumentais iš fizinio asmens – G. G. per 4 kartus gautų bendros 64 000 Lt sumos avansinių mokėjimų už statybos darbus pagal sudarytas statybos rangos sutartis, taip pat iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauto 70 000 Lt avansinio mokėjimo už statybos darbus pagal statybos rangos sutartį. Be to, teismas konstatavo, kad A. S., būdamas atsakingas už apskaitos dokumentuose, esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą bei teisingų duomenų apie pajamas, turtą pateikimą valstybės įgaliotoms institucijoms, žinodamas, jog įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose neužfiksuotos visos ūkinės operacijos, susijusios su avansinių mokėjimų gavimais iš G. G. ir UAB „(duomenys neskelbtini),“ pagal laisvos formos dokumentus, šių duomenų nepateikė buhalterei R. P., todėl pastaroji, nežinodama apie šias įvykusias ūkines operacijas ir vykdydama nurodymus laiku deklaruoti PMV mokesčius VMI, nepatikslino 2007 metų balandžio, birželio, liepos, rugpjūčio mėnesių pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų, kuriose pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys apie pirkimo PVM ir atskaitą.

Kaip minėta anksčiau, byloje nekyla abejonių, jog A. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, pasisavino iš užsakovės G. G. per 4 kartus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu gautus grynais pinigais bendros 64 000 Lt sumos avansinius mokėjimus už statybos darbus pagal sudarytas statybos rangos sutartis, tačiau šių įmonės vardu iš užsakovės G. G. gautų pinigų kaip avansinių mokėjimų už statybos darbus, pažeisdamas teisės aktų teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, laikotarpiu nuo 2007-04-06 iki 2009-01-16 neįnešė į įmonės kasą bei nepagrindė apskaitos dokumentais. Be to, A. S., būdamas atsakingas už savo vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentuose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą bei teisingų duomenų apie pajamas, turtą valstybės įgaliotoms institucijoms pateikimą, žinodamas, jog įmonės buhalterinėje apskaitoje neužfiksuotos visos ūkinės operacijos, susijusios su avansinių mokėjimų pagal laisvos formos dokumentus gavimais iš užsakovės G. G., šių duomenų nepateikė įmonės buhalterei R. P., o pastaroji, nežinodama apie šias įvykusias ūkines operacijas ir vykdydama nurodymus laiku deklaruoti PMV mokesčius VMI, nepatikslino 2007 m. balandžio, birželio, liepos, rugpjūčio mėnesių pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų, kuriose pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys apie pirkimo PVM ir atskaitą. Ši A. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį.

Kaltinimai dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, A. S. buvo pareikšti ir dėl to, kad jis 2007-08-20 neįtraukė į apskaitą, nepagrindė apskaitos dokumentais (kasos pajamų orderiais) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauto 70 000 Lt avansinio mokėjimo už statybos darbus pagal statybos rangos sutartį 2007-07-16 Nr. 20070716/P-01 ir 2008 m. liepos mėnesį, po 12 mėnesių nuo šios sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarymo, nepagrindė PVM sąskaita faktūra iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-08-20 gauto avanso dalies 44 179 Lt su PVM, PVM suma 6 739,17 Lt, dėl padarytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2007-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Be to, A. S., žinodamas, jog jo vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje neužfiksuotos visos ūkinės operacijos, susijusios su 70 000 Lt avansinio mokėjimo pagal laisvos formos dokumentą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavimu, šių duomenų nepateikė įmonės buhalterei R. P., todėl pastaroji, nežinodama apie šias įvykusias ūkines operacijas ir vykdydama nurodymus, laiku deklaruoti PMV mokesčius VMI, nepatikslino 2007 metų balandžio, birželio, liepos, rugpjūčio mėnesių pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų, kuriose pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys apie pirkimo PVM ir atskaitą.

Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo A. S. apeliaciniame skunde ir apeliacijos teismo posėdyje metu išdėstytus argumentus dėl galimo 2007-07-16 sutarties Nr. 20070716/P-01 dėl 70 000 Lt avansinio mokėjimo už darbą, pasirašytos A. J. ir A. S., suklastojimo, siekdamas išsamiai ir nešališkai ištirti esmines bylos aplinkybes, 2013 m. vasario 21 d. nutartimi paskyrė šioje byloje dokumentų – rašysenos ekspertizę, pavedant ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui.

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013 m. balandžio 3 d. ekspertizės akte Nr. 11-818 (13) padaryta išvada, kad: „1,2. Tirti pateikta 2007-07-16 sutartis Nr. 20070716/P-01 dėl avansinio mokėjimo už darbą, yra surašyta popieriaus lapelyje iškirptame iš kito popieriaus lapo (dokumento), kuriame buvo spausdinama lazerinio spausdinimo būdu (lazeriniu spausdintuvu/kopijavimo aparatu). Sutartyje esantis tekstas „Sutartis N20070716/P-01“, A. S.“, „2007.08.20. Avansą už darbą 70,000 Lt gavau.“ parašytas nenatūraliai jį suspaudžiant viršutinėje lapelio dalyje ir trimis skirtingomis rašymo priemonėmis. Tirti pateiktoje 2007-07-16 sutartyje Nr. 20070716/P-01 esantus parašas A. S. vardu nėra nukopijuotas ir išspausdintas spausdinimo aparatu, o yra pasirašytas geliniu rašikliu. Tikėtina, kad tekstas „Sutartis N20070716/P-01“, A. S.“, „2007.08.20. Avansą už darbą 70,000 Lt gavau.“ yra prirašytas prisitaikant prie parašo A. S. vardu, kuris buvo iškirptame iš kito dokumento popieriaus lapelyje. 3. Parašas A. J. vardu, esantis tirti pateiktoje sutartyje parašytas ant įrašo „Septyniasdešimt“, tai tyra, pirmiau parašytas įrašas, o po to pasirašytas parašas. Nustatyti, kokiu eiliškumu tirti pateiktame dokumente surašytas visas rašytinis tekstas negalima, kadangi nėra metodikos nesikertančių tarpusavyje rankraščio įrašų eiliškumui nustatyti.“ (t. 7, b. l. 154–157).

Įvertinusi paminėtą ekspertės išvadą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog 2007-07-16 sutartis Nr. 20070716/P-01 nėra patikimas ir abejonių nekeliantis įrodymas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. J. sumokėjo A. S. 70 000 Lt kaip avansinį mokėjimą pagal sutartį už darbą. Apeliancijos teismo posėdyje metu apklausta specialistė A. Boiko nurodė, kad jeigu nebūtų buvęs sumokėtas 70 000 Lt avansas, tai nebūtų pažeidimo, kad tos sumos A. S. neįtraukė į savo vadovaujamos įmonės apskaitą. Nors 2013-03-15 specialisto išvadoje Nr. 5-3/25, be kita ko, konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrįstas 70 000 Lt sumos avansinio mokėjimo gavimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. nurodyta, kad A. S. 2007-08-20 neįtraukė į apskaitą, nepagrindė apskaitos dokumentais (kasos pajamų orderiais) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauto 70 000 Lt avansinio mokėjimo už statybos darbus pagal statybos rangos sutartį 2007-07-16 Nr. 20070716/P-01, tačiau nesant objektyvių ir abejonių nekeliančių duomenų apie gauto 70 000 Lt avansinio mokėjimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už statybos darbus pagal statybos rangos sutartį 2007-07-16 Nr. 20070716/P-01 gavimą, ši pinigų suma negalėjo ir nebuvo įtraukta į įmonės buhalterinę apskaitą. Nustačius, kad A. S., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas iš V. J., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, negavo 70 000 Lt avansinio mokėjimo už statybos darbus pagal sutartį, kolegija konstatuoja, kad kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 220 straipsnio 1 dalį dalis, jog A. S., tinkamai neorganizuodamas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos neužtikrino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinėje apskaitoje apskaitos dokumentais – kasos pajamų orderiu – būtų įformintos 70 000 Lt pajamos, kurios buvo gautos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip avansinis mokėjimas už statybos darbus pagal statybos rangos sutartį 2007-07-16 Nr. 20070716/P-01 ir 2007-09-25 pateiktoje Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 2007 m. rugpjūčio mėnesio Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje forma FR 0600 2008 m. liepos mėnesį, praėjus 12 mėnesių nuo statybos rangos sutarties 2007-07-16 Nr. 20070716/P-01 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarymo, nepatikslino 2007 m. rugpjūčio mėnesio Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos, nepasitvirtino. Taigi nuosprendis keistinas, iš nuosprendžio nustatomosios dalies šalinant nuorodą, jog nuteistasis A. S. 2007-08-20 neįtraukė į apskaitą, nepagrindė apskaitos dokumentais (kasos pajamų orderiais) pinigų priėmimo, t. y. avansinio mokėjimo už statybos darbus pagal statybos rangos sutartį 2007-07-16 Nr. 20070716/P-01 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 70 000 Lt ir 2007-09-25 pateiktoje Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 2007 m. rugpjūčio mėnesio Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje forma FR 0600 2008 m. liepos mėnesį, praėjus 12 mėnesių nuo statybos rangos sutarties 2007-07-16 Nr. 20070716/P-01 su UAB „„(duomenys neskelbtini)“ sudarymo, nepatikslino 2007 m. rugpjūčio mėnesio Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos.

Dėl senaties termino

Baudžiamojo proceso tikslas ir paskirtis, kuri apibrėžta BPK 1 straipsnyje, yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

BPK 3 straipsnyje numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Viena iš tokių aplinkybių, numatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra baudžiamosios atsakomybės senaties termino suėjimas.

Baudžiamosios atsakomybės senaties terminai bei jų skaičiavimo taisyklės nustatytos ne BPK, o BK 95 straipsnyje, todėl bylos nutraukimą taikant BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą lemia tinkamas baudžiamosios teisės normos išsiaiškinimas ir pritaikymas.

BK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai, kuriems praėjus apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimamas. Tais atvejais, kai yra aišku, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai yra suėję ir asmeniui nebus galima pritaikyti baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos, baudžiamasis procesas, kaip nustatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutraukiamas.

Šiai aplinkybei paaiškėjus bylos parengimo nagrinėti arba jos nagrinėjimo teisme metu, byla nutraukiama teismo nutartimi (BPK 235, 254 straipsnio 4 dalis).

BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas teisinis reguliavimas netrukdo teismui vykdyti teisingumo, šio įstatymo nuostatos negali būti aiškinamos kaip įpareigojančios teismą visais atvejais nutraukti procesą remiantis tik formaliu pagrindu, t. y. net ir tuo atveju, kai, pvz., iš kaltinamajame akte aprašytų nusikalstamos veikos aplinkybių matyti, kad kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti neteisingai ir tai turi reikšmę senaties instituto taikymui.

Senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nusikalstamos veikos padarymo, jo trukmė priklauso nuo nusikalstamos veikos rūšies, sunkumo, baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos, todėl darytina išvada, kad nepradėjus ar nebaigus bylos nagrinėti iš esmės teismo galutinis sprendimas, kuriuo byla nutraukiama, gali būti priimamas tik tada, kai pagal bylos medžiagą senaties trukmės nustatymui svarbios aplinkybės (Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatyti nusikalstamos veikos požymiai, jos baigtumo momentas) yra pakankamai akivaizdžios.

BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktyje numatyta, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję aštuoneri metai, kai buvo padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas. Tokios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nenustatytos, todėl taikyti senaties terminą ir baudžiamąją bylą A. S. nutraukti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nuosprendį pakeisti:

nuteistojo A. S. nusikalstamus veiksmus, kvalifikuotas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį kaip keturias atskiras nusikalstamas veikas, kvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, paskiriant 30 MGL (3 900 Lt) dydžio baudą.

Šią bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, dalinio bausmių sudėjimo subendrinti su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 220 straipsnio 1 dalį, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę –40 MGL (5 200 Lt) dydžio baudą.

Pašalinti iš nuosprendžio nustatomosios dalies nuorodą, jog nuteistasis A. S. laikotarpiu 2007-01-01 iki 2007-12-31, tinkamai neorganizuodamas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos, 2007-08-20 neįtraukė į apskaitą, nepagrindė apskaitos dokumentais (kasos pajamų orderiais) pinigų priėmimo, t. y. avansinio mokėjimo už statybos darbus pagal statybos rangos sutartį 2007-07-16 Nr. 20070716/P-01 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 70 000 Lt ir 2007-09-25 pateiktoje Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 2007 m. rugpjūčio mėnesio Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje forma FR 0600 2008 m. liepos mėnesį, praėjus 12 mėnesių nuo statybos rangos sutarties 2007-07-16 Nr. 20070716/P-01 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarymo, nepatikslino 2007 m. rugpjūčio mėnesio Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.