Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. Š. atstovo advokato Mindaugo Andraikėno apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. spalio 10 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos aplinkybės

1. Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyriausiojo specialisto 2022 m. lapkričio 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-151019-2022 J. Š. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste – ir ANK) 416 straipsnio 6 dalyje, dėl to, kad jis 2022 m. rugsėjo 18 d., 21.10 val., Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje esančio magistralinio kelio Vilnius-Panevėžys 33,17 kilometre, vairuodamas automobilį „BMW 730D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nustatytą 130 km/h greitį viršijo 54 km/h, t. y. važiavo 184 km/h greičiu (įvertinus paklaidą), tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 127 punkto reikalavimus. J. Š. paskirta 520 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesių laikotarpiui.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3.14. Taip pat skunde pabrėžiama, jog nors anksčiau J. Š. yra padaręs administracinių nusižengimų, yra viršijęs nustatytą leistiną greitį, tačiau jis sumokėjo paskirtas baudas. Apelianto manymu, teismui pateikti pagrįsti įrodymai (liudytojo, pareiškėjo paaiškinimai, teismo ekspertizės aktas), kurie neabejotinai patvirtina, kad administracinio nusižengimo padarymo metu J. Š. transporto priemonės „BMW 730D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nevairavo ir nustatyto greičio neviršijo. Nesant administracinio nusižengimo sudėties, J. Š. negali būti traukiamas atsakomybėn pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį.

4.1. Atsiliepime nurodoma, kad administracinio nusižengimo protokolas išsiųstas naudojantis Registro funkcionalumu į J. Š. valstybės informacinėse sistemose ar registruose deklaruotą elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini). Per nustatytą terminą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, ar bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, taip pat kitų dokumentų, todėl vadovaujantis ANK 616 straipsnio nuostatomis, administracinio nusižengimo byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Lietuvos kelių policijos tarnybos įgaliotas pareigūnas įsitikinęs, jog procesiniai dokumentai buvo įteikti ir vadovaujantis ANK 573 straipsniu, įvertinęs byloje esančius duomenis, J. Š. baustumo pažymą, 2022 m. lapkričio 10 d. priėmė nutarimą Nr. 39-ANR_N-l51019-2022, kuriuo už administracinį nusižengimą numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje skyrė administracinę nuobaudą - 520 Eur piniginę baudą bei administracinio poveikio priemonę - specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 mėnesiams.

4.2. Atsiliepime nesutinkant su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nurodoma, jog atlikus greičio matuokliu užfiksuotų ir serveryje išsaugotų įvykio fotonuotraukų analizę ir sulyginus P. G. atvaizdą su administracinį nusižengimą padariusio asmens atvaizdu, akivaizdu, kad įvykio dieną P. G. transporto priemonės nevairavo, o J. Š. atvaizdas bendrais veido bruožais panašus į administracinį nusižengimą padariusio asmens atvaizdą. Registre buvo atlikta kitų su transporto priemone „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotų administracinių nusižengimų analizė. Nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje ROIK 22172893285 pažeidimas padarytas su ta pačia transporto priemone ir ją vairuoja J. Š. Šioje byloje jo atžvilgiu buvo priimtas nutarimas, dėl priimto nutarimo skundas nebuvo gautas ir bauda yra apmokėta. Apmokėdamas baudą ir neteikdamas skundo, J. Š. pripažino, kad administracinį nusižengimą padarė pats. Byloje ROIK 22179697960 taip pat nutarimas priimtas J. Š. atžvilgiu, užfiksuotoje nusižengimo nuotraukoje transporto priemonę vairuoja jis pats.

4.4. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, Institucijos mano, kad J. Š. melagingai nurodė, kad administracinį nusižengimą padarė P. G. J. Š. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės vertinamos kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės, kadangi už aukščiau minėtą administracinį nusižengimą J. Š. paskirta kartu su pinigine bauda ir administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams.

4.5. Atsiliepimą pateikusios Institucijos atstovės manymu, pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino visas tiek byloje esančias aplinkybes, tiek skundo nagrinėjimo metu gautus papildomus duomenis (įrodymus) ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Atstovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl J. Š. nebuvimo įvykio dieną Lietuvos Respublikoje yra nepatvirtinti jokiais duomenimis, o nurodyta aplinkybė dėl atliktos ekspertizės netinkamo vertinimo, priimant nutartį, yra nepagrįsta. Atkreipiamas dėmesys, jog pateiktame ekspertizės akte yra nurodyti ir J. Š. veido atvaizdą atitinkantys duomenys (elementai), apie ką teismas pasisakė nutartyje. Tarnyba mano, kad tokiu atveju, net neatlikus fotoportreto ekspertizės, akivaizdu, kad įvykio dieną minimą transporto priemonę vairuoja pats J. Š., ką patvirtina greičio matavimo prietaisu užfiksuota fotonuotrauka. Atliekant veido atvaizdų palyginimą nėra būtinos specialiosios žinios tokiai išvadai padaryti, kadangi vizualiai žiūrint fotonuotraukoje matomas vienas ir tas pats asmuo, o būtent J. Š.

4.6. Atsiliepime pabrėžiama, kad tokio pobūdžio administracinių nusižengimų bylose aukštesnės instancijos teismų suformuota aiški praktika, kuomet pagrindiniu ir svariu įrodymu pripažįstama būtent greičio matavimo prietaisu užfiksuota fotonuotrauka, iš kurios nustatomas administracinį nusižengimą padaręs asmuo, o būtent Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-40-935/2023, taip pat ir kitos apeliacinės instancijos teismų nutartys administracinių nusižengimų bylose, pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-137-651/2023, Šiaulių apygardos teismo 2023 m. spalio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-83- 744/2023.

4.7. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, Institucijos atstovė mano, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Byloje nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 18 d., 21.10 val., Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje esančio magistralinio kelio Vilnius-Panevėžys 33,17 kilometre, automobilio „BMW 730D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas nustatytą 130 km/h greitį viršijo 54 km/h, t. y. važiavo 184 km/h greičiu (įvertinus paklaidą). Šis pažeidimas užfiksuotas greičio matuokliu „Poliscan FM1“ duomenimis. Dėl šio Kelių eismo taisyklių pažeidimo (greičio viršijimo) fakto byloje ginčo nėra. Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, taip pat neturi pagrindo abejoti dėl administracinio nusižengimo padarymo fakto ir šio nusižengimo kvalifikacijos, padarytas administracinis nusižengimas įrodytas ir pagrįstai bei teisingai kvalifikuotas pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį. Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl to, kas iš tikrųjų vairavo paminėtą transporto priemonę ir maksimalų leistiną greitį viršijo 54 km/h bei tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje.

7. Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyriausiojo specialisto 2022 m. lapkričio 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-151019-2022 už šio administracinio nusižengimo padarymą buvo nubaustas J. Š., tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek apeliaciniu skundu savo kaltę padarius ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą šios nutarties 1 punkte nurodytomis aplinkybėmis neigė, motyvuodamas tuo, kad automobilį „BMW 730D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tuo metu, kai buvo padarytas administracinis nusižengimas, jis buvo perdavęs pažįstamam asmeniui – P. G., o pastarasis tai patvirtino tiek pateikdamas rašytinį paaiškinimą, tiek pirmosios instancijos teisme. Taigi, administracinėn atsakomybėn patraukto J. Š. atstovo apeliaciniame skunde keliami klausimai, susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu, ginčijama apylinkės teismo padaryta išvada, jog byloje surinktų įrodymų pakanka J. Š. kaltei, padarius ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, pagrįsti.

8. Pažymėtina, jog pagrindinis objektyvus įrodymas tokio pobūdžio bylose, kuris leidžia daryti neabejotiną išvadą, kas vairavo automobilį teisės pažeidimo padarymo metu, yra greičio matuokliu užfiksuotos skaitmeninės įvykio fotonuotraukos. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas administracinio nusižengimo bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, nutarė atlikti įrodymų tyrimą ir ištirti skaitmenines greičio matuokliu „Poliscan FM1“ užfiksuotas įvykio fotonuotraukas bei paskyrė portreto ekspertinį tyrimą, turint tikslą nustatyti, ar skaitmeninėse greičio matuokliu „Poliscan FM1“ užfiksuotose įvykio fotonuotraukose yra užfiksuotas J. Š., ar jo nurodytas asmuo P. G. Atlikus portreto ekspertinį tyrimą buvo padaryta išvada, jog negalima nustatyti, ar kelyje įrengto vaizdo registratoriaus (greičio matavimo prietaiso) 2022 m. rugsėjo 18 d., 12.10 val., darytose fotonuotraukose prie automobilio „BMW 730D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo sėdintis asmuo ir lyginamajam tyrimui pateiktose fotonuotraukose (iš Gyventojų registro paimtose J. Š., P. G. ir kitose dėl greičio viršijimo administracinių nusižengimų bylose esančiose J. Š. fotonuotraukose) užfiksuotas asmuo yra vienas ir tas pats asmuo (b. l. 53-54). Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs gautus ekspertizės išvados duomenis, skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad ekspertizės akto išvada kategoriškai nepatvirtino, jog automobilį vairavo tikrai ne J. Š., tuo pačiu nebuvo padaryta tikėtina išvada, jog automobilį vairavo būtent J. Š. įvardijamas kitas asmuo – P. G. Skundžiamoje teismo nutartyje pastebėta, jog iš ekspertizės akto tiriamosios dalies matyti, jog, tiriant vizualaus požymių palyginimo metodu, buvo nustatyti ir sugretinti tiriamojo asmens ir abiejų lyginamųjų asmenų (J. Š. ir P. G.) atvaizduose išorės elementus charakterizuojantys požymiai, kurių dalis sutapo abiejų minėtų asmenų atžvilgiu. Iš nurodytų aplinkybių teismas sprendė, kad vizualiai palyginus J. Š. nuotrauką ir asmens, užfiksuoto greičio matavimo prietaisu, nuotrauką, pažeidimo padarymo metu užfiksuoto asmens išvaizda atitinka ir J. Š., kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, veido bruožus. Be to, teismas palygino skundo nagrinėjimo teisme metu nuotoliniuose teismo posėdžiuose dalyvavusio dabartinio amžiaus J. Š. veido bruožus su asmens, užfiksuoto greičio matavimo prietaisu nuotraukoje, išvaizda, ir padarė išvadą, kad tai yra vienas ir tas pats asmuo.

9. Apygardos teismo vertinimu, fotonuotraukos, padarytos greičio matuokliu administracinio nusižengimo padarymo metu, yra pakankamos kokybės, kad iš jų būtų įmanoma vizualiai identifikuoti automobilį „BMW 730D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugsėjo 18 d., 12.10 val., Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje esančio magistralinio kelio Vilnius-Panevėžys 33,17 kilometre vairavusį asmenį. Lyginant skaitmenines greičio matuokliu padarytas nuotraukas su J. Š. byloje esančiomis nuotraukomis (nuotrauka, paimta iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro, o ypač nuotraukomis kitose dėl greičio viršijimo administracinių nusižengimų bylose esančiomis J. Š. fotonuotraukomis), matyti, kad greičio matuoklio nuotraukose yra užfiksuotas būtent J. Š., o ne P. G. Tokia išvada daroma pagal J. Š. veido formą (J. Š. veido forma yra ilgesnė, smakras smailesnis nei P. G.), lūpų formą (P. G. lūpos siauresnės), taip pat atsižvelgiant į P. G. amžių (greičio matuoklio nuotraukoje užfiksuotas asmuo atrodo vyresnis nei 24 metų amžiaus asmuo (P. G. gimęs (duomenys neskelbtini), J. Š. – (duomenys neskelbtini) (b. l. 7, 37)). Pažymėtina, jog šiuo atveju didžiausias panašumas nustatytas tarp nagrinėjamoje byloje greičio matuoklio užfiksuoto fotonuotraukoje asmens atvaizdo ir J. Š. atvaizdo, užfiksuoto kitoje administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 22172893285, kurioje pažeidimas buvo padarytas su ta pačia transporto priemone – automobiliu „BMW 730D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neabejotinai nustačius, kad šią transporto priemonę vairavo J. Š. (kadangi jo atžvilgiu buvo priimtas nutarimas, dėl priimto nutarimo skundas nebuvo gautas ir paskirta bauda yra apmokėta). Peržiūrėjus fotonuotraukas skaitmeniniame formate, turint galimybę priartinti nuotraukose užfiksuotų asmenų veidus, apygardos teismas konstatuoja, kad pagal veido bruožų visumą galima daryti išvadą, jog automobilį „BMW 730D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidimo padarymo metu vairavo J. Š.

10. Apeliaciniame skunde klaidingai nurodoma, kad minėtame 2023 m. birželio 16 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-404 (23), 11K-122 (23) vienareikšmiškai nurodyta, kad 2022 m. rugsėjo 18 d., 12.10 val., vaizdo registratoriumi (greičio matuokliu) „Poliscan FM1“ darytoje fotonuotraukoje yra ne J. Š. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog šiame ekspertizės akte padaryta išvada, jog negalima nustatyti, ar kelyje įrengto vaizdo registratoriaus (greičio matavimo prietaiso) darytoje fotonuotraukoje ir lyginamajam tyrimui pateiktose J. Š. fotonuotraukose užfiksuotas asmuo yra vienas ir tas pats. Taigi, šiuo atveju, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ekspertizės akto išvada vienareikšmiškai nepatvirtino, kad vaizdo registratoriumi (greičio matuokliu) „Poliscan FM1“ darytoje fotonuotraukoje yra ne J. Š., tačiau ekspertizės akte taip pat nebuvo padaryta tikėtina išvada, jog greičio matavimo prietaiso fotonuotraukose užfiksuotas kitas asmuo – P. G.

11. Be aptartų įrodymų, pirmosios instancijos teismas įvertino ir kitas nagrinėjamam klausimui svarbias faktines aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas kritiškai įvertino aplinkybes, jog J. Š. ganėtinai didelės vertės automobilį neva paskolino mažai pažįstamam asmeniui, kuris nėra jo artimas draugas, J. Š. šio asmens mobilaus ryšio telefono numerio neturėjo, su P. G. bendraudavo retai, pagrinde susirašinėdami tik per internetinį portalą „Facebook“, juo labiau, kad J. Š., prieš skolindamas automobilį, net nepasidomėjo, ar jis turi teisę vairuoti. Pagrindą abejoti J. Š. iškelta versija, kad minėtą automobilį jis neva paskolino pažįstamam P. G., teikė ir byloje esantys esminiai prieštaravimai tarp skundo nagrinėjimo teisme metu duotų paties J. Š. ir liudytoju apklausto P. G. parodymų, kurie skirtingai aiškino aplinkybes tiek aplamai apie jų tarpusavio pažintį ir patį automobilių skolinimosi faktą, tiek ir dėl nagrinėjamo įvykio J. Š. priklausančio automobilio „BMW 730D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perdavimo P. G. ir automobilio grąžinimo atgal aplinkybes. Taip pat skundžiamoje teismo nutartyje įvertintos ir tos aplinkybės, kad liudytoju apklaustas P. G. nurodė, jog automobilį iš J. Š. skolinosi tam, kad nuvažiuotų į Santariškių ligoninę aplankyti ten buvusio paguldyto sergančio sūnaus, tačiau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismu buvo kreiptasi į minėtą gydymo įstaigą ir pagal teismo užklausimą gautas atsakymas, jog pažeidimo padarymo dieną, t. y. 2022 m. rugsėjo 18 d., P. G. sūnus R. G. VšĮ „Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos “ gydomas nebuvo (b. l. 46, 48). Pastaroji aplinkybė paneigia liudytojo P. G. teisme duotus parodymus, kad jis administracinio nusižengimo padarymo dieną važiavo į Santariškes autostrada, nes jo vaikas R. G. gulėjo ligoninėje (b. l. 41), taigi, šio asmens parodymai ir byloje pateikti paaiškinimai (b. l. 8) laikytini nepatikimais, todėl jais nesivadovaujama.

12. Patikrinęs administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, jog apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę, kurios pagrindu konstatavo, kad šiuo atveju administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje padarė būtent J. Š., o ne jo nurodytas asmuo P. G. Nors apeliaciniame skunde bandoma paneigti teismo padarytą išvadą dėl nustatytos J. Š. kaltės padarius aptariamą administracinį nusižengimą iš esmės motyvuojant tuo, kad J. Š. nežinojo apie tai, kad P. G. neturi teisės vairuoti, taip pat kad jis iš tiesų turi P. G. telefono numerį, tačiau jo atmintinai nemoka, taip pat kad J. Š. nesigilino, ar P. G. iš tiesų skolinosi automobilį tam, kad aplankytų vaiką gydymo įstaigoje, tačiau apeliaciniu skundu liko nepaneigta, kad J. Š. ir P. G. iš tiesų yra mažai pažįstami, jie mažai bendrauja, todėl įvertinus šias aplinkybes kartu su pirmiau jau aptartais objektyviais byloje surinktais įrodymais (byloje esančiomis fotonuotraukomis, padarytomis greičio matuokliu), darytina išvada, kad nėra pagrindo tikėti šių asmenų pateikta versija, jog aptariamo įvykio metu J. Š. automobilį „BMW 730D“ buvo paskolinęs P. G. ir šis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje. Šiuo atveju, pažymėtina ir tai, kad J. Š. vairuojant transporto priemonę „BMW 730D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. vasario 2 d. iki 2022 m. lapkričio 4 d. užfiksuoti 33 administraciniai nusižengimai, iš kurių 19 - greičio viršijimo atvejai. Nors J. Š. už anksčiau padarytus administracinius nusižengimus paskirtas baudas sumokėjo, šiuo atveju jam kartu su bauda buvo paskirtas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesių terminui, todėl neatmestina tikimybė, kad jis, neigdamas kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo, galimai siekė išvengti gresiančios administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo.

13. Apeliaciniame skunde deklaruojama, kad administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta J. Š. neįteikus administracinio nusižengimo protokolo ir jo neinformavus apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką institucijoje, rašytinio proceso tvarka, tokiu būdu nesuteikiant jam galimybės gintis. Šiuo aspektu, remiantis institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, atstovės paaiškinimais, J. Š. yra nurodęs savo el. paštą (duomenys neskelbtini), kuriuo ir buvo išsiųstas administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 40-41). Kaip minėta, J. Š. daugybę kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, visi administracinių nusižengimų protokolai jam buvo siunčiami nurodytu el. paštu, jam paskirtas baudas jis apmokėjo, taigi, įvertinus tai, kad ankstesni procesiniai dokumentai buvo siųsti tuo pačiu el. pašto adresu ir jis apmokėjo jam paskirtas baudas, darytina išvada, kad jis šiuo el. paštu naudojasi ir dokumentus turėjo gauti deklaruotu el. pašto adresu.

14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami padaryti neabejotiną išvadą dėl J. Š. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje. Pirmosios instancijos teismo įvertintų įrodymų pakanka išvadai, kad kelyje įrengto vaizdo registratoriaus (greičio matavimo prietaiso) darytoje fotonuotraukoje užfiksuotas J. Š., o ne P. G. Pažeidimo faktinės aplinkybės yra nustatytos byloje surinktais įrodymais, kurių patikimumas ir teisingumas patikrintas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apylinkės teismas nurodė ir išvardijo visus J. Š. kaltės dėl jam inkriminuoto pažeidimo įrodytumui reikšmės turinčius duomenis, juos išanalizavo, atliko objektyvų bei išsamų jų vertinimą ir argumentavo savo sprendimą. Tuo tarpu, byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, jog įvykio metu J. Š. buvo išvykęs į užsienį, o jo automobilį administracinio nusižengimo metu vairavo kitas asmuo. Todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, konstatuoja, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto J. Š. atstovo advokato Mindaugo Andraikėno apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.