Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui A. J., atsakovei D. J., išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D. P., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei D. J., išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su šiuo susijusių reikalavimų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovas ieškinį palaikė ir paaiškino, kad su atsakove negyvena šeimyninio gyvenimo, atsakovė vartoja alkoholinius gėrimus, jais piktnaudžiauja, dažnai išeina iš namų ir negrįžta, jam nesant namuose, nes dėl dirbamo tolimųjų reisų vairuotojo darbo dažnai būna komandiruotėse, atsakovė atsiveda į namus netinkamo elgesio draugus ir pažįstamus, namuose vyksta išgertuvės. Nustačius nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su juo, šį darbą jis keis kitu, kad galėtų nuolat būti namuose. Atsakovė niekur nedirba, jis išlaiko nepilnametę dukrą, atsakovę ir butą. Tais laiko tarpais, kai atsakovė nevartoja alkoholio ji namuose tvarkosi, gamina maistą, tačiau tai trunka neilgai. Jeigu atsakovė pakeis savo gyvenimo būdą, nevartos alkoholio, jis neprieštarauja, kad atsakovė gyventų jų namuose. Išlaikymo nepilnametei dukrai ji neteikia, darbinių pajamų neturi, todėl išlaikymą prašo priteisti jai tenkančiu nekilnojamuoju turtu. Prašo ieškinį tenkinti.

Byloje įtrauktas trečiuoju asmeniu kreditorius AB „Swedbank“, kuriam ieškovas A. J. pranešė apie šios bylos iškėlimą teisme, prie pranešimo nurodyta pridėtas ieškinys dėl santuokos nutraukimo (b. l. 23). Kreditorius atsiliepimo byloje nepateikė, prieštaravimų ieškiniui nepareiškė, į posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

J. A. - ieškovas, ir G. D., po santuokos J. – atsakovė, santuoką sudarė (duomenys neskelbtini)Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr.2427 (santuokos liudijimas b. l. 85). Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimusi dukra A. J., šiuo metu nepilnametė (b. l. 13). Šalių nurodymu kiti vaikai pilnamečiai. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad A. J. nuosavybės teise įregistruota butas (duomenys neskelbtini), įgytas 1996-04-26 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2236 (b. l. 16). 2015-02-03 Lanksčių įmokų kredito kortelės sutartimi A. J. suteiktas 579,24 Eur kredito limitas, 2016-01-29 kredito linijos sutartimi Nr. 16-009063-CL A. J. suteiktas 6000 Eur kredito limitas (b. l. 21-22). Ieškovas A. J. kreditoriui AB „Swedbank“ 2016-03-29 išsiuntė pranešimą apie santuokos nutraukimo bylos iškėlimą (b. l. 23). 2016-03-24 pažymoje apie A. J. priskaičiuotą darbo užmokestį bei kitas išmokas nurodytas darbo užmokestis nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio iki 2016 m. vasario mėnesio (2016 m. sausio ir vasario mėnesiais apie sumų priskaičiavimą pažymoje nenurodyta). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažymoje apie A. J. išmokėtas išmokas nurodyta, kad 2016-02-11, 2016-03-03 ir 2016-03-10 buvo išmokėtos išmokos (b.l. 26). Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-05-23 išvadoje nurodyta, kad D. J. ir A. J. šeima šioje institucijoje žinoma nuo 2003 m. Atsakovė D. J. dėl girtavimo ir vaikų nepriežiūros iki 2015-01-23 buvo įrašyta į Kauno m. socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Kadangi D. J. susileido ilgo veikimo priešalkoholinius vaistus, rūpinosi nepilnamete dukra A., todėl šeimai socialinių paslaugų teikimas buvo nutrauktas. 2016-03-03 kreipusis ieškovui A. J. atnaujinti socialinių paslaugų teikimą dėl atsakovės D. J. girtavimo, nuo 2016-03-23 šeimai paskirtos socialinės priežiūros paslaugos. A. J. dirba tolimųjų reisų vairuotoju, ir kai jis būna išvykęs, nepilnamete šalių dukra pasirūpina atsakovė, o jai būnant neblaiviai, kartu gyvenantis pilnametis sūnus Marius. Ilgamečio socialinio darbo eigoje nustatyta, kad šeimą materialiai išlaiko ieškovas A. J.. Atsakovė dažnai keičia darbą, gaunamą darbo užmokestį dažniausiai prageria. Šeima gyvena dviejų kambarių bute, kuriame švaru, tvarkinga. A. J. būnant ilgam išvykus, nepilnamete A. J. rūpinasi motina D. J., tačiau savo pareigas atsakovė tinkamai atlieka tiktai tada, kai negirtauja. Girtavimo metu D. J. ilgam išeina iš namų, dukrą palieka be priežiūros. Tuo metu mergaite pasirūpina tėvas arba pilnametis brolis. Nepilnametė A. J. norėtų gyventi su abiem tėvais, tačiau mamai piktnaudžiaujant alkoholiu, ilgam išeinant iš namų pareiškė, kad nori gyventi su tėčiu, o su mama bendrauti, dažnai matytis. Pateiktoje išvadoje nurodyta, kad A. J. gyvenamoji vieta nustatytina su jos tėvu- ieškovu A. J., o iš atsakovės priteistinos lėšos dukters išlaikymui. A. J. nurodytą išvadoje nuomonę patvirtina byloje pateikto 2016-05-23 Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus A. J. apklausos protokolo duomenys, kuriuose taip pat nurodyta, kad rūbus mokymosi priemones jai perka tėtis, pinigus jis palieka mamai jeigu ji būna blaivi arba broliui M.. Atostogauti ji važiuoja su mama, pinigus atostogoms sudeda visi, jos buvo išvykusios į Šventają, į Angliją pas seserį Kamilę (b. l. 42-44, 49-50). Kauno miesto Socialinių paslaugų centras 2016-03-25 rašte nurodė, kad, atsižvelgiant į D. J. motyvaciją bei gebėjimą rūpintis dukra A. J., 2016-03-23 priimtas sprendimas D. J. šeimai skirti socialinės priežiūros paslaugas (b. l. 45). SODRA – duomenų bazės išraše nurodyta D. J. darbovietės UAB „Lupra“, UAB „Clean Solutions“, kuriose dirbo iki 2016-07-05, UAB Corpus, UAB „Vitaresta“ n (b. l. 46, 74). Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-03-08 Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte nustatyta, kad patikrintos minėtos sąlygos bute (duomenys neskelbtini), t. y. kur gyvena šalys ir jų šeimos nariai, ir įvertinant vaiko gyvenimo sąlygas nurodyta, kad A. J. sudarytos tinkamos sąlygos augti. Kambariuose švaru ir tvarkinga, tačiau D. J. vėl pradėjus girtauti ji neužtikrina dukters priežiūros. A. J. pageidavo, kad šeimai būtų atnaujintas socialinių paslaugų teikimas. Ieškovas 2016-03-03 kreipėsi į Kauno m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, kad būtų paskirtas šeimai socialinis darbuotojas dėl D. J. girtavimo problemos šeimoje, nurodydamas, kad kreipsis į teismą dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo su juo (b. l. 47-48). Byloje esantys kito dokumentai nuo 2003 metų patvirtina D. J. girtavimo ir nesirūpinimo šeima problemą. K. J. 2013-08-26 kreipėsi į Kauno m. Vaiko teisių apsaugos tarnybą dėl savo motinos girtavimo ir nepilnamečių vaikų nepriežiūros tėčiui išvykus į komandiruotes, 2005-12-14 Kauno miesto Vaikų teisių apsaugos tarnybos specialistės raštas, kuriame nurodoma, kad buvo rasta neblaivi D. J.; 2006-05-26 D. J. raštas Kauno miesto socialinių paslaugų centro Šeimos ir socialinės pagalbos tarnybai, kuriame ji pripažįsta, kad turi problemų dėl girtavimo; 2006-06-22 ir 2012-12-28 Kauno miesto apylinkės teismo nutarimai, kuriuose nustatyta, kad D. J. girtavo, valkatavo, paliko vaikus be priežiūros, ir nubausta įspėjimais pagal ATPK 181 str. 1 d.; Kauno miesto Socialinių paslaugų centro 2006-02-10 aktas, kuriame nustatyta, kad D. J. nebuvo rasta namuose su mažiausia dukra, kiti vaikai nurodė, kad gali būti išėjusi pasiimti pašalpos ir girtauti ir kiti analogiškas aplinkybes patvirtinantys dokumentai (b. l. 51-60). A. J. UAB „Transgesta“ dirbo nuo 2013-05-23 iki 2016-04-26, nuo 2016-04-27 UAB „Limoris“ (b. l. 75). D. J. neturi galiojančių administracinių nuobaudų ir teistumų (b. l. 76-77). Kauno miesto socialinių paslaugų centro 2016-07-21 informacijoje dėl D. J. šeimos nurodyta, kad šeimai nuo 2016-03-23 teikiamos socialinės priežiūros paslaugos, nurodomos aplinkybės, kad D. J. ne visada geranoriškai bendrauja su socialiniais darbuotojais, ji nesiima konkrečių veiksmų padėčiai pagerinti, jos dažnai nėra namuose, psichologo konsultacijų atsisakė, nevartojo ilgalaikio poveikio priešalkoholinių ir kitų gydytojo paskirtų vaistų, atsisakė socialinės darbuotojos siūlytų pagalbos priemonių (b. l. 82).

Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi, ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. CK 3.61 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Atsakovė D. J. tokių duomenų byloje nenurodė. Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Pagrindinės sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareikšdamas ieškinį atsakovei dėl santuokos nutraukimo dėl jos sutuoktinio kaltės, nurodė, jog, jų santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, nes ji pažeidė sutuoktinės pareigas, todėl santuoka iširo. Ieškovas pagrindinėmis santuokos iširimo priežastimis nurodė atsakovės nesaikingą alkoholio vartojimą , dėl to kilusį jos nelojalumą šeimai, neprisidėjimą prie šeimos ir vaikų poreikių tenkinimo, taip pat nurodė, kad atsakovė dažnai nedirbdavo, o uždirbtus pinigus išleisdavo ne šeimos reikmėms, visa šeimos išlaikymo našta tenka ieškovui. Šių ieškovės nurodytų aplinkybių atsakovė byloje nepaneigė, tik nurodė, kad ji augino vaikus, o jis pastoviai būdavo komandiruotėse, psichologiškai ją stumdavo girtauti, tačiau šios aplinkybės nepagrindė byloje įrodymais. CK 3.61 str. įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo ar abiejų sutuoktinių kaltės. Tačiau atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jokių duomenų, pagrindžiančių ieškovo ar jų abiejų kaltę dėl santuokos iširimo nepateikė, taip pat nepaneigė ieškovo nurodytų aplinkybių dėl šeimos iširimo priežasčių, teismo posėdyje patvirtino, kad vartoja alkoholį, nes alkoholizmas yra jos genuose (CPK 185 str.). Ši aplinkybė patvirtina atsakovės abejingumą šeimai, prioriteto gyvenime teikimą ne šeimos poreikiams. Ieškovės nurodytas byloje aplinkybes patvirtina byloje ištirti rašytiniai įrodymai. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją dėl santuokos iširimo priežasčių. Ištirtų byloje įrodymų bei ieškovės paaiškinimų pagrindu matyti, kad atsakovė ilgą laiko tarpą, rašytinių įrodymų duomenimis nuo 2003 metų, su pertraukomis, vartoja alkoholį, išeina iš namų kelioms dienoms, savaitei, buvo išėjusi dvejiems metams, alkoholio vartojimo periodais visiškai nesirūpina nepilnamete dukterimi A. J.. Šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino apklausta liudytoja šalių pilnametė dukra K. J., kuri šiuo metu apie metus laiko gyvena užsienyje, iki jai išvykstant D. J. vartojo alkoholį, išeidavo iš namų vienai ar dviem dienoms, buvo išėjusi apie dvejus metus, gyveno su draugu. Vaikai valgyti virdavosi patys, arba išvirdavo mama kai būdavo namuose. Mano, kad nepilnametės jos sesers, ieškovo ir atsakovo dukters A. J. gyvenamąją vietą geriau nustatyti su tėčiu A. J.. Ištyrus byloje įrodymus teismas vertina, kad atsakovė nebuvo lojali savo sutuoktiniui, nerėmė šeimos, pažeidė santuoka prisiimtas pareigas. Nesant priešingų įrodymų , ieškovei pripažįstant, kad nuolat vartoja alkoholį, teismas laiko nustatyta, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, todėl šalių santuoka nutrauktina, kalta dėl jos iširimo pripažįstant atsakovę (CK 3.60 str. 3 d.).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (LR CK 3.69 str. 1 d.). Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad nori pasilikti savo ikisantuokinę pavardę, tačiau pasišalinus be teismo leidimo iš teismo posėdžio šio prašymo galutinai nesuformulavo, todėl teismas atsižvelgdamas į tai, kad sutuoktiniai turi bendrų vaikų, iš kurių viena dukra yra nepilnametė, sutuoktiniams paliktinos santuokinės pavardės – J. ir J. .

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo.

Ieškovas sau išlaikymo iš atsakovės nereikalauja. Byloje pripažinus, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, atsakovė neturi teisės į išlaikymą (Civilinio kodekso 3.72 straipsnio 4 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto ir įsiskolinimų.

Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad šalys santuokos metu įgijo dalintiną turtą – butą Baltijos g. , Kaune, kurį ieškovas prašo padalinti jam ir atsakovei lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį.

Dėl atsakovo turimų prievolių kreditoriams likimo tarp pačių šalių ir tarp šalių bei kreditorių ginčo byloje nekilo. Ieškovo kreditorinius įsipareigojimus byloje patvirtina prie ieškinio pateiktos kredito sutartys. Apie santuokos bylos nutraukimą pranešta kreditoriams, kurių prieštaravimai nepareikšti. Esant byloje ištirtoms aplinkybėms nurodytos skolos pripažintinos asmeninėmis ieškovo prievolėmis. (CPK 376 str. 3 d.).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008). Byloje nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo nepilnametė dukra A. J. gyvena bute, kuriame gyvena ieškovė ir atsakovas bei pilnametis jų sūnus M. J.. Ieškovas prašo nustatyti dukters gyvenamąją vietą su juo, t. y. A. J. tėvu. Atsakovė byloje šiam reikalavimui esminių prieštaravimų nepareiškė, todėl vertintina, kad nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje byloje išvadoje raštu ir atstovė teismo posėdžio metu pateikė išvadą , kad A. J. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jos tėvu A. J.. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu prieštarautų vaiko interesams. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nepilnametės A. J. gyvenamoji vieta nustatytina su jos tėvu A. J..

Dėl išlaikymo priteisimo.

Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, laikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Nuo 2016-07-01 patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 380 Eur. Minėta suma laikytina pakankama būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo nepilnametės jų dukters išlaikymui po 155,05 Eur per mėnesį, priteisiant išlaikymą turtu, t. y. atsakovei tenkančia buto dalimi. Atsakovė ieškovo prašomo priteisti išlaikymo jų nepilnametei dukrai dydžio neginčijo, savo pozicijos dėl šio ieškinio reikalavimo nepateikė. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu yra nedirbanti, tačiau yra darbingo amžiaus, jokių duomenų apie tai, kad negali dirbti, byloje nepateikė, ir tai atsakovės neatleidžia nuo pareigos teikti išlaikymą savo nepilnametei dukrai. Atsižvelgiant į nepilnametės šalių dukters amžių, į tai, kad minimali mėnesinė alga šiuo metu yra 380 Eur, nepilnametei šalių dukrai reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės ir turi būti tenkinami kiti su nepilnametės fiziniu ir dvasiniu lavinimu bei vystymusi susiję poreikiai, teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės jų nepilnametės dukters išlaikymui po 155,05 Eur per mėnesį, yra pagrįstas. Ieškovas prašo išlaikymą iš atsakovės dukrai A. J. priteisti turtu, t. y. ½ atsakovei tenkančio buto dalimi, nes atsakovė nedirbdama, neturės galimybės teikti išlaikymo periodinėmis išmokomis. Šis ieškovo prašymas tenkintinas atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes – atsakovės ilgalaikį susiformavusį alkoholio vartojimą ir nematymą galimybės keisti tokį gyvenimo būdą, neturėjimą pastovių darbinių pajamų, nes pati atsakovė nurodė, kad septynis kartus kodavosi nuo alkoholio vartojimo, tačiau tai nedavė jokių rezultatų. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2005-06-23 Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalgoje Nr. 54 konstatavo, kad konkreti pinigų suma ar turtas natūra paprastai priteistinas tais atvejais, kai teikti išlaikymą privalantis vaiko tėvas neturi nuolatinių pajamų, o iš bylos aplinkybių negalima spręsti, kad išlaikymą periodinėmis išmokomis teiks laiku ir visiškai iš turimų santaupų ar kito turto gaunamų pajamų. Šiuo byloje nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė byloje jokių duomenų ir neįrodė, kad išlaikymą nepilnametei dukrai galės teikti laiku, t. y. kiekvieną mėnesį mokamomis teismo nustatyto dydžio periodinėmis išmokomis, todėl teismas sprendžia, kad ieškovo prašymas priteisti nepilnametei šalių dukrai išlaikymą iš atsakovės turtu yra pagrįstas ir tenkintinas. Ieškovė nenurodė savo kitos gyvenamosios vietos į kurią išeina laikotarpiais kai negyvena bute (duomenys neskelbtini), tačiau vertinant šią aplinkybę, prioritetas teiktinas nepilnametės šalių dukters gyvenimo sąlygų, poreikių ir interesų užtikrinimui, o ieškovės ilgalaikiai išėjimai iš namų patvirtina aplinkybę, kad faktiškai ji turi jos poreikius tenkinančią kitą gyvenamąją vietą. Ieškinyje nurodyta, kad dalijamo buto ½ dalies vertė yra 12250 Eur, ir tai atitinka VĮ Registrų centro nurodytą viso buto vertę 24500 Eur (b. l. 20). A. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)sueis 12 metų. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, t. y. nuo kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dienos, kuri yra (duomenys neskelbtini), kai tuo metu A. J. buvo 11 metų ir 5 mėnesiai, todėl išlaikymas priteistinas už 6 metus ir 7 mėnesius, priteisiant po 155 Eur kas mėnesį, kas sudaro 12245 Eur, ir tai iš esmės atitinka priteistino vaikui turto, t. y. ½ dalies buto vertę (CK 3.196 str.1 d. 3 p.).Išlaikymui priteistino turto tvarkytoju uzufrukto teise skiriamas nepilnametės A. J. tėvas, ieškovas A. J., nes nutraukus santuoką nepilnametės A. J. gyvenamoji vieta nustatyta su jos tėvu A. J. (CK 3.190 str.1d.).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies(CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas byloje sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį; 2016-04-18 Kauno apylinkės teismo nutartimi 309 Eur sumokėjimas atidėtas iki sprendimo byloje priėmimo. Iš atsakovės ieškovui priteistina 100 Eur, valstybei 309 Eur žyminis mokestis, kurio mokėjimas ieškovui buvo atidėtas ir 55,80 Eur už išlaikymo priteisimą, iš viso 314,80 Eur (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas šioje byloje turėjo 6,26 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ieškinį tenkinus visiškai, šios išlaidos valstybei priteistinos ir atsakovės (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 str.

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti santuoką tarp ieškovo A. J. a. k. (duomenys neskelbtini),gyvenančio (duomenys neskelbtini), ir atsakovės D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) (iki santuokos G.), gyvenančios (duomenys neskelbtini), sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl santuokos iširimo pripažinti kalta D. J., a. k. (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo palikti pavardes - ieškovui J., atsakovei – J..

A. J., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jos tėvu A. J., a. k. (duomenys neskelbtini).

Padalinti santuokoje įgytą turtą - butą (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. 1999(duomenys neskelbtini) taip: po santuokos nutraukimo priteisti lygiomis dalimis - ½ dalį šio buto A. J. a.k. (duomenys neskelbtini), ½ dalį šio buto D. J., a. k(duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės D. J., a. k(duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai A. J., gimusiai (duomenys neskelbtini) natūra turtu, t. y. ½ dalimi jai nuosavybės teise priteisiamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Priteisti A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ½ dalį buto esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisto A. J. išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise skirti A. J., a. k. (duomenys neskelbtini).

Visus sutartinius įsipareigojimus ir teises pagal A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) su AB „Swedbank“ sudarytą 2015-02-03 lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr.09-008919-RK ir 2016-01-29 kredito linijos sutartį Nr. 16-009063-LC po santuokos nutraukimo palikti kredito gavėjui A. J..

Iš atsakovės D. J., a. k(duomenys neskelbtini) priteisti A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieną šimtą eurų) sumokėtą byloje žyminį mokestį; valstybei 314,80 Eur (tris šimtus keturiolika eurų 80 ct) žyminį mokestį; 6,26 Eur ( šešis eurus 26 centus ) teismo turėtas išlaidas susijusias su procesinių dokumentų byloje įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimui įsiteisėjus, jo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas išsiųsti Kauno m. CMB santuokos nutraukimo faktui įregistruoti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusį Kauno apylinkės teismą.