- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-18
- Bylos Nr.
- AS-197-415/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05858-2025-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius, Beata Martišienė, Egidijus Šileikis
- Pareiškėjas
- E. G.
- Atsakovas
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. G. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. G. skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja E. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2025 m. rugsėjo 19 d. raštą Nr. S-21989(13.1 Mr) „Dėl dalinio pažeidimo pašalinimo“ (toliau – ir Raštas).
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos E. G. skundą ir nurodė grąžinti pareiškėjai sumokėtą 23 Eur žyminį mokestį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad Raštu pareiškėjos pakartotinai prašoma tvarkyti paviršines nuotekas jos sklypo teritorijoje ir atstatyti gatvės dalį į pradinę padėtį iki 2025 m. spalio 10 d.
Teismo vertinimu, Rašte suformuluotas prašymas yra pakartotinis. Raštas pats savaime nesukuria pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, Raštu jai suformuluotas prašymas (ne įpareigojimas, ne pareiga) atlikti tam tikrus veiksmus, Rašte nėra nustatomos, panaikinamos ir / arba keičiamos pareiškėjos teisės, pareigos, jų apimtis, nėra taikomos poveikio priemonės, sankcijos ir pan. Teismui patenkinus pareiškėjos reikalavimą panaikinti Raštą, jos teisių ir (arba) pareigų apimtis nepasikeistų. Vien tai, kad Rašte pateikta apskundimo tvarka, savaime nereiškia, jog šis Raštas laikytinas individualiu administraciniu aktu, sukeliančiu teisines pasekmes. Teismas konstatavo, kad Raštas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.).
III.
Pareiškėja E. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 30 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – priimti pareiškėjos skundą, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pareiškėja tvirtina, jog ji pašalino Administracijos nustatytą pažeidimą, todėl Administracija Rašte nepagrįstai nustatė, kad pažeidimas pašalintas tik iš dalies. Pareiškėja, nesutikdama su Raštu, kreipėsi į teismą, tačiau teismas nepagrįstai atsisakė priimti jos skundą. Pareiškėjai neaišku, kokią įtaką Rašte pateikto prašymo pakartotinumas turi atsisakymui priimti skundą. Pareiškėjos vertinimu, Rašte yra formuluojami konkretūs reikalavimai, kurių neįvykdžius jai kiltų neišvengiamos pasekmės (administracinė atsakomybė, žalos atlyginimas ir / ar pan.). Raštu siekiama užkrauti pareiškėjai būtent naujas ir nepagrįstas pareigas. Raštas patenka į ABTĮ apimtį, todėl skundas turi būti priimtas. Be to, pareiškėja pažymi, kad Rašte buvo išaiškinta teisė skųsti Raštą, pareiškėja turėjo samdytis atstovą teisininką, už kurio paslaugas sumokėjo, todėl ji patyrė išlaidų ir ne dėl savo kaltės teoriškai neturi iš ko prašyti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.
Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo skundą (prašymą, pareiškimą) teikiančio asmens pareigos pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą (prašymą, pareiškimą), laikytis skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo tvarkos ir įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.
ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis nustato, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011, 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-829-520/2025).
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą atsisakoma priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2026 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-153-463/2026).
Skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-492/2020).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, yra nurodęs, kad administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015), taip pat negali būti teikiamas skundas dėl informacinio pobūdžio dokumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-314-502/2022).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja skundžia Raštą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjai buvo išsiųstas pranešimas, kuriame prašoma tvarkyti paviršines nuotekas savo sklypo teritorijoje ir atstatyti gatvės dalį į pradinę padėtį, tačiau, 2025 m. rugsėjo 2 d. atlikus patikrinimą, nustatyta, kad pažeidimas pašalintas tik iš dalies (nuimtos trinkelės, kurios pateko į gatvę); konstatuota, kad pareiškėja šiais veiksmais pažeidžia Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2024 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. T3-172 patvirtintų Vilniaus rajono savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 15.3 punkto nuostatas, kuriose numatytas draudimas savavališkai kasti gruntą valstybinėje žemėje, taip pat apžvelgtos minėtų Taisyklių 21 ir 22 punktų nuostatos dėl statybos darbų vykdymo ir sugadintų objektų atkūrimo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 ir 11 punktų reikalavimai dėl žemės sklypų savininkų ir kitų naudotojų pareigos nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų, naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatos dėl asmens pareigos laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, bei atlyginti padarytą žalą; pareiškėjos pakartotinai paprašyta tvarkyti paviršines nuotekas savo sklypo teritorijoje ir atstatyti gatvės dalį į pradinę padėtį iki 2025 m. spalio 10 d.; taip pat nurodyta apskundimo tvarka.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Taisyklės (neteko galios nuo 2026 m. vasario 21 d.) nustatė bendruosius ir specialiuosius tvarkymo ir švaros reikalavimus, taikomus fiziniams ir juridiniams asmenims visoje Vilniaus rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) teritorijoje (Taisyklių 1 p.). Taisyklių 15 punkte yra išvardyta Savivaldybės bendrojo naudojimo teritorijose draudžiama veikla, be kita ko, 15.3 punkte – savavališkai kasti gruntą valstybinėje žemėje.
Pagal Taisyklių 32 punktą, Taisyklėse nustatytų reikalavimų laikymosi kontrolę užtikrina Savivaldybės administracija. Teisę surašyti administracinių nusižengimų protokolus už Taisyklių nesilaikymą turi Savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioti specialistai ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nurodyti pareigūnai. Taisyklių 33 punkte nurodyta, kad šių Taisyklių reikalavimus pažeidę asmenys atsako pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatas.
Teisėjų kolegijos vertinimu, nors Rašte yra nurodytos aplinkybės dėl patikrinimo (patikrinimų) metu nustatytų pažeidimų ir (pakartotinai) prašoma per nustatytą terminą pašalinti šiuos pažeidimus, teisines pasekmes pareiškėjai galėtų lemti ne Rašte suformuluoto pakartotinio prašymo neįvykdymas, o nurodytų teisės aktų reikalavimų pažeidimas. Tuo atveju, jei dėl pareiškėjos bus priimtas atitinkamas sprendimas dėl poveikio priemonių ar sankcijų taikymo (pvz., administracinis sprendimas, nutarimas dėl administracinio nusižengimo), pareiškėja, nesutikdama su tokiu sprendimu, turės teisę ginčyti ir nustatytų faktinių aplinkybių bei jų teisinio kvalifikavimo pagrįstumą ir teisėtumą. Raštas yra tarpinis informacinio pobūdžio dokumentas, kuris gali sudaryti prielaidas vėliau priimti atitinkamus administracinius sprendimus, kurie sukels teisines pasekmes, tačiau jis pats nesukelia teisinių pasekmių ir todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Tai, kad Rašte yra nurodyta jo apskundimo tvarka, nekeičia tokio teisėjų kolegijos vertinimo, kuris atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl panašaus pobūdžio raštų (žr., pvz., 2024 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-533-1047/2024).
Akcentuotina, kad šiuo atveju yra tikrinamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėjos atskirojo skundo argumentai dėl išlaidų, kurias ji patyrė dėl Rašte galbūt nepagrįstai nurodytos jo apskundimo tvarkos, nėra susiję su nagrinėjamais klausimais, t. y. ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Tai, kad pareiškėja, rengdama ir teikdama skundą teismui, patyrė išlaidų, neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant minėtus teisinius klausimus. Dėl to teisėjų kolegija nepasisako dėl šių atskirojo skundo argumentų.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, teisingai įvertino Rašto pobūdį ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas yra ne pareiškėjos naudai, ji neįgyja teisės gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.), todėl pareiškėjos prašymas priteisti tokių išlaidų atlyginimą netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos E. G. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.