Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Krivičius, sekretoriaujant Gitanai Būbnienei,

civilinėje byloje pagal M. K. ieškinį atsakovei N. K., dėl neturtinės žalos priteisimo, atsakovei už akių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-06-02 Vilkaviškio rajono apylinkės teisme priimtas M. K. ieškinys atsakovei N. K., dėl 1500 € neturtinės žalos priteisimo.

Dėl šių ir kitų atsakovės veiksmų, kuriais buvo siekiama sudaryti nuomonę, jog ieškovas yra atsakovės nepilnamečio sūnaus tėvas, buvo pažeistas ieškovo orumas, jis patyrė didelių išgyvenimų ir nepatogumų, todėl šiuo ieškiniu realizuoja teisę iš atsakovės prisiteisti neturtinę žalą minėtiems išgyvenimams kompensuoti.

Visų pirma atsakovė ieškovą pažemino ieškinyje dėl tėvystės nustatymo išdėstydama melagingas aplinkybes, teigdama, kad 2003 metais jis įsibrovė į jos namus ir prieš jos valią atliko lytinį aktą, kurio pasekmė buvo nėštumas. Kaltindama ieškovą smurtinio lytinio akto atlikimu pažemino ieškovą kaip vyrą. Tačiau ypatingai didelius išgyvenimus jis patyrė dėl reikalavimo pripažinti ieškovą atsakovės sūnaus tėvu. Nors ir žinojo, kad su atsakove lytinio akto niekada nebuvo, tačiau kilo visokių abejonių, o tai kėlė didelį nerimą, besitęsusį tol, kol DNR ekspertizės išvada patvirtino, jog nėra vaiko tėvas. Žinios, kad atsakovė reikalauja pripažinti ieškovą jos sūnaus tėvu, pasklido ir mieste. Apie tai sužinojo ieškovo tėvai, pažįstami ir draugai. Dėl to patyrė ypatingai didelę gėdą, nes būti siejamam su atsakove, kuri mieste žinoma kaip neypatingai garbingos reputacijos moteris, ieškovui buvo didelis pažeminimas. Turėjo teisintis ir aiškintis savo tėvams, merginai ir draugams. Tuo metu jautė įtampą, stresą, kuris įtakojo ieškovo kasdienio gyvenimo kokybę. Grįžęs iš J. K., kurioje gyvena, į gimtąjį miestą, vengė bendrauti su draugais ir pažįstamais, kad nereikėtų aiškintis, netektų sutikti pašaipių žvilgsnių ir pan.

Ir nors 2014 m. kovo 26 d. atlikta DNR ekspertizė paneigė ieškovo tėvystę ir ieškinys paliktas nenagrinėtu, tačiau tuo nemalonūs išgyvenimai nepasibaigė. Dėl nepagrįsto atsakovės ieškinio savo draugų, pažįstamų ir giminaičių akyse vis tiek buvo susietas su ja. Negali ir neturi galimybės kiekvienam paaiškinti, kad ieškinys buvo nepagrįstas, kad žinios apie ieškovo tėvystę paskleistos be pagrindo, kad jokio lytinio akto su atsakove neturėjo, nesmurtavo ir panašiai. Grįžęs į Vilkaviškį vis dar sulaukia iš pažįstamų klausimų apie tai, kaip baigėsi tėvystės nustatymas, o aiškindamas tokias intymias aplinkybes ieškovas jaučiasi negerai, nejaukiai, pažemintas. Kaip matyti iš išdėstytų aplinkybių, dėl atsakovės N. K. veiksmų patyrė neturtinę žalą. N. K. veiksmai lėmė jos civilinės atsakomybės atsiradimą.

2015-10-02 į paskirtą teismo posėdį neatvyko ieškovas bei atsakovė. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu išreiškė prašymą priimti šioje byloje sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Esant ieškovo atstovės išreikštam prašymui byloje priimtinas sprendimas už akių.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

CPK 285 str. 2 d. nustatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y., įsitikina, kad, pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2014 metais Vilkaviškio rajono apylinkės teisme pagal atsakovės N. K. ieškinį buvo užvesta civilinė byla, kurioje atsakovė prašė nustatyti, kad M. K. yra jos sūnaus K. K. (gim.) tėvas. Šioje civilinėje byloje atlikus DNR ekspertizės ieškovo tėvystė buvo paneigta ir Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014-07-14 nutartimi ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Šiais veiksmais buvo pažeistas ieškovo orumas, jis patyrė didelių išgyvenimų ir nepatogumų.

Ieškovo teigimu Atsakovė ieškovą pažemino ieškinyje dėl tėvystės nustatymo nepagrįstai pareikšdama, kad 2003 metais jis įsibrovė į jos namus ir prieš jos valią atlikau lytinį aktą, kurio pasekmė buvo nėštumas. Teigia, kad kaltindama ieškovą smurtinio lytinio akto atlikimu pažemino ieškovą kaip vyrą. Didelius išgyvenimus jis patyrė ir dėl reikalavimo pripažinti ieškovą atsakovės sūnaus tėvu. Žinios, kad atsakovė reikalauja pripažinti ieškovą jos sūnaus tėvu, pasklido ir mieste. Apie tai sužinojo ieškovo tėvai, pažįstami ir draugai. Dėl to patyrė ypatingai didelę gėdą, nes būti siejamam su atsakove, kuri mieste žinoma kaip neypatingai garbingos reputacijos moteris, ieškovui buvo didelis pažeminimas. Turėjo teisintis ir aiškintis savo tėvams, merginai ir draugams. Tuo metu jautė įtampą, stresą, kuris įtakojo ieškovo kasdienio gyvenimo kokybę. Grįžęs iš J. K., kurioje gyvena, į gimtąjį miestą, vengė bendrauti su draugais ir pažįstamais, kad nereikėtų aiškintis, netektų sutikti pašaipių žvilgsnių ir pan.

Ir nors 2014 m. kovo 26 d. atlikta DNR ekspertizė paneigė ieškovo tėvystę ir ieškinys paliktas nenagrinėtu, tačiau tuo nemalonūs išgyvenimai nepasibaigė. Dėl nepagrįsto atsakovės ieškinio savo draugų, pažįstamų ir giminaičių akyse vis tiek buvo susietas su ja. Negali ir neturi galimybės kiekvienam paaiškinti, kad ieškinys buvo nepagrįstas, kad žinios apie ieškovo tėvystę paskleistos be pagrindo, kad jokio lytinio akto su atsakove neturėjo, nesmurtavo ir panašiai. Grįžęs į Vilkaviškį vis dar sulaukia iš pažįstamų klausimų apie tai, kaip baigėsi tėvystės nustatymas, o aiškindamas tokias intymias aplinkybes ieškovas jaučiasi negerai, nejaukiai, pažemintas. Kaip matyti iš išdėstytų aplinkybių, dėl atsakovės N. K. veiksmų patyrė neturtinę žalą. N. K. veiksmai lėmė jos civilinės atsakomybės atsiradimą.

Nurodytas aplinkybes ieškovas grindžia: ieškiniu (b.l. 4-6) vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014-07-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-29-305/2014 (b.l. 7-8), civilinės bylos Nr. 2-29-305/2014 medžiaga.

CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, visų pirma turi būti nustatyta, ar žala atsirado dėl neturtinės vertybės pažeidimo, ar pažeista neturtinė vertybė yra aktuali šiandieninėje visuomenėje ir jos atlyginimas būtinas, siekiant tinkamai apginti pažeistas asmens teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013). Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Neturtinės žalos priteisimas yra vienas iš asmens pažeistų neturtinių teisių gynimo būdų, suteikiantis galimybę nukentėjusiam asmeniui įsigyti alternatyvų komfortą teikiančių dalyką t. y. kompensacija už moralinius praradimus reiškia tam tikrą substituciją kuria asmuo gali pakeisti tai, kas buvo prarasta.

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje numatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. ( LR CK 6.246 str. 1 d.)

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. (CK 6.263 str. 1 d.).

Atsakovė teigdama nepagrįstą ir melagingą ieškinį dėl tėvystės nustatymo pažeidė ne tik bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, bet ir LR CK 1.137 straipsnyje įtvirtintą pareigą kad asmuo įgyvendindamas savo teises turi gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Būtent N. K. elgiantis priešingai ir pateikus nepagrįstą ieškinį dėl šių jos veiksmų ieškovas patyrė neturtinę žalą - dvasinius išgyvenimus, gėdą nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą.

Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą neturtinę žalą yra konstitucinis principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad iš Konstitucijos neišplaukia, kad įstatymuose galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas), todėl teismai, pagal savo kompetenciją sprendžiantys bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi konstitucinius įgaliojimus atitinkamą žalos atlyginimą priteisti, tiesiogiai taikydami Konstituciją (joje įtvirtintus teisingumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, proporcingumo, tinkamo teisinio proceso, asmenų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principus, kitas Konstitucijos nuostatas), bendruosius teisės principus, vadovaudamiesi inter alia protingumo principu ir kt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėto Konstitucinio Teismo nutarimo pagrindu yra padaręs išvadą kad net ir tais atvejais, kai įstatymas tiesiogiai nenustato neturtinės žalos atlyginimo, asmuo turi teisę kreiptis, o teismas, spręsdamas bylą - priteisti neturtinės žalos atlyginimą tiesiogiai taikydamas Konstituciją jei nustatytos visos civilinei atsakomybei kilti būtinosios sąlygos, o neturtinė vertybė, kuri buvo pažeista, yra pakankamai svarbi ne tik konkrečiam asmeniui, bet ir visuomenei. ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-25 nutartis 3K-3-417/2013).

Teismas sprendžia, kad byloje yra pakankamai duomenų, kurie leidžia padaryti pagrįstą išvadą, kad dėl atsakovės veiksmų ieškovas patyrė didelius dvasinius išgyvenimus bei reputacijos sumažėjimą, ko pasėkoje sumažėjo jo gyvenimo kokybė bei bendravimo galimybės, todėl ieškinys tenkintinas, priimtinas sprendimas už akių ir ieškovui iš atsakovo priteistina:

1500 € (vienas tūkstantis 500 eurų) neturtinei žalai atlyginti.

CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovas, kreipdamasis į teismą sumokėjo 45 € žyminį mokestį. Ieškinį patenkinus visiškai, ši suma ieškovui priteistina iš atsakovės.

Valstybė šioje byloje patyrė 5,33 € išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 285 str. 1 d., 2 d., 286 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės – N. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) - 1500,00 € (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti bei 45 € (keturiasdešimt penkis eurus) sumokėto žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovės – N. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 5,33 € (penkis eurus ir 33 cnt.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Atsakovė N. K. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilkaviškio rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas M. K. per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.