Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. M. ieškinį atsakovui P. Š. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė O. M. teismui pateiktu ieškiniu prašo iškeldinti atsakovą P. Š. iš jai (ieškovei) asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto ir priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui P. Š. teismo nutartimi buvo nustatytas keturiolikos dienų terminas nuo ieškinio nuorašo įteikimo dienos pareikšti atsiliepimą į ieškinį. Atsakovui pranešimas apie iškeltą bylą ir procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (asmeniškai), tačiau jis per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, todėl ieškovo prašymu priimamas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovei O. M. nuosavybės teise pagal 2008 m. balandžio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2769 ir priėmimo-perdavimo aktą Nr. 2770 priklauso gyvenamasis namas 1A1p, garažas 2G1p, ūkinis pastatas 3I1p, ūkinis pastatas 4I1ž ir kiti statiniai (inžineriniai) (šulinys, cokolis), esantys (duomenys neskelbtini). Pirkimo-pardavimo sutarties 6 punkte šalys (pardavėjai L. Š. ir M. Š. bei pirkėja O. Š. (dabar – M.)) susitarė, kad M. Š. ir L. Š. paliekama teisė iki gyvos galvos gyventi ir nemokamai naudotis žemės sklypu ir jame esančiais pastatais, be to, sutartimi pardavėjai patvirtino pirkėjai (7 punktas), kad parduodamuose pastatuose negyvena jokie asmenys, kurie pagal įstatymus ar sutartis išsaugo teisę naudotis pasikeitus jo savininkui (7 punktas).

Ieškovė teismui pateiktame ieškinyje nurodo, kad mirus seneliui, močiutei tapus neįgaliai, močiutė buvo patalpinta į slaugos skyrių. Ieškovės teigimu, nelikus namuose ieškovės senelių, atsakovas P. Š. namus pavertė landyne, išdaužė baldus, išspardė duris ir sienas, į namus vedasi sugėrovus. Ieškovei atvykus į savo namus, atsakovas jos neįsileidžia, grasina sumušti, veja iš kiemo.

Iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas (LAT 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis Nr. 3K-3-790/2003; LAT 2008 m. balandžio 30 d. nutartis Nr. 3K-3-260/2008 ir kt.). Jei ginčo šalis sieja prievoliniai santykiai, reikalavimas dėl iškeldinimo sprendžiamas pagal specialiai šiuos materialinius teisinius santykius reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normas, įrodinėjimo dalykas tokiu atveju yra faktinės aplinkybės, su kuriomis įstatymas sieja naudojimosi pastatais pabaigą. Tik tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia Lietuvos Respublikos CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos. Lietuvos Respublikos CK 4.98 straipsnyje, kuriame įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys, nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisių pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (LAT 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis Nr. 3K-3-407/2008; LAT 2010 m. birželio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-285/2010; LAT 2011 m. balandžio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-189/2011; LAT 2012 m. liepos 9 d. nutartis Nr. 3K-3-344/2012 ir kt.). Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, darytina išvada, kad ieškovė kaip nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo 1A1p, garažo 2G1p, ūkinio pastato 3I1p, ūkinio pastato 4I1ž ir kitų statinių (inžinerinių) (šulinio, cokolio), esančių (duomenys neskelbtini), savininkė turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti bei ginti pažeistas teises (Lietuvos Respublikos CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.34, 4.95, 4.98 straipsniai). Byloje duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas išsikėlė iš ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos (namo), esančios Kelmės rajone, Kukečių kaime, Liepų g. 17, nėra. Esant išdėstytoms aplinkybėms laikoma, kad atsakovas savo veiksmais pažeidžia ieškovės, kaip nekilnojamojo turto savininkės, teises bei teisėtus interesus ir tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos CK 1.5 straipsnis), todėl ieškinys laikytinas pagrįstu ir tenkintinas, atsakovas P. Š. yra iškeldintinas su visais jam priklausančiais daiktais iš ieškovei O. M. asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio Kelmės rajone, Kukečių kaime, Liepų g. 17, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto (CK 4.34, 4.95, 4.98 straipsniai).

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį patenkinus, ieškovei O. M. iš atsakovo P. Š. priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susidedančios iš 31 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 400 Eur išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą, viso 431 Eur. Kadangi valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra nedidelės (1,44 Eur), t. y. mažiau nei trys eurai, todėl, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi, tokia suma iš atsakovo nepriteisiama (Lietuvos Respublikos CPK 79 straipsniu, 80 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 92 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalimi).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 285 ir 286 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti. Iškeldinti P. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) su visais jam priklausančiais daiktais iš O. M., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo 1A1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

Priteisti iš P. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) O. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 431 Eur (keturis šimtus trisdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kelmės rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.