Telšių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. N. skundą antstoliui V. D., suinteresuotam asmeniui Valstybiniam studijų fondui dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis V. D. 2017 m. vasario 20 d. priėmė patvarkymą Nr. 036-1198, kuriuo M. N. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nors pareiškėjas nesutinka su paskaičiuotomis vykdymo išlaidomis, tačiau nepateikė konkrečių Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatų pažeidimo. Pareiškėjo motyvas, jog vykdymo išlaidos yra jam per didelės, nėra teisinis pagrindas tenkinti pareiškėjo skundą. Taip pat pažymėjo, kad įstatymas numato, kad išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Tokie antstolio veiksmai bei taikyta priverstinio vykdymo priemonė yra leistina ir teisiškai reglamentuota. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) 668 straipsnio nuostatos aktualios tik išieškant iš skolininko turto, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo nereglamentuoja LR CPK LI skyriaus normos, t. y. lėšų, likusių iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po LR CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas LR CPK 668 straipsnio 1 dalis nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija MMA.

Suinteresuotas asmuo Valstybinis studijų fondas atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0047/14/01182 matyti, kad antstoliui V. D. pateiktas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. vykdomasis raštas Nr. 2-4289-535/2012 dėl 2500 Lt skolos, 343,07 Lt palūkanų, 50,98 Lt delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš M. N. Valstybinio studijų fondo naudai. 2014 m. liepos 11 d. patvarkymu vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti (v. b., b. l. 1, 2 ). 2017 m. sausio 27 d. vykdomojoje byloje Nr. 0047/14/01182 paskaičiuotos 273,25 Eur vykdymo išlaidos (v. b., b. l. 46). 2017 m. sausio 27 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. 036-637 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nurodydamas Vilniaus pataisos namams areštuotas lėšas 1313,63 Eur sumai pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (v. b., b. l. 47).

Remdamasis LR CPK 668 straipsnio 1 dalimi ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkto nuostatomis, pareiškėjas nesutinka su skolos išieškojimu, nukreipiant jį į pinigų sumą, neviršijančią MMA. LR CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.1-93.6 punktuose pateikiamas turto ir lėšų sąrašas, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią MMA, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pasisakęs, kad LR CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatos yra aktualios tik išieškant iš skolininko turto, be to, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo LR CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po LR CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas LR CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos MMA. LR CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas LR CPK 736 straipsnyje. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, LR CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o LR CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios MMA, paneigia pareiškėjo poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis Nr. 3K-3-154-313/2016). Taigi išieškojimas iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios MMA, yra galimas, išskyrus atvejus, kai neviršijanti vieno MMA skolininko turima suma patenka į skolininko turto, iš kurio išieškojimo LR CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, sąrašą.

Dėl skundžiamo 2017 m. sausio 27 d. patvarkymo Nr. 036-637 pažymėtina, kad vadovaujantis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis LR CPK 733–743 straipsnio normomis, antstolis pagrįstai areštavo skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, priverstinį išieškojimą nukreipdamas į skolininko pinigų sumą, esančią Vilniaus pataisos namų sąskaitoje. Antstolis patvarkyme nurodė, kad reikalauja iš skolininko gaunamų pajamų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo pajamų dalies, viršijančios vieną MMA (LR CPK 736 straipsnio 2 dalis), ir 50 procentų nuo pajamų, neviršijančių vienos MMA (LR CPK 736 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju iš skolininko išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus, todėl antstolis pagrįstai nustatė išieškoti iš skolininko 50 procentų nuo lėšų dalies, neviršijančios MMA. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, konstatuota, kad teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Taigi, pagal formuojamą teismų praktiką, į skolininko sąskaitoje pataisos namuose įplaukiančias lėšas (pervedamos ar įnešamos artimųjų) išieškojimas gali būti nukreipiamas tik vadovaujantis LR CPK 736 straipsnio nuostatomis (Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-97-856/2017). Priimdamas skundžiamą patvarkymą antstolis vadovavosi LR CPK 736 straipsnio nuostatomis, todėl jokios vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos pažeistos nebuvo. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad antstolio būtų areštuoti skolininkui priklausantys daiktai - mokymosi reikmenys ir kitas turtas, kurie būtini mokymuisi.

Pareiškėjas skunde taip pat prašo perskaičiuoti vykdymo išlaidas ir skirti antstoliui baudą už akivaizdžiai nepagrįstas vykdymo išlaidas. Vadovaujantis LR CPK nuostatomis pripažintina, kad antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (LR CPK 610 str., 611 str.), kurias sudaro būtinos vykdymo išlaidos, papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje, bei atlygis antstoliui už vykdomųjų dokumentų vykdymą. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (LR CPK 609 str.). Pažymėtina, kad priverstinis vykdomųjų dokumentų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą. Skolininkui nevykdant sprendimo geruoju yra pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, kuris sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių ar kitokio pobūdžio suvaržymų. Nors pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su 273,25 Eur vykdymo išlaidomis (pareiškėjas skunde netiksliai nurodė 475,46 Eur, nes vykdomojoje byloje nėra tokių duomenų), tačiau nepateikia jokių argumentų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, jog vykdymo išlaidos yra neprotingai didelės bei nepagrįstos. Atsižvelgiant į tai, kad antstolis paskaičiavo vykdymo išlaidas pagal dydžius, kurie nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje, vykdymo išlaidos laikytinos teisėtomis ir pagrįstomis. Antstolis vykdymo procese veikė pagal jam suteiktus įgalinimus ir neatliko veiksmų, viršijančių jo kompetenciją, todėl nėra pagrindo skirti antstoliui baudą.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.