- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-05
- Bylos Nr.
- 2S-1336-221/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06166-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „General Financing“
- Skolininkas
- S. R.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „General Financing“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-9857-451/2014 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „General Financing“ pareiškimą skolininkei S. R. dėl teismo įsakymo išdavimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorė pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama priteisti iš skolininkės S. R. 3487,41 Lt skolą, 68,01 Lt delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 27 Lt bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 4 d. nutartimi atsisakė priimti kreditorės UAB „General Financing“ pareiškimą skolininkei S. R. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui ir pasiūlė pareiškėjai su pareiškimu kreiptis į Alytaus rajono apylinkės teismą.
Teismas nurodė, kad pagal išrašą apie asmenį iš Gyventojų registro tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos, skolininkės deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) Prie kreditoriaus pareiškimo pridėtų vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) finansavimo sandoriu Nr. 1 ir Nr. 2 skolininkės gyvenamoji vieta taip pat nurodyta (duomenys neskelbtini) Teismas nustatė, kad kreditorė kartu su pareiškimu teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad kreditorė ir skolininkė rašytiniu tarpusavio susitarimu yra pakeitę teritorinį civilinės bylos teismingumą, todėl konstatavo, kad kreipdamasi į teismą, kreditorė pažeidė teismingumo taisykles. Pasiūlė kreditorei su pareiškimu kreiptis į Alytaus rajono apylinkės teismą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Kreditorė atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartį ir kreditorės pareiškimą dėl skolos priteisimo perduoti nagrinėti Kauno apylinkės teismui.
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą nutartį, kadangi skolininkė visuose sandoriuose su kreditore nurodė savo adresą – (duomenys neskelbtini) Kreditorė, kreipdamasi į teismą, pareiškime taip pat nurodė, kad skolininkė gyvena minėtu adresu. Apeliantės nuomone, pareiškimas Kauno apylinkės teismui pateiktas nepažeidžiant teismingumo taisyklių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal Civilinio proceso kodekso 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta.
Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria kreditorės pareiškimą pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui.
Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Nagrinėjamu atveju kreditorė CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka pateikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama priteisti iš skolininkės skolą. CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. Teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu yra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka CPK 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas (CPK 435 straipsnio 2 dalis). CPK XXIII skyriuje nėra reglamentuojamas bylų dėl teismo įsakymo teismingumas, todėl taikytinos bendrosios bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisyklės (CPK 432 straipsnis). Pagal bendrąjį teritorinį teismingumą ieškinys (pareiškimas) pareiškiamas teisme pagal atsakovo (skolininko) gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis). Fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma ta vieta, kur asmuo iš tikrųjų dažniausiai gyvena (CK 2.16 straipsnis). CK 2.17 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai, t. y. nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Gyventojų registre skolininkės S. R. deklaruota gyvenamoji vieta yra nurodyta adresu (duomenys neskelbtini) Skolininkė, sudarydama vartojimo kredito sutarties sandorius su UAB ,,General Financing“, kreditorei nurodė savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) Kadangi skolininkė pati nurodė kitą savo gyvenamąją vietą, negu deklaruota viešuose registruose, todėl apeliantė turėjo pakankamą pagrindą laikyti skolininkės gyvenamąją vietą, esančią sutartyje nurodytu adresu. Pagal CK 2.17 straipsnio 3 dalį fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jei šios pareigos asmuo neįvykdo, kita sandorio šalis ir kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad skolininkė informavo kreditorę apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, todėl kreditorė, pateikdama pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, pagrįstai nurodė, kad skolininkės gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ir pareiškimas dėl teismo įsakymo teismingas Kauno apylinkės teismui. Apeliacinio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, savo iniciatyva patikrinęs skolininkės deklaruotą gyvenamąją vietą ir nustatęs, kad ji yra ne Kauno mieste (rajone), o Alytaus rajone, nepagrįstai sprendė, kad nustatant dalyvaujančio byloje asmens (skolininkės) gyvenamąją vietą lemiamą reikšmę turi šio asmens deklaruota gyvenamoji vieta, kuri, pagal Lietuvos Respublikos Gyventojų registrų centro duomenis, yra kitokia, negu nurodyta kreditoriaus pareiškime.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Kauno apylinkės teismo nurodoma aplinkybė apie skolininkės viešuose registruose deklaruotą gyvenamąją vietą gali būti tik vienu iš jos gyvenamosios vietos nustatymo kriterijų, bet ne vieninteliu ir vienareikšmiškai lemiančiu skolininkės gyvenamosios vietos konstatavimą, o kartu ir išvadą dėl bylos teismingumo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisėto pagrindo savo iniciatyva nuspręsti, kad skolininkės valią atitinka bylinėjimasis su kreditore kitoje gyvenamojoje vietoje, nei ji pati nurodė kreditorei sutartyje. Be to, pažymėtina, kad CPK 431 straipsnio 3 dalyje numatyta kreditoriaus pareiga patikslinti skolininko gyvenamąją vietą, jei paaiškėtų, kad skolininko gyvenamoji vieta yra nežinoma. Tokios pozicijos laikosi apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami skundus, susijusius su teritoriniu bylos teismingumu (Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-255-601/2014, Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-444-524/2014, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1011-640/2012 ir kt.).
Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti kreditorės UAB ,,General Financing“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą, o kartu neteisingai išsprendė bylos teismingumo klausimą, todėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui spręsti pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą (337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 290 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartį panaikinti, kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „General Financing“ pareiškimo skolininkei S. R. dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.