Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų O. S., M. S., P. S., K. S. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo – L. K.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami atnaujinti pareiškėjams terminą E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimui priimti.

Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo O. S. sutuoktinė ir pareiškėjų M. S., P. S. ir K. S. motina E. S. Netrukus po E. S. mirties pareiškėjai dėl paveldėjimo kreipėsi į Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biurą, tačiau iš konsultacijos suprato, kad į notarą dėl paveldėjimo reikia kreiptis po 3 mėnesių, o ne per 3 mėnesius. Kai į notarą kreipėsi po 3 mėnesių, sužinojo, kad ne taip suprato jiems pateiktus paaiškinimus, dėl ko praleido įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą, per kurį turi priimti palikimą ir dėl to dabar turi kreiptis į teismą su prašymu praleistą terminą atnaujinti. Pareiškėjų turimais duomenimis, vienintelis po E. S. mirties paveldimas turtas — jos asmeninėje banko sąskaitoje tikėtinai esančios lėšos. Daugiau jokio turto, kurį galėtų paveldėti pareiškėjai, nėra. Pareiškėjai, įgyvendindami savo, kaip E. S. įpėdinių teises, buvo atidūs ir rūpestingi, nes į notarą kreipėsi nepasibaigus 3 mėnesių terminui, tačiau, būdami (duomenys neskelbtini), jiems pateiktą informaciją suprato klaidingai, dėl ko ir praleido įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti. Pareiškėjai yra vieninteliai E. S. įpėdiniai. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nei per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo, nei iki civilinės bylos dėl termino atnaujinimo iškėlimo joks kitas įpėdinis nebuvo kreipęsis dėl palikimo priėmimo.

Suinteresuotas asmuo L. K. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo dalyką, tai, jog nagrinėjamojoje byloje nėra ginčo, vadovaudamasis civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principais, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Dalyvaujantys byloje asmenys apie rašytinį teismo posėdį informuoti tinkamai.

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teismas turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad E. S., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Gyventojų registro tarnybos duomenimis, E. S. mirė būdama santuokoje (sutuoktinis O. S.), E. S. vaikai – suinteresuotas asmuo L. K., pareiškėjai M. S., P. S., K. S. Iš 2024-05-07 VĮ ,,Registrų centras“ Testamentų registro išrašo nustatyta, kad E. S. mirus, Testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų, nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo ar palikėjo palikimo atsisakymo faktų.

CK 5.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra nuostata, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vadovaujantis CK 5.51-5.53 straipsniais, atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: pradėjus faktiškai jį valdyti, kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės notarą dėl turto aprašo sudarymo, įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.3 straipsnio 1 dalis).

Nustatyta, kad po E. S. mirties įstatyminiai įpėdiniai – palikėjos sutuoktinis (pareiškėjas) ir palikėjos vaikai (pareiškėjai) į notarų biurą dėl palikimo priėmimo kreipėsi, tačiau iš konsultacijos suprato, kad į notarą dėl paveldėjimo reikia kreiptis po 3 mėnesių, o ne per 3 mėnesius. Kai į notarą kreipėsi po 3 mėnesių, sužinojo, kad ne taip suprato jiems pateiktus paaiškinimus, dėl ko praleido įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą, per kurį turi priimti palikimą.

Pažymėtina, kad vertinant įpėdinio elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006).

Byloje surinkti įrodymai leidžia konstatuoti esant nustatyta, kad pareiškėjai M. S., P. S., K. S. yra įstatyminiai E. S. įpėdiniai pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą, turintis teisę paveldėti savo motinos turtą, pareiškėjas (sutuoktinis) O. S. yra įstatyminis E. S. įpėdinis pagal CK 5.13 straipsnį. Pareiškėjai nurodo, kad palikėja paliko savo asmeninėje banko sąskaitoje tikėtinai esančias lėšas, o daugiau jokio turto, kurį galėtų paveldėti pareiškėjai, nėra. Ginčas dėl pareiškėjų teisės paveldėti E. S. palikimą nėra kilęs, o paveldėjimo teisės liudijimas į E. S. palikimą kol kas nėra išduotas (CPK 178 straipsnis). Tai patvirtina, jog įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo. Be to, byloje nėra duomenų, liudijančių, jog pareiškėjai E. S. palikimo būtų atsisakę, pateikdami per tris mėnesius nuo jos (palikėjos) mirties pareiškimą dėl to notarui (CK 5.60 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis). Po E. S. mirties pareiškėjai į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo kreipėsi, bet neteisingai suprato terminą (laikotarpį), kada reikia kreiptis dėl paveldėjimo bylos užvedimo.

Nors pareiškimo padavimo teismui metu pareiškėjai CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti buvo praleidę, byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tokio termino praleidimą lėmė ne pareiškėjų sąmoningas siekis savo neveikimu atsisakyti priimti E. S. palikimą, bet tai, jog pareiškėjai nežinojo, kad palikimui priimti yra nustatytas trijų mėnesių terminas. Pripažindamas minėtas aplinkybes svarbiomis CK 5.57 straipsnio 1 dalies prasme teismas įvertina ir tai, kad pareiškėjai siekia įgyvendinti teisę į jiems itin artimo asmens palikimą, t. y. pareiškėjų M. S., P. S., K. S. motinos ir pareiškėjo O. S. sutuoktinės palikimą, įgyvendindami šią teisę veikia sąžiningai, ką liudija į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, be to, tarp įpėdinių nėra kilusio ginčo dėl pareiškėjų prašymo atnaujinti terminą palikimui priimti. Suinteresuotas asmuo L. K. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Taigi, įvertinęs visumą byloje surinktų įrodymų, teismas mano esant pagrindą atnaujinti pareiškėjų praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą E. S., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti, jį pratęsiant trims mėnesiams (CK 5.57 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 442 straipsnio 1 dalies 13 punktu, 578 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjų O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. S., gim. (duomenys neskelbtini), P. S., gim. (duomenys neskelbtini), K. S., gim. (duomenys neskelbtini), pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjams O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. S., gim. (duomenys neskelbtini), P. S., gim. (duomenys neskelbtini), K. S., gim. (duomenys neskelbtini), praleistą terminą (duomenys neskelbtini) mirusios E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimui priimti, jį pratęsiant trims mėnesiams.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.