Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant ieškovės F. U. atstovui advokatui D. A., atsakovui A. U., jos atstovei advokatei Stasei Jovaišienei, vertėjai V. G. M., žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės F. U. ieškinį atsakovui A. U. dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė nesikreipė pas notarą dėl palikimo priėmimo, todėl paveldėjimo faktui patvirtinti prašys įvertinti rašytinius įrodymus ir liudytojų parodymus (CPK 185 str.). Palikimo priėmimo faktas yra įrodomasis šioje byloje, todėl atskirai ypatingosios teisenos tvarka nenustatytinas (CPK 176 str. 1 d. ir 445 str.).

2011 m. pradžioje atsakovas be ieškovės sutikimo užvaldė Bityną, vienasmeniškai rinkdavo iš jo medų, kurį pasisavindavo. Šiuos faktus patvirtina paties atsakovo paaiškinimai ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir jo atsiliepimas byloje dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo (priedas nl 7 ir priedo Nr. 8, 2 puslapis). 2012 m. balandžio 14 d. atsakovas slapta be ieškovės žinios išsivežė Bityną iš žemės sklypo, esančio Varėnos r. sav. (duomenys neskelbtini) (priedas nl 9).

Vieno įrengto avilio rinkos kaina yra 300 Lt (priedas Nr. 10), vienos bičių šeimos rinkos kaina yra 150 Lt (priedas Nr. 11), viena bičių šeima per metus (nuo pavasario iki rudens) pagamina 30 kg medaus (priedas Nr. 11 ir apklaustinų liudytojų parodymai), 1 kg medaus kainuoja 15 Lt (priedas Nr. 12). Todėl bendra atsakovo neteisėtai užvaldyto turto kaina yra 32700 Lt (32 aviliai x 300 Lt + 22 bičių šeimos x 150 Lt + 22 bičių šeimos x 30 kg x 15 Lt x 2 m.).

2012 m. spalio 30 d. rašytiniu pranešimu ieškovė pasiūlė atsakovui geruoju išspręsti ginčą, per vieną mėnesį arba grąžinant užvaldytą Bityną ir sumokant už pasisavintą medų, arba atlyginant netekto turto vertę (priedas Nr. 13). Tačiau atsakovas, 2012 m. lapkričio 9 d. gavęs pranešimą, į pasiūlymą neatsiliepė (priedas Nr. 14).

Savininkas turi teisę išreikalauti savo turtą iš svetimo neteisėto valdymo (2000 m, CK 4.95 str.). Nesant grąžintino turto, atlygintina jo vertė (2000 m. CK 6.249 str. 1 d.).

Atsakovas taip pat privalo mokėti 5% metinių procesinių palūkanų (CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d.).

Ieškovas, reikšdamas ieškinį CK 4.95 str. pagrindu privalo įrodyti savo nuosavybės teises į ginčo objektą. Ieškovės teigimu, avilius bei bičių šeimas ji paveldėjo dar 1993 m. po savo vyro V. U. mirties, tačiau akivaizdu, kad bitės tiek negyvena, tokio senumo aviliai jau turėjo būti labai nusidėvėję, o jis išsivežė pakankamai naujus, geros būklės avilius.

Be to, ieškovės nurodytas ieškinio pagrindas (CK 4.95 str.) suteikia savininkui teisę išreikalauti turtą iš svetimo neteisėto valdymo, tačiau ieškovė reiškia reikalavimą ne dėl įpareigojimo grąžinti turtą savininkui, o prašo priteisti pinigų sumą, t.y. žalos atlyginimą. Teisė į žalos atlyginimą ieškovės nurodytu CK 6.249 str. 1 d. pagrindu atsiranda dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, tačiau atsakobvas jokių neteisėtų veiksmų neatliko, išsivežė tik savo turtą. Po senelio V. U. mirties 1983 m. bityno priežiūrą perėmė atsakovo tėvas M. U., tačiau per maždaug trejus metus visos senelio bitės išmirė. Tėvas pasakojo, kad tėvų sodyboje po senelio mirties bitininkauti bandė ir tėvo brolis R. U., tačiau tai darė neilgai, nes bitės išmirė.

Bitininkavimą (duomenys neskelbtini) kaime atsakovo tėvas atnaujino 1996 m. Tais metais jis iš iš Kalesninkuose (Šalčininkų r.) bitininkavusio V. K. gavo ir į (duomenys neskelbtini) kaimą, savo tėvų V. U. ir ieškovės F. U. sodybą parvežė 10 avilių su bičių šeimomis.

Avilius sustatė sode, kuriame tuo metu stovėjo ir keletas senų senelio avilių, tačiau visi jie buvo tušti. Tėvas parsivežtas bites prižiūrėjo, rūpinosi, ėmė medų, palaipsniui plėtė bityną. Niekas to neginčijo, visi - tėvo broliai bei sesuo, o taip pat jo motina - žinojo, kad tai yra jo turtas.

Iš pradžių tėvas bitininkavo su atsivežtais aviliais, bet palaipsniui juos pakeitė naujais. Jis turėjo namuose ((duomenys neskelbtini), Varėnoje) įvairias medžio apdirbimo stakles ir pats gamino avilius. Be to, tėvas pagaminęs avilį, kartais užrašydavo jo gamybos metus, tą patvirtinu prie atsiliepimų pridedamomis fotonuotraukos. 2010-07-20 M. U. mirė. Po jo mirties atsakovas priėmė palikimą, paduodamas atitinkamą pareiškimą Varėnos r. 2-ajam notarų biurui, o taip pat pradėdamas faktinį tėvo turto valdymą. Tuo metu tėvo bityne buvo 24 tėvo aviliai, iš kurių 14 buvo su bičių šeimomis. 2011-05-30 buvo išduotas Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas į tėvo turėtą nekilnojamąjį bei kilnojamąjį registruotą turtą. Bitės ir aviliai į paveldėjimo teisės liudijimą įtraukti nebuvo, nes tėvas bityno nebuvo įregistravęs. CK 5.50 str. 1 d. numato, kad palikimo neleidžiama priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl po tėvo mirties priėmęs palikimą, aš tapau jo turto (tiek įtraukto į paveldėjimo teisės liudijimą, tiek ir neįtraukto) savininku. 2011 m. liepos mėnesį bitynas buvo įregistruotas. Registruojant bityną jis buvo patikrintas Varėnos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojų jį sudarė 22 bičių šeimos, t.y. 14, kurios liko po tėvo mirties ir 8 mano naujai užveistos šeimos .

Su ieškiniu dėl žalos priteisimo už avilius ir bičių šeimas nesutinka, nes pasiėmė savo, o ne senelio avilius bei bičių šeimas. Taip pat nesutinka ir su ieškinio reikalavimu dėl žalos atlyginimo už medų (9900 Lt) priteisimo, nes aš ėmė savo bičių medų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skaičiuodama žalą už medų ieškovė nurodo sumą, kiek galima gauti pardavus tokį kiekį medaus, vienok neįvertina ir neišminusuoja jokių bičių priežiūros bei medaus paruošimo išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Faktines aplinkybės, sudarančias ieškovės reikalavimo pagrindą, tai, kad ginčo turtas nėra privalomai registruotinas viešame turto registre. Nuosavybės teises į 22 avilius su bičių šeimomis ir 10 įrengtų avilių be bičių, kaip nurodo ieškovė, ji paveldėjo po vyro V. U. mirties 1983 metais, nes naudojosi vyro dalimi paliktu nekilnojamu turtu, bites prižiūrėjo jos pavedimu sūnus R. U., o V. U. vaikai tėvo palikimo nepriėmė, todėl netapo bendraturčiais. Palikimo priėmimo faktas dėl bičių šeimų su aviliais priėmimo nebuvo išviešintas, t.y. paveldėjimo teisės liudijime nėra duomenų apie ieškovės nurodomą palikimą į bityną. Tokiu atveju palikimo priėmimo faktas yra įrodomasis, nes ieškovė dėl palikimo priėmimo pas notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Ieškovė nurodo, kad atsakovas bityną užvaldė 2011 metais be ieškovės sutikimo.

Nustatytos aplinkybės, kad ieškovė F. U. gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini) Varėnos r.sav. nuo 1964 m.(b.l. 17). Atsakovas neginčija ieškovės gyvenamosios vietos.

2011-12-21 prokurorės nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl nedidelės vertės svetimo turto pagrobimo pagal A. U. pareiškimą dėl žalos padarymo, išpilant sirupą, nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties ( b.l. 18-19).

2012-05-26 ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl A. U. veiksmų, bityno vagystės, pagrobiant 20 avilių su bičių šeimomis ir 11 tuščių avilių, nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties ( b.l. 25-26).

Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis atsakovas M. U. nuo 1999-11-17 nuosavybės teisėmis valdė 20/136 žemės sklypo dalis ( sklypo plotas 1.4160 ha), (duomenys neskelbtini) Varėnos r.sav., kurio dalį po M. U. mirties paveldėjo jo įpėdiniai ( ir atsakovas A. U. pagal paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą 2011-05-30). Ieškovei F. U. nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį nustatytos nuo 1999-11-17 ( b.l.9-16).

Ieškovei F. U. nebuvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ji priėmė palikimą (bityną) po sutuoktinio V. U. mirties, faktiškai paveldimą turtą valdydama, kaip savo turtą.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta R. S. parodė, kad yra Lietuvos Bitininkų konfederacijos narė nuo 2012 metų. Pagal jos aiškinimus darbinės bitės gyvena 30-45 paras, o bičių motinėlė – vidutiniškai 3 metus. Avilių eksploatavimo amžius priklauso nuo to, kaip jis prižiūrimas ir tvarkomas.

Liudytoju apklaustas V. K. parodė, kad yra Varėnos rajono bitininkų draugijos “Dzūkija” pirmininkas nuo 2002 metų, o bitininkauja apie 30 metų. Jis paaiškino, kad bitės gali gyventi tik su žmogaus sąlyčiu, jos vienos negyvena.

Pagal 2013 m. gegužės 2 d. Nr. B1-336 Valtybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymą “Dėl gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo patvirtinimo”, buvo pakeista anksčiau galiojusiu bičių laikymo tvarka. Šiame apraše vartojamos sąvokos: bitynas – vieta lauke, kur laikomi aviliai su bičių šeimomis.

LR Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2006-06-16 įsakymu Nr.B1-391 “Dėl bitynų apskaitos” rajonų ir miestų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos iki kitų metų sausio 10 d. bitynų metinę ataskaitą pateikia apskričių valstybinėms maisto ir veterinarijos tarnyboms.

Pagal LR Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005-03-18 įsakymą Nr.B1-180 “Dėl bitynų, bitininkystės produktų ir bičių užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimų patvirtinimo”,buvo patvirtinta Bitynų, bitininkystės produktų ir bičių užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimai. Įpareigoti apskričių, rajonų ir miestų valstybines maisto ir veterinarijos tarnybos registruoti bitynus ir išduoti bitynų pasus.

bičių avilys – bičių šeimai gyventi tinkamas būstas.

bičių šeima – Apis mellifera bitės (bitės darbininkės, bitė motinėlė, tranai), gyvenančios viename bičių avilyje.

bitynas – vieną epizootinį vienetą sudarančios bičių šeimos.

bitininkas – bičių laikymu bei priežiūra ir bitininkystės produktų tvarkymu užsiimantis fizinis arba juridinis asmuo.

Reikalavimo 7 punkte nustatyta, kad bitynas turi turėti pasą kuriame turi būti informacija ( 8.1.-8.9.p.p.) :

-registravimo duomenys: savininko ar atsakingojo asmens vardas, pavardė, pareigos, bityno pavadinimas, kontaktiniai duomenys;

-bityno statusas;

-bityno šeimų skaičius;

-atliktų laboratorinių tyrimų rezultatai;

-dėl bičių užkrečiamųjų ligų;

-dėl kenksmingų medžiagų ir medžiagų liekanų;

-taikytos gydymo ir profilaktikos priemonės, nurodant veterinarinių vaistų pavadinimą, skyrimo datą, dozę, išlauką, gydytas bičių šeimas;

-taikytos valymo ir dezinfekcijos priemonės, nurodant atlikimo datą, naudotų medžiagų pavadinimą, koncentraciją, bičių avilius;

-taikytos dezinsekcijos ir deratizacijos priemonės, nurodant naudojimo datą, naudotų medžiagų pavadinimą, dozę, apdorotus avilius;

-bičių šeimų judėjimo duomenys, nurodant datą ir geografinę vietovę;

- bitininkystės produktų rūšis ir kiekis, pagamintas per sezoną.

Reikalavimo 9 punktas numatė, kad bityno pasus išduoda ir registruoja apskričių, miestų, rajonų teritorinės VMVT.

Bityno savininkai ar atsakingieji asmenys, norintys gauti bityno pasą, turi pateikti teritorinei VMVT laisvos formos prašymą, nurodant savininko ar atsakingojo asmens vardą, pavardę, pareigas, bityno pavadinimą, kontaktinius duomenis.Gavusi bityno savininko ar atsakingojo asmens prašymą, teritorinė VMVT, patikrinusi bityną ir nustačiusi, kad jis atitinka privalomuosius reikalavimus, išduoda bityno pasą (Reikalavimo 11 p.). Teritorinės VMVT išduotus bitynų pasus turi registruoti Bitynų pasų registravimo žurnale ( Reikalavimo 12 p.).

Šio reikalavimo 43 p. nustatė, kad Bitininkai turi vykdyti šiuos Reikalavimus.

Šalys pripažįsta ir neginčija aplinkybių, kad 2005 metais M. U. buvo leista naudotis bitynu. Tokios aplinkybės pagal LR Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005-03-18 įsakymą Nr.B1-180 “Dėl bitynų, bitininkystės produktų ir bičių užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimų patvirtinimo” nuostatas atitinka, kad bitininkas buvo būtent M. U., o ne ieškovė F. U.. Bitynas šio teisės akto nustatyta tvarka nebuvo registruotas ir nebuvo išduotas bityno pasas būtent ieškovei F. U., o tai patvirtina, kad ji nebuvo nurodomo bityno savininkė ar atsakinga už šį bityną, o bitininkas(ė) privalėjo vykdyti nustatytus reikalavimus.

Ieškovė nurodo, kad 1983 m. po vyro V. U. mirties paveldėjo 22 avilius su bičių šeimomis ir 10 įrengtų avilių be bičių.

Liudytojas R. U. nurodė, kad po tėvo mirties bites prižiūrėjo ieškovė, buvo likę 40 avilių. Jis remontavo avilius, bet jų nenudažė. Padarė 3 naujus avilius. Avilius prižiūrėjo nuo 1993 iki 2004 m. Aviliai buvo nevienodi pagal dydį ir formas;

Liudytoja A. D. parodė, kad bityną po jos tėvo mirties paveldėjo motina – ieškovė. Nuo 2005 m. bityną prižiūrėjo M. U., kuris padarė 5 avilius.;

Liudytojas I. A. parodė, kad jis F. U. kaimynas. Po V. U. mirties liko 39 bičių aviliai. Avilių niekas neremontavo, jie ir liko tokie pat. Šiuo metu likę 8 aviliai. Kažkiek bičių yra likę;

Liudytojas I. V. parodė, kad po V. U. mirties liko bitynas. Po V. U. mirties aviliai keitėsi, kas juos keitė, nežino. Kas prižiūrėjo bityną, tas ir atnaujindavo bičių šeimas. Paskutinį kartą bityną matė prieš keletą metų. Buvo pakeistų naujų avilių.

Liudytojas A. R. parodė, kad jo senelis V. K. davė dešimt avilių A. L., kuris avilius perdavė savo seseriai;

Liudytoja M. D. parodė, kad bityną atkūrė M. U., kai likusios bitės po V. U. mirties iššąlo. Dalį avilių M. U. parsivežė nuo Kalesnininkų kaimo pusės. Avilius nupirkti padėjo A. L.. Avilius namuose gamino ir M. U.;

Liudytojas V. I. parodė, kad A. L. sesuo yra I.. Žino, kad M. U. gamino avilius. Jis atsiveždavo lentų, kad išobliuotų. M. U. sakydavo, kad bitynas yra jo;

Liudytojas R. M. parodė, kad A. U. tėvui padėdavo pakrauti avilius. Padėjo A. U. parvežti iš kaimo 24 avilius. Ten dar liko dešimt avilių;

Liudytojas V. M. parodė, kad maždaug prieš 20 metų M. U. nuvažiavo į kaimą prie Kalesninkų kaimo paruoštų avilių. Vėliau parvežė 10 paruoštų avilių ir parvežė į (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) kaimą. Už parvežimą sumokėjo M. U.;

Liudytoja I. V. parodė, kad bitynas buvo M. U.. Ieškovė nuodijo bites. Pati F. U. sakydavo, kad bites priklauso M. U.. Avilius gamindavo M. U..

Liudytoja I. N. parodė, kad atsakovas yra js sūnus. F. U. pažįsta, santykiai geri. Atsakovas yra jos sūnus. Buvo likęs bitynas. Ieškovei nerūpėjo joks bitynas. F. U. turėjo 10-12 avilių. Bitėmis po V. U. mirties rūpinosi R. U., bet bitės greitai išmirė. Jos brolio A. L. dirbo tuo metu kolūkyje ir broliui M. U. 10 bičių avilių, kuriuos su M. U. parvežė ir pastatė sode. Avilius parvežė M.. Seni aviliai puvo, per metus pagamindavo po vieną naują avilį. Avilius gamindavo M. U. jais priklausančiais instrumentais ir veždavo į Balbutų kaimą su tam tikrais užrašais, kuriuos pats užrašydavo.

Liudytoja O. R. parodė, kad M. U. pažinojo. Ji paaškino, kad jis rūpinosi ieškove, po jos vyro mirties, pasakojo, kad rūpinasi likusiu ūkiu. M. U. rūpinosi palikimu, darydavo avilius.

Liudytojas Z. T. nurodė, kad jo uošvis J. J. davė M. U. bičių šeimų. Be to jis 2009 m. iš parodos Kauno mieste parvežė atsakovui bičių motinėles.

Liudytoja N. S. parodė, kad M. U. pats gamino avilius, veisė bityną, po to perleido atsakovui. Matė, kaip bityną buvo susižymėjęs ant popieriaus lapo.

Atsakovo pateiktame lape nurodytas buvęs bityno išsidėstymas, kai bityną tvarkė M. U., pažymint kuriame avilyje kokios bitės laikomos, kurie aviliai tušti.

Atsakovas A. U. bityną įregistravęs 2011-07-22 ( b.l. 56-59).

Ieškovės reikalavimas atsakovui – atlyginti žalą, padarytą dėl ieškovei nuosavybės teisėmis priklausiusio bityno užvaldymo ir negautos naudos (nuostolių) priteisimo. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo gali turėti įvairų teisinį pagrindą, nuo to, kokiu teisiniu pagrindu toks reikalavimas grindžiamas, priklauso reikalavimų tenkinimo sąlygos ir apimtis.

Teisinis reikalavimo pagrindas nustatomas, teisiškai kvalifikavus materialinius ginčo santykius. Civilinio proceso įstatymuose nereikalaujama, kad besikreipiantis į teismą asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų bylos materialinius santykius. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas jo reikalavimų juridinis pagrindas ir ar nurodytas teisingai, bylą nagrinėjantis teismas ex officio privalo nuspręsti, koks įstatymas turi būti taikomas, ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiškiamų reikalavimų pagrįstumą (CPK 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas) - (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje S. M. v. G. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-176/2009; 2009 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje A. B. V. v. T. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-137/2009; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje VĮ M. miškų urėdija v. B. P., bylos Nr. 3K-3-215/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, bylos Nr. 3K-3-355/2009).

Nepagrįstu praturtėjimu pagal CK 6.237 straipsnio 1 dalį laikomas asmens įgijimas to, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti ir tai padaroma be teisinio pagrindo savo veiksmais arba kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo. Nepagrįstas praturtėjimas nelaikomas sutartine prievole ir sudaro atskirą nesutartinių prievolių rūšį. Tam, kad teisiniai santykiai būtų kvalifikuojami kaip prievoliniai nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo santykiai, turi būti nustatyta atitinkamų įstatyme įtvirtintų sąlygų visuma. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šio savarankiško civilinės teisės instituto paskirtį bei esmę, yra pasisakyta, kad prievolė grąžinti turtą, gautą be teisinio pagrindo (nesant nei teisinio akto, nei sandorio prievolei atsirasti) gali atsirasti ir tada, kai iš pradžių buvo teisinis pagrindas šį turtą gauti, o vėliau šis pagrindas išnyko. Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) konkretaus įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė, nebuvimas; 2) kreditorių veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą ar jį pagerino, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Č. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė, UAB „Automobilių stovėjimo aikštelės“, bylos Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Okseta“, bylos Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-593/2008).

Ieškovė reikalauja iš atsakovo žalos atlyginimo, neprašydama išreikalauti turtą iš svetimo neteisėto valdymo. Jeigu vadovautis 2005 metais galiojusiu LR Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005-03-18 įsakymu Nr.B1-180 “Dėl bitynų, bitininkystės produktų ir bičių užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimų patvirtinimo”, tai bitynu laikytinas vieną epizootinį vienetą sudarančios bičių šeimos. Bitininkas – bičių laikymu bei priežiūra ir bitininkystės produktų tvarkymu užsiimantis fizinis arba juridinis asmuo, o tokiu asmeniu nurodomu laiku buvo M. U.. Ieškovė teisės aktų nustatyta tvarka neturėjo bityno paso, kuriame būtų nurodyta savininke, nenurodytas bityno šeimų skaičius ir t.t. Bityno pasus išduoda ir registruoja apskričių, miestų, rajonų teritorinės VMVT, tačiau ieškovė nesikreipė ginčijamu laiku, neįregistravo bityno ir pasas nebuvo išduotas. Daroma išvada, kad ieškovė bityno nebuvo įregistravusi teisės aktų nustatyta tvarka, kad tokiu būdu galėtų įrodyti daikto nuosavybės ar valdymo pagrįstumą.

Ieškovės aiškinimai, kad ji bityną paveldėjo 1983 metais po sutuoktinio V. U. mirties nėra ginčijami atsakovo. Tačiau įvertinant faktines aplinkybes, kad bitės gyvena 30-45 paras, o bitės motinėlės 3-4 metus vidutiniškai, akivaizdu, kad bičių šeimos turėjo būti atnaujinamos arba naujai įveisiamos. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji bičių šeimas atnaujindavo arba naujai įveisdavo. Pati ieškovė pripažįsta, kad nuo 2005 metų bites prižiūrėjo M. U. (atsakovo tėvas). Liudytoju apklaustas V. K., Varėnos rajono bitininkų draugijos “Dzūkija” pirmininkas nurodė, kad bitės gali gyventi tik sąlyčiu su žmogumi, jos vienos negyvena. Teisės aktai apibrėžia, kas yra bitininkas, o ne šiaip asmuo, kurio žemės sklype laikomos bičių šeimos.

Tam, kad būtų įrodyta, jog ieškovei padaryta žala, ji turėjo įrodyti, kad ginčo turtas priklauso nuosavybės teise tik jai vienai, o ne kitiems asmenims (atsakovui).

Ieškovė nurodo aplinkybes, kad po sutuoktinio mirties ji paveldėjo bityną ( bičių šeimas su aviliais ir įranga), o bites po sutuoktinio mirties nuo 1983 m. iki 2005 m. prižiūrėjo jos sūnus R. U., o nuo 2005 m. priežiūrą vykdė kitas jos sūnus – M. U. iki mirties 2010 m. Ieškovė nurodė, kad jos leidimu bičių šeimas prižiūrintys asmenys tvarkė ir remontavo avilius, tik už tai gaudavo atlygį, nes jie veikė ne kaip bendraturčiai, o kaip tik priežiūrą vykdantys asmenys.

Atsakovo atstovė nurodė, kad atsakovo A. U. tėvas M. U. bityną atnaujino, kai parsivežė 10 avilių su bičių šeimomis, o vėliau pats avilius gamino.

Paveldėjimą reglamentuojančias teisės normas palikimo priėmimas veikia retroaktyviai: palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui ne nuo palikimo priėmimo, o nuo jo atsiradimo momento, t.y. palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. Vilniaus visuomeninė parapsichologijos akademija, bylos Nr. 3K-3-341/2009; 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. ir kt. v. P. G., bylos Nr. 3K-3-560/2009; kt.).

Šiuo atveju ieškovė turėjo įrodyti, kad bitynas ( bičių šeimos su aviliais ir įranga) nuo 1983 metų išliko taip, kaip priimtas palikimas arba tokiu būdu, koks buvo sukurtas jos lėšomis, iniciatyva iki ginčijamo laiko pradžios.

Ieškovė teigia ir nurodo, kad 2005 m. bitynas M. U. buvo perduotas tik prižiūrėti, o ne atsirado jam nuosavybės teisės į šį daiktą. Tačiau pati ieškovė nepagrindė įrodymais bityno įgijimo nuosavybės teisėmis, kaip tokio daikto, kuris buvo palikimo atsiradimo dieną ir išliko iki M. U. pradėjo prižiūrėti bites.

Kadangi ieškovė laiko save bityno savininke, tai ji privalėjo įrodyti tokias aplinkybes ( CPK 178 str.). Pagal tokią ieškovės poziciją, ginčo sprendimui turėtų būti taikytinos savininko teisių gynimą reglamentuojančios daiktinės teisės normos. Savininko nuosavybės teisė gali būti ribojama tik įstatymu, laikantis būtinumo ir proporcingumo reikalavimų (CK 4.93 straipsnis). Teisė valdyti daiktą, jį naudoti ir juo disponuoti priklauso išimtinai jo savininkui; daikto perleidimas, perdavimas faktiškai valdyti ar naudotis be jo savininko valios yra neteisėtas. CK 4.95 straipsnyje įtvirtinta savininko teisių garantija - teisė išreikalauti savo turtą iš svetimo neteisėto valdymo (vindikacijos teisė), pagal CK 4.98 straipsnį savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu ( negatorinio ieškinio teisė).

Atsiskaitymai tarp savininko ir neteisėto daikto valdytojo vykdomi CK 4.97 straipsnio nustatytomis sąlygomis. Atsiskaitymų tarp neteisėto valdytojo ir išreikalavusio daiktą savininko apimtį lemia neteisėto valdytojo sąžiningumas ar nesąžiningumas. Jeigu neteisėtas valdytojas nesąžiningas, savininkas, turi teisę reikalauti: grąžinti arba atlyginti visas pajamas, kurias šis asmuo gavo arba turėjo gauti per visą valdymo laiką; neteisėtas nesąžiningas valdytojas savo ruožtu turi teisę reikalauti iš savininko atlyginti jo padarytas dėl daikto būtinas išlaidas nuo to laiko, kai savininkui priklauso gautos iš daikto pajamos (CK 4.97 straipsnio 1, 2 dalys).

Ieškovė teisiniu savo reikalavimų pagrindu nurodė žalos atlyginimo prievolę, tačiau pagal faktines bylos aplinkybes šalių nesiejo nei sutartiniai, nei deliktiniai santykiai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nurodo, jog teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tuomet, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M.Ž v. R.P., Nr. 3K-3-156/2009).

Ieškovė neįrodė, kad buvo bityno savininkė nuo 2005 metų, kai bičių priežiūrą pradėjo vykdyti M. U. ( atsakovo tėvas). Ieškovės nepripažinus bityno savininke, nėra pagrindo tenkinti ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Pati ieškovė pripažino, kad dalis avilių yra išlikę ir yra jai priklausančiame žemės sklype, kaip ir dalis bičių šeimų yra šiuose aviliuose.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 79 str. bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu ( CPK 88–92, 97–99 str.). Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 str.).

Atmetant ieškinį, atsakovui priteistinos turėtos išlaidos už advokatės suteiktą teisinę pagalbą. Atsakovo patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R–85 numatytų dydžių, yra pagrįstos ir įrodytos.

Bylinėjimosi išlaidos dėl procesinių dokumentų įteikimo priteistinos iš ieškovės ( CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės F. U., a.k. (duomenys neskelbtini), atsakovui A. U., a.k. (duomenys neskelbtini), du tūkstančius šešis šimtus litų išlaidų advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą teiktai pagalbai.

Priteisti iš ieškovės F. U. į valstybės biudžetą 26 litus bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo.