Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-08-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-424-576/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-08-30
Bylos Nr.
AN2-424-576/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02672-2019-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nida Vigelienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-424-576/2019 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02672-2019-0 Procesinio sprendimo kategorija: 6.1.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nida Vigelienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal J. M. (J. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. nutarimo, kuriuo J. M. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1000 Eur bauda.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

1. J. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi/atsakingu asmeniu, pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) nuostatas, o būtent, esant darbo sutarties požymiams, leido įmonėje nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gruodžio 30 d. dirbti gydytojui-homeopatui A. J., įstatymų nustatyta tvarka nepranešdamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie A. J. įdarbinimą ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Tokiais savo veiksmais J. M. pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto, DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, taip padarydamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

1. Apeliaciniame skunde J. M. skundžia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. nutarimo dalį, kurioje nurodyta administracinio nusižengimo trukmė, kadangi ji yra ne nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., o nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. Tuo pačiu skundžia ir baudos dydį. Be kita ko, nurodo, kad jis buvo sudaręs tik vieną sutartį ir tik todėl, kad sutarties pasirašymo metu M. G. to padaryti negalėjo dėl šeiminių aplinkybių, ji buvo pagrindinė vadovė, o J. M. jai tik padėdavo. Apibendrindamas prašo pakoreguoti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. nutarimo dalį, kurioje nurodyta administracinio nusižengimo trukmė, ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo Vilniaus miesto apylinkės teismui arba sumažinti baudą, kadangi reali įmonės vadovė nuo jos įsteigimo iki 2019 m. vasario 14 d. buvo M. G., o jis tik jai padėdavo.

Atsiliepimas

2. Atsiliepime Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinę bylą bei, įvertinęs visas aplinkybes, tinkamai paskyrė baudą, todėl prašo priimtą nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

J. M. skundas tenkinamas iš dalies

3. J. M. kartu su apeliaciniu skundu pateikė dokumentus, kurių pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą neteikė ir nenurodė, kad tokie egzistuoja, o būtent, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko nutarimas nuo 2018 m. gruodžio 1 d. atleisti jį iš laikinai einančio pareigas direktoriaus pareigų; tris pinigų pervedimo dokumentus (2018 m. gruodžio 3 d., 2016 m. balandžio 20 d., 2015 m. gegužės 13 d.), iš kurių matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė M. G. iš įmonės bankinės sąskaitos mokėjo pinigus įstaigos darbuotojui gydytojui A. J. už nuveiktą darbą. Tuo pačiu pateikė Vertybinių popierių 2014 m. gruodžio 28 d. pirkimo-pardavimo sutarties kopiją bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. balandžio 14 d. direktoriaus įsakymo nuorašą. Teismas vertina, kad nauji dokumentai, kurie buvo parengti iki nagrinėjamo įvykio, o būtent Vertybinių popierių 2014 m. gruodžio 28 d. pirkimo-pardavimo sutarties kopija, 2015 m. gegužės 13 d ir 2016 m. balandžio 20 d. pinigų pervedimo dokumentai bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. balandžio 14 d. direktoriaus įsakymo nuorašas nėra susiję su nagrinėjamu ginču, todėl nėra pridėtini prie bylos. Visgi 2018 m. gruodžio 3 d. pinigų pervedimo dokumentas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko 2018 m. gruodžio 1 d. nutarimas yra pridedami prie bylos. Teismas vertina, kad nors pastarieji dokumentai galėjo būti teikiami pirmosios instancijos teisme, tačiau, atsižvelgiant į juose esančią informaciją, konstatuoja, kad yra pagrindas jais vadovaujantis pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje nustatytą administracinio nusižengimo trukmę. Nors ANK 651 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, tačiau teismas vertina, kad atsiliepimą pateikęs Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius susipažino su J. M. skundu ir žino apie tokius egzistuojančius dokumentus, be kita ko, pastarųjų dokumento pridėjimas prie bylos iš esmės nepadarys jokios esminės įtakos teismo sprendimui, todėl bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka procesas nebus pažeidžiamas. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), todėl siekiant nepaneigti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimo, kuris yra teisingas ir pagrįstas, svarbu pažymėti, kad esant naujiems duomenims apie pažeidimo trukmę, jis turi būti keistinas, nepaneigiant jo esmės. Pagal byloje esančius duomenis A. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gruodžio 30 d. (b. l. 2, 4, 8, 22). Nors pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko 2018 m. rugsėjo 1 d. nutarimą J. M. buvo pavestos direktoriaus pareigos iki 2019 m. sausio 31 d. (b. l. 13), tačiau pagal naujai pateiktus duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko 2018 m. gruodžio 1 d. nutarimu J. M. buvo atleistas iš laikinai einančio pareigas direktoriaus pareigų nuo 2018 m. gruodžio 1 d., į pareigas grąžinant direktorę M. G. (b. l. 34), o 2018 m. gruodžio 3 d. lėšų pervedimo nurodymas yra atliktas M. G. (b. l. 36). Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarime nustatyta, kad J. M. „leido įmonėje nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gruodžio 30 d. dirbti gydytojui-homeopatui A. J.“, visgi apeliacinės instancijos teismas, atsiradus naujoms aplinkybėms, atlieka techninio pobūdžio korekcijas nutarime, pažymėdamas, kad J. M. „leido įmonėje nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d. dirbti gydytojui-homeopatui A. J.“. Nepaisant to, tai nedaro nutarimo neteisėtu ar nepagrįstu, atitinkamai tai neturi įtakos ir nuobaudos skyrimui, kadangi administracinis nusižengimas šiuo atveju nėra tęstinio ar trunkamojo pobūdžio.

Dėl ANK 95 straipsnio 1 dalies

4. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. ANK 95 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. DK 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, o būtent dėl darbo funkcijų, darbo apmokėjimo ir darbovietės (DK 34 straipsnio 1 dalis), o DK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).

5. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad J. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko 2018 m. rugsėjo 1 d. nutarimu buvo pavestos direktoriaus pareigos (b. l. 13). Atitinkamai jis, atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2018 m. rugsėjo 1 d. su A. J. sudarė darbo sutartį, kurioje susitarta dėl darbovietės, darbo funkcijų ir darbo apmokėjimo, kaip to reikalaujama DK 34 straipsnio 1 dalyje, ir kuri įsigaliojo 2018 m. rugsėjo 1 d., o darbuotojas pradėjo dirbti 2018 m. rugsėjo 1 d. (b. l. 17-18). Nors DK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, tačiau duomenys nebuvo pateikti (b. l. 3-4, 14-15). A. J., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2018 m. rugsėjo 22 d. konsultavo G. A. (b. l. 10, 20) ir už suteiktas paslaugas išrašė pinigų priėmimo kvitą (b. l. 19). Pagal byloje esančius duomenis A. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gruodžio 30 d. (b. l. 2, 4, 8, 22). Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, pažymi, kad J. M. pripažino pažeidimą bei nurodė, kad nuoširdžiai gailisi (b. l. 2, 8, 21). Atitinkamai pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į pastarąją aplinkybę, skirdamas minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą.

6. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad J. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo

7. Nors J. M. prašo sumažinti jam skirtą nuobaudą, tačiau apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė pagrįstą ir proporcingą nuobaudą – minimalią sankcijoje numatytą baudą. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracinių nuobaudų paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

8. ANK 34 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pirmosios instancijos teismas J. M. skirdamas nuobaudą atsižvelgė į nustatytą J. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi, taip pat į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į padaryto nusižengimo pobūdį ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius J. M. – administracine tvarka nebaustas. Visgi apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina tai, kad J. M. ne iš karto pripažino apie nusižengimą, be to, atsižvelgia į nusižengimo pobūdį, todėl pritaria pirmosios instancijos teismui, kad taikyti ANK 35 straipsnio 4 dalį nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017). Taigi konstatuojama, kad paskirta minimali sankcijoje nustatyta nuobauda yra pagrįsta

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje iš esmės nepakeistą, tik patikslinti, kad „J. M. leido įmonėje nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d. dirbti gydytojui-homeopatui A. J.“.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Nida Vigelienė