Kauno apygardos teismo nutartis

2022-11-29 · Civilinė byla Nr. e2A-1540-324/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-11-29
Bylos Nr.
e2A-1540-324/2022
Teisminio proceso Nr.
2-40-3-00463-2022-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Ieškovas
akcinės bendrovės NEO Finance
Atsakovas
K. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1540-324/2022Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00463-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.29.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės NEO Finance, AB apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo elektroninėje civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui K. L. dėl skolos, palūkanų ir negautų pajamų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė NEO Finance, AB (toliau – ir ieškovė) teismo prašė priteisti jai iš atsakovo K. L. (toliau – ir atsakovas) 5 490 Eur negrąžinto kredito dalies, 454,93 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. kovo 15 d.), 76,92 Eur tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. kovo 15 d.), 19 procentų negautų pajamų nuo negrąžinto kredito sumos (5 490 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2027 m. spalio 5 d.), 838,57 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. kovo 15 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2027 m. spalio 5 d.), 24,15 Eur delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 355 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 155 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 200 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą.

2. Atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo 5 490 Eur negrąžintą kreditą, 454,93 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. kovo 15 d.), 76,92 Eur tarpininkavimo mokesčio, 19 procentų negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2022 m. kovo 15 d. iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2027 m. spalio 5 d.), nuo pagal 2021 m. spalio 5 d. vartojimo kredito sutarties Nr. K200112473 mokėjimo grafiką tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, 24,15 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gegužės 25 d.), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 312,40 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovo 7,88 Eur procesinių dokumentų teikimo išlaidas valstybei.

4. Teismas nustatė, jog ieškovė, būdama tarpusavio skolinimo platformos operatore, ir atsakovas 2021 m. spalio 5 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K200112473 (toliau - ir sutartis), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 5490 Eur vartojimo kreditas 72 mėnesių terminui (iki 2027 m. spalio 5 d.), kartu įsipareigojant sumokėti vartojimo kredito kainą, kurią sudarė 3 750,48 Eur palūkanos (metinė palūkanų norma – 19 proc.) ir 914,80 Eur tarpininkavimo mokestis. Atsakovui laiku nemokant mėnesinių įmokų ir nereagavus į siųstą raginimą, ieškovė pranešimu informavo atsakovą apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą (nuo 2022 m. kovo 15 d.). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove, todėl teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 5 490 Eur negrąžinto kredito ir 454,93 Eur mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laiku prievolės neįvykdė, teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti jai iš atsakovo 24,15 Eur delspinigių.

5. Nurodė, kad atsakovas pažeidė sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo vartojimo kredito sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, todėl vartojimo kredito sutartis 2022 m. kovo 15 d. buvo nutraukta. Teismas sprendė, kad byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą taikyti atsakovui civilinę sutartinę atsakomybę bei priteisti ieškovei iš atsakovo negautas pajamas, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Teismas iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą priteisti negautų pajamų (nuostolių) atlyginimą ir priteisė iš atsakovo 19 procentų negautų pajamų, paskaičiuotų nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2027 m. spalio 5 d.).

6. Teismo vertinimu, sutarties specialiosios dalies sąlyga, kuria sulygta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma 914,80 Eur, yra aiški, apibrėžta, atsakovui turėjo būti suprantama, kad šį mokestį reikės sumokėti grąžinant kreditą, be to, būtent tokio dydžio tarpininkavimo mokesčio mokėjimas buvo išdėstytas kas mėnesį, nustatant atsakovo mokėtinų kasmėnesinių įmokų dydį. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė, sudarydama vartojimo kredito sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorė, asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas. Vis dėlto teismas sprendė, kad nurodytos aplinkybės savaime nereiškia, jog vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio, t. y. ir tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau. Iš sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte pateiktos tarpininkavimo mokesčio apibrėžties matyti, kad tai savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu) bei sutarties vykdymo kontrole ją sudarius. Tuo tarpu vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki sutarties nutraukimo. Iki sutarties nutraukimo (2022 m. kovo 15 d.) mokėtinas ir neapmokėtas tarpininkavimo mokestis nagrinėjamu atveju ieškovės skaičiavimu sudaro 76,92 Eur, likusi paskaičiuota ir prašoma priteisti tarpininkavimo mokesčio dalis (838,57 Eur) kaip negautos pajamos (nuostoliai) skaičiuojama po sutarties nutraukimo. Dėl to teismas priteisė ieškovei iš atsakovo priteisti tik 76,92 Eur tarpininkavimo mokesčio sumą, o reikalavimo dėl 838,57 Eur negautų pajamų (nuostolių) už nesumokėtą tarpininkavimo mokestį nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. kovo 15 d.) iki sutarties termino pabaigos (2027 m. spalio 5 d.) netenkino.

7. Teismas patenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo dalį dėl tarpininkavimo mokesčio ir priteisti ieškovei iš atsakovo 838,57 Eur tarpininkavimo mokesčio; dėl bylinėjimosi išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo spręsti atsižvelgiant į pirmame ir antrame prašymuose nurodytus sprendimus; kitą Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti ieškovei iš atsakovo 19 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą ir 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Ieškovė yra Lietuvos Respublikoje veikianti tarpusavio skolinimo platformos www.paskoluklubas.lt operatorė, kurios veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau –VKĮ) bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Tarpusavio skolinimo platformos operatorius bei jo vykdoma veikla kardinaliai skiriasi nuo įprasto vartojimo kredito davėjo (VKĮ 2 straipsnio 17 dalis) bei jo vykdomos veiklos keletu esminių aspektų. Tarpusavio skolinimo platformos operatorius per tarpusavio skolinimo platformą sutelkia dviejų tipų fizinius asmenis – tuos, kurie nori pasiskolinti (vartojimo kredito gavėjus), ir tuos, kurie nori skolinti (paskolos davėjus). Ieškovė, būdama tarpusavio skolinimo platformos operatore, plačiąja prasme veikia kaip paskolos davėjų (vartotojų) atstovas, kuriai tenka pareiga paskolos davėjų (vartotojų) vardu surasti vartojimo kredito gavėjus, sudaryti su vartojimo kredito gavėjais vartojimo kredito sutartis tarpusavio platformos operatoriaus vardu, vykdyti sutarties priežiūrą, įmokų surinkimą bei jų paskirstymą paskolos davėjams (vartotojams), laiku nutraukti vartojimo kredito sutartis su vartojimo kredito gavėjais, jeigu jie nevykdo savo įsipareigojimų, vykdyti aktyvų ikiteisminį bei teisminį skolos išieškojimą, kreiptis į antstolius, kad paskolų davėjai (vartotojai) atgautų savo investuotas pinigines lėšas, gautų sulygtas mokėjimo (pelno) palūkanas, negautas pajamas bei visus aksesorinius reikalavimus, kurie priklauso paskolų davėjams (vartotojams). Tarpusavio skolinimo atveju tarpusavio skolinimo platformos operatorius mokėjimo (pelno) palūkanų, negautų pajamų ir visų kitų aksesorinių reikalavimų negauna, kadangi jie priklauso ir proporcingai investuotai sumai atitenka paskolos davėjams (vartotojams). Vieninteles tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus gaunamas pajamas sudaro tarpininkavimo mokestis, kuris patenka į bendrą vartojimo kredito kainą, atitinka visus VKĮ bendrai vartojimo kredito kainai keliamus reikalavimus bei su kuriuo, sudarant vartojimo kredito sutartį, detaliai supažindinamas vartojimo kredito gavėjas. Tarpusavio skolinimo platformos operatorius tarpusavio skolinimo platformą turi administruoti taip, kad informacijos pateikimas ir/arba prieiga prie tarpusavio skolinimosi platformos būtų prieinama ne tik vartojimo kredito gavėjams, bet ir paskolų davėjams (vartotojams). Nepaisant to kokioje stadijoje yra vartojimo kredito sutartis (sutartis galiojanti ar nutraukta, vykdoma ikiteisminė, teisminė ar vykdoma per antstolį), tarpusavio skolinimo platformos operatorius privalo vykdyti aktyvią sutarties/skolos priežiūrą, paskirstyti ikiteisminėje, teisminėje ar priverstinio vykdymo stadijoje iš vartojimo kredito gavėjo gaunamas lėšas paskolų davėjams (vartotojams) bei teikti nuolatinę informaciją paskolų davėjams (vartotojams) apie jų investuotų piniginių lėšų būklę, veiksmus, kurių buvo imtasi dėl šių piniginių lėšų atgavimo.

8.2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino, kad tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Tarpininkavimo mokestis yra mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei, o bendrovė turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas. Tarpininkavimo mokestis atlieka ne kompensacinę funkciją, o yra skirtas padengti ieškovės patiriamas išlaidas, susijusias su jos valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Tarpininkavimo mokestis taip pat skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra.

8.3. Kauno apygardos teismas analogiškoje civilinėje byloje pasisakė, jog šalių nustatytas tarpininkavimo mokestis ir jo skaičiavimas, sudarytos kredito sutarties sąlygos, reglamentuojančios tarpininkavimo mokesčio nustatymą, jo skaičiavimo tvarką ir mokėjimo sąlygas yra pakankamai aiškios, šalys sutarties sąlygą dėl tarpininkavimo mokesčio mokėjimo pasirašė laisva valia (CK 6.156 straipsnis), byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas buvo suklaidintas ar priverstas sudaryti sandorį sau itin nenaudingomis sąlygomis. Kauno apygardos teismas taip pat nustatė, jog šalių sudarytos kredito sutarties nuostatos dėl tarpininkavimo mokesčio mokėjimo ir jo skaičiavimo neprieštarauja ir imperatyvioms Vartojimo kredito įstatymo nuostatoms. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 253 straipsnio 6 dalį, tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamas atlygis gali būti skaičiuojamas tik nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų (ne grąžintinų) įmokų. Dėl to prašomas priteisti tarpininkavimo mokestis atitinka Vartojimo kredito įstatymo 253 straipsnio 6 dalyje numatytą atlyginimo skaičiavimo būdą. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, įvertina ir formuojamą Kauno apygardos teismo praktiką tokio pobūdžio bylose (Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1112-259/2019; Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-904-555/2020).

8.4. Nustačius, jog ieškovės nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista nurodant, jog ieškovei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

9. Atsakovas atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka teismui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius), pasireiškusius ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2022 m. kovo 5 d.) iki sutarties termino pasibaigimo (2027 m. spalio 5 d.), bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Iš apeliacine tvarka tikrinamos bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2021 m. spalio 5 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K200112473 (toliau – ir sutartis), pagal kurią ieškovė 72 mėn. terminui suteikė atsakovui 5490 Eur vartojimo kreditą, o atsakovas įsipareigojo sumokėti bendrą 10 155,28 Eur vartojimo kredito sumą, kurią sudarė suteikta kredito suma (5490 Eur), 914,80 Eur tarpininkavimo mokestis (9,90 procento nuo kiekvienos grąžintos įmokos) ir 3750,48 Eur palūkanų suma (vartojimo kredito palūkanų norma – 19 procentų (fiksuotoji metinė palūkanų norma), bendros vartojimo kredito kainos metinė norma – 25,52 procentų). Atsakovas sutartyje numatytų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl ieškovė nuo 2022 m. kovo 15 d. sutartį vienašališkai nutraukė ir pareikalavo, kad atsakovas grąžintų visą kreditą, sumokėtų sutartines palūkanas ir kitus pagal sutartį numatytus mokėjimus.

13. Ieškiniu ieškovė, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovo 838,57 Eur negautų pajamų, pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2022 m. kovo 15 d.) dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2027 m. spalio 5 d.).

14. Pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių, be kita ko, pažymėjo, kad aplinkybė, jog sudarydama vartojimo kredito sutartis ieškovė veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorė (VKĮ 2 straipsnio 14 punktas) ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas, o sutarties specialiosios dalies sąlyga, kuria sulygta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma – 914,80 Eur, yra aiški, apibrėžta, atsakovui turėjo būti suprantama, kad šį mokestį reikės sumokėti grąžinant kreditą, be to, būtent tokio dydžio tarpininkavimo mokesčio mokėjimas buvo išdėstytas kas mėnesį, nustatant atsakovo mokėtinų kasmėnesinių įmokų dydį, savaime nereiškia, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio, t. y. ir tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau. Iš sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte pateiktos tarpininkavimo mokesčio apibrėžties matyti, kad tai savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu) bei sutarties vykdymo kontrole ją sudarius. Vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2022 m. kovo 15 d.) ir tai sudaro 76,92 Eur tarpininkavimo mokesčio sumą.

15. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada.

16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.221 straipsnio, reglamentuojančio sutarties nutraukimo teisinius padarinius, 1 dalį, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, turėtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

17. Šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Sutarties 1.8 punkte nurodoma, jog į bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį) įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis (nagrinėjamu atveju – 9,90 procentai) nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotų vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas. Sutarties bendrųjų sąlygų 8.6 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui nepadengus įsiskolinimo per numatytą terminą ir įsigaliojus vartojimo kredito sutarties nutraukimui, vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą paimtą vartojimo kredito sumą, tarpininkavimo mokestį už visą sutarties laikotarpį, palūkanas už naudojimąsi vartojimo kreditu, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo įsigaliojimo dienos, bei netesybas, jeigu tokios yra. Tame pačiame sutarties bendrųjų sąlygų punkte įtvirtinta, kad palūkanos, apskaičiuotos po vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, laikomos bendrovės negautomis pajamomis (nuostoliais), kurias bendrovė pagrįstai tikėjosi gauti vartojimo kredito davėjui sutartį vykdant tinkamai. Taigi sutarties bendrųjų sąlygų 8.6 punkte nenumatyta, kad nesumokėtas tarpininkavimo mokestis būtų pripažįstamas ieškovės negautomis pajamomis (nuostoliais).

18. Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Taigi, vadovaujantis minėta įstatymo nuostata susitarimas dėl tarpininkavimo mokesčio dalies, kuri skaičiuojama tik kredito gavėjui pažeidus sutartį, yra negalimas.

19. Aplinkybė, kad sutarties specialiosios dalies sąlygose tarp šalių sutarta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma, savaime nereiškia, kad sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio, t. y. tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau. Iš sutarties bendrosios dalies sąlygose pateiktos tarpininkavimo mokesčio apibrėžties matyti, kad tai savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, sutarties sąlygų derinimu su klientu, sutarties paruošimu), sutarties vykdymo kontrole ją sudarius. Vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, o po sutarties nutraukimo veiksmų, už kuriuos mokestis apskaičiuotas, ieškovė nebeatliks, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki sutarties nutraukimo, todėl su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Šiuo aspektu papildomai pabrėžtina, kad pati ieškovė pasirinko tokią tarpusavio sutartinių santykių su atsakovu formą, pagal kurią sutarties kainos dalis, susijusi su naudojimusi pinigais (mokestinės palūkanos) yra griežtai atskira nuo sutarties kainos dalies, skirtos apmokėti už konkrečias vykdant sutartį teikiamas paslaugas, bei, kaip pati patvirtino, nenurodė kokia dalis (kokios vertės paslaugos) kokiu laikotarpiu teikiama, t. y. neįrodė fakto, jog laikotarpiu iki sutarties nutraukimo buvo suteikta didesnės vertės paslaugos, nei už tą laikotarpį priskaityta tarpininkavimo mokesčio suma. Akcentuotina ir tai, kad apeliaciniame skunde teikiami argumentai, jog ieškovė tėra platformos operatorė, o lėšas faktiškai skolina kiti subjektai, gali būti reikšmingi vertinant ieškovės ir tokių subjektų tarpusavio santykius, bet negali turėti jokios įtakos vartojimo kredito santykiams, besiklostantiems tarp ieškovės ir kredito gavėjų. Vartotojų teisės negali būti ribojamos atsižvelgiant į tai ar jų pareigos priklausyti nuo to, pasitelkė ieškovė, kuri santykiuose su vartotojais veikia kaip kredito davėja, trečiuosius asmenis ar ne.

20. Pažymėtina, kad išlaidas, patiriamas dėl skolos išieškojimo teisme, kompensuoja teismo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Vykdymo procese patiriamos išlaidos išieškomos taip pat CPK nustatyta tvarka. Dėl to, ieškovei priteisus visą tarpininkavimo mokestį, skaičiuojamą taip pat ir po sutarties nutraukimo, bylinėjimosi išlaidas ir dar vykdymo procese išieškojus vykdymo išlaidas, ieškovė nepagrįstai praturtėtų. Tai neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

21. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybės, aktualią teismų praktiką, sprendžia, kad reikalavimo dėl 838,57 Eur negautų pajamų (nuostolių) už nesumokėtą tarpininkavimo mokestį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. kovo 15 d.) iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2027 m. spalio 5 d.) tenkinti nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį ieškinio reikalavimą atmetė.

22. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl apskųstosios pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismo išvados

23. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei įvertino šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties sąlygas, susijusias su tarpininkavimo mokesčiu, nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, nenukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, dėl ko priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą už akių, kurio keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Netenkinus apeliacinio skundo, nėra pagrindo pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme bei priteisti žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas už apeliacinį skundą ir jo parengimą (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Virginija Gudynienė