- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-19
- Bylos Nr.
- I-7554-342/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01167-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Aušrelė Mažrimienė (pirm.)
- Atsakovas
- B. Ž.
- Pareiškėjas
- UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovei B. Ž. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėja, KRATC) kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti terminą pareikšti reikalavimą palikimą priėmusiai įpėdiniai ir priteisti iš atsakovės 104,98 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2018-07-31 (toliau – ir ginčo laikotarpis). Prašymas grindžiamas tuo, kad atsakovė paveldėjo nekilnojamojo turto objektą, esantį, (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog už ginčo laikotarpį atsakovė nesumokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Tvirtina, jog apie tai, jog atsakovė priėmė buvusio savininko palikimą pareiškėjai tapo žinoma tik 2019-01-17. Pažymi, jog 2019-01-17 atsakovei buvo išsiųstas įspėjimas.
Pareiškėjos atstovui apie bylos nagrinėjimo vietą, laiką ir būdą pranešta tinkamai. Atsakovė nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į prašymą, apie bylos nagrinėjimo vietą, laiką ir būdą pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 12 straipsnio 1 - 2 punktai numato, jog savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007-03-29 sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurių 6 punktas (Nuostatų redakcijos su vėlesniais pakeitimais) numatė, kad vietinė rinkliava yra Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka.
Nagrinėjamai bylai taip pat yra reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, pagal kurią vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t.y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. LVAT 2014-01-28 nutartyje, aiškindamas teisę dėl „atliekų turėtojo” sąvokos, konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą.
Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės vietinės rinkliavos mokestį už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2018-07-31.
Mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tarp jų rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ), kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y., šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi MAĮ nuostatomis. MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje (akto redakcija, galiojanti nuo 2020-01-01) įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Tokios praktikos analogiškose bylose (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 3 dalis) nuosekliai laikosi LVAT (žr., pvz., LVAT 2012-09-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012-10-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012; 2015-03-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1202-575/2015 ir kt.). LVAT yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., LVAT 2005-04-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005 ir kt.).
Atsižvelgęs į minėtas nuostatas ir įvertinęs nagrinėjamo ginčo pobūdį, teismas sprendžia, kad šiuo atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia yra sietina su pareiškėjos kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjai iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava gali būti apskaičiuojama už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus. Atitinkamai iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja su prašymu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2020-08-11, todėl pareiškėjai iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2020 m.) ir trejus praėjusius kalendorinius metus. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad yra suėjusi senatis skaičiuoti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31, todėl vietinė rinkliava gali būti priteistina skaičiuojant pradžios laikotarpį nuo 2017-01-01.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo ir kitais duomenis nustatyta, kad nekilnojamo turto objektas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei. Nekilnojamojo turto valdymo pagrindas yra 2018-12-11 pirkimo pardavimo sutartis. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 4.3 punkte nurodyta, kad iki (duomenys neskelbtini) ginčo nekilnojamojo turto nuosavybės teisė priklausė Z. Ž., kuris (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 8). Testamentų registro išrašas (b. l. 9, 10) patvirtina, jog minėto asmens paveldėjimo teises įgijo atsakovė (5.2 punktas), palikimo priėmimo faktas registre įregistruotas (duomenys neskelbtini).
Nei Rinkliavų įstatymas, nei Nuostatai nereglamentuoja teisinių santykių, susijusių su mirusio fizinio asmens vietinės rinkliavos prievolių vykdymu (išieškojimu). Vadovaujantis LVAT praktika šiuo klausimu pirmiausia yra taikytinas panašius santykius reglamentuojantis Mokesčių administravimo įstatymas (žr., pvz., 2016-03-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016). MAĮ 92 straipsnyje įtvirtina, kad mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti ir iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-03-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013; LVAT 2016-03-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016). Kreditoriaus reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką reglamentuojančio Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti šioje nuostatoje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (Civilinio kodekso 5.63 str. 4 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2016-03-31 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016 akcentavo, jog pareiga įrodyti (pateikti tai patvirtinančius dokumentus ar (ir) kitus įrodymus), jog yra įvykdytas Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimas, pirmiausia tenka kreditoriui.
Pareiškėja prašo atnaujinti terminą pareikšti reikalavimą palikimą priėmusiai įpėdiniai ir teigia jog apie tai, jog atsakovė priėmė buvusio savininko palikimą pareiškėjai tapo žinoma tik 2019-01-17; 2019-01-17 atsakovei buvo išsiųstas įspėjimas.
Nagrinėjamu atveju administracinės bylos duomenys, pareiškėjos prašymo argumentai, 2019-01-17 mokėjimo pranešimas (b. l. 13) patvirtina, kad pareiškėjos 2019-01-17 mokėjimo pranešimu pateikti reikalavimai palikimą priėmusiai įpėdiniai (atsakovei) pareikšti praleidus Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Vertinant pareiškėjos argumentus dėl svarbių aptariamo termino praleidimo priežasčių, atkreiptinas dėmesys, kad išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016 pažymėjo, kad dėl tam tikros jo veiklos, susijusios su vietinės rinkliavos administravimu, ypatumų, tais atvejais, kai nekilnojamojo turto savininkai nepraneša apie vietinės rinkliavos mokėtojo duomenų pasikeitimą, vienintelis būdas jam gauti atitinkamą informaciją yra naudojimasis viešais registrais, įskaitant nekilnojamojo turto registrą (žr., LVAT 2016-03-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo nekilnojamojo turto savininkas mirė (duomenys neskelbtini), o atsakovės palikimo priėmimo faktas registre įregistruotas – (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad ginčo nekilnojamojo turto objektas parduotas 2018-08-09 (Turto pardavimo iš varžytinių aktas). Pareiškėja pranešimą apie skolą atsakovei išsiuntė 2019-01-17, o į teismą kreipėsi tik 2020-08-11, t. y. praėjus daugiau kaip pusantrų metų nuo pranešimo išsiuntimo atsakovei ir palikimo priėmimo fakto bei pardavimo fakto išviešinimo. Pareiškėja, kuriai šiuo aspektu tenka įrodinėjimo našta, nepateikė jokių duomenų bei paaiškinimų apie tai, kas sutrukdė anksčiau identifikuoti pasikeitusį vietinės rinkliavos mokėtoją, išsiaiškinti šio pasikeitimo priežastis. Šios aplinkybės nagrinėjamu atveju leidžia konstatuoti pareiškėjos nepagrįstą delsimą reiškiant aptariamus reikalavimus, todėl atsisakytina tenkinti jos prašymą dėl ginčo termino atnaujinimo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.