Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta Vailionienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės už­darosios akcinės bendrovės ,,Gelvora“ ieškinį atsakovui V. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinys grindžiamas šiais argumentais. 2014 m. sausio 23 d. pradinė kreditorė UAB „4finance“ ir atsakovas V. V. sudarė Sutartį Nr. 9848528001, pagal kurią atsakovui suteiktas 72,41 Eur kreditas, o 2014 m. vasario 1 d. sudarė papildomą susitarimą, kuriuo padidino kredito sumą dar 217,22 Eur. Viso pagal Sutartį Nr. 9848528001 atsakovui suteikta vartojimo kredito suma – 289,63 Eur, sutartyje numatyta palūkanų norma 80 procentų, galutinė kredito grąži­nimo data 2016 m. kovo 23 d. 2014 m. gegužės 3 d. UAB „4finance“ ir atsakovas sudarė Sutartį Nr. 727972001, pagal kurią atsakovui suteiktas 144,81 Eur kreditas, o 2014 m. gegužės 5 d. sudarė papildomą susitarimą, kuriuo padidino kredito sumą dar 144,81 Eur. Viso pagal Sutartį Nr. 727972001 atsakovui suteikta vartojimo kredito suma – 289,62 Eur, sutartyje numatyta palūkanų norma 114,58 procentai, galutinė kredito grąžinimo data 2014 m. birželio 2 d. Atsakovas įsipareigo­jo sutartyse nustatyta tvarka grąžinti kreditus, mokėti palūkanas, delspinigius, kitas sutartyse numa­tytas sumas. Tačiau atsakovas netinkamai vykdė sutartis, todėl UAB „4finance“ atitinkamai 2014 m. rugpjūčio 31 d. bei 2014 m. rugsėjo 14 d. sutartis nutraukė ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti visą likusį kreditą bei pateikti reikalavimus dėl atitinkamų palūkanų ir kitų susijusių pinigi­nių sumų sumokėjimo. 2017 m. gegužės 4 d. ieškovė UAB ,,Gelvora“, UAB „4finance“ ir UAB „Finansų administravimas“ sudarė Paskolų portfelio pardavimo sutartį Nr. 17-50-03, pagal kurią UAB ,,Gelvora“ įgijo visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu pagal minėtas sutartis. Ieškovė pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir paragino įvykdyti įsipareigojimus pagal sutartis, tačiau atsa­kovas jų neįvykdė (b. l. 18–21).

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti 2020 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka, praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo jo deklaruotoje gyvenamo­joje vietoje. Atsakovas per nustatytą 20 dienų terminą be pateisinamos priežasties nepateikė atsilie­pimo į ieškinį, todėl, ieškovės prašymu, priimamas sprendimas už akių, neinformuojant šalių apie sprendimo priėmimo laiką ir vietą (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Atlikęs formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą nagrinėjamoje byloje, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014 m. sausio 23 d. pradinė kreditorė UAB „4finance“ ir atsakovas V. V. sudarė Sutartį Nr. 9848528001, pagal kurią atsako­vui suteiktas 72,41 Eur kreditas, 2014 m. vasario 1 d. papildomai suteiktas 217,22 Eur kreditas, 24 mėnesių terminui. Pinigai pervesti į atsakovo banko sąskaitą. Atsakovas įsipareigojo grąžinti kredi­tą, sumokėti sutartyje numatytas palūkanas, kas mėnesį mokėdamas 24,52 Eur dydžio įmokas. Sutartyje numatyta palūkanų norma 80 procentų, pirmos įmokos data – 2014 m. balandžio 23 d., paskutinės – 2016 m. kovo 23 d. 2014 m. gegužės 3 d. UAB „4finance“ ir atsakovas sudarė Sutartį Nr. 727972001, pagal kurią atsakovui suteiktas 144,81 Eur kreditas, 2014 m. gegužės 5 d. papildo­mai suteiktas 144,81 Eur kreditas, 30 dienų terminui. Sutartyje numatyta palūkanų norma 114,58 procentai. 2014 m. rugpjūčio 31 d. ir 2014 m. rugsėjo 14 d. raginimuose pradinė kreditorė atsakovui nurodė, kad pradelstas mokėjimas nebuvo padengtas per dvi savaites, todėl sutartys buvo vienašališ­kai nutrauktos. 2017 m. gegužės 4 d. Paskolų portfelio pardavimo sutartimi Nr. 17-50-03 pradinė kreditorė reikalavimo teises į atsakovo skolą pagal minėtas sutartis perleido ieškovei UAB ,,Gelvo­ra“. Atsakovui apie reikalavimų perleidimą pranešta.

Tarp šalių susiklostė teisiniai prievoliniai sutartiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civili­nio kodekso (toliau – CK) 6.1, 6.2 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą kredito davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.38 straipsnis, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.881 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvyk­dyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numa­ty­tus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Teisėtai sudaryta sutartis šalims turi įstatymo galią ir turi būti sąžiningai bei tinkamai vykdoma (CK 6.158 straipsnis, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1, 2 dalys, 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos; praleidžia prievolės įvykdymo terminą; kreditorius pareikalavo įvyk­dyti prievolę ir nustatė protingą jos įvykdymo terminą, o skolininkas prievolės per šį terminą neįvykdė (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 punktai). Neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartį, atsiranda civilinė atsakomybė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesy­bų, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuosto­lius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis). Kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asme­niui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kredito­riaus asmeniu; reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės (CK 6.101 straipsnio 1, 2 dalys).

Atsakovas, laiku nemokėdamas įmokų, pažeidė prievolių bei sutarčių vykdymo principus. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį ir įrodymų, kad iki sprendimo priėmimo būtų grąžinęs skolą, nepateikė.

Pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 7 punktą vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma, bendros vartojimo kredito kainos metinė norma ir visos šios normos apskaičiavimo prielai­dos. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 2 dalį bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma – bendros vartojimo kredito sumos ir bendros vartojimo kredito kainos suma. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalį bendra vartojimo kredito kaina – visos išlaidos, įskaitant palūka­nas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, išskyrus atlyginimą notarui. Į bendrą vartojimo kredito kainą taip pat įskaičiuojami sąskaitos, kurioje registruojamos mokėjimo operacijos ir vartojimo kredito lėšų išmokėjimas, administravimo mokesčiai, nebent sąskaitos atidarymas yra neprivalomas ir sąskaitos administravimo mokesčiai buvo aiškiai atskirai nurodyti vartojimo kredito sutartyje arba bet kurioje kitoje su vartotoju sudarytoje sutartyje; mokėjimo priemonių, skirtų mokėjimo operaci­joms ir vartojimo kredito lėšoms išmokėti, išlaidos; kitos su mokėjimo operacijomis susijusios išlai­dos; su vartojimo kredito sutartimi susijusių papildomų paslaugų išlaidos, pavyzdžiui, draudimo įmokos, jeigu privaloma sudaryti su vartojimo kredito sutartimi susijusią papildomų paslaugų teiki­mo sutartį, siekiant gauti vartojimo kreditą skelbiamomis sąlygomis.

Nagrinėjamu atveju sutarčių bendrųjų sąlygų 5.2 punkte nurodyta, kad bendra kredito gavėjo mokama suma yra apskaičiuojama sudedant bendrą vartojimo kredito kainą su kredito suma, nurodyta kredito gavėjo pateiktoje paraiškoje ir perkelta į sutarties specialiąsias sąlygas, o bendra vartojimo kredito kaina yra lygi pagal šios sutarties nuostatas apskaičiuojamoms palūkanoms. Ši kaina apskaičiuojama ir nurodoma tik pagal paraišką suteikiamo kredito atžvilgiu ir neapima jokių išlaidų, susijusių su kredito davėjo iki tol kredito gavėjui suteiktais kreditais ar ateityje suteikiamais kreditais bei jų grąžinimo termino pratęsimais, jei tokių būtų. Sutarties Nr. 9848528001 specialio­siose sąlygose nurodyta: bendra vartojimo kredito suma – 289,62 Eur, bendra vartojimo kredito kaina – 298,77 Eur, bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma – 588,39. Sutarties Nr. 727972001 specialiosiose sąlygose nurodyta: bendra vartojimo kredito suma – 289,62 Eur, bendra vartojimo kredito kaina – 12,73 Eur, nuolaida – 12,73 Eur, bendra vartojimo kredito gavėjo moka­ma suma – 289,62 Eur.

Sutarčių bendrųjų sąlygų 6.4 punkte numatyta, kad kredito davėjas turi teisę vienašališkai ir nedelsiant nutraukti Sutartį ir pareikalauti sumokėti visą kredito sumą, palūkanas ir kitas pagal šios sutarties bei Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas mokėtinas sumas Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsnyje ir kituose taikytinuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytais pagrindais. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinas 568,47 Eur negrąžintas kreditas: 289,62 Eur – pagal Sutartį Nr. 727972001, 278,85 Eur – pagal Sutartį Nr. 9848528001 (CK 6.38, 6.200, 6.205, 6.886 straipsniai).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo pagal Sutartį Nr. 9848528001 71,88 Eur pelno palūkanas. Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitari­mu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis). Jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis (CK 6.874 straip­snio 2 dalis). Sutartyje numatyta palūkanų norma 80 procentų. Palūkanos (298,77 Eur) įskaičiuotos į bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą ir jų mokėjimas yra išdėstytas dalimis. Pelno palū­kanos paskaičiuotos už faktinį įmokų vėlavimo laikotarpį, iki Sutarties Nr. 9848528001 nutrauki­mo. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 71,88 Eur pelno palūkanos (CK 6.872 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo ir kompensacines palūkanas: 831,72 Eur pagal Sutartį Nr. 727972001 ir 1 213,36 Eur pagal Sutartį Nr. 9848528001. Patikslintame ieškinyje nurodo, kad tai yra reikalavimo perleidimo sutartyje nurodytos kompensacinės palūkanos bei ieškovės paskai­čiuotos 75 procentų dydžio kompensuojamosios palūkanos už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. birželio 23 d., pagal sutarčių 7.1 punktą; kad prašo priteisti kompensuojamąsias palūka­nas, kurios atlieka minimalių nuostolių, atsiradusių dėl kreditoriaus negalėjimo naudotis negrąžin­tais pinigais, atlyginimo funkciją, todėl šios palūkanos gali būti skaičiuojamos ir po paskolos sutar­ties nutraukimo. Pažymi, kad nors Sutartyje Nr. 727972001 numatyta palūkanų norma 114,58 procentai, o Sutartyje Nr. 9848528001 – 80 procentų, tačiau ieškovė, atsižvelgdama į galiojantį Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punktą, vartojimo kredito palūkanų normą gera­noriškai sumažina iki 75 procentų pagal kiekvieną Sutartį.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą, pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensa­cija už piniginės prievolės pažeidimą, pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutar­tis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015, 2018 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018 20 punktas).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo kompensacines palūkanas pagal sutarčių 7.1 punktą, kuriame numatyta, kad kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėji­mo terminą, 4.1 punkte nurodyta bendra norma yra skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumo­kėti sumos už visą pradelstą laiką, pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalyje, Vartojimo kredito įstatyme bei šioje Sutartyje nustatytas taisykles. Sutarčių 4.1 punktas nustato, jog už naudojimąsi kreditu kredito davėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas, išreikštas bendra kredito kainos metine norma, ir kurių procentinė išraiška pateikiama šios Sutarties specialiosiose sąlygose.

Sutarčių laisvės principas leidžia šalims susitarti dėl palūkanų dydžio: tiek mokėjimo funk­ciją atliekančių palūkanų (CK 6.37 straipsnio 1 dalis), tiek ir kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Šio principo apribojimus vartotojų naudai nustato Vartoji­mo kredito įstatymas. Pagal šio įstatymo 21 straipsnio redakciją, galiojusią nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 1 d., t. y sutarčių su atsakovu sudarymo metu, bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros; preziumuojama, kad bendra varto­jimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų.

Vartojimo kredito įstatymo redakcijos, galiojusios sutarčių su atsakovu sudarymo metu (2014 m. sausio 23 d., 2014 m. vasario 1 d., 2014 m. gegužės 3 d., 2014 m. gegužės 5 d.) 11 straips­nio 8 dalis nustatė, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipa­reigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Vartojimo kredito įstatymas nuo 2016 m. vasario 1 d. buvo pakeistas, konkrečiai šio įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatos dėl netesybų dydžio apribojimo buvo paliktos nepakeistos, tik papildyta, kad netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 2 045,08 Eur kompensacines palūkanas: 831,72 Eur pagal Sutartį Nr. 727972001 ­– 149,72 Eur, nurodytas reikalavimo teisių perleidimo sutartyje, ir 682 Eur už laikotarpį nuo reikalavimo perleidimo (2017 m. gegužės 4 d.) iki 2020 m. birželio 23 d. (tai yra už 1146 dienas, taikant 75 procentų normą), ir 1 213,36 Eur pagal Sutartį Nr. 9848528001 – 556,73 Eur, nurodytas reikalavimo teisių perleidimo sutartyje, ir 656,63 Eur už laikotarpį nuo reika­lavimo perleidimo (2017 m. gegužės 4 d.) iki 2020 m. birželio 23 d. (tai yra už 1146 dienas, taikant 75 procentų normą).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 išaiškino, kad Vartojimo kredito įsta­tymo 11 straipsnio 8 dalis, kuri nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nusta­tytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi (nagrinėja­mai bylai aktuali redakcija, įsigaliojusi 2012 m. sausio 1 d.). Šioje nuo 2016 m. vasario 1 d. galio­jančios redakcijos normoje taip pat įtvirtinta, kad netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Ši norma yra imperatyvi, todėl sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą, yra niekinė ir negalioja (CK 1.80 straipsnis).

Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, kuria remiasi ieškovė formuluodama reikalavi­mą dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, į minėtus Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytus ribojimus nebuvo atsižvelgiama ir nepaneigti ankstesnėje praktikoje pateikti išaiš­kinimai nurodytu klausimu.

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įsta­tymo 11 straipsnio 8 dalis įtvirtina kelias reikšmingas taisykles. Pirmoji taisyklė nustato, kad pavė­luoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Antroji taisyklė nustato kompensacinių priemonių skaičiavimo laikotarpį, t. y. kad šie mokėjimai negali būti skaičiuojami už ilgiau kaip 180 dienų. Trečioji taisyklė nustato, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už varto­jimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ribojimą. Tokiu atveju nebūtų pasiekti tiek Vartojimo kredito įstatymo, tiek 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/48/EB, kuri buvo įgyvendinta minėtu įstatymu, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 74, 75 punktai; 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, Teismų praktika 52).

Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką ir nustatytas aplinkybes, reikalavimai dėl kompensacinių palūkanų priteisimo, ieškovei nepateikus jokių objektyvių įrodymų dėl jos realiai patirtų nuostolių dydžio, tenkintini iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovo 51,16 Eur (568,47 Eur pagal sutartis negrąžinto kredito suma x 0,05 proc. x 180 d.) kompensacines palūkanas (Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis). Likusioje dalyje reikalavimai dėl kompensacinių palūkanų atmestini kaip nepagrįsti.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 75 procentų metines palūkanas: pagal Sutartį Nr. 727972001 nuo pagrindinės skolos sumos (289,62 Eur), pagal Sutartį Nr. 9848528001 nuo pagrin­dinės skolos sumos (278,85 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pagal sutarčių 6.5 punktą, kuriame numatyta, jog iki kol bus grąžintas visas kreditas ir palūkanos, Sutarties nutraukimas nesustabdo kredito ir/ar palūkanų, kitų Sutartyje numatytų mokė­jimų skaičiavimo ir nepanaikina kredito gavėjo prievolės mokėti kredito davėjui pagal Sutartį mokėtinas sumas.

Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civi­linėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiš­ko paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrą­sias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

Ieškovė nurodo ir bylos duomenys patvirtina, kad pradinė kreditorė sutartis su atsakovu nutraukė: Sutartį Nr. 727972001 – 2014 m. rugpjūčio 31 d., Sutartį Nr. 9848528001 – 2014 m. rugsėjo 14 d. Paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vyk­dymo natūra kreditoriui nebenustato. Kadangi sutartys su atsakovu nutrauktos ir nuo to momento pasibaigė pagrindinių prievolių pagal sutartis vykdymas, todėl reikalavimai dėl 75 procentų metinių palūkanų pagal sutartis nuo pagrindinių skolos sumų (289,62 Eur ir 278,85 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad ieškovė šioje byloje nereiškia reikalavimo dėl mokėjimo (pelno) palūkanų kaip ieškovės negautų pajamų priteisimo.

Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų į nuostolius įskaičiuojamos ir protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Ieško­vės reikalavimas dėl 3,41 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų pagrįstas byloje esančiais rašy­tiniais įrodymais (AB „Lietuvos paštas“ PVM sąskaitomis faktūromis ir išrašu iš priedų). Kadangi atsakovas su ieškove neatsiskaitė net po ieškovės raginimų išsiuntimo, ieškovės reikalavimas priteisti 3,41 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas tenkintinas.

Atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl iš jo ieškovei priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 2 688,84 Eur sumą, teismas ieškovės reikalavimus paten­kino iš dalies ir priteisė 694,92 Eur, t. y. patenkino 25,84 procentus pareikštų reikalavimų. Ieškovė patyrė 60 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistina 16 Eur (60 Eur x 25,84 proc.) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) (CPK 79 straipsnis, 80 straips­nio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (3,72 Eur), iš atsakovo nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios išieškotinos šių išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 568,47 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų 47 ct) skolą; 51,16 Eur (penkiasdešimt vieno euro 16 ct) kompen­sacines palūkanas; 71,88 Eur (septyniasdešimt vieno euro 88 ct) pelno palūkanas; 3,41 Eur (trijų eurų 41 ct) ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteis­tą sumą (694,92 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 16 Eur (šešiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, naudai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas sprendimo už akių negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams.

Ieškovė dėl sprendimo per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo gali paduoti apeliaci­nį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.