Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2018-04-26 · Civilinė byla Nr. 2-108-1010/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-04-26
Bylos Nr.
2-108-1010/2018
Teisminio proceso Nr.
2-42-3-00830-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Šakarnienė
Ieškovas
G. J.
Atsakovas
R. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-108-1010/2018Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00830-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.5.2.1; 3.2.6.1; 3.2.3.8 (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 26 d.Šilalė
Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Lina Šakarnienė,sekretoriaujant Rimai Jašinskienei,dalyvaujant ieškovės G. J. atstovei pagal įstatymą M. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. J. atstovės pagal įstatymą M. K. ieškinį atsakovui R. J. dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovės G. J. atstovė pagal įstatymą M. K. 2017 m. lapkričio 29 d. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama pakeisti Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-22-439/2013 dalyje dėl išlaikymo iš R. J. išlaikymą dukrai G. J., periodinėmis išmokomis po 87 Eur (300 litų) į 200 Eur kas mėnesį dukros išlaikymui iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiantį infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant G. J. mamą M. K..

Ieškovės atstovė ieškinyje nurodė bei teisme paaiškino, kad 2013 m. kovo 22 d. Šilalės rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr.2-22-439/2013 pagal ieškovių G. K. ir M. K. ieškinį atsakovui R. J. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo pripažino atsakovą R. J., G. K. tėvu, pakeitė G. K. pavardę iš K. į J. bei priteisė iš atsakovo R. J. išlaikymą dukrai G. po 87 Eur (300 Lt) periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisto išlaikymo tvarkytoja, uzufrukto teise, paskiriant motiną M. K.. Nurodė, jog dukrą augina viena, o jos tėvas R. J. prie dukters išlaikymo prisideda periodiškai. Gyvena viena su dukra nuomojamame bute. Už buto nuomą moka 100 Eur ir komunalinius mokesčius. Gauna 450 Eur atlyginimą ir išlaikymą iš Vaikų išlaikymo fondo. Anksčiau dar padėdavo mama, tačiau dabar jos nebėra. Kai buvo priteistas išlaikymas dukrai, tuomet jai tebuvo 1 metukai, o dabar 5 metai. Dukra lanko Šilalės lopšelį-darželį „Žiogelis“, šokių būrelį, o rudenį pradės eiti į mokyklą. Už darželį kas mėnesį reikia mokėti apie 50 Eur, už šokių būrelį – apie 10 Eur. Mergaitė auga todėl reikia pirkti naujus rūbelius bei avalynę, taip pat reikalingos ir higieninės priemonės bei vaiko laisvalaikiui, todėl iš atsakovo priteista 87 eurų suma yra aiškiai per maža. Girdėjo, jog atsakovas šiuo metu yra užsienyje, t. y. Škotijoje.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai jam įteikti ir apie posėdžio laiką ir vietą pranešta viešo paskelbimo būdu. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, todėl darytina išvada, kad atsakovas nesirūpina savo teisių gynimu, o apie posėdžio laiką ir vietą informuotas tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Iš ieškovės atstovės M. K. paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad M. K. ir atsakovas R. J. yra nepilnamečio vaiko G. J., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai. 2013 m. kovo 22 d. Šilalės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-22-439/2013, atsakovas R. J. buvo pripažintas G. K. tėvu, pakeista G. K. pavardė iš „K.“ į „J.“ ir priteistas iš R. J. išlaikymas dukrai G. J. po 87 Eur (300 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki dukters pilnametystės.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.201 straipsnis nustato, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti pakeistas - padidintas ar sumažintas, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, priteisto išlaikymo dydis taip pat gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. Tokiu būdu įstatymas nustato, kad sprendžiant priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, be padidėjusių vaiko poreikių, taip pat vertinama šalių turtinė padėtis ir šalių padėties pasikeitimas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl nagrinėjant bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Pažymėtina, jog teismas, nagrinėdamas klausimą dėl išlaikymo priteisimo ar dydžio pakeitimo turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).

Pažymėtina, jog sprendžiant ginčą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio teismas taip pat prioritetą teikia vaiko teisėms ir interesams, analizuoja vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. Ieškiniu ieškovė prašė padidinti priteistą išlaikymą iš atsakovo iki 200 Eur. Nurodė, jog atsakovas išlaikymo dukrai faktiškai nemoka, išlaikymą moka Vaikų išlaikymo fondas. Pažymėtina, kad CK 3.198 straipsnio l dalis nustato, jog priteisiant išlaikymą, nustatomas toks išlaikymo dydis, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Nustatytas išlaikymas nepilnamečiui vaikui turi būti pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. G. J. šiuo metu yra 5 metų, lanko Šilalės Lopšelį – darželį „Žiogelis“ „Boružėlių“ grupę. Mergaitė taip pat lanko šokių būrelį. Vaiko normaliam vystymuisi ir socialinių - buitinių sąlygų užtikrinimui yra reikalingos piniginės lėšos. Pažymėtina, kad vaikui augant, jo poreikiai maistui, rūbams, laisvalaikiui, pomėgiams, lavinimuisi didėja. 87 Eur išlaikymas G. buvo priteistas prieš penkis metus. G. tuomet nebuvo nė vienų metukų. Taigi akivaizdu, jog vaiko poreikiai yra gerokai padidėję. Be to, pasikeitus ekonominei situacijai, būtinosios išlaidos yra ženkliai padidėjusios. Šių aplinkybių visuma, teismo vertinimu, suponuoja išvadą, kad vaiko išlaikymui mėnesiui nepakanka 87 Eur.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog ieškovės atstovė M. K. dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, kur gauna apie 450 Eur dydžio darbo užmokestį. Nuosavo gyvenamojo būsto neturi. Su dukra gyvena nuomojamame bute, moka jo išlaikymo ir komunalinius mokesčius. Nuoma sudaro 100 Eur per mėnesį. VĮ Registrų centro bei VĮ Regitra duomenimis M. K. neturi jokio nekilnojamojo turto bei registruotino kilnojamojo turto. Atsakovas R. J. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis šiuo metu nedirba. Registruoto nekilnojamojo turto neturi. VĮ Regitra duomenis atsakovui priklauso išregistruotas automobilis HONDA CIVIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Byloje nenustatyta, jog atsakovas turi kitų išlaikomų asmenų. Įvertinęs aukščiau nurodytus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, jog tiek ieškovės atstovės, tiek atsakovo turtinė padėtis nėra labai gera, tačiau teismas tuo pačiu pažymi, kad sunki šalių turtinė padėtis nepaneigia ir neatleidžia nė vienos iš šalių nuo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino vaikui išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, būtų riboto darbingumo. Todėl atsižvelgdamas į atsakovo amžių, teismas laiko, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas tėvas, kuris turi galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą, kad būtų patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai.

Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių, objektyviai šiame amžiuje įvertinus jo poreikius, šalių turtinę padėtį, į tai, jog atsakovas kitų išlaikomų asmenų neturi, teismas daro išvadą, jog šiuo metu teikiamas G. J. po 87 Eur kas mėnesį išlaikymo dydis nėra proporcingas ieškovės turtinei padėčiai, neatitinka vaiko interesų, todėl pripažįstama, jog yra pagrindas padidinti išlaikymo dydį. Taigi atsižvelgiant į padidėjusius G. poreikius, teismas laiko, jog 200 Eur suma patenkins vaiko būtiniausius poreikius yra proporcinga atsakovo ir ieškovės turtinei padėčiai (CK 3.190 straipsnis, 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.201, 3.208 straipsniai). Išaiškintina, kad šalims išlieka teisė kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 straipsnis).

Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į vaiko poreikius, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo, vaiko interesų prioriteto principais, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkintinas - pakeistinas Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-22-439/2013 nepilnametei G. J. priteistas išlaikymo dydis, padidinant iš atsakovo R. J. priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui G. J. iki 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. 2017 m. lapkričio 29 d. iki vaiko pilnametystės, lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina motina M. K. (CK 3.192, 3.201 straipsniai).

Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 40,68 Eur žyminis mokestis (200 Eur - 87 Eur = 113 Eur; 113 Eur × 12 mėnesių × 3 proc. = 40,68 Eur (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pagal 2014 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 5,92 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą.

Sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 -270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pakeisti Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-22-439/201, nepilnametei G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymo dydį, padidinant iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui G. J. iki 200 Eur (dviejų šimtų eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. 2017 m. lapkričio 29 d. iki vaiko pilnametystės, lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją

Padidinto išlaikymo lėšų tvarkytoja, uzufrukto teise, paskirti motiną M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 40,68 Eur (keturiasdešimt eurų 68 centus) žyminį mokestį ir 5,92 Eur (penkis eurus 92 centus) teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Žyminis mokestis bei kitos bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.

Teisėja Lina Šakarnienė