Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“ ieškinį atsakovui V. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinio, jo priedų kopija bei teismo pranešimas buvo įteikti atsakovui 2016-12-06 viešo paskelbimo būdu (2016-12-06 nutartis), remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 str. nuostatomis, nepavykus procesinių dokumentų įteikti atsakovo žinomu buvimo vietos adresu. Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 str. 4 d., 285 str. numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad atsakovas su UAB „SB Lizingas“ (buvęs UAB „Ūkio banko lizingas“) 2013-08-14 pasirašė paskolos sutartį pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui 199,25 Eur (688,00 Lt) paskolą sumokant palūkanas bei sutarties administravimo mokestį (e. b. l. 7-13). Atsakovas tinkamai nevykdė prisiimtų įsipareigojimų, todėl pradiniam kreditoriui liko skolingas 158,57 Eur sumą (e. b. l. 1-2). Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius UAB „SB Lizingas“ reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusią skolą 2016-01-11 Reikalavimo perleidimo sutartimi perleido ieškovui (e. b. l. 4-6, 18, 20-24).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitus rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.). CK 6.873 str. 1 d. ir 6.874 str. 1 d. nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą bei sumokėti palūkanas paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas nėra grąžinęs paskolos, sumokėjęs palūkanų bei sutarties administravimo mokesčio iš viso – 158,57 Eur sumos. Prieštaravimų dėl skolos dydžio bei jos pagrįstumo atsakovas nepateikė.

Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius pradinis kreditorius UAB „SB Lizingas“ reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusią skolą 2016-01-11 Reikalavimo perleidimo sutartimi perleido ieškovui (e. b. l. 4-6, 18, 20-24). Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą, pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-469/2010). CK 6.101 str. 1 d. nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-16 nutartis c. b. Nr. 3K-7-168/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-14 nutartimi c. b. Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 str. 7 d. nuostatas. Kadangi pagal reikalavimo perleidimo sutartį pradinis kreditorius UAB „SB Lizingas“ reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusią skolą perleido ieškovui, o atsakovas negrąžino gauto kredito pirminiam kreditoriui, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 158,57 Eur sumą yra pagrįstas ir tenkintinas, perėmus iš pirminio kreditoriaus materialųjį reikalavimą (CK 6.38 str., 6.63 str., 6.101 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.870 str. 1 d., 6.873 str. 1 d., 6.874 str. 1 d., 6.886 str.).

Pagal 2016-01-11 Reikalavimo perleidimo sutartį ieškovas įgijo ir papildomas teises, taip pat ir teisę reikalauti netesybų bei bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas prašo teismo priteisti 14,27 Eur delspinigius. CK 6.71 str. 1 d. nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 str.). Remiantis 2013-08-14 paskolos sutarties 13.1. punktu, atsakovas pirminiam kreditoriui įsipareigojo mokėti 0,05 proc. delspinigius už kiekvieną prievolės nevykdymo dieną. Kadangi atsakovas neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų pradiniam kreditoriui, 14,27 Eur delspinigių suma yra pagrįsta ir ieškovui priteistina iš atsakovo (e. b. l. 1-2).

CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinį tenkinus visa apimtimi, ieškovui iš atsakovo priteistinas 15,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 0,84 Eur mokestis už Gyventojų registro tarnybos išrašą (CPK 80 str. 1 d., 7 d., 88 srt. 1 d. 9 p.).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 96 straipsnio 6 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Julianus Inkaso“, įm. kodas 300115639, iš atsakovo V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 158,57 Eur (vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų 57 ct) paskolą, 14,27 Eur (keturiolikos eurų 27 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (172,84 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-11-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,84 Eur (penkiolikos eurų 84 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.