- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-12-19
- Bylos Nr.
- 1-923-659/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13283-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Balčiūnienė
- Kaltinamasis
- V. M., V. K., A. V. U., T. V.
- Civilinis ieškovas
- D. S.
- Advokatai
- Asta Mačernytė
kaltinamiesiems V. M., V. K., A. V. U., T. V., kaltinamųjų gynėjams advokatams Astai Mačernytei, Romui Kersnauskui, Jovitai Usonytei,
viešame teisiamajame posėdyje, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėda, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, pradinio išsilavino, dirbantis MB "(duomenys neskelbtini) ", teistas:
1) 2018-10-12 pagal BK 258 str. 2 d. 6 MGL (300 Eur) bauda. 2019-01-09 baudą sumokėjo;
2) 2019-06-05 pagal BK 180 str. 1 d. 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ir tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, devynis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, šešis mėnesius būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu. Bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėda, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini) " mechaniku, neteistas,
A. V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:
1) 2013-04-19 pagal BK 260 str. 1 d. – 2 m. laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikę;
2) 2017-12-28 pagal BK 259 str. 1 d. - 56 MGL (2108,96 Eur) dydžio bauda. Bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, 178 straipsnio 2 dalį;
T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta J(duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, vykdo individualią veiklą, teistas:
1) 2006-03-08 pagal BK 178 str. 1 d. 1 metų laisvės apribojimo bausme;
2) 2009-03-09 pagal BK 178 str. 1 d. - 45 parų arešto bausme;
3) 2013-04-19 pagal BK 260 str. 1 d. - 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
4) 2017-08-25 pagal BK 259 str. 2 d. - 6 MGL (225,96 Eur) dydžio bauda, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. M. pažeidė viešąją tvarką:
jis, 2019-03-31, apie 19:30 val., viešoje vietoje - prie „Vėtrungės“ pasažo, esančio Taikos pr. 24, Klaipėdoje, matant pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent tyčia kumščiu sudavė du kartus D. S. į galvą, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą.
V. K., A. V. U. ir T. V. pažeidė viešąją tvarką:
jie, 2019-03-31, apie 19:30 val., viešoje vietoje - prie „Vėtrungės“ pasažo, esančio Taikos pr. 24, Klaipėdoje, veikdami bendrai, matant pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: A. V. U. sugriebęs D. S. už striukės, tąsydamas pargriovė jį ant žemės ir bendrai su T. V. spyrė gulinčiam D. S. ne mažiau kaip tris kartus į galvą, V. K. papurškus nenustatytos kilmės dujų D. S. į veidą, A. V. U. nuavė nukentėjusiajam batus, jais sudavė du smūgius bei kartu su T. V. spyrė D. S. ne mažiau kaip keturis kartus į galvą. Tokiu būdu jie padarė D. S. odos nubrozdinimą kaktos dešinėje, paviršinius odos nubrozdinimus dešinio riešo išoriniame, dešinio riešo vidiniame paviršiuose, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, poodinę kraujosruvą kairės plaštakos III piršto srityje, odos nubrozdinimą dešinio kelio išoriniame paviršiuje, kas atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymą.
jis, 2019-03-31, apie 19:30 val., prie „Vėtrungės“ pasažo, esančio Taikos pr. 24, Klaipėdoje, matant K. J., J. U., V. L., nuavė D. S. sportinius batelius „Nike“ 110 Eur vertės, ir iš įvykio vietos pasišalino.
Kaltinamasis V. M. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad buvo Melnragėje su draugais, sutiko buvusią panelę. Ji papasakojo, kad prie jos prisikabino kažkoks vaikinas. Nuvažiavo prie Vėtrungės, tam vaikinui sudavė du smūgius. Buvo vienas, sudaviau smūgius nukentėjusiajam. Gailisi, dėl to, ką padarė.
Kaltinamasis V. K. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad norėjo padėti vienai mamai. Sužinojo, kad iš jos vaiko atėmė batus. Teko paieškoti žmogaus, surado, paėmė batus, pasirodo, ne tas asmuo buvo, iš kurio atėmė batus. Viskas atsitiko dėl to, kad ne tą vaikiną nurodė vaikas. Jų bendra draugė paprašė pagalbos. 19 val. jam ta draugė pasiguodė, kad nuo jos vaiko numovė batus, atėmė. Batus atėmė vaikinų gauja, kurie vaikšto su peiliais, užpuldinėja, gąsdina. Kitą dieną nuvažiavo pas ją, ji pergyveno, kad vaikui nuavė batus. Tada pasiėmė jos vaiką ir važiavo ieškoti skriaudikų. Vaikas nurodė Deividą. Jie tik norėjo atgauti vaikui batus. Paleido vaiką namo, patys nuo Deivido atėmė batus, po įvykio tas vaikas pasakė, kad batai ne jo. Pradėjo stresuoti, ieškoti Deivido, bet jis nenorėjo su jais bendrauti, grąžino nukentėjusiajam jo batus, tada mėgino atsiprašyti. Šiuo metu yra atsiprašęs nukentėjusiojo, atlyginęs žalą. Labai negerai pasielgė. Prašo teismo nutraukti bylą jam ir nukentėjusiajam susitaikius.
Kaltinamasis A. V. U. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad buvo pas draugę, įbėgo jos sūnus ir pasakė, kad kažkas užpuolė jį, atėmė batus. Jo draugė verkė, kad tai buvo paskutiniai pinigai, sumokėti už batus. Jis pasiūlė kviesti policiją, bet draugė pasakė, kad nieko nepadės, tie vaikai iš vaikų namų atiminėja daiktus, muša kitus vaikus, policija nesusitvarko, iki vaikų namų nuveža ir tuo viskas pasibaigia. Pamanė, kad reikia kažką daryti. Tas vaikas pasakė, koks vaikinas jį užpuolė, V. M. drauge lyg ir žinojo tą vaikiną. Buvo su savo vaiku, kai jam paskambino vaikinai, pasakė, kad va jie jau seka tą, kuris batus atėmė. Susiorganizavo, privažiavo prie nukentėjusiojo, taip gavosi, kad blogai pasielgė, kad ne tam numovė batus. Batai buvo Nike firmos. Važiuojant tas vaikas nurodė į nukentėjusįjį, su juoda striuke, buvo juodi Nike bateliai. Vaikui pasakė ,,Tu nesirodyk, paimsiu tuos batus”. Kai parnešė tuos batus į automobilį, važiuojant vaikas pasakė, kad tai ne jo batai. Labai blogai pasielgė. Pasistengė operatyviai grąžinti batus, rašė nukentėjusiam žinutes. Gailisi dėl to, ką padarė ir atsiprašo nukentėjusiojo. D. S. sumokėjo 200 Eur geranoriškai, turi mažametį vaiką.
Kaltinamasis T. V. parodė, kad susitiko pas to vaiko motiną, ji prašė pagalbos. Atrodė, kad reikia jai padėti. Jos sūnus Julius buvo kartu. Vaikas parodė, kad D. S. vaikinas, kuris atėmė batus. 5 kartus klausė ar tikrai tas vaikinas, vaikas pasakė, kad tas. Jie išlipo iš mašinos, buvo vidiniame kieme, neturėjo noro muštis, norėjo prieiti pakalbėti, bet taip atsitiko, kad tik išlipus prasidėjo smūgiai. V. M. trenkė nukentėjusiajam į veidą, gavosi nereikalingos muštynės. V. M. pradėjo muštis, nesustabdė jo, gavosi beprasmiška situacija. Prasielgė blogai. O dar išaiškėjo, kad ne tie batai. Ieškojo nukentėjusiojo, norėdami sugrąžinti batus, atsiprašyti. Nukentėjusysis juos ignoravo, buvo išsigandęs. Nori viešai atsiprašyti nukentėjusiojo. Neigiamai vertina savo elgesį, gailisi, iki policijos patys geranoriškai nuėjo. Nebuvo apiplėšimas.
Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiojo D. S. parodymų matyti, kad jis parodė, jog 2019-03-31 apie 19 val. iš Melnragės važiavo autobusu į miestą. Buvo kartu su draugais - E. P., G. S. ir N. Ž.. Autobuse šalia jų atsisėdo dvi merginos ir V. M.. Jokio konflikto tarp jų ir V. M. autobuse nebuvo. Išlipus "Vėtrungės" stotelėje, iš autobuso paskui juos išlipo ir V. M. su merginomis. V. M. klausė jų, kas įžeidė su juo buvusias merginas. Kadangi autobuse išvis su merginomis nebendravo, jų neįžeidinėjo, tą pasakė ir V. M., tačiau pastarasis toliau tvirtino, kad kažkas iš jų įžeidė merginas. Vėliau stovint prie įėjimo ties kinų restoranu, V. M. be jokios priežasties, dešiniu kumščiu smogė jam vieną kartą į kairę ausį. Mano, kad prarado sąmonę, nes atsipeikėjęs juto smūgius kumščiu į galvą, kad jų išvengti galvą dengėsi rankomis. Kiek iš viso kartų buvo smogta nežino, tačiau ne mažiau dešimt kartų. Daugiausiai smūgių buvo suduota į pakaušio sritį ir ties ausimis. Kas sudavė smūgius nežino, nes buvo užsimerkęs ir veidu į žemę. Vėliau buvo papurkšta dujomis į veidą, kas purškė nežino. Po to jį nuo žemės pakėlė du asmenys, vienas už kojų, kitas už rankų tempė link automobilio, bet jis pabėgo. Tempiant nuo kojų buvo nuimti sportiniai batai "Nike". 2019-04-02 gavo SMS žinutę, kurioje buvo nurodyta, kad man nori gražinti batus ir atlyginti žalą, nes jis buvo sumaišytas su kitu. (1 tomas, b.l. 1-2, 62-66, 72-75)
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. P. parodė, kad jokio konflikto autobuse tarp jų ir V. M. nebuvo, niekas su juo buvusių merginų neįžeidinėjo. Nurodė, kad išlipęs iš autobuso V. M. pradėjo juo kaltinti įžeidus merginas, kvietė eiti pasikalbėti. Po to "Vėtrungės" pasažo lauke, prie restorano "Feniksas" įėjimo V. M. sudavė smūgį D. S. į veidą. Po ko pamatęs ateinančius kitus agresyviai nusiteikusius vaikinus, jis iš įvykio vietos pabėgo, todėl nematė kas vyko. Vėliau sužinojo, kad D. S. sumušė, pagrobė jo batus. 2019-04-02 jam einant iš mokyklos, jo namo kieme jį susistabdė nepažįstamas vaikinas ir pasakė "imk batus, mes labai atsiprašome, tai neturėjo nutikti". Jis į rankas padavė draugo Deivido sportinius "Nike" batus, jie buvo įdėti į "Lidle" krepšį. Daugiau nieko šis jaunuolis nesakė, padavęs batus nuėjo. (1 tomas, b.l. 107-110)
Ikiteisminio tyrimo metu nepilnametis liudytojas G. S.parodė, kad jokio konflikto autobuse tarp jų ir V. M. nebuvo, niekas su juo buvusių merginų neįžeidinėjo. Nurodė, kad išlipęs iš autobuso V. M. pradėjo juo kaltinti įžeidus merginas, kvietė eiti pasikalbėti. Paskui jis pasišalino, nematė kas vyko. Vėliau Deividas pasakė, kad buvo sumuštas, iš jo atimti batai. (1 tomas, b.l. 134-137)
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas N. Ž.parodė, kad jokio konflikto autobuse tarp jų ir V. M. nebuvo, niekas su juo buvusių merginų neįžeidinėjo. Nurodė, kad išlipęs iš autobuso V. M. pradėjo juo kaltinti įžeidus merginas, kvietė eiti pasikalbėti. Po to lauke prie "Vėtrungės" pasažo įėjimo V. M. sudavė smūgį D. S. į veidą. Jis išsigandęs kartu su G. S. įėjo į "Vėtrungės" vidų ir kas vyko toliau nebematė. Vėliau Deividas pasakė, kad buvo sumuštas, iš jo atimti batai. (1 tomas, b.l. 140-143)
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. R. parodė, kad 2019 m. kovo mėn. iš jos nepilnamečio sūnaus J. J. buvo pagrobti sportiniai batai "Nike". Sūnus nurodė jai, kas jį sumušė ir pagrobė batus, tačiau prašė į policiją nesikreipti. Tada ji paprašė savo draugų A. V. U., T. V. bei V. K. pagalbos, kad pastarieji pakabėtų su sūnaus Juliaus skriaudikais ir paimtų batus "Nike", smurto naudoti neprašė. Jai žinoma, kad 2019-03-31 A. V. U., T. V. bei V. K. prie "Vėtrungės" pasažo sumušė bei paėmė batus ne iš sūnaus skriaudėjo, o iš kito asmens, nes Julius apsipažino. (1 tomas, b.l. 146-149)
Ikiteisminio tyrimo metu nepilnametis liudytojas J. J. parodė, kad 2019- m. kovo 19-20 d., jis prekybos centre "Big 1" buvo sumuštas, iš jo buvo pagrobti nauji sportiniai batai "Nike". Jį sumušė bei batus pagrobė Lukas su Neilu. Mamai M. R. neleido kreiptis į policiją, nes jis apiplėšusių asmenų bijojo. Žino, kad mama paprašė savo draugų A. V. U., T. V. bei V. K. pagalbos, kad atgautų iš jo pagrobtus batus "Nike". Kokiu būdu jie tai padarys, jis nežinojo. 2019-03-31 prie "Vėtrungės" pasažo iš automobilio matė jaunuolių grupę, tarp kurių jam pasirodė, kad yra jo skriaudėjai, apie tai pasakė V. K.. Mano, kad suklydo atpažindamas, nes buvo per didelis atstumas. (1 tomas, b.l. 155-158)
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. U. parodė, kad jos vyras A. V. U. jai papasakojo, kad draugės M. R. sūnus Julius buvo apiplėštas, ir ji prašiusi pagalbos atgauti pagrobtuosius sportinius batus. Nurodė, kad 2019-03-31 būnant kartu su drauge K. J., Melnragėje pamatė vaikinus, panašius į tuos kurie apiplėšė Julių, nes prieš tai jai buvo parodytus tų asmenų fotonuotraukos Facebook. Apie tai paskambinusi pasakė savo vyrui, jo prašymu atsekė tuos vaikinus iki "Vetrungės" pasažo. Važiuojant autobuse tarp jų ir vaikinų jokio konflikto nebuvo. Patvirtino, kad V. M. be jokios priežasties sudavė smūgį tamsiais rūbais apsirengusiam vaikinui. Po ko prie jų pribėgo A. V. U., sugriebė tą vaikiną už striukės, pargriovė, tada jis ir T. V. vaikiną spardė, priėjęs V. K. papurškė dujų V. M. į akis bei pasilenkęs mušamam jaunuoliui. Matė, kad A. V. U. nuavė batus. Vieną batą nuo žemės pakėlė ji ir padavė V. L.. (1 tomas, b.l. 165-169)
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. J. davė analogiškus parodymus kaip ir J. U.. (1 tomas, b.l. 173-177)
Specialisto išvada Nr. G 552/2019 (03) nustatyta, kad D. S. buvo padaryti šie sužalojimai: odos nubrozdinimas kaktos dešinėje, paviršiniai odos nubrozdinimai dešinio riešo išoriniame, dešinio riešo vidiniame paviršiuose, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, poodinė kraujosruva kairės plaštakos III piršto srityje, odos nubrozdinimas dešinio kelio išoriniame paviršiuje. Sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. (1 tomas, b.l. 58-59)
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad E. P. iš jam parodytų atpažinti 6 asmenų nuotraukų, atpažino nuotraukoje Nr. 4 asmenį, kuris 2019-03-31 konfliktavo su juo ir jo draugais. Nuotraukoje Nr. 4 yra V. M.. (1 tomas, b.l. 113-119)
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad E. P. pateikė porą "Nike" sportinių batelių 44 dydžio. (1 tomas, b.l. 120-122)
Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti 2019-04-04 E. P. savanoriškai pateikti sportiniai bateliai (1 tomas, b.l. 123-127)
Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis D. S. iš jam parodytų atpažinti keturių porų sportinių batelių atpažino batelius, pažymėtus Nr. 2, kaip iš jo pagrobtus 2018-03-31. (1 tomas, b.l. 76-79)
Iš vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuota, kad po to kai V. M. suduoda du smūgius nukentėjusiajam, šis pradeda bėgti, bet jį už striukės sugriebia A. V. U., pargriauna jį ant žemės, po ko tiek jis, tiek T. V. spiria nukentėjusiajam į galvą, tuo metu V. K. papučia ašarinių dujų V. M. į veidą, po to pasilenkęs papučia ašarines dujas nukentėjusiajam D. S.. Muštynių metu, A. V. U. nuauna nukentėjusiajam batus. Po ko D. S. yra pakeliamas nuo žemės ir tiek A. V. U., tiek T. V. toliau naudoja fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu. (1 tomas, b.l. 180-182)
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-120/2014, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018). Veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir tada, kai kaltininkas, pažeisdamas viešąją tvarką, smūgį nukentėjusiajam į veidą suduoda bent vieno pašalinio asmens akivaizdoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452/2011). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2011, 2K-164-976/2015, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018). Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-384-788/2018).
Byloje nustatyta, kad kaltinamieji be jokios priežasties prie „Vėtrungės“ pasažo, t.y. viešoje vietoje, užpuolė nukentėjusįjį D. S. ir jo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą. Nors, kaip nurodė savo parodymuose kaltinamieji, nukentėjusysis buvo užpultas dėl suklydimo, tačiau tai jų atsakomybės nešalina, nes užpuolimą ne tik matė, bet ir galėjo matyti pašaliniai asmenys, todėl viešoji tvarka sutrikdyta buvo ir tokia kaltinamųjų veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius. Atsižvelgiant į tai, kad po užpuolimo A. V. U. nuo nukentėjusiojo nuavė sportinius batelius ir pasiėmė su savimi, jo veika papildomai kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jie prisipažino įvykdę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo tokio elgesio, atsiprašė nukentėjusiojo, V. K. atsakomybę lengvina tai, kad atlygino nusikaltimu padarytą žalą nukentėjusiajam, A. V. U. atsakomybę lengvina tai, kad atlygino turtinę žalą teritorinei ligonių kasai (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas). Kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, kad BK 284 straipsnio 1 dalyje nusikalstamą veiką V. K., A. V. U., T. V. padarė bendrininkų grupe, o V. M., A. V. U., T. V. atsakomybę sunkina dar ir tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistai (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.
Kaltinamasis V. M. įvykdė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, į tai, kad nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, baigtas, į nusikaltimo padarymo aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę – jauno amžiaus, tačiau teisiamas 3 kartą, vienas teistumas susijęs su svetimo turto pagrobimu, panaudojant smurtą, kas rodo V. M. polinkį smurtauti, taip pat atsižvelgiama į tai, kad šią nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą už ankstesnį nusikaltimą (2018 m.), ir toks asmuo, vadovaujantis BK 27 straipsniu yra laikytinas recidyvistu. Taip pat atsižvelgiama ir į tai, kad byloje nustatyta viena V. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į tai, kad dirba. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti V. M. paskiriant griežčiausią BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą bausmę - laisvės atėmimą, kurio dydis, įvertinant nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nustatytinas mažesnis nei šio straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, t.y. 9 (devyniems) mėnesiams. Kadangi kaltinamasis pripažino kaltę, baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinta proceso tvarka, todėl skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, nustatant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, skirtina bausmė bendrintina su 2019-06-05 Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir V. M. skirtina galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant V. M. dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, 9 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose, 1 metus būti namuose nuo 23-06 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Į bausmės laiką įskaitytina bausmės dalis, atlikta pagal 2019-06-05 nuosprendį. Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
V. K. įvykdė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, neteistas, dirba, pateikė teismui prašymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam susitaikius.
Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Sprendžiant iš komentuojamos teisės normos turinio, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 str. 1 dalies 1 – 4 punktuose nurodytų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, visuma. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į vieną esminių sąlygų, kuriai esant gali būti taikomos komentuojamo straipsnio nuostatos – pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokias sąlygas gali sudaryti surinkta medžiaga apie visas nagrinėjamos baudžiamosios bylos faktines aplinkybes, liudijančias, kad padaryta nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, duomenys apie nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, nusikalstamą veiką padariusio asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių visuma.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, padarė nesunkų nusikaltimą, gailisi ir išgyvena dėl šio įvykio pasekmių, į tai, kad atlygino nukentėjusiajam savo veiksmais padarytą žalą, atsiprašė nukentėjusiojo ir šis jam atleido, į tai, kad byloje nustatytos dvi V. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į tai, kad dirba, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju asmeniu (2 t. b. l. 88). Nors V. K. baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, tačiau, teismo vertinimu, anksčiau padaryti administraciniai nusižengimai neleidžia daryti išvados, kad V. K. nusikalto dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, todėl yra pagrindo manyti, kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo nuomone, nėra jokių teisinių kliūčių kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir V. K. atžvilgiu nutraukti baudžiamąją bylą atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, patvirtinant jų susitarimą. Tokiu būdu, kaltinamajam V. K. baudžiamoji byla nutraukiama ir jis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kaltinamasis A. V. U. įvykdė dvi nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, kita – apysunkių nusikaltimų kategorijai, į tai, kad nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, baigtas, į nusikaltimo padarymo aplinkybes, į kaltinamojo aktyvius veiksmus vykdant nusikaltimus, į kaltinamojo asmenybę – jauno amžiaus, tačiau teisiamas 3 kartą, tokio pobūdžio nusikalstamas veikas padaro pirmą kartą, taip pat atsižvelgiama į tai, kad šią nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą už ankstesnį nusikaltimą (2017 m.), ir toks asmuo, vadovaujantis BK 27 straipsniu yra laikytinas recidyvistu. Taip pat atsižvelgiama ir į tai, kad byloje nustatyta dvi A. V. U. atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, į tai, kad nedirba, tačiau pateikė teismui duomenis apie tai, kad 2018-09-10 sudarė profesinio mokymo sutartį ir 2018-11-12 įgijo profesinio mokymo diplomą pagal vairuotojų mokymo programą (3 kvalifikacijos lygis) (t. 4 b. l. 12-16), turi mažametį vaiką (b. l. 10), į tai, kad jo tėvui J. M. nustatytas 15 proc. darbingumas bei specialus nuolatinės priežiūros poreikis, motinai - I. M. nustatyta dekompensuota hipotirozė (t. 4 b. l. 7-10), į tai, kad kaltinamasis rūpinasi tėvais, taip pat į tai, kad D. S. sumokėjo 200 Eur žalos atlyginimą (t. 4 b. l. 11), į tai, kad pagal 2017 m. nuosprendį bausmę iš dalies įvykdęs, t.y. sumokėjęs 1250 Eur (b. l. 20-23), taip pat į tai, kad baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (t. 2 b. l l. 155-170). Nors aptartos aplinkybės ne itin teigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, tačiau teismui pateikti duomenys rodo, kad kaltinamasis stengiasi keisti gyvenimo būdą, ir, kad šios nusikalstamos veikos buvo įvykdytos spontaniškai, netinkamai įvertinus situaciją, o ne dėl atsainaus požiūrio į visuomenėje nusistovėjusias moralaus elgesio taisykles. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti A. V. U. paskiriant BK 284 straipsnio bei 178 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytą bausmę - laisvės apribojimą, kurio dydis, įvertinant nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nustatytinas mažesnis nei šio straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, t.y. 9 (devyniems) (BK 284 str. 1 d.) ir 6 (šešiems) (BK 178 str. 2 d.) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, skirtinos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, t.y. prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir A. V. U. skirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 12 (dvylikai) mėnesių. Kadangi kaltinamasis pripažino kaltę, baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinta proceso tvarka, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis ir skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, nustatant galutinę bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas). Kardomoji priemonė - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Kaltinamasis T. V. įvykdė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, į tai, kad nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, baigtas, į nusikaltimo padarymo aplinkybes, į kaltinamojo aktyvius veiksmus vykdant nusikaltimą, į kaltinamojo asmenybę – jauno amžiaus, tačiau teisiamas 5 kartą, tokio pobūdžio nusikalstamą veiką padaro pirmą kartą, taip pat atsižvelgiama į tai, kad šią nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą už ankstesnį nusikaltimą (2017 m.), ir toks asmuo, vadovaujantis BK 27 straipsniu yra laikytinas recidyvistu. Taip pat atsižvelgiama ir į tai, kad byloje nustatyta viena T. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, į tai, kad dirba, taip pat į tai, kad baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (t. 3 b. l. 6-10). Nors aptartos aplinkybės ne itin teigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, tačiau kaltinamasis prisipažino įvykdęs nusikaltimą, kas rodo, kad kritiškai vertina savo elgesį, dirba, kas leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis stengiasi keisti gyvenimo būdą, ir, kad ši nusikalstama veika buvo įvykdyta spontaniškai, netinkamai įvertinus situaciją, o ne dėl atsainaus požiūrio į visuomenėje nusistovėjusias moralaus elgesio taisykles. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti T. V. paskiriant BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę - laisvės apribojimą, kurio dydis, įvertinant nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nustatytinas mažesnis nei šio straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, t.y. 9 (devyniems) mėnesiams. Kadangi kaltinamasis pripažino kaltę, baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinta proceso tvarka, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis ir skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, nustatant galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas). Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Dėl civilinių ieškinių
Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 82,05 Eur dydžio civilinį ieškinį kaltinamiesiems dėl D. S. gydymo išlaidų atlyginimo (t. 1 b.l. 100-102). Gautas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos raštas dėl ieškinio baudžiamojoje byloje atsisakymo, kadangi kaltinamasis A. V. U. atlygino PSDF biudžetui padarytą turtinę žalą (t. 1 b.l. 104). Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, procesas dėl Klaipėdos teritorinė ligonių civilinio ieškinio nutrauktinas.
Nukentėjusysis D. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudamas iš V. M. priteisti 1 000 Eur, iš A. V. U., T. V. ir V. K. 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui (t. 1 b. l. 83-85). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis civilinio ieškinio dydį pakeitė, atsižvelgdamas į tai, kad V. K. atlygino 750 Eur, bei 200 Eur T. U., prašė iš kaltinamojo V. M. priteisti 1 000 Eur, o iš V. U. ir T. V. 3 200 Eur, viso 4 200 Eur.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio l dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas neturtinės žalos dydį nustato, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais.
Kaip matyti iš nukentėjusiojo civilinio ieškinio neturtinė žala grindžiama tuo, kad dėl kaltinamųjų smurtinių veiksmų, nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, kurį nuolat jautė galvos srityje, dubens srityje, dėl patirtų sužalojimų neatvyko į ugdymo įstaigą laikotarpyje nuo 2019-04-01 iki 2019-04-08 d. Dėl panaudoto fizinio smurto, patirtų sužalojimų, bandymo jėga įsodinti į automobilį, D. S. patyrė dvasinių išgyvenimų, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, potrauminį stresą, psichologinių sutrikimų, nepatogumų, bendravimo galimybių sumažėjimą, kurį laiką negalėjo įprastai elgtis, linksmintis, užsiimti mėgstama veikla, pasidarė perdėtai jautrus, pakriko nervai, iki šiol jaučia nuolatinį nerimą dėl savo gyvybės ir sveikatos saugumą. Dėl to S. S. pradėjo lankytis pas psichologą. Pažymi ir tai, kad D. S. turi aortos koartakciją ir skilvelių pertvaros defektą, dėl ko yra tik iš dalies darbingas. Prie ieškinio pridėjo nurodytas aplinkybes patvirtinančius dokumentus (t. 1 b. l. 86-90).
Teismas neabejoja, kad nukentėjusysis dėl jam padarytų sužalojimų patyrė didžiulį fizinį skausmą, išgyveno kitokius nepatogumus. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas be kita ko atsižvelgia į tai, kad neteisėti veiksmai buvo vykdomi 4 kaltinamųjų, visi jie buvo bendravykdytojai, į tai, kad nusikalstama veika truko neilgai, į kaltinamųjų nusikalstama veika padarytas pasekmes – į tai, kad nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1 b. l. 58-59), taip pat į tai, kad nukentėjusiojo baimės ir išgyvenimai dėl sveikatos ir šio įvykio liekamųjų reiškinių ieškinio pateikimo metu buvo pagrįsti, nes užpuolimo metu nukentėjusysis turėjo sveikatos problemų, jam įvykio metu buvo nustatytas neįgalumas (t. 1 b. l. 87, 88, 90), taip pat į tai, kad po šio įvykio nukentėjusysis kreipėsi į psichologą, kas patvirtina, kad D. S. išgyvenimai buvo pakankamai dideli, dėl ko jam prireikė specialistų pagalbos. Tačiau teismas atsižvelgia ir į tai, kad neįgalumas nukentėjusiajam nustatytas terminuotai, t.y. nuo 2017-12-04 iki 2019-11-20 (t. 1 b. l. 90), į tai, kad nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nepateikė naujų duomenų dėl savo sveikatos būklės, iš kurių teismas galėtų spręsti, kad šio nusikaltimo liekamieji reiškiniai nepakito ar pakito į neigiamą pusę. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog neigiamų išgyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su nukentėjusiojo ateities investicijomis arba nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, taip pat į tai, kad nukentėjusiajam dalis – 950 Eur neturtinės žalos yra atlyginta, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusiojo ir kaltinamųjų skirtingų interesų pusiausvyros, į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio tokio pobūdžio bylose, darytina išvada, kad nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti yra per didelis, todėl mažintinas iki 3 000 Eur. (viso nukentėjusiajam dėl šio įvykio neturtinė žala atlygintina 3950 Eur). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. M. prieš įvykį buvo vienas ir pirmas sudavė smūgius nukentėjusiajam, o jam atsitraukus, netrukus kitus smurtinius veiksmus atliko likę kaltinamieji. Tiek kaltinamasis V. M., tiek nukentėjusysis nurodė, kad buvo suduoti du smūgiai į galvą, taip pat byloje nustatyta, kad A. V. U. ir T. V. taip pat sudavė smūgius nukentėjusiajam į galvos sritį. Atsižvelgiant į tai, kad specialisto išvadoje D. S. be kitų sužalojimų, galvos srityje fiksuotas odos nubrozdinimas kaktos dešinėje (t. 1 b. l. 58-59), taip pat į tai, kad į galvos sritį smūgius sudavė V. M.. V. U. ir T. V. bendrai, todėl neturtinės žalos dydis – 3 000 Eur iš kaltinamųjų V. M., V. U. ir T. V. nukentėjusiajam priteistinas solidariai.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti- du vokai su CD laikmenomis, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304-307 straipsniais, 254 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
V. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskirti jam laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, nustatant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su 2019-06-05 Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir V. M. skirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant V. M. dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, 9 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose, 1 (vienerius) metus būti namuose nuo 23-06 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Į bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal 2019-06-05 nuosprendį.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
V. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, jam susitaikius su nukentėjusiuoju D. S., ir baudžiamąją bylą V. K. nutraukti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
A. V. U. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį bei 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam bausmes;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį - laisvės apribojimą, 9 (devyniems) mėnesiams;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, - laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, t.y. prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir A. V. U. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, nustatant galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas).
Kardomąją priemonę - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
T. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jam bausmę - laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, nustatant galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas).
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Nukentėjusiojo D. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant solidariai iš kaltinamųjų V. M., A. V. U., T. V. 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Procesą dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti- du vokus su CD laikmenomis, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės išaiškintina, kad jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.