- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-05-22
- Bylos Nr.
- 1-1523-836/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25162-2022-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė
- Kaltinamasis
- A. K.
- Advokatai
- Antanas Jarašius
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.4.5.1Bendrininkų grupė (BK 25 str. 2 d.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.5Bausmės skyrimas nusikalstamos veikos bendrininkams (BK 58 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.1Veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.16.1.8Įtariamojo įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (BPK 135 str.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., gimęs (-), asmens kodas (-), (-), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaravęs gyvenamąją vietą (-)., gyvenantis (-)., teistas 3 kartus (trys ankstesni teistumai išnykę):
1) 2018 m. spalio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, galutine subendrinta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams;
2) 2019 m. birželio 6 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, galutine 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
3) 2022 m. gegužės 30 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2022 m. rugsėjo 20 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį, galutine subendrinta – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
4) 2023 m. gegužės 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, subendrinus su 2022 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – 2 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo, nuosprendis neįsiteisėjęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A.K., siekdamas apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, 2022 m. birželio 22 d. apie 17.55 val., UAB „(-)“ aikštelėje, esančioje (-), veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą tyrimą (asmuo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo, paskelbta jo paieška), pastarajam asmeniui pateikus UAB „(-)“ darbuotojui R. B. svetimą – A. B. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (-), melagingai pristačius save A. B. bei jo vardu, neketinant vykdyti, pasirašius su UAB „(-)“ Priekabų nuomos sutartį, pagal kurią A. K. ir asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą tyrimą gavo 2 027,34 Eur vertės automobilio priekabą su tentu TAURAS B 1330, valstybinis numeris (-), kurią turėjo grąžinti iki 2022 m. birželio 23 d. 18.00 val., tačiau priekabos negrąžino, bet 2022 m. birželio 22 d. vakare, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, pardavė priekabą D. B., nežinojusiam apie daromą nusikalstamą veiką, tokiu būdu apgaule, savo ir asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą tyrimą naudai įgijo svetimą, UAB „(-)“ priklausantį, 2 027,34 Eur vertės turtą.
Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad turėjo servisą, kartais remontuodavo automobilius. Įsirenginėjo namą ir L. jam padėjo, o nakvodavo servise. L. kelias dienas buvo dingęs, o paskui atvažiavo ir pasakė, kad žino kam reikia priekabos. Tuo metu jam buvo sunkus laikotarpis, dažnai vartojo alkoholį. Datos tiksliai nepamena, galėjo būti 2022 m. birželio 22 d., tą dieną taip pat buvo neblaivus. Pas dėdę pasiskolino mašiną su kabliu ir nuvažiavo į (-), į aikštelę, kurioje buvo priekabos. Į aikštelę atvažiavo kažkoks vyras su taksi, L. su juo pasirašė priekabos nuomos sutartį. Nežino, kokiu vardu L. sudarė nuomos sutartį, minėjo kažkokį B.. Važiuojant iš (-) kažkokiais šunkeliais L. su kažkuo susiskambino, susitiko su žmogumi ir tas žmogus persikabino sau priekabą. Paskui grįžo namo, pakeliui dar buvo sustoję parduotuvėje. Matė, kad L. turi 200 Eur, jis parduotuvėje nupirko alaus, šašlykų ir grįžę šventė. Suprato, kad L. tą priekabą pardavė. L. sakė, kad priekabą reikėjo atiduoti po kelių dienų. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. Gyvena su žmona, augina tris vaikus, pragyvena iš socialinės pašalpos, padeda tėvai, pats dirba pavienius darbus.
Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais.
Liudytoja J. O. parodė, kad ji yra įmonės „(-)“ direktorė. 2022 m. birželio 22 d. pagal sutartį buvo išnuomota priekaba su tentu, valstybinis numeris (-), asmeniui vardu A. B., gimusiam (-) m. Jam priekabą atidavė įmonės darbuotojas, taksi vairuotojas R. B.. Ji pati nuomininko nematė, su juo bendravo tik telefonu. Kaip suprato, asmuo nevietinis, kadangi, kol rado aikštelę, kurioje buvo priekaba, kelis kartus skambino tikslindamasis adresą. R. B. sakė, kad asmuo dokumente ir realus asmuo buvo panašūs, duomenys buvo pildomi iš asmens tapatybės kortelės. Pagal sutartį priekaba turėjo būti grąžinta po paros. Asmenys už priekabą paliko 20 eurų užstatą. Sąskaitą įmonės darbuotojai išrašo, kai priekaba grąžinama. Kadangi asmenys minėjo, jog gali nespėti per parą grąžinti minėtos priekabos ir norėtų prasitęsti jos nuomą, todėl ji priekabos neieškojo, kol nesulaukė policijos pareigūno skambučio. Policininkė nurodė, kad įmonei priklausančios priekabos valstybinis numeris buvo rastas Kėdainiuose. Pasitikrinusi žurnaluose ji policijos pareigūnę informavo, kad priekaba negrąžinta ir iš nuomos sutarties padiktavo asmens, kuris išsinuomojo minėtą priekabą, duomenis (1 t., b. l. 60-62).
Liudytojas R. B. parodė, kad jis dirba UAB „(-)“ vairuotoju. Tiksliai dienos neatsimena, kai jis iš dispečerinės gavo nurodymą nuvažiuoti išnuomoti priekabą, esančią (-). Po kurio laiko atvažiavo priekabos nuomininkai, kurie dėl nuomos tarėsi su dispečere. Asmenys atvažiavo su Toyota Prius automobiliu sidabrinės spalvos, valstybinių numerių neatsimena. Automobilį vairavo apie 30 metų amžiaus mergina. Iš automobilio išlipo du vyrai apie 30-35 metų amžiaus. Jie minėjo, kad (-) nusipirko namą, iš kurio reikia išvežti senus daiktus, sakė, kad yra iš (-), todėl sunkiai rado aikštelę. Vienas iš vyrų iš piniginės išsitraukė vairuotojo pažymėjimą ir nuomos sutartyje pradėjo pildyti duomenis iš minėto dokumento. Asmuo, pildęs sutartį, buvo apvalaus veido ir ant dokumento taip pat buvo panaši nuotrauka. Jis į dokumentą tik žvilgtelėjo, dokumente esančio asmens nuotraukos ir pildančio sutartį asmens nesulygino. Jis padėjo pajungti priekabą, patikrino ar viskas veikia ir jie išvažiavo. Minėti asmenys jokio įtarimo nesukėlė. Sutartį užpildė priekabą išsinuomojęs asmuo (1 t., b. l. 89-91).
Liudytoja J. K. parodė, kad 2022 metų birželio mėn. vyras paprašė, kad ji jį su draugu E. L. nuvežtų į (-). Sakė, kad E. L. ar jo draugai nori išsinuomoti automobilinę priekabą. Vyras buvo pasiskolinęs iš savo giminaičio A. K. automobilį NISSAN PRIMERA, kuriuo jie visi trys nuvažiavo į (-). Kiek atsimena, E. L. skambino į firmą, kuri nuomoja automobilines priekabas ir tarėsi dėl nuomos. Kelią rodė E. L.. Atvažiavus į aikštelę (-) gatvėje, atvažiavo ir taksi automobilis, iš kurio išlipo vyras, kaip suprato, įmonės darbuotojas. Su taksistu kalbėjo E. L.. Neatsimena ar jos vyras buvo išlipęs iš automobilio. Ji nebuvo išlipusi iš automobilio. Taksistas padėjo užkabinti priekabą, davė E. L. priekabos dokumentus. E. L. užpildė priekabos nuomos sutartį, joje pasirašė ir jie išvažiavo. Ar E. L. sumokėjo pinigus už nuomą, ji nematė. Priekabos markės bei valstybinio numerio ji nežino, tik atsimena, kad priekaba buvo pilkos spalvos, vienos ašies, su tentu. Jie nuvažiavo į (-) rajoną, kelią rodė E. L., buvo sustoję kažkokiame kaime, nes vyrai norėjo nusišlapinti. Ar nuėmė nuo priekabos valstybinius numerius, ji nežino, nematė. Atvažiavę į kažkokį kaimą, jie nuvežė priekabą kažkokiam E. L. pažįstamam. Su šiuo vyru bendravo E. L., kuris su priekabos pirkėju nukabino priekabą. Ar jos vyras buvo išlipęs iš automobilio ir bendravo su E. pažįstamu, neatsimena. Nutempęs priekabą E. L. grįžo į automobilį ir jie nuvažiavo namo. Kur E. L. padėjo priekabos dokumentus, nežino. Ji suprato, kad E. L. kažkokiam pažįstamam reikėjo išsinuomoti priekabą ir jie su jos vyru išnuomojo ją. Ji nežinojo, kad jie šią priekabą pardavė, apie tai sužinojo, kai jos vyrui buvo pareikšti įtarimai dėl nusikalstamos veikos padarymo. E. L. už jos sugaištą laiką ir sunaudotą kurą tą pačią dieną jai davė 50 eurų (1 t., b. l. 130-132).
Liudytojas D. B. parodė, kad jis ūkininkauja, naudojasi pastatais ir sklypu, esančiu (-). Ūkio darbams jam buvo reikalinga automobilinė priekaba, todėl ieškojo nusipirkti, kad ir be dokumentų, nes jos reikėjo tik pašarams vežti jo teritorijoje. Visiems savo pažįstamiems pasakojo, kad ieško automobilinės priekabos ūkio darbams. Vienas iš matymo pažįstamas vardu R., pasakė, kad jo pažįstamas nori parduoti priekabą. Jis nurodė savo adresą ir pasakė, kad nupirktų, jei ši priekaba jam patiks ir jei nebus bėdų su ja, pasakė, kad vogtų ar paieškomų daiktų nesuperka. Pažįstamas jį patikino, kad priekabai viskas gerai ir ateityje jokių problemų neturės. 2022 metų birželio mėn. pas jį į sodybą du nepažįstami vyrai atvežė priekabą TAURAS su tentu. Automobilyje buvo dar žmonių, bet kokios lyties ir kiek jų buvo, nežino. Su kokiu automobiliu jie atvažiavo, neatsimena. Jie sakė, kad nori parduoti priekabą, kad jie nuo R., kad priekaba yra jų pažįstamo, kuriam reikia pinigų. Nieko neįtardamas jis sutiko pirkti priekabą, bet pasakė, kad pinigus paduos savaitės bėgyje R.. Priekabos dokumentų jam niekas nedavė. 2022 birželio mėn., tikslios datos neatsimena, pas jį į namus atvažiavo R., kuriam jis atidavė 400 eurų. Daugiau R. nematė ir nebuvo sutikęs. Nusipirkęs priekabą, jis jos neslėpė, naudojo savo ūkyje. Tikrai nežinojo, kad ši priekaba buvo įsigyta nusikalstamu būdu (1 t., b. l. 157-160).
Liudytojas A. K. parodė, kad 2022 metų vasarą jis kelis kartus buvo paskolinęs brolio A. K. sūnaus A. K. žmonai J. K. savo automobilį Nissan Primera, valstybinis numeris (-). A. nedavė automobilio, nes žino, kad pastarasis neturi teisių. Skolino, nes jie sakė, kad jų šeimos automobilis yra sugedęs. Apie tai, kad A. vyko su jo automobiliu į (-) nuomotis priekabą, jis nežino. Skolindamas automobilį neįtarė, kad A. su juo galėjo daryti nusikalstamas veikas (1 t., b. l. 142-144).
Liudytojas A. B. parodė, kad 2020 m. birželio mėnesį (-) pametė piniginę, kurioje buvo jo vairuotojo pažymėjimas ir asmens tapatybės kortelė. Dėl prarastų dokumentų jis nesikreipė į policiją. (-) mieste ir rajone jis nesinuomojo jokios automobilio priekabos (1 t., b. l. 119-120).
2022 m. birželio 27 d. Policijos elektroninių paslaugų sistemoje gautas J. O. pareiškimas, kad 2022 m. birželio 22 d. apie 17.40 val. į UAB „(-)“ telefoną Nr. (-) paskambino vyriškis, kuris norėjo parai išsinuomoti priekabą su tentu. Aikštelėje (-), UAB „(-)“ taksi vairuotojas R. B. su asmeniu sudarė Priekabos nuomos sutartį. Priekabą asmuo nuomojosi parai ir prašė, jei nespės per parą, nuomą pratęsti. 2022 m. birželio 25 d. jai paskambinęs Kėdainių policijos pareigūnas informavo, kad priekabos valstybiniai numeriai (-) buvo rasti griovyje. Priekabos vertė 2027,34 Eur, indentifikavimo numeris (-). Prie pareiškimo pateikė priekabos nuomos sutarties, priekabos įsigijimo dokumentų, nuomos registracijos žurnalo kopijas, informacijos apie skambučius išrašą (1, t. b. l. 1-10).
Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad J. O. pateikė 2022 m. birželio 22 d. UAB „(-)“ Priekabų nuomos sutartį dėl priekabos su tentu, valstybinis numeris (-), nuomos, kuri pasirašyta kliento A. B. vardu (1 t., b. l. 69-73).
Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti J. O. pateikti du vaizdo įrašai. Pirmame įraše matosi atvažiuojantis į stovėjimo aikštelę taksi automobilis šviesios spalvos, kuris nuvažiuoja prie stovinčių priekabų. Antrame įraše matyti data ir laikas – „2022/06/22. 16:47:09“, matosi atvažiuojantis į stovėjimo aikštelę automobilis, kuris sustoja. Matosi trijų asmenų siluetai. 16.52 val. automobilis su prikabinta priekaba (su tentu) išvažiuoja, o paskui jį išvažiuoja ir šviesios spalvos taksi automobilis. Automobilis su priekaba suka į dešinę, važiuoja link (-). Dėl prastos vaizdo įrašo kokybės nėra galimybės nustatyti automobilio markės ir asmenų (1 t., b. l. 81, 85-87).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu D. B. atpažino A. K. ir E. L. kaip asmenis, kurie 2022 m. birželio mėn. jam atvežė lengvojo automobilio priekabą TAURAS (1 t., b. l. 163-169, 170-176).
Kratos protokole nurodyta, kad 2023 m. sausio 4 d. atliktus kratą adresu (-)., pas D. B., pastarajam pačiam parodžius, prie ūkinio pastato buvo rasta ir paimta automobilio priekaba „TAURAS B1330“, kurios identifikavimo numeris (-), bei pilkos spalvos priekabos tentas su logotipu „(-)“ (1 t., b. l. 191-201). Priekaba apžiūrėta ir grąžinta savininkei (1 t., b. l. 202-212, 213).
Iš 2022 m. lapkričio 24 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu UAB „(-)“ informavo, jog priekabos nuomotojas skambino į įmonę iš telefono abonento (-). Patikrinus telefono abonentą (-) Eridus duomenų bazėje, nustatyta, kad tai yra UAB „Bitė Lietuva“ išankstinio apmokėjimo kortelė „Labas“ abonentas. Susipažinus su informacija apie abonento (-) skambučius, nustatyta, kad telefono abonentas veikė laikotarpiu nuo 2022 . birželio 16 d. 11:57:16 val. iki 2022 m. birželio 27 d. 17:01:59 val. Fiksuoti abonento (-) skambučiai su UAB „(-)“ priklausančiu telefono abonentu (-): 2022 m. birželio 22 d. 16.54 val., abonentas (-) jungėsi prie telekomunikacijos bokšto, esančio Pramonės g. 8, Kėdainių m.; 17.27 val. - prie telekomunikacijos bokšto, esančio Lietavos g. 1, Jonavos m.; nuo 17.47 val. iki 17.52 val. - prie telekomunikacijos bokšto, esančio Batėgalos k., Kulvos sen. Jonavos r.; 17.57 val. - prie telekomunikacijos bokšto, esančio Chemikų g. 19, Jonavos m.; 18.04 val. - prie telekomunikacijos bokšto, esančio Klaipėdos g. 8, Jonavos m. Daugiau skambučių su UAB „(-)“ priklausančiais telefonų abonentais neįvyko. Telefono abonentas (-), 2022 m. birželio 22 d. nuo 18.25 val. jungėsi prie telekomunikacijos bokšto, esančio Žeimių mstl., Žeimių sen., Jonavos r., 18.33 val. - prie telekomunikacijos bokšto, esančio Kuigalių k., Žeimių sen., Jonavos r., 18.44 val. - prie telekomunikacijos bokšto, esančio Pramonės g. 8, Kėdainių m. (2 t., b. l. 14-17).
Iš pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad susipažinus su informacija apie abonento Nr. (-) skambučius, nustatyta, jog minėtas mobilaus ryšio abonento numeris buvo įdėtas į mobilaus ryšio aparatą, kurio IMEI kodas yra (-). Taip pat gauti duomenys, kad į šį telefoną buvo įdėtos SIM kortelės, kurių abonentiniai numeriai (-) ir (-), priklausantys A. K.. Numerį (-) A. K. nurodė, kai jam 2022 m. kovo 18 d. ir 2022 m. birželio 19 d. buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai, o numerį (-) A. K. pateikė registruodamasis Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 23-24).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų, ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Pagal BK 25 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas nusikaltimo padaryme. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai yra ne mažiau kaip dviejų vykdytojų dalyvavimas ir veikos bendrumas. Subjektyvusis bendrininkavimo požymis yra tyčia, pasireiškianti kiekvieno bendrininko suvokimu, kad jis kartu su kitais asmenimis bendrai dalyvauja nusikaltimo padaryme. Susitarimas yra būtinas bendrininkavimo požymis, tačiau pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, susitarimas nebūtinai turi būti išankstinis ir įmanomas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje: nuo kėsinimosi iki užbaigimo bei galimas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais (asmens elgesys, iš kurio galima spręsti apie jo norimą atlikti veiką, kvalifikuoti jo atliktos veikos turinį ir pan.). Bendrininkavimą apibūdinančios nuostatos nereikalauja, kad visi bendrininkai pilnai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį. Bendrininku pripažįstamas kiekvienas asmuo, kuris, veikdamas bendrai su kitais asmenimis, realizuoja tik dalį jam inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymių. Pasekmės, atsiradusios dėl bendros veikos, visiems bendrininkams bendros ir atskirai nedalijamos.
Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra paties kaltinamojo prisipažinimu, ištirtais liudytojų parodymais, anksčiau aprašytais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad A. K., siekdamas apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, 2022 m. birželio 22 d. apie 17.55 val., UAB „(-)“ aikštelėje, esančioje (-), veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, pastarajam pateikus UAB „(-)“ darbuotojui R. B. svetimą – A. B. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (-), melagingai pristačius save A. B. bei jo vardu, neketinant vykdyti, pasirašius su UAB „(-)“ Priekabų nuomos sutartį, pagal kurią A. K. ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, gavo 2 027,34 Eur vertės automobilio priekabą su tentu TAURAS B 1330, valstybinis numeris (-), kurią turėjo grąžinti iki 2022 m. birželio 23 d. 18.00 val., tačiau priekabos negrąžino, bet 2022 m. birželio 22 d. vakare, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, pardavė priekabą D. B., nežinojusiam apie daromą nusikalstamą veiką, tokiu būdu apgaule, savo ir asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas naudai įgijo svetimą, UAB „(-)“ priklausantį, 2 027,34 Eur vertės turtą.
Kaltinamasis prisipažino, kad veikdamas kartu su E. L., norėdami užsidirbti pinigų, išsinuomojo priekabą kito asmens vardu, panaudodami svetimą asmens dokumentą, priekabos neketindami grąžinti įmonei ir ją pardavė. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir byloje ištirti liudytojų parodymai. Liudytoja J. O. parodė, kad ji bendravo su priekabos nuomininku telefonu, asmuo kelis kartus skambino tikslindamasis adresą, taip pat minėjo, jog gali nespėti per parą grąžinti priekabos ir norėtų prasitęsti jos nuomą, todėl ji priekabos neieškojo, kol nesulaukė policijos pareigūno skambučio, kad įmonei priklausančios priekabos valstybinis numeris buvo rastas Kėdainiuose. Liudytojas R. B. parodė, kad jis dispečerinės nurodymu nuvažiavo į aikštelę išnuomoti priekabą. Nuomininkai atvažiavo automobiliu, kurį vairavo mergina. Iš automobilio išlipo du vyrai, kurie minėjo, kad nusipirko namą, iš kurio reikia išvežti senus daiktus. Vienas iš vyrų iš piniginės išsitraukė vairuotojo pažymėjimą ir nuomos sutartyje supildė duomenis, tada jis padėjo pajungti priekabą, patikrino ar viskas veikia ir jie išvažiavo. Liudytoja J. K. parodė, kad E. L. skambino į firmą, kuri nuomoja automobilines priekabas ir tarėsi dėl nuomos, o ji sutuoktinio prašymu vairavo automobilį. Nuvykus į vietą, E. L. užpildė priekabos nuomos sutartį, joje pasirašė ir jie išvažiavo, priekabą nuvežė kažkokiam E. L. pažįstamam. Ji nežinojo, kad jie šią priekabą pardavė. Liudytojas D. B. parodė, kad 2022 metų birželio mėn. pas jį į sodybą du nepažįstami vyrai atvežė priekabą TAURAS su tentu, sakė, kad nori parduoti priekabą, kad jie nuo R., kad priekaba yra jų pažįstamo, kuriam reikia pinigų. Nieko neįtardamas jis sutiko pirkti priekabą, bet pasakė, kad pinigus paduos savaitės bėgyje R.. Priekabos dokumentų jam niekas nedavė. 2022 birželio mėn., tikslios datos neatsimena, pas jį į namus atvažiavo R., kuriam jis atidavė 400 eurų. Nusipirkęs priekabą, jis jos neslėpė, naudojo savo ūkyje, nežinojo, kad ši priekaba buvo įsigyta nusikalstamu būdu. Liudytojas A. K. parodė, kad 2022 metų vasarą jis kelis kartus buvo paskolinęs brolio A. K. sūnaus A. K. žmonai J. K. savo automobilį Nissan Primera, valstybinis numeris (-), nes jie sakė, kad jų šeimos automobilis yra sugedęs. Liudytojas A. B. parodė, kad 2020 m. birželio mėnesį (-) pametė piniginę, kurioje buvo jo vairuotojo pažymėjimas ir asmens tapatybės kortelė. (-) mieste ir rajone jis nesinuomojo jokios automobilio priekabos.
Kaltinamojo kaltę taip pat įrodo ir ištirti rašytiniai įrodymai, tai yra: UAB „(-)“ pareiškimas apie išsinuomotą ir negrąžintą priekabą su tentu; nuomos sutartis dėl priekabos su tentu; vaizdo įrašų iš aikštelės turinys, kuriuose užfiksuota, kaip dalyvaujant trims asmenims, prie automobilio yra prikabinama priekaba ir automobilis išvažiuoja iš aikštelės; asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolai, kuriuose užfiksuota, kaip D. B. atpažino A. K. ir E. L. kaip asmenis, kurie jam pardavė priekabą; kratos protokolas, patvirtinantis, kad priekaba buvo rasta pas D. B.; pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota informacija apie telefono abonentą, kuriuo asmuo kreipėsi dėl priekabos nuomos, iš kurios matyti, kad abonentas veikė telefone, kuriame veikė ir A. K. naudojami telefono abonentai, taip pat, kad abonentas nusikalstamos veikos padarymo metu jungėsi prie telekomunikacijos bokštų, esančių prie nusikalstamos veikos padarymo vietos.
Kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdis rodo, kad nusikalstama veika buvo daroma iš anksto suderintais veiksmais, kuriuos, pagal kaltinamojo parodymus ir kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, koordinavo jo bendrininkas, asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas (galimai E. L.), o pats kaltinamasis taip pat prisidėjo aktyviais veiksmais, parūpindamas transporto priemonę ir dalyvaudamas nusikalstamojoje veikoje. Esant tokiai situacijai darytina išvada, kad kaltinamasis veikė bendrininkų (bendravykdytojų) grupėje, nes nusikaltime dalyvavę asmenys iš anksto buvo susitarę (įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai yra išsamiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales, nebūtina ir tai, kad visi bendrą sumanymą įgyvendinantys asmenys pažinotų vienas kitą, palaikytų tarpusavio ryšius ir pan., pakanka abipusio supratimo, kad iš anksto parengtą nusikalstamų veikų padarymo planą jie realizuoja bendrai) ir pasiskirstę užduotimis, jų tyčia buvo nukreipta vienam tikslui - apgaule įgyti svetimą turtą, juos jungė sumanymo ir veikimo bendrumas, jie abu tiesiogiai dalyvavo darant nusikalstamą veiką, kurioje bendrai įgyvendino nusikaltimo objektyviuosius požymius, numatytus BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje. Kaltinamojo ir jo bendrininko panaudota apgaulė, padarė esminę įtaką dėl priekabos perdavimo pagal nuomos sutartį, kuri buvo užpildyta panaudojant svetimo asmens duomenis, kas įrodo sukčiavimo sudėties buvimą. Kaltinamojo veiksmai (automobilio ir vairuotojo parūpinimas) buvo būtini, kad būtų pasiektas nusikaltimo rezultatas – svetimo turto užvaldymas, kuriame kaltinamasis tiesiogiai dalyvavo ir jo elgesys buvo reikšminga sukčiavimo schemos dalis, lėmusi svetimo turto, viršijančio 5 MGL, įgijimą.
Kadangi atlikdamas neteisėtus veiksmus kaltinamasis suprato naudojamos apgaulės, gaunamos naudos ir daromos žalos pobūdį, šiuos padarinius numatė ir jų norėjo, jis veikė tiesiogine tyčia. Nusikaltimas baigtas, nes apgaule suklaidintai turto savininkei perdavus turtą kaltinamajam ir jo bendrininkui, bei pastariesiems tą turtą perėmus, jie turėjo realią galimybę svetimu turtu naudotis, valdyti ir disponuoti pagal savo valią, ir tai padarė – apgaulės būdu išsinuomot priekabą pardavė.
Kaltinamasis A. K. kaltinamas padaręs nusikaltimą veikdamas kartu su E. L., t. y. asmeniu, kuris yra pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo ir kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą bylą ir paskelbta įtariamojo paieška (1 t., b. l. 37-46). Nuosprendžiu būtų apkaltintas asmuo, kurio byla konkrečiu atveju nenagrinėjama, nes Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. numato, jog asmuo laikomas nekaltu kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Teismas tikslina šią aplinkybę (BPK 305 str.) ir laiko, kad šiame nusikaltime kaltinamasis A. K. dalyvavo veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą bylą – patikslinus minėtą aplinkybę įstatymas nepažeidžiamas, faktinės bylos aplinkybės nesikeičia, kaltinamojo teisės nesuvaržomos. Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis veikė kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą. Byloje nustatytais duomenimis neabejotina, kad tiek kaltinamojo, tiek ir asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, veiksmai buvo nukreipti į bendrą tikslą. Pažymėtina, kad susitarti galima tiek iš anksto, tiek ir bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki pabaigiant nusikaltimą, taip pat ne tik žodžiais, bet ir konkliudentiniais veiksmais. Toks susitarimas gali įvykti bet kurioje stadijoje, iki bus pasiektas norimas rezultatas. Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis ir asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą, aktyviai dalyvavo nusikaltimo padaryme. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis ir asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, veikė kartu, jie suvokė, kad veikė bendrai, savo veiksmais palengvino bendro tikslo – svetimo turto įgijimo apgaule savo naudai - įgyvendinimo procesą, abu jie tokių veiksmų tikėjosi ir jiems neprieštaravo, todėl, darytina išvada, kad kaltinamasis darydamas jam inkriminuojamus BK 182 str. 1 d. numatytus veiksmus, veikė kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą bylą, jam pasislėpus nuo ikiteisminio tyrimo.
Kadangi kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes visiškai patvirtino byloje išanalizuotų anksčiau išvardintų ir ištirtų įrodymų visuma, teismas daro išvadą, kad A. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
Dėl bausmės skyrimo.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje bei būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai).
Prokuroras prašė atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti, jog kaltinamasis šią nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Prašymas atmestinas, nes nepagrįstas. Visų pirma byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių šią aplinkybę, antra kaltinamajame akte ši aplinkybė prokuroro nebuvo nurodyta.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančiais aplinkybes bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų susikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis anksčiau teistas, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, nuo 2014 metų yra VšĮ Kėdainių PSPC Priklausomybės ligų registre dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant alkoholį (priklausomybės sindromas).
Teismas A. K. vertina kaip nusikalsti linkusią asmenybę, kuriam švelnesnės už laisvės atėmimą bausmės skyrimas iš esmės jokios įtakos nepadarys. Iš kaltinamojo asmenybės matyti, kad jis išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, kitokios bausmių rūšys teigiamos įtakos jo elgesiui neturi, kaltinamasis nekeičia savo gyvenimo būdo, susiformavusios neigiamos asmenybės orientacijos, nesistengia stoti į dorą ir sąžiningą kelią, yra linkęs nusikalsti. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, jam skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia laisvės atėmimo bausmė (BK 50 straipsnis), ir įvertinus, kad yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, konkrečius jo kaip bendrininko veiksmus nusikalstamos veikos įvykdyme, bausmės dydis nustatytinas artimas bausmės vidurkiui.
Baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Kadangi 2023 m. gegužės 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendis neįsiteisėjęs, o 2022 m. gegužės 30 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendis jau yra subendrintas su neįsiteisėjusiu 2023 m. gegužės 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė nebendrintina su šiais nuosprendžiais siekiant išvengti dvigubo bausmių bendrinimo. Bausmių bendrinimo klausimas spręstinas nuosprendžių vykdymo procese.
Dėl kitų procesinių klausimų.
Kaltinamasis šioje byloje laikinai sulaikytas nebuvo, jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b. l. 92-95, 96-99), kurios paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) du kompaktiniai diskai su duomenimis, saugomi byloje (1 t., b. l. 87; 2 t., b. l. 17), paliktini toliau saugoti byloje; 2) automobilio priekaba TAURAS B1330 (-) su tentu, pakvitavimu grąžinta savininkei UAB „(-)“, paliktina jai disponuoti savo nuožiūra.
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A.K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Bausmę paskirti atlikti laisvės atėmimo vietų įstaigos parinktoje vietoje.
Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo faktinio asmens sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį pradžios.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) du kompaktinius diskus su duomenimis, saugomus byloje, palikti toliau saugoti byloje; 2) automobilio priekabą TAURAS B1330 (-)su tentu, pakvitavimu grąžintą savininkei UAB „(-)“, palikti jai disponuoti savo nuožiūra.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.