Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) (duomenys neskelbtini) prašymą suinteresuotiems asmenims L. J., G. S., antstoliui A. S. dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolis A. S. vykdo išieškojimą pagal 2019 m. rugpjūčio 20 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-7250-328/2019, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugpjūčio 28 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-7251-824/2019 ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugpjūčio 29 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-7249-1067/2019 dėl skolų išieškojimo iš skolininko L. J. išieškotojo UAB (duomenys neskelbtini) naudai (vykdomosios bylos Nr. 0010/19/09845, Nr. 0010/19/09891 ir Nr.0010/19/09892).

Vykdymo metu nustatyta, jog skolininkas L. J. yra sudaręs santuoką su G. S. Vykdant priverstinį skolos išieškojimą 2021 m. gruodžio 23 d. turto arešto aktu Nr. S1f-74611 areštuotas skolininkui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas – darbo užmokestis, mokamas sutuoktinei G. S. AB (duomenys neskelbtini), išskaičiuojant ½ dalį nuo gaunamų pajamų dalies viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA ir ½ dalį nuo gaunamų pajamų dalies neviršijančios Vyriausybės nustatytą MMA. Kad šiuo turto arešto aktu būtų areštuotos piniginės lėšos sumoje 10803,96 Eur, esančios pas visus trečiuosius asmenis, priklausančios skolininko L. J. sutuoktinei G. S., kaip kad pareiškėjas nurodo pareiškime, nenustatyta. Taip pat nenustatyta kad kitu turto areštu minėtose vykdomosiose bylose būtų areštuotos skolininko sutuoktinės piniginės lėšos jos konkrečiose sąskaitose bankuose, kitos turimos ar gautinos skolininko sutuoktinės lėšos (turtinės teisės).

Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos šios prievolės: 1) prievolės, susijusios su turto, įsigyto sutuoktinių bendrojon nuosavybėn, suvaržymais, buvusiais iki šio turto įsigijimo momento arba atsiradusias po jo įsigijimo; 2) prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis; 3) prievolės, susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu; 4) prievolės, susijusios su teismo išlaidų atlyginimu, jeigu byla buvo susijusi su sutuoktinių bendru turtu arba šeimos interesais; 5) prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais; 6) solidariosios sutuoktinių prievolės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.109 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą; pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 str. 2 d.).

Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnio 1 dalis).

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų.

Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Skolininko L. J. sutuoktinė dirba AB (duomenys neskelbtini), jos gaunamos pajamos iš darbo santykių pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Bylos duomenimis vedybų ar povedybinė sutartys sudarytos nebuvo, turto padalijimo faktų nėra įregistruota. Byloje nėra pateikta duomenų, kad iš skolininko sutuoktinės pajamų išieškoti negalima (CPK 736 - 739 straipsniai). Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalies prezumpciją, sutuoktinių turto dalys yra lygios.

Kadangi skolininko turimo asmeninio turto ir pajamų nepakanka skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimui, o skolininko sutuoktinė yra dirbantis asmuo, todėl jos gaunamas darbo užmokestis laikytinas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiu turtu. Įvertinus nurodytą pareiškėjo prašymas šioje dalyje tenkintinas ir nustatytina, kad skolininkui priklauso ½ dalis jo sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų pajamų.

Iš vykdomųjų bylų Nr. 0010/19/09845, Nr. 0010/19/09891 ir Nr.0010/19/09892 nenustatyta, kad būtų areštuotos skolininkės piniginės lėšos sumoje 10 803,96 Eur, esančios pas visus trečiuosius asmenis, taip pat nenustatyta ir kad būtų areštuotos skolininko sutuoktinės piniginės lėšos minėtai sumai konkrečiose jos banko sąskaitose, taip pat kad būtų areštuotos kitos turimos ar gautinos lėšos (turtinės teisės), priklausančios skolininko sutuoktinei, kaip kad pareiškėjas nurodo pareiškime.

Pažymėtina, kad teismas gali nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje tik antstolio aprašytame ir areštuotame turte. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viena iš CPK 667 straipsnio teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015, 2014 m. birželio 9 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad antstolė yra areštavusi tik skolininko sutuoktinės gaunamą darbo užmokestį, todėl skolininko turto dalis kitose pajamose negali būti nustatinėjama ir ši pareiškimo dalis atmestina kaip nepagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 290–291, 593 ir 667 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo UAB (duomenys neskelbtini) prašymą tenkinti iš dalies.

Nustatyti skolininko L. J., a.k. (duomenys neskelbtini), turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe su sutuoktine G. S., a. k. (duomenys neskelbtini), dalį, nustatant, kad skolininkui L. J. priklauso ½ dalis sutuoktinės G. S. gaunamo darbo užmokesčio ir iš jo galimas išieškojimas

Kitoje dalyje pareiškėjo prašymą atmesti.

Išsiųsti nutarties kopijas pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims.

Įsiteisėjus nutarčiai, grąžinti antstoliui vykdomąją bylą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.