Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-16395-886/2016 pagal pareiškėjo E. Č. skundą dėl antstolės veiksmų vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys - antstolė S. V., išieškotoja butų savininkų bendrija „Banga“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Dėl naujų įrodymų

Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė Kybartų pataisos namų direktoriaus V. A. 2016-06-28 išduotą pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl E. Č. gaunamų pajamų, kurioje nurodoma, jog nuteistasis E. Č. nedirba ir darbinių pajamų ar kitų joms prilyginamų išmokų negauna (b. l. 26). CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, jog apeliantas neargumentuoja, kodėl naujų įrodymų pateikimo būtinybė atsirado tik apeliacinės instancijos teisme, be to, iš atskirojo skundo turinio nenustatytos priežastys, sąlygojusios negalėjimą tokio įrodymo pateikimu pasirūpinti sprendžiant aktualų apeliantui klausimą pirmosios instancijos teisme. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą įrodymą ir atsižvelgdamas į tai, kad apeliantas juo grindžia atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog naujų įrodymų pateikimo būtinybė atsirado tik apeliacines instancijos teisme, todėl pareiškėjo pateiktą naują įrodymą priima (CPK 314 str.).

Dėl atskirojo skundo esmės

Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos ir antstolės pateiktų vykdomųjų bylų kopijų medžiagą, įvertinęs skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė proceso teisės normas, susijusias su antstolės atliekamu priverstinio sprendimo vykdymu, todėl priėmė iš esmės teisingą ir pagrįstą nutartį.Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (LR antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (LR antstolių įstatymo 27 str. 1 d.). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus. Civilinės bei vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga nustatyta, kad antstolė S. V. 2013-12-16 patvarkymu Nr. S-11058719 (v. b. (duomenys neskelbtini)) ir 2012-11-19 patvarkymu Nr. S-11030428 (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini)) priėmė vykdyti Kauno apylinkės teismo 2013-12-04 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1361-329/2013 dėl 4290,80 Lt skolos bei 335,00 Lt palūkanų ir 1999-02-09 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-4086/1999 dėl 719,76 Lt skolos išieškojimo iš skolininko E. Č. išieškotojos BSB „Banga“ naudai (v. b. (duomenys neskelbtini)b. l. 6, v. b. Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 5). Priėmusi vykdomuosius dokumentus vykdyti, antstolė 2013-12-18 (v. b. (duomenys neskelbtini) b. l. 7-10) ir 2012-11-23 (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 6-9) išsiuntė skolininkui E. Č. raginimus įvykdyti sprendimą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Raginimai išsiųsti į Kybartų pataisos namus adresu (duomenys neskelbtini), ir per įkalinimo įstaigos administraciją įteikti skolininkui E. Č. asmeniškai atitinkamai 2013-12-30 ir 2012-12-05, tą patvirtina lydraštis dėl patvarkymo šaknelės persiuntimo, dokumentų gavimo pažyma (v. b. (duomenys neskelbtini) 11, b. l. 11, 12), taip pat lydraštis dėl dokumentų įteikimo, dokumentų gavimo pažyma (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 13, 14). Byloje nėra duomenų, kad skolininkas antstolės raginimus įvykdyti sprendimą būtų vykdęs ar ketinęs vykdyti gera valia, taip pat nėra duomenų, kad raginime nurodytas dešimties dienų terminas skolininko prašymu būtų pratęstas ar nustatytas kitas terminas. Per raginimuose nurodytą terminą skolininkui nesumokėjus skolos, antstolė atliko priverstinio vykdymo veiksmus: 2016-05-10 patvarkymu Nr. S-11118143 vykdomosiose bylose areštavo pinigines lėšas, esančias pas trečiuosius asmenis, t. y. antstolės N. G. kontoroje, priklausančias skolininkui, 1775,16 Eur sumoje (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 19, v. b. Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 25). Pareiškėjas (skolininkas), nesutikdamas su šiuo antstolės patvarkymu, tiek skunde dėl antstolės veiksmų, tiek atskirajame skunde iš esmės nurodo tuos pačius argumentus, ir teigia, jog antstolė, nesilaikydama CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų apribojimų, neteisėtai išskaičiavo 100 proc. lėšų, nepalikdama pareiškėjui lėšų pragyvenimui, neteisėtai paskaičiavo ir vykdymo išlaidas, nesuteikdama pareiškėjui galimybės įvykdyti teismo sprendimą ne priverstinio vykdymo tvarka.Vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys patvirtina, jog apelianto nurodomi argumentai neatitinka tikrovės, kadangi apeliantas buvo supažindintas su vykdomųjų dokumentų turiniu, asmeniškai gavo raginimus įvykdyti sprendimus bei antstolės patvarkymus dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo. Nors pareiškėjas nesutinka, kad iš jo būtų išieškotos vykdymo išlaidos, tačiau nustatytos aplinkybės įrodo, kad antstolė tinkamai įvykdė įstatymo reikalavimus dėl raginimo įvykdyti sprendimą įteikimo skolininkui ir sudarė apeliantui galimybę ne priverstinio vykdymo tvarka įvykdyti teismo sprendimą, todėl antstolė turi teisę reikalauti iš skolininko sumokėti ir vykdymo išlaidas, turėtas vykdymo procese. Apeliantas taip pat nurodo, kad antstolė, vykdydama išieškojimą, pažeidė CPK 736 straipsnio nuostatas ir išskaitė 100 proc. apeliantui priklausančių lėšų, esančių antstolės N. G. žinioje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 733–743 straipsniuose reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal CPK 736 straipsnio 1 dalį, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 str. 1 d. 2 p.); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 str. 1 d. 3 p.); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str.1 d. 1 p.). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 2 d.). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Nagrinėjamu atveju antstolė 2016-05-10 patvarkymu areštavo pinigines lėšas, esančias antstolės N. G. žinioje ir priklausančias skolininkui E. Č., 1775,16 Eur sumoje. Pagal CPK 688 straipsnio 1 dalį išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Nustatęs, kad pas kitus asmenis yra skolininko turto, antstolis jį aprašo ar surašo to turto arešto aktą (CPK 688 str. 3 d.). Apeliantas nepateikė duomenų, kad jam priklausančios lėšos, esančios antstolės N. G. žinioje, yra lėšos, priskirtinos lėšoms, iš kurių antstolis privalo vykdyti išieškojimą CPK 733-743 straipsniuose nustatyta tvarka, ar tai yra lėšos, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Apeliantas skundą grindžia argumentu, jog antstolė išieškojo 100 proc. lėšų, esančių antstolės N. G. žinioje, nepalikdama pareiškėjui pajamų pragyvenimui, tačiau duomenų, kad jis laisvai galėjo disponuoti šiomis lėšomis, esančiomis N. G. žinioje, ir šios lėšos buvo naudojamos pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti, nepateikė. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-03-23 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje buvo nagrinėjamas pareiškėjo kasacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-15 nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2015-04-16 nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. Č. skundą dėl antstolės N. Š. veiksmų, antstolei areštavus pareiškėjo lėšas, esančias laisvės atėmimo namų sąskaitoje. Taigi, šia nutartimi buvo nustatyta, kad pareiškėjas pragyvenimui ir būtiniesiems poreikiams tenkinti naudoja savo pajamas, esančias pareiškėjo sąskaitoje Kybartų pataisos namuose, o ne lėšas, esančias antstolės N. G. žinioje. Pareiškėjas taip pat nepateikė duomenų, kad lėšos, esančios antstolės N. G. žinioje yra naujai gaunamos lėšos, kadangi būtent iš tokių lėšų išieškojimas vykdomas CPK 733-743 straipsniuose nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju antstolė tinkamai įteikė skolininkui raginimus įvykdyti sprendimą, o apeliantas neįrodė, kad lėšos, priklausančios apeliantui ir esančios antstolės N. G. žinioje, yra lėšos, iš kurių išieškojimas yra negalimas, ar lėšos, iš kurių išieškojimas turi būti vykdomas CPK LI nustatyta tvarka, spręstina, kad antstolė nepažeidė CPK 688, 733-743 straipsniuose nustatytos išieškojimo tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas dėl kitų atskirajame skunde nurodytų argumentų nepasisako, kadangi apeliantas išdėstė iš esmės tokius pat argumentus, kaip ir pradiniame skunde dėl antstolės veiksmų, į kuriuos pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš esmės atsakė. Apeliantas su atskiruoju skundu nepateikė naujų faktinių bei teisinių argumentų, kurie patvirtintų skundžiamos nutarties neteisėtumą, paneigtų nutarties pagrįstumą.Išdėstytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjui iniciavus apeliacinį procesą, byloje turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, neviršija LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur), todėl šios išlaidos iš apelianto valstybei nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.