Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaltinamoji A. Z. – T. kalta prisipažino iš dalies bei parodė, kad ji baigė universitetą ir pagal paskyrimą dirbo (duomenys neskelbtini) nuo 1980 m. ir 1987 m. jos prašymu buvo perkelta į kelių eksploatacinę valdybą. Nuo 1987 m. keitėsi įmonės pavadinimai. Kaltinamoji dirbo iki 1999 m. liepos mėnesio kol nesusirgo ir nepapuolė į ligoninę. Darbovietės per visą gyvenimą nekeitė. Vėliau buvo pertvarka ir prie įmonės buvo prijungtos dar 6 įmonės. Visų įmonių apskaitos buvo labai skirtingos. Buhalterių kiekvienoje tarnyboje buvo po 2 žmones ir centrinėje buhalterijoje su ja dirbo dar penki žmonės. Įmonėje buvo nerašyta tvarka, kad jei žmogų ištikdavo kokios problemos, būdavo galima kreiptis į direktorių ir jis duodavo nurodymą, kad galima paimti pinigus iš kasos. Jokios sutartys nebuvo rašomos, buvo surašomas kasos išlaidų orderis. Išimties tvarka, kada ištikdavo bėda, Paskui, kai žmogus dengdavo tuos pinigus dalimis ar iš karto, vėliau tą kasos orderį sunaikindavo arba jį perrašydavo. Oficialiai jokių dokumentų nebuvo surašoma. 2009-01-19 buvo pervesta į jos sąskaitą 7 500 Lt. Pas juos buvo tokia tvarka, kad jeigu žmogus sutikdavo dirbti ir neiti atostogauti, tai pagal darbo kodeksą negalima duoti piniginę kompensaciją už atostogas. Jie išimties tvarka su direktoriaus leidimu darydavo taip, kad žmogus rašydavo prašymą atostogoms ir gaudavo atostoginius pinigus, po to turėjo rašyti vadovybei prašymą grįžti į darbą. Žmogus būdavo atšaukiamas iš atostogų įsakymu, kuriame būdavo parašyta, jog atostoginiai už atostogas darbuotojui lieka, o darbuotojas dar gaudavo ir atlyginimą. Dėl 7 500 Lt sumos buvo susitarimas su direktoriumi P. D. ir buvo jai pervesti, ji praktiškai atidirbo visą mėnesį neišėjusi atostogauti. Bet paskui, jis pasakė, kad ji nebegali šitaip daryti ir parašė jai atostogas, bet niekas neparašė, kad tą mėnesį ji atidirbo pilnai. Sausį (2009 m.) šeimoje buvo sunki finansinė situacija, prieš sausio 31 d. dukra padarė avariją ir sudaužė svetimą automobilį. Buvo problemų su dukros sveikata. Buvo šeštadienis ar sekmadienis, sausio 31 d., ji paskambino direktoriui, paaiškino situaciją ir jis tuos pinigus jai leido pervesti. Tie pervesti pinigai buvo apiforminti pagal visus buhalterinius reikalavimus, kaip paskola ir taip jos įmonėje atsirado skola. Kovo 10 d. 6000 Lt buvo pervesti kaip darbo užmokesčio avansas. Gegužės 7 d. 1376,87 Lt buvo pervesti kaip atlyginimas. Birželio 1 d. kaip darbo užmokesčio avansas. Nebuvo taip, kad kažkas pervedė pinigus, o ji juos pasisavino. Ji dokumentų neklastojo, pagal buhalterinius reikalavimus parodė, kad yra skola, bet buvo daromos klaidos. Viena klaida buvo, kai prieš Naujuosius metus (duomenys neskelbtini) buhalterė, kuri skaičiavo atlyginimus pervedė atlyginimus visiems darbuotojams du kartus. Bandė rašyti bankui, kad sustabdytų pavedimą, bet tai nebebuvo įmanoma. Dėl grynųjų pinigų paėmimo iš kasos kaltinamoji parodė, kad ji direktoriaus prašė leisti paimti pinigų iš kasos ir direktorius leido. Pinigai buvo imami nuo sausio mėnesio iki gegužės mėnesio, buvo problemos jos vyro įmonėje ir dėl to buvo paėmusi tuos pinigus. Vyras dirbo įmonėje, kai prasidėjo krizė, jo įmonei buvo skolingos kitos įmonės daugiau kaip 150 tūkstančių litų, tos įmonės turėjo apmokėti, bet vėlavo tai padaryti ir buvo atidėti mokėjimai. Iš kasos ji nebūtų ėmusi pinigų, jei nebūtų garantuota, kad tie pinigai įplauks ir vyras jai grąžins, kad vėliau ji pinigus gražintų į kasą. Pati yra paėmusi kreditą, užstačiusi namą, butą, kad vyras galėtų vystyti savo verslą. Už tuos kreditus reikėjo mokėti apie 1500 eurų kas mėnesį. Pinigų pritrūko. Už mašinas reikėjo įnešinėti pinigus, kadangi mašinos buvo lizinguojamos. Bankai pradėjo nutraukinėti sutartis. Namuose atjungė elektrą ir dujas. Kad paėmė 20 tūkstančių, 30 tūkstančių – pripažįsta. Bankas pažadėjo duoti atidėjimą, tačiau reikalavo sumokėti skolą, tai ji paėmė pinigus ir sumokėjo skolą, tačiau bankas apgavo ir nutraukė sutartį, o dalis tų įmonių, kurios buvo skolingos 150000 litų, bankrutavo.

Įmonėje buvo tokia tvarka, kad tas kas paima pinigus iš kasos pasirašo išlaidų orderį. Pasirašydama išlaidų orderį ant jo nerašė datos, ir per kasos knygą tų pinigų neparodydavo. Ji atnešdavo grąžinti pinigus, tada perrašydavo orderį be datos ir pasirašydavo. 30 tūkstančių ir 22 tūkstančius tikrai paėmė, bet kur buvo 7000 Lt, 500 Lt ir 172 Lt jai atrodo, kad ji grąžino dalį, trys orderiai turėjo būti sunaikinti, turėjo būti mažesnė suma. Nežino, ar buvo sunaikinti, jokių įrodymų neturi. Dėl 7130 Lt sumos, tai ji grąžino dalį, ir čia yra perrašyta suma, sutinka, kad šita suma buvo paimta. Dėl 10 000 Lt ji neatsimena, bet žino, kad yra jos parašas. Pagal jos skaičiavimą turėjo būti paimta ne daugiau nei 60 000 Lt. Visa buhalterija žinojo, kad ji ima pinigus, jie žinojo, kad pas ją sunki padėtis. Direktorius oficialiai gali pasakyti, kad nežinojo, bet jis tiksliai žinojo, nes ji buvo pas jį kabinete, prašė pagalbos ir garantavo, kad labai greitai tuos pinigus grąžins. Su direktoriumi susitarė, kad ji jo neįvels į visą šitą reikalą, ji jam pasakė, kad turi problemų, ir direktorius leido paimti pinigus, kalbėjosi dėl 30 00 0 Lt, o dalį pinigų paėmė be direktoriaus žinios. Pinigai buvo panaudoti mokėti už lizingus ir dalis dukros pragyvenimui.

Dėl turto iššvaistymo kaltinamoji parodė, kad įmonė „X“ su UAB „X“ ir ŽŪB „X“ buvo sudariusi ilgalaikes sutartis. Sutartys buvo saugomos buhalterijoje pas kasininkę, visas sąskaitas surinkdavo 2 buhalterės, kad nevežioti kiekvieną kartą, o tas sąskaitas atveždavo mėnesio pradžioje ar pabaigoje su ataskaitomis, arba atsiųsdavo sąskaitas faksu. Visas sąskaitas registravo sekretorė ir ji negalėdavo patikrinti kainos, nes reikėdavo daryti per dieną iki 100 pavedimų. Būdavo, kad atsakingi įmonės darbuotojai tikrindavo sąskaitas vietoje, pavyzdžiui dėl „X“, (duomenys neskelbtini) mechanikas atvažiuodavo pas regiono mechanizacijos viršininką tikrindavo tas sąskaitas, kokia kaina, uždėdavo savo vizą ir ta sąskaita net nepatekdavo pas ją, nešdavo kasininkei ir pagal tą kiek įmonė turėjo pinigų, ją atspausdindavo ir ji pasirašinėdavo, kartais apmokėdavo nesilaikydami eiliškumo.

UAB „X“ buvo apmokėta per klaidą, šitos sumos buvo sumokėtos suklydus. Kai UAB „X“ būdavo problemų, tam kad jie greičiau gautų pinigus, jai (duomenys neskelbtini) tarnyba atsiųsdavo sąskaita. Būdavo, kad atsiunčia sąskaitą ne už mėnesį, o už dvidešimt dienų. Bet visuose arba tai faksinis variantas arba sąskaita buvo pasirašoma ir uždedama atsakingo asmens vizą. Jei reikėdavo kažką skubiai apmokėti, pavyzdžiui tai pačiai „X“, rašydavo tarpinę sąskaitą pagal sąmatas ir apmokėdavo, kad nesustotų darbai. Dėl kuro buvo nerašytas įstatymas, jei nesumokama už kurą, tai įmonės blokuodavo kuro išdavimą ir taip sustodavo visi darbai, todėl geriau būdavo sumokėti į priekį be sutarties. Buvo matoma iš inventorizacijos suderinimo aktų, kurios įmonėms nesumokėta arba permokėta. Dėl kuro buvo griežtai, jeigu darbai sustodavo – kalta būdavo buhalterija.

UAB „X“ generalinio direktoriaus G. ji paprašė paskolinti jai pinigų. Jis neturėjo visų pinigų, todėl susitarė, kad ji kaip regiono buhalterė perves už paslaugas avansą, o jis jai paskolins. Ji pervedė pinigus, jis jai paskolino ir ji pasirašė vekselį, kaip garantą, kad įmonė skolą grąžins. Jis pervedė pinigus į UAB „X“ sąskaitą. Jos paskola buvo 70 886 Lt, tokią sumą ir paskolino iš G. Tie pinigai buvo panaudoti UAB „X“ reikalams. Direktorius žinojo apie tą pavedimą, jis žinojo, kad kaip įmonė pasiskolins. Sumą pervedė savo parašu. Dėl 187 tūkstančių, tai buvo UAB „X“ skola atėjusi iš kitų metų. Buvo pervesta 2009 m. kaip avansas už kanceliarines prekes pagal sudarytą sutartį. Paprašė (duomenys neskelbtini) kelių tarnybos, kad pervestų ir tikėjosi, kad galės padengti. Niekas nežinojo apie tą pavedimą. Buvo iš viso gal 6 pavedimai. Dėl tų pinigų, kuriuos pervedė 2009 m. ji prisipažįsta, galvojo, kad skola bus padengta kanceliarinėmis prekėmis, bet paskui sutartis buvo nutraukta.

Be dalinio kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė yra įrodyta liudytojų parodymais ir rašytiniais dokumentais.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas P. D. parodė, kad pažįsta kaltinamąją kaip buvusią VĮ „X“ vyriausiąją buhalterę. Jis VĮ „X“ direktoriumi pradėjo dirbti nuo 2008 m. liepos 1 d. 2009 m. liepos mėn. sukėlė tam tikrų abejonių ataskaita iš (duomenys neskelbtini) kelių tarnybos dėl pervestų mokėjimų UAB „X“. Jam tai buvo naujiena ir pretekstas pasižiūrėti atidžiau į įmonės mokėjimus ir išaiškėjo, kad buvo paimti pinigai iš kasos ir kasininkė T. Š. pranešė apie tai. Paaiškėjo, kad buvo padaryta pavedimų be direktoriaus parašo, jam tuo metu buvo šokas, kad bankas priima pavedimus su vieno asmens parašu. Pamatė, kad sudarant sutartį nebuvo iš banko išreikalauta, kad būtų dviejų asmenų parašai. Tą pačią dieną kai aptiko neatitikimus, kaltinamoji turėjo nedarbingumo lapelį, bet buvo darbe ir jis jai pranešė, kad įsakymu nušalina nuo pareigų ir informavo vadovybę. Kaltinamoji buvo atleista 2010 m. pradžioje, dirbo su juo apie metus laiko. Jis iš bendro pobūdžio pokalbių žinojo, kad ji, ar jos vyras turi bendrovę teikiančią transporto paslaugas ir kartkartėmis pasikalbėdavo, kad sudėtingas laikmetis, būdavo nusiskundimų, kad jai labai sunku, nes buvo mašinos lizinguojamos, buvo paminėta, kad dukra su sveikata turėjo problemų, bet daugiau bendravome darbiniais klausimais. Kai jis atėjo vadovauti įmonei, rado tokią praktiką, kad buvo skolinama, bet jo darbo metu tokios praktikos nebebuvo. Jis visada sakydavo, kad bankai išduoda paskolas. Jis nėra pasirašęs dėl tokių paskolų. Negali tiksliai atsakyti, ar kaltinamoji kreipėsi dėl paskolos, bet kadangi jis visiems atsakydavau vienodai, tai jei ir kreipėsi, tai buvo atsakyta neigiamai. Jam pradėjus dirbti elektroninės bankininkystės sistema nebuvo įdiegta ir atsiskaitymo tvarką tobulinant buvo įdiegta elektroninės bankininkystės sistema. Iki to jis pasirašydavo pavedimus, kasininkė važiuodavo į banką ir atlikdavo tuos pavedimus, o kad būtų su kažkuo atsiskaitoma grynais pinigais, negali atsakyti, nes jam matant nebuvo daroma. Įdiegus elektroninės bankininkystės sistemą, buvo instaliuota programėlės iš banko ir kai atnešdavo jam suformuotą paketą pavedimų, tos programėlės pagalba buvo galima atsidaryti ir pasižiūrėti, jis sutikrindavo ir jei atitikdavo, jis uždėdavo elektroninį patvirtinimą. Kai buvo nenumatytas antro asmens parašas, tai jis pareikalavo, kad būtinas antro asmens parašas ir kitas pasikeitimas, tai bankas perėjo į tokią sistemą, kad tos programėlės nebereikia norint atlikti pavedimus ir atliekami mokėjimai tik per internete esančią banko programą. Avanso dydis nėra konstanta ir tada galėdavo darbuotojas kreiptis, kad avansinis išmokėjimas būtų skirtingas ir paprastai tuos dydžius surašydavo buhalterija ir jis nelabai nagrinėdavo ir nelabai reikėjo jo patvirtinimo. Dalis to didesnio darbo užmokesčio sumokėjimo buvo kaip už atostogas, paskui kai pasižiūrėjau, tai buvo didesnės sumos, dalis mokėjimų buvo be jo parašų. Su trijų bendrovių atstovais jis pats yra bendravęs, o su UAB „X“ ir dabar dirba o su „X“ tik tiek, kiek matė dokumentuose. Jis rado sudarytą sutartį dėl kanceliarinių prekių įsigijimo ir rado kelias sąskaitas, visiškai nepatvirtintais duomenimis. Žino, kad A. yra viena iš šios bendrovės savininkių. Po to, kai A. Z. buvo nušalinta, pas jį buvo atvykę UAB „X“ direktorė ir UAB „X“ direktorius ir iškart pareiškė, kad visas tas neaiškios kilmės sumas, kurios buvo pervestos, jie grąžins. Kai jis rado neatitikimus, jis su A. kalbėjosi, kad ji grąžintų pinigus, ji buvo pasiruošusi grąžinti dalimis per kažkokį terminą, bet tai valstybės įmonės pinigai, o ne jo privatūs, todėl jis nesutiko. Neišspręsti klausimai yra su UAB „X“ ir UAB „X“, o dėl A., ar ji grąžino pinigus, nežino.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojas P. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur jis 2009-07-22 apklaustas liudytoju parodė, kad nuo 2008-07-01 d. pradėjo dirbti V.Į. „X“, direktoriaus pareigose, vyr. buhalterės pareigose dirbo A. Z., kuri šioje įmonėje dirbo nuo 1995 metų. 2009 metų liepos mėnesį jis paprašė, kad jam būtų pateikta už pusę metų, pagal mėnesius, ataskaitos apie pinigų judėjimą iš visų VĮ „X“ kelių tarnybų. Tokių tarnybų yra šešios, tai Šalčininkų, Švenčionių, Trakų, Ukmergės, Širvintų ir Vilniaus. Jis atkreipė dėmesį, kad jam pateiktose ataskaitose apie pinigų judėjimą (duomenys neskelbtini) kelių tarnyboje per 2009 metus buvo pervesta į UAB „X“ sąskaitą 45 500 litų, įforminant šiuos pervedimus kaip avansinius mokėjimus. Jis pasidomėjo, kad čia per mokėjimai į UAB „X“ banko sąskaitą, tai jam paaiškino (duomenys neskelbtini) kelių tarnybos buhalterė P. K., kad šie pavedimai buvo atlikti vyr. buhalterė A. Z. žodiniu nurodymu. Jis domėjosi (duomenys neskelbtini) kelių tarnyboje gal yra kažkokios sutartys tarp UAB „X“ ir VĮ „X“, ar kažkokie buvo atlikti darbai, bet jam paaiškino, kad nėra jokių sutarčių pasirašyta, ir nebuvo atlikti jokie darbai iš UAB „X“ pusės. Jo žiniomis A. Z. yra UAB „X“ bendrasavininkė, todėl ji galimai turėjo galimybę išsigryninti pervestus pinigus šioje bendrovėje. Taip pat vyr. buhalterė A. Z. be jokio pagrindo pervedė į savo asmeninę sąskaitą banke šias sumas: 2009-01-31 d. -10 000 Lt; 2009-03-10 d. – 6000 Lt; 2009-05-07 d. – 1376,87 Lt; 2009-06-01 d. – 5000 Lt. Šie pervedimai įmonės buhalterijoje įforminti kaip paskola, nors jokių sutarčių dėl paskolos suteikimo A. Z., jis kaip direktorius nepasirašęs. Be to, jam prisipažino kasininkė T. Š., kad per 2009 metus A. Z. be pagrindo per šešis kartus paėmė iš įmonės kasos 54 802 Lt, pagal kasos išlaidų orderius, kurie yra be datų, be numerių, tačiau pasirašyti A. Z. ir kasininkės T. Š.. Jam paklausus kasininkės T. Š., kaip tai galėjo atsitikti, ji paaiškino, kad grynus pinigus paėmė A. Z. nieko daug neaiškindama, žadėdama vėliau tuos pinigus grąžinti, bet taip ir negrąžino. Šios grynų pinigų paėmimo operacijos kasos knygoje neatvaizduotos. Po to jis inicijavo įmonės kasos patikrinimą ir buvo nustatytas grynųjų pinigų trūkumas apie 54 tūkstančius litų. ( b. t. 11, b. l. 173 – 174 ). 2009-07-23 apklausos metu P. D. parodė, kad 2009-07-14 d. jis savo įsakymu paskyrė VĮ „X“ kasos inventorizaciją ir kasininkė T. Š., kuri jam 2009-07-13 d. prisipažino, kad ji vykdydama vyriausiosios buhalterės žodinį nurodymą, be jokio pagrindo, išmokėjo jai 2009- m. liepos 08-09 dienomis per šešis kartus bendrą sumą 54 802 Lt, ir prieš atliekant kasos inventorizaciją kasininkė T. Š. sunumeravo kasos išlaidų numerius, suteikdama jiems numerius nuo 41 iki 44, už 2009-07-09 d. ir numerius nuo 51iki 52, už 2009 m. liepos 08 d. ir 2009 m. liepos 14 d. grynųjų pinigų patikrinimo akte Nr.1 yra užfiksuota, kad VĮ „X“ kasoje rasti du išlaidų orderiai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) – bendrai sumai 37 000 Lt, išduoti A. Z. ir likutis yra 4005,86 Lt ir 2009 m. liepos 14 d. grynųjų pinigų patikrinimo akte Nr. 2 yra užfiksuota, kad VĮ „X“ Vilniaus kelių tarnybos kasoje rasti keturi išlaidų orderiai Nr. (duomenys neskelbtini)– bendrai sumai 17 802 Lt, išduoti A. Z. , be įmonės vadovo parašų ir likutis yra 12 616,53 Lt. Jam paklausus vyr. buhalterės L. K., kodėl kasininkė T. Š. sunumeravo ir užrašė datas ant paminėtų kasos išlaidų orderių, tai jam paaiškino, kad norint inventorizuoti kasos likutį, reikėjo užpildyti kasos knygą suvesti visus išlaidų ir pajamų orderius ir išvesti likutį. 2009 m. liepos 15 d. A. Z. jam pati paskambino į mobilų telefoną ir pasiūlė susitikti pasikalbėti kažkur mieste, jis beveik sutiko. Bet po to gerai apgalvojęs, nutarė, kad neverta kažkur čia mieste su ja susitikinėti ir pasakė, kad tegul ji atvažiuoja pas jį į darbą, ji sutiko. Vėliau ji atvyko ir susitikimo metu jis jos paklausė kodėl ji jam neparašė jokio paaiškinimo apie neteisėtus pinigų paėmimus, pervedimus į firmas be juridinio pagrindo, tai ji jam atsakė, kad jos advokatas jai paaiškino, kad toks paaiškinimas jai būtų tiesus kelias į Lukiškių kalėjimą ir ji pasiūlė jam važiuoti į notarinę kontorą ir pasirašyti kažkokius dokumentus, pagal kuriuos ji pasižadės atlyginti jų įmonei žalą per 1,5 metų, bet jis nesutiko, pasakė, kad žalos atlyginimas būtų lengvinanti aplinkybė, bet ji turėtų būtų atlyginta nedelsiant, t . y. per 2-3 dienas. Bet tuo jų pokalbis ir baigėsi. ( b. t. 11, b. l. 175 – 176 ). 2009-08-13 papildomos apklausos metu P. D. parodė, kad prie ankščiau duotų parodymų nori papildyti, kad su vyr. buhaltere A. Z. buvo sudaryta darbo sutartis ir sutartis dėl visiškos materialinės atsakomybės. A. Z. gaudavo 7 020 Lt darbo užmokestį. Atlyginimai įmonės darbuotojams buvo pervedami į jų banko korteles, taip pat ir A. Z.. Atlyginimus darbuotojams pervesdavo pati A. Z., tuos pavedimus jis tvirtindavo elektroniniu parašu. Atlyginimas buvo mokamas du kartus per mėnesį: viena dalis nuo 1 iki 8 dienos ir avansas nuo 19 iki 20 dienos. Kaip jau minėjo ankstesnių apklausų metu, 2009 metų liepos mėnesio pradžioje patikrino ataskaitas apie pinigų judėjimą įmonėje už pusę metų pagal mėnesius ir pamatė, kad be jo žinios ir be jo parašų A. Z. į savo asmeninę sąskaitą be jokio pagrindo pervedė: 2009-01-19 – 7 500 Lt, 2009-01-31 – 10 000 Lt, 2009-03-10 – 6 000 Lt, 2009-05-07 – 1376, 87 Lt, 2009-06-01 – 5 000 Lt, iš viso 29 876, 87 Lt. Taip pat A. Z. žodiniu nurodymu 2009 m. kovo, balandžio, gegužės mėnesiais be jokio pagrindo iš įmonės padalinio Širvintų kelių tarnybos į UAB ,,X“ buvo pervesta 45 500 Lt. Per 2009 metus naudodamasi tarnybine padėtimi be jokio pagrindo A. Z. paėmė iš įmonės kasos grynuosius pinigus, iš viso 76 802 Lt. Dėl bendradarbiavimo su UAB ,,X“, UAB ,,X“, UAB ,,X“, ŽŪB ,,X“ gali paaiškinti, kad su minėtomis įmonėmis buvo sudarytos sutartys ir šios įmonės jų įmonei teikė paslaugas, o būtent: su UAB ,,X“ sutartis buvo sudaryta 2003-02-28 (tuo metu įmonės direktoriumi buvo S. K. ), pagal šią sutartį UAB ,,X“ įsipareigojo jų įmonei teikti kanceliarines prekes. Su UAB ,,X“ sutartis buvo sudaryta 2008-10-15, pagal šią sutartį UAB ,,X“ įsipareigojo atlikti jų įmonės objektų apsaugą. Su UAB ,,X“ sutartis buvo sudaryta 2009-03-10, pagal šią sutartį jų įmonė pirko ir perka kurą. Su ŽŪB ,,X“ sutartis buvo sudaryta 2009-04-06, pagal šią sutartį jų įmonė nuomoja transporto priemonės. 2009-07-13 su audito bendrove UAB ,,X“ sudarė paslaugų sutartį tikslu patikrinti pinigų srautų judėjimą. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad minėtoms įmonėms nepagrįstai buvo mokami avansai ir nepagrįstai padarytos permokos: UAB ,,X“ – 70 886 Lt, UAB ,,X“ – 187 720 Lt, UAB ,,X“ – 174 568 Lt, ŽŪB ,,X“ – 68 534 Lt, iš viso 501 708 Lt ( b. t. 11. b. l. 177 – 178 ). 2011-02-18 papildomos apklausos metu P. D. parodė, kad prie ankščiau duotų parodymų nori papildyti, kad dėl bendradarbiavimo su UAB ,,X“, UAB ,,X“, UAB ,,X“, ŽŪB ,,X“ gali paaiškinti, kad su minėtomis įmonėmis buvo sudarytos sutartys ir šios įmonės jų įmonei teikė paslaugas. Su UAB ,,X“ sutartis buvo sudaryta 2003-02-28, pagal šią sutartį UAB ,,X“ įsipareigojo mūsų įmonei teikti kanceliarines prekes. Šią sutartį iš VĮ ,,X“ pusės pasirašė buvęs direktorius S. K.. S. K. taip pat pasirašė 2006-02-03, 2007-01-08 sutartis dėl Benzino A-95, A-92 ir dyzelino iš degalinės (duomenys neskelbtini) mieste pirkimo-pardavimo su UAB ,,X“. Pagal šias sutartis UAB ,,X“ įsipareigojo parduoti, o VĮ ,,X“ pirkti kurą degalinėje esančioje (duomenys neskelbtini). Pirkėjas už per praėjusį mėnesį patiektus degalus apmoka ne vėliau kaip per 25 dienas, skaičiuojant nuo PVM sąskaitos faktūros pateikimo dienos. S. K. kaip VĮ ,,X“ direktorius sudarė 2007 m. balandžio 23 d. Birių statybinių medžiagų ir grunto, atliekant kelių remonto darbus vežimo sutartį Nr. 66 tarp valstybinės įmonės ,,X“ ir žemės ūkio bendrovės „X“, atstovaujamos direktoriaus J. T.. Pagal šią sutartį ŽŪB ,,X“ įsipareigojo pervežti birias statybines medžiagas ir gruntą (2007-2008 metais). Už atliktus darbus apmokama per 30 dienų pagal pateiktas PVM sąskaitas – faktūras. 2007 m. lapkričio 10 d. su ŽŪB ,,X“ S. K. sudarė Specialiojo transporto paslaugų teikimo sutartį Nr.206-A tarp valstybinės įmonės ,,X“ ir žemės ūkio bendrovės „X“. ŽŪB ,,X“ įsipareigojo darbui keliuose pateikti tvarkingus automobilius ir įrangą. Už atliktus darbus apmokama per 30 dienų pagal pateiktas PVM sąskaitas – faktūras. Jis kaip direktorius sudarė 2008 m. spalio 15 d. Objekto fizinės saugos sutartį Nr. 146 tarp valstybinės įmonės ,,X“ ir uždarosios akcinės bendrovės „X“, atstovaujamos direktoriaus A. P.. Pagal šią sutartį UAB ,,X“ įsipareigojo vykdyti valstybinės įmonės ,,X“ patalpų ir teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), fizinę apsaugą. Sutartyje nurodyta, kad už apsaugos paslaugas atsiskaitoma kiekvieną mėnesį pasirašius PVM sąskaitą – faktūrą. Užsakovas (VĮ ,,X“) Vykdytojui (UAB ,,X) moka per mėnesį 9 928 Lt plius 18 % PVM. Viso – 11 715,04 Lt. Užsakovas perveda pinigus Vykdytojui už paslaugas per 30 dienų po PVM sąskaitos – faktūros gavimo dienos.Sutartis įsigalioja 2008 m. spalio 15 d. ir galioja iki 2009 m. spalio 15 d. Šią sutartį turėjau pasirašyti savo kabinete, dabar jau neprisimena kas iš darbuotojų jam pateikė ją pasirašyti. Su UAB ,,X“ direktoriumi A. P. jam teko bendrauti darbiniais klausimais. Taip pat jis kaip įmonės vadovas sudarė 2009 m. kovo 10 d. Benzino A-95, A-92 ir dyzelino iš degalinės (duomenys neskelbtini) mieste Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp valstybinės įmonės “X“ ir uždarosios akcinės bendrovės „X“, atstovaujamos generalinės direktorės J. Č. . Pagal šią sutartį UAB ,,X“ įsipareigojo parduoti, o VĮ ,,X“ pirkti kurą degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Pirkėjas už per praėjusį mėnesį patiektus degalus apmoka per 30 dienų, skaičiuojant nuo PVM sąskaitos – faktūros pateikimo dienos. Jis dabar jau neprisimena šios sutarties sudarymo aplinkybių. UAB ,,X“ direktorę J. Č. pirmą kartą pamatė 2009 metų vasarą, po to kai buvo atlesta vyr. buhalterė A. Z.-T. ir kai paaiškėjo, kad į UAB ,,X“ sąskaitą iš VĮ ,,X“ sąskaitos be jokio pagrindo buvo pervedamos piniginės lėšos. Jis kaip įmonės vadovas sudarė 2009 m. balandžio 6 d. Birių statybinių medžiagų ir grunto, atliekant kelių remonto darbus vežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp valstybinės įmonės “X“ ir žemės ūkio bendrovės „X“, atstovaujamos direktoriaus J. T.. Pagal šią sutartį ŽŪB ,,X“ įsipareigojo pervežti birias statybines medžiagas ir gruntą atliekant kelių remonto darbus. Už atliktus darbus apmokama per 30 dienų pagal pateiktas PVM sąskaitas – faktūras. Šios sutarties pasirašymo aplinkybių neprisimena. Valstybinės įmonės ,,X“ sudarytose sutartyse su uždarosiomis akcinėms bendrovėms „X“, „X“ ir žemės ūkio bendrove „X“ nebuvo numatytas išankstinis apmokėjimas už būsimus ateityje atliekamus darbus, parduodamas prekes ar suteikiamas paslaugas. PVM sąskaitos faktūros buvo išrašomos už prekes, įsipiltą kurą, atliktus darbus pervežant birias medžiagas gruntą. Jis kaip vadovas pasirašė minėtas sutartis, o visus dokumentus, susijusius su mokėjimais pagal minėtas sutartis, tvarkė ir buvo atsakinga vyr. buhalterė A. Z.. Piniginės lėšos buvo pervedamos minėtoms bendrovėms už atliktus darbus ir suteiktas paslaugas į jų sąskaitas, pavedimus jis tvirtindavo savo parašu, po to kai pasirašydavo vyr. buhalterė A. Z.. Pavedimus jam į kabinetą atnešdavo buhalterijos darbuotojos. Jis dabar jau neprisimena, ar pavedimuose jau buvo vyr. buhalterės parašai, jis pasirašydavo pasitikėdamas vyr. buhaltere, manydamas, kad pinigai pervedami tik už jau atliktus darbus ir suteiktas paslaugas. Jis direktoriumi buvo paskirtas 2008-07-09, o 2008-08-18 buvo sudarytos skaitmeninio parašo sutartys tarp valstybinės įmonės “X“, jos darbuotojų ir AB bankas „Hansabankas“, o būtent: 2008 m. rugpjūčio 18 d. kaip įmonės direktorius sudarė Skaitmeninio parašo naudojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal šią sutartį šalys susitaria tarpusavio santykiuose naudoti Skaitmeninį parašą, kuriuo Pasirašantis asmuo pasirašys Kliento ir Banko elektroniniu būdu sudaromas sutartis, Kliento Bankui elektroniniu būdu pateikiamus prašymus ar nurodymus atlikti operacijas, įskaitant nurodymus atlikti operacijas Kliento banko sąskaitoje, esančioje Banke. Skaitmeninis paštas – Bankui elektroniniu būdu siunčiami duomenys, užšifruoti Pasirašančio asmens privačiu raktu, ir skirti šių duomenų autentiškumui patvirtinti ir Pasirašančiam asmeniui identifikuoti. Tą pačią dieną, t. y 2008 m. rugpjūčio 18 d. AB bankas „Hansabankas“ su manimi ir A. Z. pasirašė Skaitmeninio parašo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartyse nurodyta, sudariusiems sutartį asmenims suteikiamas šifravimo raktas. Skaitmeniniu parašu gali būti patvirtinti tokie patys nurodymai, kuriuos Klientas ar Pasirašantis asmuo turi teisę pateikti Bankui naudojantis Elektroninių paslaugų teikimo sutartyse numatytomis priemonėmis, įskaitant, bet neapsiribojant, nurodymus nurašyti lėšas iš Kliento banko sąskaitos, esančios Banke ir pervesti į Kliento nurodyto gavėjo banko sąskaitą. Pagal minėtų sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas, valstybinės įmonės “X“ vyr.buhalterė A. Z. turėjo galimybę atlikti mokėjimus iš valstybinės įmonės ,,X“ atsiskaitomosios sąskaitos savo sprendimu, t.y. be įmonės vadovo patvirtinimo. Tačiau valstybinės įmonės ,,X“ patvirtintose ir tyrimui pateiktose „Finansų kontrolės taisyklių“ straipsniuose nurodyta: 11 straipsnyje - „Buhalterijos darbuotojai pagal kompetenciją rengia mokėjimo pavedimus ir mokėjimo paraiškas tik gavę reikalingus dokumentus mokėjimams atlikti“ ir 14 straipsnyje - „Pagal pateiktus dokumentus buhalterijos darbuotojai pagal kompetenciją parengia mokėjimo pavedimą arba mokėjimo paraišką. Mokėjimo pavedimą arba paraišką jie perduoda vyriausiajai buhalterei, kuri atlikusi išankstinę kontrolę juos pasirašo arba atsisako pasirašyti. Pasirašyti mokėjimo dokumentai pateikiami direktoriui, o jam nesant įgaliotiems darbuotojams. Vyriausioji buhalterė privalo atsisakyti pasirašyti mokėjimo dokumentus, jei jie neatitinka Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatyme 4 straipsnio 8 dalyje numatytų reikalavimų ir apie tai raštu informuoti įmonės direktorių. Įmonės direktorius raštu gali nurodyti vykdyti mokėjimą“. Taip pat pagal valstybinės įmonės “X“ patvirtintus vyriausiojo buhalterio pareigybės nuostatų 29.3 ir 29.4 straipsnių reikalavimus vyriausioji buhalterė„atsako už visas jam žinomas įmonės ūkines operacijas, pažeidžiančias Lietuvos respublikos teisės aktus, reglamentuojančius įmonių ūkinę finansinę veiklą <...>; „atsako už išankstinę finansų kontrolę, kurios metu nustatoma: ar ūkinės operacijos atliekamos neviršijant patvirtintų sąmatų ir ar ūkinei operacijai pakaks įmonės lėšų, ar ūkinės operacijos dokumentai tinkamai parengti ir ar ūkinė operacija yra teisėta“. Banko slaptažodžių generatorių turėjo jis, vyr. buhalterė A. Z.-T., vyresnioji buhalterė L. K. ir direktoriaus pavaduotojas P. V.. 2009-07-13 su audito bendrove UAB ,,X“ sudarė paslaugų sutartį tikslu patikrinti pinigų srautų judėjimą. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad minėtoms įmonėms nepagrįstai buvo mokami avansai ir nepagrįstai padarytos permokos: UAB ,,X“ – 70 886 Lt, UAB ,,X“ – 187 720 Lt, UAB ,,X“ – 174 568 Lt, ŽŪB ,,X“ – 68 534 Lt, iš viso 501 708 Lt. Šiai dienai UAB ,,X“ mūsų įmonei permoka grąžino, Valstybinė įmonė “X“ 2009 m. liepos 21 d. uždarajai akcinei bendrovei „X“ pateikė Skolų suderinimo aktą Nr.24 ir Prašymą Nr. 983, kuriame prašo grąžinti permoką sumoje 164 334,29 Lt, kuri susidarė klaidingai pervedant sumas. UAB „X“ generalinė direktorė J. Č. 2009 m. rugpjūčio 4 d. valstybinei įmonei “X“ pateikė Prašymą dėl klaidingai pervestos sumos leisti susidariusią permoką padengti kuru, tačiau UAB ,,X“ iki šiol skolos nepadengė, dabar neprisimenu tikslios įsiskolinimo sumos, bet VĮ ,,X“ civiline tvarka kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo. ŽŪB ,,X“ šiai dienai atsiskaitė su VĮ ,,X“, suteikdami transporto paslaugas. Tik su UAB ,,X“ nepavyksta niekaip susisiekti, UAB ,,X“ įsiskolinimas – 187 720 Lt ( b. t. 11, b. l. 246 – 249 ).

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas P. D. juos visiškai patvirtino kaip teisingus.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja L. K. parodė, kad A. pažįsta, kaip buvusią VĮ „X“ vyr. buhalterę. L. K. darbas buvo žiūrėti finansinius judėjimus, sudaryti ataskaitas, o A. organizavo darbą. Kai jie gauna sąskaitą faktūrą pas juos yra vieta, kur sudėtos neapmokėtos už šį mėnesį sąskaitos ir buhalterija iš šitos krūvos moka pinigus firmoms pagal sąskaitas faktūras. Gali būti mokamas avansas, nes yra skirtingos sutartys, čia jau sprendžia valdžia. Pas juos buvo kasininkė – buhalterė, kuri turėjo daryti pavedimus, ji bendravo su A., jos turėjo teisę sąskaitas apmokėti pagal datas. Vyr. buhalterė kiekvieną sąskaitą nesužiūrėdavo. Tuo metu įmonėje dar nebuvo bendros programos ir reikėdavo paimti iš banko išrašus ir rankiniu būdu įvesti į programą. nuo 2007 m. dirbo su dviem programomis, tuo metu būdavo labai daug klaidų, buvo didelės apimtys. Apie du metus pratinosi dirbti su programa, įvesti reikėjo daug informacijos. Nuo 2009 m. yra bendra programa, kur iš karto pavedimai daromi per banką. Ji žinojo, kad kaltinamoji išeina iš darbo, todėl ji laikinai perėmė iš jos vyr. buhalterės funkcijas. Patikrino kasą ir trūko pinigų. Buvo sudaryta komisija patikrinti kasą ir pamatė išlaidų orderį be direktoriaus parašo. Taip pat buvo sumokėta avansu įmonėms UAB „X“, ŽŪB „X“, UAB „X“, UAB „X“. Dar buvo nedidelės sumos, kaip klaidos. Įmonės buhalterijoje būdavo klaidų, tai permokėta ar neprimokėta. Ji neprisimena, kad būtų skambinusi ŽŪB „X“ direktoriui dėl permokos grąžinimo, gal skambino direktorius, nepamena. ŽŪB „X“ buvo sumokėta didesnė suma, bet paskui buvo anuliuota ir uždaryta sąskaita, kai buvo rašyti suderinimo aktai, sumos sutapo. Jai atrodo, kad įmonė nemokėjome jiems už paskutinius darbus. Ankščiau įmonėje per mėnesį gautų sąskaitų buvo apie 700. Tuo metu T. Š. ruošdavo pavedimus pagal sąskaitą faktūrą, turėjo savo programą ir įvedinėjo pavedimą, išspausdintus pavedimus nunešti pasirašyti vyriausiajai buhalterei ir direktoriui, po to T. važiuodavo į banką. Iki 2009 m. nebuvo galima daryti pavedimus nevykstant į banką. Pasitaikydavo, kad buvo mokėta du kartus pagal tą pačią sąskaita.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. P. parodė, kad pažįsta kaltinamąją. Jis yra UAB „X“ direktorius. Atliko apsaugos paslaugas su VĮ „X“. Sutartį turėjo 2008-2009 metais, šiuo metu sutarties nėra. Kiekvieną mėnesį jis atveždavo sąskaitą faktūrą už suteiktas paslaugas, A. buvo vyriausia buhalterė ir vieną kartą buvo pokalbis, kad ji turi privatų verslą, ten sunku ir ji susitarusi su vadovybe, kad reikalinga pervesti pinigus, kad padėti. Jam buvo pasakyta, kad vadovybė žino ir nereikia sąskaitos surišti tiesiogiai su VĮ „X“. Sumų jis tiksliai nepamenu, bet kažkur apie 90 tūkstančių. Jis savo reikmėms nenaudojo tų pinigų, viskas kas buvo pervesta į UAB „X“ sąskaitą. Kai keletą kartų pervedė, jis skambino A. paklausti ar yra sutartys pasirašytos tarp UAB „X“ ir „X“, o paskui viskas nutilo ir išaiškėjo, kad ten nieko nebuvo šnekėta. Jis suprato, kad jį įtraukė į aferą, prašė, kad A. grąžintų pinigus, ji dalį apie 30 tūkstančių grąžino, o dalį apie 60 tūkstančių išieškoma per antstolius. Kažkiek yra sumokėta. Buvo pasirašytas vekselis. Jie daug apie tai nekalbėjo, bet A. pasakė, kad gavosi viskas ne taip kaip turėjo būti. Ji buvo garantavusi, kad vadovybė viską žino ir direktorius sutiko, kad turėjo būti kaip paskola, bet kaip suprato, kad niekas apie tai nežinojo. A. su UAB „X“ nėra atsiskaičiusi.

Teisiamojo posėdžio metu teismas pagarsino liudytojo A. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t.11, b.l. 81-82), liudytojas patvirtino, kad parodymai teisingi ir patikslino, jog iš įmonės „X“ į UAB ‚X“ sąskaitą ir atitinkamai į UAB“X“ sąskaitą buvo pervesta apie 70000 litų.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. K. parodė, kad pažįsta kaltinamąją ir su ja jokių santykių nepalaiko. Jis dirbo VĮ „X“ direktoriumi nuo 1998 m. iki 2008 m. gegužės mėnesio. Paaiškino, kad A. Z. visą tą laiką dirbo vyr. buhaltere. Ji pagal sutartį darydavo pinigų pavedimus, mokėjimus, atsiskaitydavo su įmonėmis. Pavedimą pasirašydavo vyr. buhalterė ir S. K.. Nebuvo nei vieno buhalterinio dokumento, kurio nebūtų priėmęs be vyr. buhalterės parašo. Jis negirdėjo, kad A. Z. turėjo finansinių problemų, kadangi tai yra valstybinė įstaiga, būdavo auditai ir niekada nebūdavo problemų. UAB „X“ jam nieko nesako.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja P. K. parodė, kad pažįsta kaltinamąją, ji buvo jos viršininkė, o liudytoja buvo vyresnioji buhalterė. Būdavo tarnybos kasoje grynųjų pinigų ir tarnyba mėnesio pabaigoje veždavo tuos pinigus į Vilniaus regiono kasą. Tą kartą ji atvežė 22 tūkstančius litų, užėjo pas vyr. buhalterę A. Z., padavė tuos pinigus ir kasos išlaidų orderį ir A. pasirašė, kad paėmė tuos pinigus. Ji turėjo į kasą įnešti ir kasos pajamų orderį. Ji nežino ar A. Z. įnešė viską į kasą. Po kažkiek laiko ji sužinojo, kad pinigai nepakliuvo į kasą. X duodavo nurodymus padaryti pavedimus įmonėms. Buvo daryti pavedimai UAB „X“. A. jiems paskambindavo, nurodydavo sumą, o ji padarydavo pavedimus. (duomenys neskelbtini) tarnyba su UAB „X“ susitarimų neturėjo. Mokėjimų paskirtis buvo nurodoma kaip išankstinis apmokėjimas. Jai nereikėjo dokumentų, nes sutartys buvo regione centre. Jie buvo tik kaip vykdytojai. Ji nežino ar A. susijusi su UAB „X“, nežinau kuo ta įmonė užsiėmė. Tikslai nepamena, kokios sumos buvo pervedamos, bet jai atrodo buvo po 5 ir po 3 tūkstančius, tikslesnes sumas ji nurodė ankstesnių apklausų metu.

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos P. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 12, b.l. 4-6, 10-12), liudytoja patvirtino, jog parodymai teisingi.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja J. Č. parodė, kad pažįsta kaltinamąją, jos kartu dirbo virš 10 metų. 2008-2009 m. dirbo UAB „X“ direktore. Su VĮ „X“ buvo sudarytos sutartys dėl kuro pardavimo. Atsiskaitymai vykdavo per banką. Pagal sąskaitas faktūras jų buhalteriai sutikrindavo su (duomenys neskelbtini) regiono filialu. Vedė buhalteriją ir kiekvieno mėnesio 1 ir 15 d. priduodavo dokumentus į (duomenys neskelbtini), paskui (duomenys neskelbtini) perduodavo Vilniui. Ji tiksliai nežino kaip vykdavo duomenų sutikrinimas, bet po sutikrinimo įmonė gaudavo pavedimus. Už nesuteiktas paslaugas negalėjo jiems pervesti pinigų. Pagal jų dokumentus permokos nebuvo. Šiuo metu vis dar nėra išspręstas šitas klausimas ir toliau vyksta procesai dėl permokos. Kai pradėjo buhalteriai suvedinėti duomenis atsirado nesutapimai. Įmonės „X“ vairuotojai, kai pildydavosi kurą, pristatydavo korteles. Pagal korteles buvo sudaromi sąrašai, kad žinoti, kam pilame kurą. Ir kažkur iš tikrųjų įsivėlusi klaida. Jie nesutinka su ta permokos suma, nes dalį pinigų grąžino kuru. Įmanoma, kad kažkurio metu, per kelis pavedimus X buvo pervedę 164 tūkstančiai litų. Proceso metu buvo įvairių situacijų pvz.: pas juos buvo kuro perteklius, o „X“ buvo problema kai ėmė kreditą dėl Sodros, tada jie skambino ir prašė palaukti, nenutraukti kuro tiekimo, bet konkrečiai su A. Z. nekalbėjo dėl jokių pinigų pervedinimo. X prašė grąžinti permoką.

Po liudytojos apklausos kaltinamoji A. Z.-T. paaiškino, jog UAB „X“ dirbo (duomenys neskelbtini), iš ten į “X“ ateidavo sąskaitos, faksą priimdavo sekretorė, jie uždėdavo vizą apmokėti ir apmokėdavo. Čia galėjo būti susidubliavimas ar klaida. Turėjo būti viza, nes kitaip negalėdavo apmokėti.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. T. parodė, kad su A. Z. yra oficialiai išsiskyrę. UAB „X“ yra jo įsteigta įmonė, o UAB „X“ – A., kuri prekiavo kanceliarinėmis prekėmis. A. Z. įmonė jį mažai domino, A. tvarkė buhalterinius reikalus. UAB „X“ buvo viena buhalterė, paskui L., o A. dirbo paskutiniu metu, kuri tvarkė ir UAB „X“ buhalteriją. UAB „X“ su UAB„X“ turėjo verslo reikalų, bendravo ir buvome kaip klientai. Buvo atsiskaitoma pavedimais. Jis apie pinigų judėjimą mažai žino. UAB „X“ įrengė kameras UAB „X“, buvo pakabintos senos, kad visi žinotų, jog įmonėje yra kontrolė. UAB „X“ turėjo nemažai finansinių problemų, nes turėjo įsigijusi daug transporto priemonių, o įmonei klientai buvo skolingi apie 300 000 litų, realiai atgavo apie 100 000 litų. Tada kreipėsi į bankus, buvo pažadėta, kad viską sutvarkys, bet apgavo, ir jie neatgavo nei vienos mašinos, jas bankai atėmė, nors iki lizingo sutartys buvo prie pabaigos. Jo ir A. finansai nevisai buvo bendri. Kaip jis susipažino su A., ji neturėjo problemų, ji ir jam padėjo. Ar UAB „X“ turėjo kokių nors problemų nežino. X minėjo apie įmonę „X. X sakė, kad kalbės su valdžia, gal kokią paskolą apiformins, bet jis tiksliai nepamena. Kažkokie pinigai buvo gauti, bet konkrečiai negali pasakyti.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja T. Š. parodė, kad pažįsta kaltinamąją, dirbo kartu su X, ji buvo kasininkė-buhalterė, o X buvo vyr. buhalterė. Kai imdavo pinigus iš kasos būdavo kasos išlaidų orderiai. Pinigus iš kasos ėmė ir tiekėjai ir mechanikai. Gal ir buvo, kad ir X kreipėsi dėl 30 tūkstančių. Ji neklausdavo kodėl ima, buvo kasos išlaidų orderis. X negrąžino tų pinigų. Ji paėmė, bet buvo jos parašai. Iš karto užpildė dokumentus. Nesakė ji, kad neįtraukti į kasos knygą. Kasos knyga yra, ji užpildė visas išlaidas ir pabaigoje mėnesio buvo likutis nedidelis. Seniai jau įvykiai buvo ir nelabai pamena, gal ir susidarė 54 tūkstančiai litų.

Teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti liudytojos T. Š. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kur 2009-07-23 apklausos metu liudytoja parodė, kad 2009 m. liepos 08 d. X užėjo į VĮ „X“, (duomenys neskelbtini) atalpas, kuriose ji išdavinėjo pinigus ir pasakė, kad jai reikia pinigų, kokiam tikslui ji nepaaiškino, tik pasakė, kad pas ją sunki šeimyninė padėtis ir dar pasakė, kad ji eis pas direktorių prašyti paskolos iš įmonės. Kasoje tuo metu buvo apie 118 tūkstančiai litų grynų pinigų likutis. Tada ji paprašė tuščio kasos išlaidų orderio blanko ir pati savo ranka užpildė kasos išlaidų orderį 30 000 Lt sumai, neužpildydama datos ir paėmė grynais šią sumą iš kasos. Apie pinigų paėmimą ji pasirašė kasos išlaidų orderyje ir uždėjo savo vardinį antspaudą. Ji pasakė, kad šių pinigų išėmimo iš kasos kol kas neįtrauktų į kasos knygą, nes ji greitai pažadėjo pinigus grąžinti ir tada ji X turės atiduoti užpildytą kasos išlaidų orderį. Ji nieko blogo nepagalvojusi paėmė ir atidavė tuos 30 000 Lt, nes su ja dirbo daug metų ir tikrai negalvojo, kad ji negrąžins tų pinigų. Vėliau tą pačią dieną, t.y 2009-07-08 d., ji vėl pas ją užėjo ir pasakė, kad jai dar trūksta pinigų ir užpildė kasos išlaidų orderį 7000Lt sumai, nenurodydama datos ir eilutėje nurodė paskirtį „paskola“, ji kaip tiesioginei savo viršininkei išdavė šiuos pinigus. 2009 m liepos 9 d. ji vėl atėjo į kasą ir vėl užpildė tuščią kasos išlaidų orderį 10 000 Lt sumai, nenurodydama datos ir eilutėje nurodė paskirtį „avansas“. Ji paklausė kur tie pinigai, kur buvo anksčiau paėmusi, bet X nieko į tai neatsakė. Šiuos 10 000 Lt irgi žadėjo greitai grąžinti, nes kažkas atsitiko su jos dukra. Tą pačią dieną ji vėl atėjo ir išsirašė kasos išlaidų orderį 7130 Lt sumai, nenurodydama datos ir pagrindo, o ji išdavė X tuos pinigus. Tą pačią dieną X buvo atėjusi dar du kartus ir išsirašė vieną kasos išlaidų orderį 500Lt sumai, o kitą 172 Lt sumai, nurodydama paskirtį „avansas“, bet nenurodydama išmokėjimo datos. Šiuos kasos orderius X paprašė jos neįtraukti į kasos išlaidų knygą. Ji įdėjo kasos išlaidų orderius į seifą ir laukė, kada ji grąžins pinigus. Kai pirmadienį, liepos 13 d., sužinojo, kad A. Z. susirgo, ji suprato, kad ji gali ir nebegrąžinti pinigų į įmonės kasą, tada ji nuėjo pas direktorių P. D. ir pasakė, kad pagal žodinį vyr. buhalterės A. Z. nurodymą išmokėjo jai iš viso 54 802 Lt praktiškai neturėdama tam juridinio pagrindo, o tik paklusdama vyr. buhalterės A. Z. reikalavimui (t. 12, b.l. 12-13).

Pagarsinus parodymus, liudytoja pavirtino, jog jie yra teisingi.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. T. parodė, kad pažįsta kaltinamąją ir šiuo metu nepalaiko su ja ryšių. Jis dirbo ŽŪB „X“ direktoriumi. Bendrovė „X priežiūroje pagal sutartį su šia įmonę prižiūrėdavome kelius. Apie permoką žinojo iš metų gale sudarytų suderinimo aktų. Permokos sumos jis neprisimena, buvo pervesta du kartus į vieną sąskaitą. Bendrovė valydavo kelius ir mėnesio pabaigoje priduodame ataskaitas (duomenys neskelbtini) rajono kelių tarnybai, išrašydavo sąskaitą ir būdavo sumokami pinigai. Niekas neprašė tų pinigų grąžinti. Paskui jie atidirbo už tą permoką. Kaltinamoji jo neprašė tuos pinigus kam nors pervesti. Permokėti pinigai buvo panaudoti apyvartinėms lėšoms, pirko kurą. Su įmone „X“ sutartį buvo sudarę dviem metams. Nepamena, kad jis būtų prašęs kaltinamosios pervesti pinigus įmonei.

Po liudytojo apklausos kaltinamoji A. Z.-T. papildomai paaiškino, jog ŽŪB „X“ 68 tūkstančiai litų buvo pervesti du kartus , vieną kartą per klaidą.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja A. S. (mergautinė pavardė – K.) parodė, kad dirbo UAB „X“ nuo 2009 m. iki 2011 m. vasario mėnesio. Į darbą ją priėmė X. Dirbo buhaltere – administratore. Įmonė prekiavo kanceliarinėmis prekėmis. Ji išrašinėdavo sąskaitas faktūras, sudarydavo banko suvestines, pardavimų – pirkimų suvestines. UAB „X“ irgi buvo buhalterė – administratorė. Visą laiką finansinius sprendimus priimdavo X. Apie lėšų judėjimą informuodavo A. Ji turėjo teisę nuimti pinigus, bet viską derinti reikėdavo su X, kuri priimdavo galutinius sprendimus. Buvo išankstinių mokėjimų, buvo įvairių sąskaitų nuo 100 – 1000 Lt ir daugiau. Ji nematė tokios sąskaitos, pagal kurią būtų pervesta 187 tūkstančiai. Liudytoja patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu ji davė teisingus parodymus.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja M. B. parodė, kad pažįstą kaltinamąją, su ja susipažino, kai buvo įsidarbinusi UAB „X“ 2005-2009 m. X ją apiformino puse etato vadybininke, ji pati mokėjo Sodrai įmokas, jokio atlyginimo negaudavo ir jokių darbų neatlikinėjo. Nežino, kuo vertėsi įmonė, kas ten dirbo.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja T. P. parodė, kad pažįsta kaltinamąją, ji buvo UAB „X“ direktorė. Ji dirbo UAB „X“. Kai priėmė į darbą, jai paaiškino, kad įmonė teikia buhalterines paslaugas ir prekiauja kanceliarinėmis prekėmis. A. Z. ją priėmė į darbą buhaltere 1996 m. 2000 m. ji išėjo vaiko priežiūros atostogų ir grįžo į darbą 2006 m. Dirbo iki 2009 m. Tada, kada ji grįžo, įmonė jau buvo kartu su UAB „X“. Ji dirbo puse etato, rankiniu būdu, nes kompiuteriu nesinaudojo, išrašydavo sąskaitas faktūras pagal kanceliarinių prekių sąrašą. „X“ buvo vieni iš klientų. Finansinių reikalų ji nevykdė, nežino kas tvarkė finansus 1996 m. Paskui finansininkė buvo L. iš UAB „X“, pavardės neatsimena. Vėliau jai pasiūlė vesti UAB „X“ vairuotojų ataskaitas, kuro atsiskaitymus. Ji buvo apiforminta kaip buhalterė UAB „X“, bet darbus dirbo kas buvo susiję su UAB „X“.

2010-08-09 Specialisto išvada Nr. 5-1/94 patvirtina, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta Valstybės įmonės „X“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas. Tyrimo metu nustatyta, kad iš valstybės įmonės „X“ sąskaitos į A. Z. asmeninę sąskaitą pervesti ir iš kasos išmokėti 106678.87 litai, kurių išmokėjimams pateisinti nepateikti išlaidas pateisinantys dokumentai: 29876,87 pervesti į A. Z. asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini) Swedbanke iš valstybės įmonės „X“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini); 17802 litai išmokėti iš valstybės įmonės „X“ ((duomenys neskelbtini)) kasos: 2009-07-09 – 7 130 Lt, 2009-07-09 – 10 000 Lt, 2009-07-09 – 500 Lt, 2009-07-09 – 172 Lt (išvados lentelė Nr. 8); 37000 litai išmokėti iš valstybės įmonės „X“ ((duomenys neskelbtini)) kasos : 2009-07-09 – 30 000 Lt, 2009-07-09 – 7 000 Lt (išvados lentelė Nr. 9); 2009-07-080 22000 litai išmokėti iš valstybės įmonės „X“ ((duomenys neskelbtini)) kasos (išvados lentelė Nr. 10).

Išvadoje nurodyta, jog tyrimo metu nustatyta, kad valstybės įmonės „X“ apskaitos duomenimis 2009-07-23 buvo apskaityta 187720,13 litų permoka UAB „X“. Permoka susidarė už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2009-07-23. Skirtingai nei 2006-2008 metais, kai VĮ „X“ pervedė UAB“X“ 368935,27 Lt, o gavo prekių už 254717,31 Lt, nuo 2009-01-01 iki 2009-07-23 VĮ „X“ pervedė UAB“X“ dar 45500 litų, tačiau už juos pagal VĮ „X“ apskaitos registrus prekių iš viso negavo (išvados lentelė Nr. 2).

Be to, išvadoje nurodyta, kad iš valstybės įmonės „X“ į UAB „X“ sąskaitą nuo 2009-01-01 iki 2009-06-30 buvo pervesta 165201,92 Lt, kurią sudarė 23430,08 likutis 2009-01-01, +70885,92 Lt už suteiktas paslaugas ir 70885,92 Lt permoka. Šią permoką UAB „X“ valstybės įmonei „X“ grąžino 2009 m. liepos mėn.

Taip pat išvadoje nurodyta, jog iš valstybės įmonės „X“ pateiktų dokumentų nustatyta, jog 2007 m. sausio 1 dienai permoka UAB „X“ buvo 169 922,52 Lt, 2008 m. sausio 1 d. permoka sudarė 119226,78 Lt, o 2009 m. sausio 1 dienai – 128024,13 Lt, 2009 m. liepos 23 dienai permoka buvo 164334,29 Lt.

Taip pat išvadoje nurodyta, jog tyrimo metu nustatyta, kad valstybės įmonės „X“ 2009-01-01 buvo skolinga ŽŪB“X“ 24351,93 Lt, o jau 2009-07-01 permoka buvo 68534,35 Lt. Tiriamuoju laikotarpiu vyr.buhalterės pareigas vykdė A. Z. (t.10, b.l. 51-277).

Teisiamojo posėdžio metu, specialistas V. K. parodė, kad patvirtina savo išvadą. Tyrimas buvo atliktas pagal pavedimą ir iš dokumentų, kurie buvo pateikti. Buvo nustatyta, kad buvo buhalterei išmokėtas atlyginimas daugiau negu priklauso ir buvo kai kurioms įmonėms pervesta daugiau pinigų negu priklauso, o su įmone „X“ tai ten buvo neatitikimai apskaitoje. Buvo nesklandumų su dokumentais ir apmokėjimais. Teismui pagarsinus specialisto paaiškinimus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 12 b.l. 22-23) specialistas V. K. patvirtino, kad paaiškinimai teisingi bei papildomai parodė, jog pinigų pervedimus galima traktuoti įvairiai: galėjo būti klaidos, galėjo susitarti, kad, atseit, duos kreditą. Buvo matomi faktai, kad yra pavedimas, o nėra tą sumą pagrindžiančių dokumentų, bet tos sumos apskaitoje yra.

Kaltinamoji A. Z. – T. kalta prisipažino tik iš dalies, pripažino, kad yra paėmusi iš VĮ „X“ kasos apie 60000 litų: 30 000 Lt, 22 000, 7130 Lt, o dėl 10000 litų nepamena, o dėl kitų sumų nurodė, kad tos sumos turėjo būti mažesnės. Kaltinamoji teigė, jog įmonės direktorius, žinodamas jos problemas versle ir šeimoje, leido paimti iš kasos 30000 litų, o dalį pinigų iš kasos ji paėmė be direktoriaus žinios. Be to, kaltinamoji nurodė, jog 2009-01-19 buvo pervesta į jos sąskaitą 7 500 Lt kaip atostoginiai, ji dirbo visą mėnesį neišėjusi atostogauti ir dėl šios sumos buvo susitarimas su direktoriumi P. D.. 2009 m. sausio 31 d. 10000 litų buvo pervesti leidus direktoriui, o pinigai buvo apiforminti pagal visus buhalterinius reikalavimus, kaip paskola. Kovo 10 d. 6000 Lt buvo pervesti kaip darbo užmokesčio avansas. Gegužės 7 d. 1376,87 Lt buvo pervesti kaip atlyginimas. Birželio 1 d. 5000 Lt kaip darbo užmokesčio avansas. Kaltinamoji neigė, kad pasisavino nurodytas sumas. Tačiau teismas kritiškai vertina kaltinamosios parodymus šioje dalyje, nes jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Pirmiausia, liudytojas VĮ „X“ direktorius P. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme paneigė kaltinamosios versiją, kad ji pinigus iš kasos ėmusi jam leidus ar žinant, taip pat liudytojas nurodė, kad jam vadovaujant įmonei, jos darbuotojams įmonė neteikdavo paskolų. Minėta specialisto išvada patvirtina, jog nėra įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose į kaltinamosios asmeninę sąskaitą pervestų sumų pagrįstumą pagrindžiančių dokumentų. Liudytoja P. K. teisme patvirtino, kad buvo atvežusi į įmonės kasą grynais 22 tūkstančius litų, kuriuos ji užėjusi pas A. Z., atidavė pastarajai kartu su išlaidų orderiu, manydama, kad pinigai bus įnešti į įmonės kasą. Liudytoja T. Š. teisme duodama parodymus apie 2009 m. liepos mėn. 8-9 dienomis A. Z. paimtus iš kasos pinigus esminių aplinkybių nenurodė, tačiau teismui pagarsinus jos detalius parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu apie iš kasos paimtas dideles pinigų sumas, liudytoja kategoriškai patvirtino, jog jos parodymai yra teisingi. Nors šie liudytojai buvę kaltinamosios bendradarbiai, tačiau teismas nenustatė aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima abejoti nurodytų liudytojų parodymų objektyvumu, juo labiau, kad jų parodymai atitinka objektyvius rašytinius įrodymus. Taigi, apibendrinant aptartus įrodymus, teismui nekyla jokių abejonių dėl to, kad A. Z. pasisavino VĮ „X“ priklausantį turtą. Pripažindamas kaltę iš dalies, kaltinamoji nurodė, jog įmonės lėšas savinosi dėl sunkios finansinės padėties tiek versle, tiek dėl dukros problemų, panaudojo pinigus savo ir vyro verslo bei dukros problemoms spręsti, kas rodo, jog kaltinamoji neteisėtai pavertė svetimą įmonės turtą – pinigus, savo turtu ir realiai elgėsi su svetimu turtu kaip savo. Taigi, kaltinamoji veikė sąmoningai, suprato, kad savinasi didelės vertės svetimą turtą, numatė, kad dėl to VĮ „X“ netenka savo turto, ir norėjo taip veikti, tai yra, kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia. Pasisavinto turto vertė - 106 678, 87 Lt, viršija 250 MGL dydį. Darytina išvada, kad kaltinamosios A. Z. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d. yra teisinga, kadangi yra įrodyta, jog ji eidama vyr. buhalterės pareigas VĮ „X“, būdama visiškai materialiai atsakinga už įmonės pinigines lėšas, užimamų pareigų pagrindu turėdama teisę valdyti jai patikėtas įmonės pinigines lėšas, pažeisdama LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 str. ir 12 str. 1 d., 4 d. reikalavimus, pasisavino didelės vertės VĮ „X“ priklausantį turtą.

Kaltinamoji A. Z.-T. dėl šio kaltinimo savo kaltę pripažino iš dalies.

Kaltinamoji teisme pripažino, kad su UAB „X“ direktoriumi A. P. susitarė, kad perves jam 70 866 Lt, o šis perves į gautus pinigus į UAB „X“ sąskaitą. Tokias aplinkybes nurodė ir teisme apklaustas liudytojas A. P., o pervestų pinigų sumą patvirtina VĮ“X“ buhalteriniai dokumentai.

Dėl 187 720 Lt permokos UAB „X“ kaltinamoji parodė, kad tai buvo VĮ „X“ praeitų metų skola už kanceliarines prekes, o 2009 m. pinigai pervesti kaip avansas už kanceliarines prekes pagal sutartį. Su tuo galima sutikti tik iš dalies. Byloje esanti 2003-02-28 Pirkimo-pardavimo sutartis tarp UAB“X“ ir VĮ „X“ ir atsiskaitymų išklotinė patvirtina, jog pastaroji įmonė iš UAB“X“ įsigydavo kanceliarines prekes (t. 10, b.l. 147-148, 149-153). Specialisto išvada patvirtina, jog permoka susidarė už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2009-07-23, skirtingai nei 2006-2008 metais, kai VĮ „X“ pervedė UAB“X“ 368935,27 Lt, o gavo prekių už 254717,31 Lt, nuo 2009-01-01 iki 2009-07-23 VĮ „X“ pervedė UAB“X“ dar 45500 litų, tačiau už juos pagal VĮ „X“ apskaitos registrus prekių iš viso negavo (t. 10, b.l. 59-72). Liudytojai P. K. teisme taip pat patvirtino, jog 45500 litų iš (duomenys neskelbtini) kelių tarnybos kasos buvo pervesta į UAB“X“ sąskaitą pagal vyr buhalterės A. Z. – T. nurodymą. Pastebėtina, jog A. Z.-T. buvo UAB“X“ savininkė, todėl neabejotinai žinojo apie esamą permoką, tačiau vis tiek nurodė pervesti liudytojai P. K. 45500 litų kaip avansą į UAB“X“ sąskaita. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal minėtą sutartį avansiniai mokėjimai nebuvo numatyti, kas rodo, jog A. Z. – T. veikė sąmoningai bei siekė švaistyti jai patikėtą VĮ „X“ turtą.

Taigi, aptartais dviem atvejais, nustatyta, jog kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, tai yra, suprato, kad be teisėto pagrindo pervesdama tretiesiems asmenims pinigines lėšas švaisto svetimą didelės vertės turtą, numatė, kad dėl to turto savininkas praranda turtą, ir norėjo taip veikti.

Dėl 164 568 Lt permokos UAB „X“ ir 68 534 Lt permokos ŽŪB „X“ kaltinamoji nurodė, jog tos permokos susidarė per klaidą, kadangi VĮ „X“ buhalterija gaudavo labai daug sąskaitų, jas apdorojant ir apmokant buvo padaromos klaidos. Liudytoja L. K. teisme irgi pripažino, jog buvo daromos klaidos pervedant lėšas kitoms įmonėms. Byloje teismas nenustatė, kad kaltinamoji tarėsi su minėtų bendrovių vadovais - liudytojais J. T. ir J. Č., dėl kokių nors neteisėtų pavedimų UAB“X“ ar paskolų suteikimo asmeniškai A. Z. –T., kaip buvo UAB“X“ atveju. Specialisto išvada patvirtina, kad permokos šioms įmonėms susidarė per kelis metus (t. 10, b.l. 51-277). Be to, nustačius permokas, matyti, jog VĮ“X“ susitarė su ŽŪB“X“ dėl permokos grąžinimo ir ŽŪB“X“, kaip nurodė liudytojas J. T., darbu pašalino įsiskolinimą. Liudytoja J. Č. teisme nurodė, jog jos vadovaujama įmonė iš dalies nepripažino, kad buvo tokio dydžio permoka, vyko derybos, buvo aiškinamasi, ar iš tikrųjų yra permoka, teigė, kad ir šiuo metu vis dar nėra išspręstas permokos klausimas ir toliau vyksta procesai dėl to. Apie nesutarimus patvirtino ir liudytojas P. D. bei įmonės X“ atstovas byloje T. S.. Taigi, vertinant aptartas aplinkybes, teismas laiko, jog šiuo atveju negalima kategoriškai patvirtinti, jog UAB“X ir ŽŪB“X“ atvejais kaltinamoji A. Z.-T. iššvaistė jai patikėtą didelės vertės svetimą turtą. Teismas kaltinamosios veiksmuose šioje kaltinimo dalyje nenustatė motyvo ir (ar) tikslo pervesti lėšas minėtoms įmonėms, siekiant jas iššvaistyti. Visa įvykių seka – permokų susidarymas per ilgą laiką, permokos pripažinimas ir grąžinimas ŽŪB ‚X“ atveju, ginčų dėl permokos buvimo UAB“X“ atveju, atitinka verslo įmonių tarpusavio bendradarbiavimo ar ginčų sprendimų praktiką. Teismas laiko, jog kaltinamosios A. Z.-T. kaip įmonės vyr. buhalterės veikoje pervedant pinigines lėšas minėtoms įmonėms, dėl ko susidarė tam tikri neatitikimai atsiskaitymuose tarp tų įmonių, nėra subjektyviosios pusės požymių ir kaltinamosios veiksmai negali būti laikomi kaip nusikalstami, todėl dėl šių kaltinimų ji išteisintina, o kaltinimo apimtis yra mažintina.

Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Kaltinamoji padarė du sunkius tyčinius baigtus nusikaltimus. Ji teisiama pirmą kartą (t. 12, b.l. 53), administracine tvarka nebausta, dirba UAB ,,X“ direktoriaus pavaduotoja, psichiatrijos ligoninėje negydyta (t. 12 b.l.59), į narkologinę įskaitą neįrašyta (t. 12, b.l. 58), psichikos sveikatos centro įskaitoje ir priklausomybės ligų sąrašuose neįrašyta (t. 12, b.l 60 ). Kaltinamoji yra išsituokusi, ji yra paskirta nepilnamečio vaiko (gim. (duomenys neskelbtini)), netekusio tėvų priežiūros, laikina globėja, serga lėtinėmis ligomis (t. 13, b.l. 158-170).