Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo M. V. (M. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. RV-25-609, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V. buvo nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (2 veikos), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 63 straipsnio 2, 4 dalis, 5 dalies 1 ir 2 punktus, subendrinta 7 metų laisvės atėmimo bausme. Taip pat jis buvo nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį 10 metų laisvės atėmimo bausme. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu subendrintos M. V. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. ir 2018 m. gegužės 7 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės ir nustatyta galutinė 13 metų laisvės atėmimo bausmė.

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo pateiktais duomenimis, M. V. paskirtos bausmės vykdymo pradžia –2017 m. rugpjūčio 30 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2028 m. vasario 8 d.. Lygtinio paleidimo terminas, atlikus 2/3 bausmės sueis 2023 m. spalio 9 d.; neatliktos bausmės dalis 2023 m. vasario 14 dienai sudarė 4 metai 11 mėnesių ir 25 dienos laisvės atėmimo (asmens bylos 2 t. 1 d. b.l. 89).

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (toliau –Komisija) 2023 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. RV-25-609 atsisakė taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam M. V.. Komisija sprendimą motyvavo tuo, kad M. V. savo nusikalstamą elgesį minimizuoja, pateikia subjektyvias įvykių interpretacijas. Nuteistojo nusikalstamam elgesiui yra nustatytas disponavimo narkotinėmis medžiagomis nusikaltimų modelis. Nusikalstamas elgesys pasižymi sunkių nusikaltimų vykdymo dinamika. M. V. laisvėje turėjo tam tikros darbinės patirties, tačiau ji nebuvo nuosekli bei ilgalaikė. Nors nuteistasis siekė užsitikrinti finansinį stabilumą įvairiomis veiklomis, tačiau ieškodavo alternatyvių lėšų įgijimo būdų, o tai galėjo lemti jo nusikaltimų įvykdymo priežastis. Šiuo metu nuteistasis patvirtino savo galimybę dirbti po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, tačiau motyvacijos save realizuoti darbinėje veikloje laisvės atėmimo vietų įstaigoje neišreiškia. Nuteistasis stokoja poreikio gilintis į asmeninius trūkumus bei koreguotinus asmenybės ypatumus. Išlieka palankiai save vertinantis ir demonstruojantis aukštą savivertę. Socialinio tyrimo išvados duomenimis vertinant nuteistojo mąstymą ir elgesį yra stebimas nuteistojo vengimas emociškai atsiskleisti, uždarumas. Išskirtinai impulsyvaus elgesio apraiškos nėra stebimos. Tačiau M. V. pakartotinai vykdė nusikalstamas veikas, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu ne kartą buvo baustas už drausmės reikalavimų pažeidimus, juos vykdė pakartotinai, negebėdamas įvertinti savo negatyvaus elgesio padarinių bei orientuodamasis į savo asmeninių poreikių ar įsitikinimų patenkinimą. Šiuo metu nuteistojo elgesyje nėra stebimos agresyvios intencijos, tačiau yra duomenų, kad nuteistasis, kaip pats įvardina, dalyvavo muštynėse, kuomet buvo teisiamas už chuliganizmą (minėto nuosprendžio detalės įvertinimo metu nebuvo prieinamos). Taip pat laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu buvo baustas už tai, kad (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje-kalėjime 2018 m. liepos 31 d. pareigūnei užstojo praėjimą, neleido eiti ir abejomis rankomis paėmęs jai už abiejų žastų prispaudė prie laiptų turėklų bei ją laikydamas paklausė: „Turi peilių, turi ginklų?“. Taip pat 2019 m liepos 25 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus nutarimu M. V. buvo baustas už sąmoningą, bendru sutarimu ir vieningais veiksmais masinių neramumų kėlimą, niokojant kamerose esančias duris ir kitą inventorių. Nuteistasis interviu metu minėtų kontroliuojančio elgesio atvejų sureikšminti nėra linkęs, juos minimizuoja ir pateikia subjektyvius paaiškinimus. Išskirtiniai savikontrolės ar savitvardos sunkumai šiuo metu nėra stebimi. M. V. problemų identifikavimo įgūdžiai išskirtiniais sunkumais nepasižymi. Atlikdamas savęs vertinimo užduotį (sudedamoji OASys metodikos dalis), nuteistasis įvardino, kad lošimas, tų pačių klaidų kartojimas bei pinigų valdymo, susidorojimo su skolomis sritys yra probleminės jo gyvenime. Visgi, nuteistasis stokoja gebėjimo įvardinti aktualius kriminogeninius poreikius, kurie yra tiesiogiai siejami su jo nusikalstamo elgesio raiška. Įvertinimo metu, analizuojant nuteistojo gyvenimo situaciją, pastebima, kad M. V. stokoja konstruktyvių problemų sprendimo būdų, kas sudaro prielaidas jo nusikalstamo elgesio raiškai (pvz., vedinas finansinių paskatų, vykdo nusikalstamas veikas), netinkamo elgesio modelių taikymui (pvz., nedisciplinuoto elgesio raiška pataisos įstaigoje) bei įsitraukimui į rizikingas situacijas. Šiuo metu nuteistasis jaučiasi užtikrintas pozityviomis savo ateities perspektyvomis, tiki sugebėsiąs pakartotinai nevykdyti nusikaltimų. Ateičiai yra išsikėlęs tam tikrus tikslus: tęsti studijas, užsiimti sportine veikla ir pan. Visgi, pastebima, kad nuteistasis stokoja asmeninių aktyvių veiksmų savo tikslų įgyvendinimo procese. Taip pat šiuo metu nepasižymi aukšta motyvacija įsitraukti į resocializacijos procesą. Nuteistasis geba tam tikru lygiu priimti kitų požiūrį, įsijausti į kitų asmenų poziciją, socialines situacijas vertinti ne tik iš savo perspektyvos, tačiau išlieka labiau susikoncentravęs ties savimi ir savo poreikiais. Nuteistojo mąstymas išskirtinai kategoriškumu nepasižymi, tačiau jam yra būdingi įsitikinimai, nuostatos, kuriomis jis tvirtai vadovaujasi. Teisės pažeidėjas nėra linkęs pateisinti nusikalstamo elgesio, tačiau savo veiksmų, kaip itin žalingų visuomenei nelinkęs vertinti. M. V. vengia analizuoti savo kriminalinę patirtį, santykius su nusikalstamai elgtis linkusiais asmenimis. Pastebima, kad M. V. be išskirtinių sunkumų prisitaiko prie nuteistųjų bendruomenės ir jaučiasi jos dalimi, todėl laikosi tam tikrų šiai socialinei grupei būdingų elgesio modelių, nuostatų ir pan. Bausmės atlikimo metu nuteistasis atvirai nereiškia nepasitenkinimo ar priešiško nusiteikimo pareigūnų atžvilgiu. Visgi, nuteistajam laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu iškildavo sunkumų laikytis nustatytų taisyklių bei apribojimų, ko pasėkoje, jis buvo 13 kartų baustas drausmine tvarka. Šiuo metu nuteistasis išreiškia poreikį po paleidimo iš pataisos įstaigos gyventi socialiai priimtinais būdais. Visgi, nuteistojo turima kriminalinė patirtis leidžia kelti prielaidas apie nuteistojo nepakankamas pastangas būti socialiu visuomenės nariu bei polinkį pažeisti teisės normas. 2023 m. vasario 7 d. (duomenys neskelbtini) kalėjime buvo atliktas pakartotinis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, kurio metu nustatyta nepakitusi vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. (asmens bylos 2 t. 1 d. b.l. 89-91).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau –BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, ir kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 82 straipsnio 4 dalis nustato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse.

Pažymėtina ir tai, jog pagal susiformavusią teismų praktiką, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018; Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, lygtinis paleidimas turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.

Teismas, susipažinęs su nuteistojo skundu, įvertinęs skundžiamo Komisijos nutarimo turinį ir išanalizavęs teismui pateiktą nuteistojo M. V. asmens bylą, daro išvadą, kad nuteistajam pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

M. V. atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 4 dalyje nustatytus formaliuosius lygtinio paleidimo kriterijus. M. V. paskirtos ir neatliktos bausmės likutis šiai dienai 4 metai 10 mėnesių 4 dienos laisvės atėmimo. Nuteistasis 2023 m. spalio 9 d. atliks 2/3 dalies paskirtos laisvės atėmimo bausmės, iki šio termino liko mažiau nei 9 mėnesiai, jis sutinka su intensyvios priežiūros taikymu. Laisvės atėmimo vietų įstaigų netaikymo pagrindų, numatytų BVK 83 straipsnyje, nėra. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ne mažiau svarbus ir materialusis kriterijus – pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. M. V. asmens byloje sukaupti duomenys, socialinio tyrimo išvada neleidžia daryti išvados, kad ši pažanga yra akivaizdi ir reikšminga, sudaro pagrindą lygtinio paleidimo taikymui.

M. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimas svarstomas pirmą kartą.

Socialinio tyrimo išvadoje M. V. charakterizuojamas patenkinamai: jis Lietuvoje teistas 3 kartus (vieną kartą už chuliganizmą, du paskutinius kartus už neteisėtą disponavimą dideliu kiekiu narkotinių medžiagų). Anksčiau realios laisvės atėmimo bausmės neatlikinėjo. Atkreiptinas dėmesys, kad antrąją labai sunkią nusikalstamą veiką (BK 260 str. 3 d.), už kurią atlieka bausmę šiuo metu jis padarė tuo metu (2017 m.), kai jau buvo pradėtas ir jo atžvilgiu vykdomas ikiteisminis tyrimas pagal pirmąją 2012 m. įvykdytą tokią pačią nusikalstamą veiką. Nuo pakartotinio labai sunkaus nusikaltimo padarymo jo nesulaikė nei taikytos griežtos kardomosios priemonės -suėmimas, po to užstatas, nei gręsianti griežta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. Nusikalstamų veikų pobūdis, sunkių nusikaltimų vykdymo dinamika neabejotinai liudija apie didesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą, kad jis linkęs lengvai pažeisti įstatymų ir visuomeninių taisyklių reikalavimus. Pastebėtina, kad jis įsitraukė į sunkių nusikaltimų darymą ne dėl jaunatvinio lengvabūdiškumo, o jau būdamas subrendusia asmenybe, kai pasaulėžiūra, vertybinės nuostatos susiformavusios. Brandus amžius teigiamo poveikio jo nuostatoms į praeityje buvusį elgesį nedaro, nes pagal socialinio tyrimo išvados duomenis, M. V. minimalizuoja savo nusikaltimus, pateikia subjektyvias įvykių interpretacijas, nelinkęs vertinti savo veiksmų kaip itin žalingų visuomenei.

M. V. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, 2019 m. projekte „Išgirsti. Suprasti. Keisti“; 2021 m. liepos 8 d. baigė individualią psichologinę intervenciją „Problemų sprendimai ir nusikalstamo elgesio rizikos analizė“, 2022 m. lapkričio 3 d. baigė dalyvavimą motyvaciniuose pokalbiuose, 2022 m. rugpjūčio 1 d. nuteistasis su jį kuruojančiu Resocializacijos skyriaus specialistu bendravo apie kriminalinės subkultūros prevenciją įkalinimo įstaigose, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, pvz.: futbolo ir krepšinio turnyruose, galvosūkių renginyje „Sprendžiame galvosūkius“, dalyvavo saviugdos viktorinoje „Kas išmanesnis“, aktyviai dalyvavo meno terapijoje - „Piešiame gėles“, Užgavėnių blynų kepime, „Stalo žaidimų turnyre“ ir pan.. 2021 m. (duomenys neskelbtini) mokykloje įgijo siuvėjo bei 2022 m. suvirintojo profesines kvalifikacijas, tęsia anglų ir ispanų kalbos mokymus. Kita vertus bausmės atlikimo metu nuteistasis vidaus tvarkos taisyklių bei rėžimo reikalavimus yra pažeidęs trylika kartų, paskutinė nuobauda skirta 2019 m. liepos 25 d. už neramumų kėlimą, dar vienas tvarkos pažeidimas padarytas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, tačiau buvo priimtas sprendimas už jį nuobaudos neskirti, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Nuteistojo teiginys, kad 2019 m. liepos 25 d. nuobauda jam yra panaikinta, nes jis dėl šio drausmės pažeidimo išteisintas, neatitinka jo asmens bylos medžiagos. M. V. asmens byloje tokių duomenų nėra (2 t. 2 d. b.l. 141-146). Nuteistasis galimai painioja jo atžvilgiu atliktus tyrimus – buvo nuspręsta jam neskirti nuobaudos dėl (duomenys neskelbtini) kalėjime ((duomenys neskelbtini) pataisos namuose) 2021 m. rugpjūčio 13 d. neplaninės kratos metu jo miegamojoje vietoje rasto mobilaus ryšio telefono (2 t. 2 d. b.l. 160-174). Iš M. V. drausmės pažeidimų matyti, kad jis bausmės atlikimo metu turėjo sunkumų laikytis nustatytų taisyklių ir apribojimų, ne tik pažeisdavo šias taisykles, tačiau ir tiesiogiai atsisakydavo vykdyti pareigūnų nurodymus, fiksuotas netinkamo elgesio su Psichologinės tarnybos viršininkės atžvilgiu atvejis, atlikdamas bausmę ne tik kad nedirbo, atsisakė siūlomo darbo, tačiau ir 5 kartus atsisakė vykdyti gerbūvio darbus, susijusius su aplinkos tvarkymu. Tuo tarpu pagal asmens bylą skatintas tik vieną kartą. Nors nuteistasis skunde pabrėžia, kad jo drausminiai pažeidimai seni, jis jau ketverius metus jokių režimo reikalavimo pažeidimų nedaro, tačiau akivaizdžiai matyti, jog jis nėra ir pakankamai sistemingai skatinamas už asmeninius pasiekimus resocializacijos procese, paskutinius dvejus metus paskatinimų irgi nebuvo gauta, psichologo nurodoma, kad nuteistasis nepasižymi motyvacija resocializacijai. Nors nuteistasis teigia, kad buvo skatintas tris kartus, iš asmens bylos medžiagos matyti, kad paskatinimas skirtas tik vieną kartą – 2020 m. kovo 3 d. (2 t. 2 d. b.l. 150). Jo prašymu jam buvo skirti du papildomi trumpalaikiai pasimatymai įgyvendinant BVK 94 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.) nuostatas, bet ne kaip paskatinimo priemonė už gerą elgesį (asmens bylos 2 t. 2 d. b.l. 158-159, 175-176). Šios aplinkybės sunkiai dera su nuteistojo skundo teiginiu, kad jis pasižymi išskirtinai pavyzdingu elgesiu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad bausmės atlikimo metu stebimas nepakankamas nuteistojo sugebėjimas išlaikyti teigiamą elgesio dinamiką, išvengti rizikingų situacijų. Pagal socialinio tyrimo išvadą, jis iš esmės palaiko kriminalinę subkultūrą, atsisakęs atlikti gerbūvio darbus, laikydamasis nuteistųjų socialinei grupei būdingų tam tikrų elgesio modelių, nuostatų. M. V. sumokėjo skolą pagal vykdomąjį dokumentą, palaiko socialinius ryšius su tėvais ir seserimi, yra jų palaikomas.

Teismas pripažįsta, kad nuteistasis turi pakankamą išsilavinimą (vidurinį), bausmės atlikimo metu įgijo dvi specialybes, būdamas laisvėje nors ir neturėjo ilgalaikių ir pastovių darbo santykių, tačiau nevengė savęs realizuoti darbinėje veikloje, užsiėmė prekyba, dirbo degalinės operatoriumi, vadybininku UAB „X“. Pagal UAB „X“ 2020 m. rugsėjo 29 d. pažymą planuoja įsidarbinti šioje įmonėje po lygtinio paleidimo. Tuo tarpu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu M. V. nerodė jokios darbinės motyvacijos, nedirbo, atsisakinėjo atlikti tvarkymosi darbus, tik 2021 m. pradėjo įsitraukti į nemokamų darbų atlikimą. Socialinio tyrimo išvada pabrėžiama, kad ne darbinių santykių neturėjimas ir lėšų pagyvenimui stoka nulėmė nusikalstamą M. V. elgesį, o alternatyvių, neteisėtų būdų gauti papildomų lėšų siekimas. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo darbinė motyvacija nėra aukšta, yra rizika, kad būdamas laisvėje jis gali vėl siekti materialinės gerovės sukūrimo pavojingomis ar nusikalstamomis veikomis. Tokią išvadą daro ir tai, kad nuteistasis nelinkęs tinkamai vertinti savo įvykdytų nusikaltimų pavojingumo ir juo padaromos didelės žalos visuomenei, jų reikšmingumą minimizuoja, vertina tik iš žalos sau pozicijos, negalvodamas ir mažai svarstydamas apie jų pasekmes nukentėjusiesiems, pvz. asmenims ir jų šeimoms, kurie nukenčia nuo priklausomybės psichiką veikiančioms medžiagoms.

Skunde M. V. kaip privalumą pabrėžia savo tokias būdo savybes kaip aukštas pasitikėjimas savimi ir savigarbos lygis, ir piktinasi, kad Komisija nutarime suteikė joms asmenybės trūkumo reikšmę. Pažymėtina, kad psichologiniame jo portrete šios savybės akcentuojamos jo elgesio atliekant bausmę kontekste kaip trukdis pamatyti savo asmenybės trūkumus, tai yra ir suvokti, kokie socialiniai veiksniai ir asmenybės bruožai nulėmė jo nusikalstamą elgesį, įsijausti į nukentėjusiąją pusę. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad dėl aukštos savivertės jis stokoja kritikos savo asmeniui, poreikio gilintis į asmeninius trūkumus, koreguotinus asmenybės ypatumus, atlikdamas bausmę neretai vykdė drausminius pažeidimus, orientuodamasis į asmeninių poreikių ir įsitikinimų patenkinimą, išlieka labiau susikoncentravęs ties savimi ir savo poreikiais, nepasižymi aukšta motyvacija įsitraukti į resocializacijos procesą. Dėl to tikslinga intervencinių priemonių pagalba lavinti nuteistojo savęs pažinimo įgūdžius ir formuoti objektyvesnį savęs vaizdą. Psichologinių pokalbių metu buvo stebima tik formali motyvacija. M. V. nepakankamas savo veiksmų pasekmių įvertinimas ir konstruktyvių problemų sprendimo įgūdžių stoka, polinkis kartoti ankstesnes klaidas yra tiesiogiai susiję su jo nusikalstamu elgesiu. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog kriminogeniniai poreikiai reikalauja tikslingų intervencinių priemonių taikymo, siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Tačiau šiuo metu M. V. išlieka labiau susitelkęs ties pozityvaus užimtumo priemonėmis, o ne psichokorekciniu procesu.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog nuteistojo M. V. atžvilgiu nenustatyta įstatyme numatyta sąlyga, būtina lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui- o būtent akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Šios teismo išvados nepaneigė nuteistojo skundo argumentai, kad jo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 4 balais, todėl jis pažangą ją mažinant laiko akivaizdžia. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog 2018 m. buvo atliktas pirminis M. V. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką, kurio metu nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika; 2022 m. rugsėjo 15 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose buvo atliktas pakartotinis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, kurio metu reikšmingi rizikos valdymo pokyčiai nebuvo nustatyti; 2023 m. vasario 7 d. (duomenys neskelbtini) kalėjime buvo atliktas pakartotinis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, kurio metu nustatyta nepakitusi vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nepaisant to, kad M. V. dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, padengė ieškinį, nebedaro drausmės pažeidimų, kuria ateities planus, to nepakako, kad jo nusikalstamo elgesio rizika pasikeistų iš vidutinės į žemą. Įvertinęs visą nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, teismas sutinka su komisijos vertinimu, kad negalima daryti išvados, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi.

Teismas sutinka su nuteistuoju, kad byloje yra teigiamai M. V. charakterizuojančių aplinkybių – jis palaiko ryšius su savo šeima (tėvais, seserimi), turi gyvenamąją vietą, nėra socialiai atsiskyręs, geba megzti ir palaikyti įvairaus pobūdžio sąveikas, atlikdamas bausmę mokėsi, įgijo dvi specialybes, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose. Kita vertus, šios aplinkybės, įvertinus visa tai, kas išdėstyta aukščiau, nepaneigia nuteistojo pavojingumo bei polinkio nusikalsti ir nesudaro pagrindo teigti, jog, išėjęs į laisvę, jis pasirinks tinkamą elgesio modelį, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Atsižvelgtina, jog jo padarytų nusikaltimų (disponavimo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų) pasekoje padaroma žala dideliam žmonių ir jų artimųjų ratui, dėl asmenų įtraukimo į narkotinių medžiagų vartojimą, po to dažnai sekantį kriminalinį elgesį, siekiant patenkinti poreikį šioms medžiagoms. Galiausiai nei nuteistojo, nei nuteistojo šeimos narių interesai neatsveria žalos, galimai padaromos jo nusikalstama veika kitoms šeimoms. Įvertinus, kad nuteistasis linkęs minimizuoti savo nusikalstamas veikas, taigi nepriima pilnos atsakomybės už savo veiksmus, galimą žalą visuomenei, todėl nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko, atsižvelgiant į trumpą atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką, šiuo konkrečiu atveju, prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kad dar neatlikta pakankamai žymi bausmės dalis, teismas laiko, kad atliktos bausmės laikas yra per trumpas, kad būtų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir įgyvendinti teisingumo principą. Komisijos narių nuomonė dėl M. V. lygtinio paleidimo buvo vieninga.

Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Komisijos 2023 m. vasario 20 d. nutarimas Nr. RV-25-609 yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas išnagrinėjus visas aplinkybes, kurios turi reikšmės klausimo sprendimui, todėl nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundo dėl Komisijos nutarimo panaikinimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

Netenkinti nuteistojo M. V. (M. V.) skundo dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. RV-25-609 panaikinimo.

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.