- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-13
- Bylos Nr.
- AS-91-556/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03857-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys, Veslava Ruskan, Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, Vilniaus pataisos namams
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, ir Vilniaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) sprendimus: 2017 m. rugsėjo 4 d. Nr. 42-902(1), 2017 m. rugsėjo 18 d. Nr. 42-945(1), 2017 m. rugsėjo 21 d. Nr. 42-956(1), 2017 m. rugsėjo 25 d. Nr. 42-962(1) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) sprendimus: 2017 m. rugsėjo 29 d. Nr. 2S-6013 ir 2017 m. lapkričio 3 d. Nr. 2S-6611; įpareigoti Vilniaus PN administraciją įrengti nuteistiesiems virtuvėje karšto vandens tiekimą; įpareigoti Vilniaus PN administraciją iš buvusių valstybės tarnautojų įdarbinti batsiuvį; 2) panaikinti Vilniaus PN ir Kalėjimų departamento sprendimą/įsakymą nuteistuosius, buvusius valstybės tarnautojus, perkelti iš Vilniaus PN atskirojo sektoriaus (duomenys neskelbtini) į Vilniaus PN II-ajį sektorių (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti Vilniaus PN ir Kalėjimų departamentą grąžinti bausmės atlikimui nuteistuosius, buvusius valstybės tarnautojus, į Vilniaus PN atskirąjį sektorių (duomenys neskelbtini); 3) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas kartu su skundu pateikė teismui 2017 m. lapkričio 7 d. pranešimą dėl nežmoniškų kalinimo sąlygų, kurį pasirašė trylika Vilniaus PN 8 ir 9 būrių nuteistųjų. Minėtu pranešimu buvo prašoma teismo panaikinti Vilniaus PN administracijos ir Kalėjimų departamento sprendimą/įsakymą nuteistuosius (buvusius pareigūnus ir valstybės tarnautojus) perkelti iš Vilniaus PN sektoriaus ((duomenys neskelbtini), Vilnius) į Vilniaus PN ((duomenys neskelbtini), Vilnius) ir įpareigoti Vilniaus PN administraciją ir Kalėjimų departamentą grąžinti bausmės atlikimui nuteistuosius (buvusius pareigūnus ir valstybės tarnautojus) į Vilniaus PN atskirąjį sektorių ((duomenys neskelbtini), Vilnius).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti: nustatyta tvarka pateikti naują skundą, kuriame patikslinti skundo reikalavimus – nurodyti, kokį (kokius) sprendimą (sprendimus) dėl nuteistųjų buvusių valstybės tarnautojų, perkėlimo iš Vilniaus PN atskirojo sektoriaus (duomenys neskelbtini) į Vilniaus PN II-ajį sektorių (duomenys neskelbtini), prašo panaikinti, pateikti skundžiamą sprendimą (sprendimus) teismui, įrodymus, kad ginčas dėl tokio pobūdžio sprendimo (sprendimų) išnagrinėtas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 183 straipsnyje nustatyta tvarka; pateikti teismui skundžiamus Vilniaus PN 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. 42-945(1), 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. 42-962(1) ir Kalėjimų departamento 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. 2S-6013; pateikti įrodymus apie tai, kad pareiškėjas pasinaudojo BVK 183 straipsnyje nustatyta privaloma ikiteismine skundų nagrinėjimo tvarka dėl Vilniaus PN 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimo Nr. 42-945(1) ir 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. 42-962(1); pateikti įrodymus apie tai, kada pareiškėjas gavo Kalėjimų departamento 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. 2S-6013; tuo atveju, jei pareiškėjas skundą teismui byloje teikia su kitais nuteistaisiais, pateikti vieną skundą, kuriame būtų nurodyti visų pareiškėjų vardai (ne tik vardo raidės), pavardės, asmens kodai, adresai, skundas teismui būtų visų pareiškėjų pasirašytas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė teismui 2017 m. lapkričio 28 d. pranešimą dėl skundų trūkumų šalinimo, kuriame nurodė, kad nebuvo supažindintas su Vilniaus PN bei Kalėjimų departamento sprendimu dėl perkėlimo iš atskiro sektoriaus (duomenys neskelbtini) į Vilniaus PN II-ąjį sektorių. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad nuteistieji, pasirašę 2017 m. lapkričio 7 d. pranešimą, yra liudytojai, bet ne pareiškėjai; nurodė, kad pateikė teismui visą informaciją bei dokumentus, kuriuos pavyko jam gauti.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjui Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 6 d. nutartimi pakartotinai nustatė terminą iki 2017 m. gruodžio 22 d. skundo trūkumams pašalinti: pateikti teismui skundžiamus Vilniaus PN 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. 42-945(1), 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. 42-962(1) ir Kalėjimų departamento 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. 2S-6013; pateikti įrodymus apie tai, kada pareiškėjas gavo Kalėjimų departamento 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. 2S-6013.
2017 m. gruodžio 14 d. teisme gautas pareiškėjo patikslintas prašymas, kuriame pareiškėjas pašalino dalį 2017 m. gruodžio 6 d. nutartyje nustatytų trūkumų.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo J. S. 2017 m. lapkričio 16 d. skundo dalį dėl Vilniaus PN 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. 42-962(1) ir Kalėjimų departamento 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. 2S-6013 panaikinimo; nutarė laikyti nepaduota pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus PN ir Kalėjimų departamento sprendimą/įsakymą nuteistuosius, buvusius valstybės tarnautojus, perkelti iš Vilniaus PN atskirojo sektoriaus (duomenys neskelbtini) į Vilniaus PN II-ajį sektorių (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti Vilniaus PN ir Kalėjimų departamentą grąžinti bausmės atlikimui nuteistuosius, buvusius valstybės tarnautojus, į Vilniaus PN atskirąjį sektorių (duomenys neskelbtini); atleido pareiškėją J. S. nuo žyminio mokesčio mokėjimo; kitą pareiškėjo 2017 m. lapkričio 16 d. skundo dalį priėmė; įtraukė į bylos nagrinėjimą atsakovu Vilniaus PN.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus PN 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. 42-962(1), tačiau nepateikė įrodymų, kad jis pasinaudojo BVK 183 straipsnyje nustatyta privaloma ikiteismine skundų nagrinėjimo tvarka dėl Vilniaus PN 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. 42-962(1) panaikinimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad skundo reikalavimą panaikinti Vilniaus PN 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. 42-962(1) atsisakytina priimti remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo panaikinti Kalėjimų departamento 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. 2S-6013. Pareiškėjas teigė, kad minėtą sprendimą gavo 2017 m. spalio 9 d. Pareiškėjas skundą teismui išsiuntė 2017 m. lapkričio 15 d., t. y praleido 20 dienų terminą, nustatytą BVK 183 straipsnio 3 dalyje. Pareiškėjas neprašė atnaujinti termino apskųsti Kalėjimų departamento 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. 2S-6013, todėl teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Kalėjimų departamento 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. 2S-6013.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas teismo prašė panaikinti Vilniaus PN ir Kalėjimų departamento sprendimą/įsakymą nuteistuosius, buvusius valstybės tarnautojus, perkelti iš Vilniaus PN atskirojo sektoriaus (duomenys neskelbtini) į Vilniaus PN II-ajį sektorių (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti Vilniaus PN ir Kalėjimų departamentą grąžinti bausmės atlikimui nuteistuosius, buvusius valstybės tarnautojus, į Vilniaus PN atskirąjį sektorių (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 23 d. teismo nutartimi buvo įpareigotas nurodyti, kokį (kokius) sprendimą (sprendimus) dėl nuteistųjų buvusių valstybės tarnautojų, perkėlimo iš Vilniaus PN atskirojo sektoriaus (duomenys neskelbtini) į Vilniaus PN II-ajį sektorių (duomenys neskelbtini), prašo panaikinti, pateikti skundžiamą sprendimą (sprendimus) teismui, įrodymus, kad ginčas dėl tokio pobūdžio sprendimo (sprendimų) išnagrinėtas BVK 183 straipsnyje nustatyta tvarka. Pareiškėjas minėtų trūkumų, nurodytų 2017 m. lapkričio 23 d. teismo nutartyje, nepašalino. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Vilniaus PN ir Kalėjimų departamento sprendimą/įsakymą nuteistuosius, buvusius valstybės tarnautojus, perkelti iš Vilniaus PN atskirojo sektoriaus (duomenys neskelbtini) į Vilniaus PN II-ajį sektorių (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti Vilniaus PN ir Kalėjimų departamentą grąžinti bausmės atlikimui nuteistuosius, buvusius valstybės tarnautojus, į Vilniaus PN atskirąjį sektorių (duomenys neskelbtini) laikytinas nepaduotu. Teismas sprendė, kad kita skundo dalis atitinka ABTĮ nustatytus reikalavimus, todėl priimtina.
III.
Pareiškėjas J. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutarties dalį, kuria teismas atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Vilniaus PN 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. 42-962(1) bei dėl Kalėjimų departamento 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. 2S-6013 ir išnagrinėti pareiškėjo skundą, pateiktą pirmajai instancijai.
Pareiškėjas nurodo, kad su skundžiama teismo nutartimi dėl atsisakymo priimti skundą dėl Vilniaus PN 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. 42-962(1) nesutinka dėl to, jog teismas 2017 m. gruodžio 6 d. nutartimi nereikalavo šalinant trūkumus pateikti įrodymus, jog minėtas Vilniaus PN sprendimas buvo apskųstas privaloma BVK 183 straipsnyje nustatyta tvarka. Tai, kad minėtas sprendimas BVK 183 straipsnyje nustatyta tvarka buvo apskųstas matyti iš Kalėjimų departamento 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. 2S-6611, todėl teismas nebuvo tinkamai susipažinęs su pateiktais dokumentais. Be to, pareiškėjo manymu, BVK 183 straipsnis nenumato privalomos būtinybės skųsti pataisos įstaigų priimtus sprendimus, nes nurodyta, kad minėti sprendimai ,,gali būti skundžiami“.
Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi suformuotos praktikos, jog institucijų sprendimai laikomi įrodinėjimo priemonėmis neteisėtiems veiksmams, kaip vienai iš civilinės atsakomybės sąlygų, nustatyti. Tuo atveju, jei minėti sprendimai ir nebuvo apskųsti BVK 183 straipsnio nustatyta tvarka, tai teismui nesudaro teisės atsisakyti nagrinėti skundžiamas aplinkybes. Pareiškėjo nuomone, tokia praktika turi būti taikoma ir Kalėjimo departamento 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimui Nr. 2S-6013 ir jo teisėtumas teismo turėjo būti nagrinėjamas.
Pareiškėjas teigia, kad jo galimybės surinkti įrodymus dėl buvimo laisvės atėmimo vietoje yra ribotos, teismas nesiėmė priemonių išsireikalauti reikalingų įrodymų savo iniciatyva, todėl galimai buvo šališkas, pažeidė ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą būti aktyviam tiriant ir nustatant bylos aplinkybes.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus PN atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą su juo nesutinka, prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartį nepakeistą.
Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį atsisakydamas priimti dalį pareiškėjo skundo, tinkamai taikė ABTĮ 33 straipsnio nuostatas, todėl atskirasis skundas atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacijos dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl Vilniaus PN 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. 42-962(1) panaikinimo pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nustačius, kad pareiškėjas nėra pasinaudojęs BVK 183 straipsnyje nustatyta privaloma bylos išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka, ir nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl Kalėjimų departamento 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. 2S-6013 panaikinimo pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą (skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas).
ABTĮ 26 straipsnio 1 dalis nustato, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.
Pareiškėjas į teismą kreipėsi skųsdamas, be kita ko, Vilniaus PN 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. 42-962(1) ,,Dėl skundo išnagrinėjimo“ (b. l. 35). Minėtu sprendimu buvo išnagrinėtas pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 21 d. skundas dėl Vilniaus PN pareigūno P. S. veiksmų.
BVK 183 straipsnis reglamentuoja bausmių vykdymo institucijų, įstaigų pareigūnų veiksmų apskundimą: viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo skundo gavimo dienos (1 d.); šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos (2 d.); Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui (3 d.). Taigi specialusis įstatymas, reguliuojantis bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus – BVK, nustato privalomą tvarką bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų bei sprendimų išankstiniam nagrinėjimui ne teismo tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-652/2014, 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-435-756/2017 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju yra svarbu nustatyti, ar pareiškėjas pasinaudojo aptarta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka dėl Vilniaus PN 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. 42-962(1). Pareiškėjas duomenų, kad minėtą sprendimą skundė BVK 183 straipsnyje nustatyta tvarka į bylą nepateikė. Nors pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad tai, jog minėtas Vilniaus PN sprendimas buvo apskųstas BVK 183 straipsnio nustatyta tvarka yra matyti iš Kalėjimų departamento 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. 2S-6611, šie atskirojo skundo argumentai atmestini, nes pareiškėjo nurodytas Kalėjimų departamento sprendimas (b. l. 14–15) buvo priimtas išnagrinėjus pareiškėjo skundus dėl Vilniaus PN 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimo Nr. 42-902(1), 2017 m. rugsėjo 18 d. rašto Nr. 42-945(1), 2017 m. rugsėjo 21 d. rašto Nr. 42-956(1), 2017 m. rugsėjo 26 d. rašto Nr. 42-965(1). Todėl galima daryti išvadą, kad pareiškėjas nesilaikė šiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos privalomos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Tai atitinka ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintą atsisakymo priimti skundą pagrindą.
Dėl kitų pareiškėjo atskirojo skundo argumentų dėl atsisakymo priimti jo skundą dėl Vilniaus PN 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. 42-962(1) panaikinimo, jau minėta, kad BVK 183 straipsnis nustato privalomą tvarką bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų bei sprendimų išankstiniam nagrinėjimui ne teismo tvarka, tai matyti ir iš aukščiau nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Todėl priešingi pareiškėjo atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Atmestini ir pareiškėjo atskirojo skundo argumentai dėl to, kad teismas 2017 m. gruodžio 6 d. nutartimi nereikalavo šalinant trūkumus pateikti įrodymus, jog Vilniaus PN 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimas Nr. 42-962(1) buvo apskųstas privaloma BVK 183 straipsnyje nustatyta tvarka, kadangi iš 2017 m. lapkričio 23 d. teismo nutarties matyti, jog šiuos skundo trūkumus jis buvo įpareigotas pašalinti.
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas numato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo dalį dėl Kalėjimo departamento 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. 2S-6013 panaikinimo atsisakė priimti nustatęs, kad skundas dėl jo paduotas teismui praleidus BVK 183 straipsnio 3 dalyje nustatytą dvidešimties dienų nuo įteikimo dienos terminą.
Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. lapkričio 23 d. ir 2017 m. gruodžio 6 d. teismo nutartimis buvo įpareigotas pašalinti skundo trūkumus – pateikti įrodymus apie tai, kada gavo Kalėjimų departamento 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. 2S-6013. Pareiškėjas 2017 m. gruodžio 12 d. pareiškime nurodė, kad minėtą sprendimą gavo 2017 m. spalio 9 d. (b. l. 32), į teismą skundą dėl jo panaikinimo išsiuntė 2017 m. lapkričio 15 d. (b. l. 17), todėl praleido BVK 183 straipsnio 3 dalyje nustatytą dvidešimties dienų nuo įteikimo dienos terminą skundui teismui paduoti. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas praleisto skundo padavimo teismui termino atnaujinti neprašė, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Kalėjimų departamento 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. 2S-6013 panaikinimo.
Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, kad institucijų sprendimai laikomi įrodinėjimo priemonėmis neteisėtiems veiksmams, kaip vienai iš civilinės atsakomybės sąlygų, nustatyti, dėl to skundo dalis dėl Kalėjimų departamento 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. 2S-6013 pirmosios instancijos teismo turėjo būti priimta, atmestini kaip nesudarantys pagrindo panaikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, nes pareiškėjo paminėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika aktuali įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp šalių aspektu nagrinėjant administracines bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų kalinimo sąlygų, remiantis kuria minėtas Kalėjimų departamento sprendimas pirmosios instancijos teismo galės būti vertinamas kaip įrodymas nagrinėjant priimtą pareiškėjo skundo reikalavimą dėl 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN.
Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo galimo šališkumo ir nepakankamo aktyvumo pareigos, numatytos ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje, įgyvendinimo, nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjo atskirojo skundo. Nesant įrodymų, jog pats pareiškėjas negalėjo gauti skundžiamo akto, pirmosios instancijos teismui nekyla pareiga pačiam išreikalauti reikalingus įrodymus. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, bendra tvarka yra tokia, jog įrodymus pateikia pačios proceso šalys ir kiti proceso dalyviai, ir tik tuomet, kai prireikia, kai šalys negali pačios gauti įrodymų, teismas įgyja pareigą išreikalauti bylai reikalingus įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. ASl43-224/2011). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie tai, kad negalėjo gauti kokių nors įrodymų, dėl kurių jo skundo teismui priėmimo klausimas galėtų būti išspręstas kitaip, nei nutarė pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi. Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos laikytis įstatymų nustatytos tvarkos.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad skundžiamos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutarties dalys yra pagrįstos ir jų naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutarties dalis, kuriomis atsisakyta priimti pareiškėjo J. S. skundo dalis dėl Vilniaus PN 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. 42-962(1) ir Kalėjimų departamento 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. 2S-6013 panaikinimo, palikti nepakeistas.
Nutartis neskundžiama.