Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, Vilniaus pataisos namams, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo Vilniaus PN 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimo Nr. 42-902(1), 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimo Nr. 42-945(1) ir 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. 42-956(1) bei trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. 2S-6611, kuriais buvo išnagrinėti pareiškėjo prašymai ir skundai dėl karšto vandens tiekimo, galimybės pasinaudoti batsiuvio paslaugomis ir netinkamų miego sąlygų, panaikinimo, atsakovės Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, atsiradusios neužtikrinus jam tinkamų gyvenimo sąlygų Vilniaus PN.

Dėl karšto vandens tiekimo į poilsio kambarį (virtuvę)

Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus PN administracija pažeidė jo teises, neužtikrindama karšto vandens tiekimo į II-o gyvenamojo sektoriaus, kuriame yra laikomi buvę valstybės tarnautojai, virtuvės patalpas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus PN nepažeidė teisės aktų nuostatų, neužtikrindama karšto vandens tiekimo į II-ame gyvenamajame korpuse esantį poilsio kambarį (virtuvę).

Dėl galimybės pasinaudoti batsiuvio paslaugomis

2017 m. rugpjūčio 25 d. prašymu (b. l. 75) pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus PN administraciją, prašydamas sudaryti jam galimybę apsilankyti pas batsiuvį. Minėtame prašyme nurodyta, kad Vilniaus PN II-ame gyvenamajame korpuse, kuriame laikomi buvę valstybės tarnautojai, pareiškėjas nerado batsiuvio, savo ruožtu nueiti į I-ą gyvenamąjį korpusą ir pateikti avalynę ten esančiam batsiuviui jis neturi galimybės, kadangi yra buvęs valstybės tarnautojas ir laikomas izoliuotai nuo kitų nuteistųjų. Vilniaus PN 2017 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. 42-956(13) supažindino pareiškėją su avalynės pateikimo batsiuviui tvarka bei pažymėjo, kad su pateikta informacija nuteistieji taip pat gali susipažinti Vilniaus PN 8-9 būrių nuteistųjų skelbimų lentoje. Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2017 m. spalio 3 d. skundą, 2017 m. lapkričio 3 d. raštu Nr. 2S-6611 (b. l. 108 –109) atmetė pareiškėjo argumentus.

Pareiškėjo įsitikinimu, jam, kaip buvusiam valstybės tarnautojui, kuris laisvės atėmimo vietoje yra laikomas izoliuotai nuo kitų asmenų, nesančių buvusiais valstybės tarnautojais, avalynės remonto paslaugas turėtų suteikti batsiuvys, patenkantis į buvusių valstybės tarnautojų kategoriją, priešingu atveju pareiškėjas nebūtų garantuotas, kad jo nuosavybei (šiuo atveju – taisyti teikiamai avalynei) nebus padaryta žala.

Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 3 dalimi, izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose pataisos įstaigose laikomi buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, kuriems pirmą kartą paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Šis ribojimas taikomas, be kita ko, todėl, kad aplinkybei apie pareiškėjo tarnybą (pareigas) tapus žinoma kitiems, su pareiškėju kartu laikomiems asmenims, tai galėtų padaryti neigiamą įtaką jų elgesiui su pareiškėju, dėl to galėtų kilti grėsmė jo sveikatai ir gyvybei, o tai neabejotinai jam sukelia neigiamus išgyvenimus, įtampą, nesaugumą, stresą ir baimę ir yra pakankamas pagrindas išvadai, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3645-662/2017). Vienas iš atskiro suimtųjų bei nuteistųjų laikymo tikslų – apsaugoti atitinkamą asmenų grupę nuo kitų (privačių) asmenų, kurių veiksmais gali būti kėsinamasi į reikšmingiausias asmens vertybes – gyvybę bei sveikatą dėl šių asmenų priklausymo atitinkamai asmenų grupei.

Taigi, teisės aktuose numatyta, kad nuteistieji, priskirtini tam tikroms teisės aktuose nustatytoms asmenų kategorijoms, turi būti laikomi atskirai nuo kitų nuteistųjų, tačiau juose nėra nustatyta, kad šiems atskirai laikomiems nuteistiesiems tam tikras paslaugas galėtų suteikti tik kiti šiai kategorijai priklausantys nuteistieji. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nepagrįstai pataisos įstaigos administracijos pareigą izoliuoti jį nuo kitų nuteistųjų, aiškina plečiamai, kaip įpareigojančią ne tik fiziškai izoliuoti buvusius valstybės tarnautojus nuo kitų nuteistųjų, siekiant išvengti potencialios grėsmės jų sveikatai ir gyvybei, bet kartu kaip įpareigojančią užtikrinti, kad visas paslaugas, inter alia (be kita ko) ir batsiuvio paslaugas, buvusiems valstybės tarnautojams teiktų išimtiniai tik kiti į šią kategoriją patenkantys nuteistieji. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad avalynės taisymo paslaugas pareiškėjui, kaip buvusiam valstybės tarnautojui, teiks ne buvęs valstybės tarnautojas, pati savaime nelaikytina pažeidžiančia jo teises, juo labiau kad pareiškėjas nenurodo realios grėsmės, galinčios kilti jo avalynei, dėl to, kad ji bus perduota tvarkyti Vilniaus PN dirbančiam batsiuviui, bet remiasi tik hipotetiniais, jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstais samprotavimais, kad batsiuvys, nesantis buvusiu valstybės tarnautoju, galėtų ją sugadinti.

Kartu pažymėtina, kad Vilniaus PN II-o lokalinio sektoriaus sandėlio patalpose kiekvieną pirmadienį nuo 11.00 iki 12.00 val. yra priimama 8 ir 9 būrių nuteistųjų avalynė taisymui, informacija apie avalynės pateikimo batsiuviui tvarką yra nurodyta skelbimų lentoje (b. l. 74). Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Vilniaus PN Ūkio skyriuje yra patvirtintas batsiuvio etatas. Batsiuviu dirba į šias pareigas paskirtas nuteistasis, kuriam yra įrengta atskira darbui skirta patalpa. Vadinasi, pareiškėjui, kaip ir kitiems nuteistiesiems buvusiems valstybės tarnautojams, kurie yra laikomi izoliuotai, yra sudaroma galimybė pateikti savo avalynę batsiuviui, be to, Vilniaus PN yra nustatyta tvarka, leidžianti izoliuotai laikomiems buvusiems valstybės tarnautojams pateikti avalynę taisymui, nepažeidžiant izoliavimo taisyklių – atskirai laikomiems nuteistiesiems nėra būtina tiesiogiai bendrauti su batsiuviu, kadangi taisytiną avalynę surenka ir jam perduoda Vilniaus PN darbuotojai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai dėl to, kad jam nėra užtikrinta galimybė pasinaudoti batsiuvio paslaugomis, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl gyvenamosiose patalpose girdimo triukšmo

Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus PN II-ame gyvenamajame sektoriuje, kuriame jis laikomas, yra girdimas triukšmas, kurį šaukdami, belsdami į sienas, duris ir pan. kelia žemiau esančiose kamerose ir drausmės grupės patalpose laikomi asmenys.

2017 m. rugpjūčio 28 d. skundu (b. l. 88) pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus PN administraciją, nurodydamas, kad Vilniaus PN II-ame sektoriuje yra nuolat girdimas triukšmas, sklindantis iš gretimose patalpose įrengtų kameros tipo ir drausmės grupės patalpų ir reikalavo, kad įstaigos administracija užtikrintų jam galimybę turėti tinkamą, kokybišką miegą. Vilniaus PN 2017 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. 42-945(1) (b. l. 87) informavo pareiškėją, kad Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai drausmina nakties metu triukšmaujančius nuteistuosius ir siekia, kad nakties metu nuteistieji netriukšmautų. Išnagrinėjus pareiškėjo prašymą, minėto skyriaus pareigūnai buvo papildomai informuoti apie pareiškėjo reiškiamas pretenzijas. Be to, rašte nurodyta, kad gavusi pareiškėjo skundą, įstaigos Psichologinė tarnyba, siekdama įvertinti situaciją, iškvietė pareiškėją į pokalbį, kurio metu įvertinta jo psichologinė būsena ir pateiktos rekomendacijos, galinčios padėti siekti kokybiško poilsio naktimis. Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2017 m. lapkričio 3 d. raštu Nr. 2S-6611 (b. l. 108 –109) konstatavo, kad Vilniaus PN atsakymas yra teisėtas ir pagrįstas.

Stacionarių triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje nustato Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamosiose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“. Vadovaujantis šios higienos normos 4 punktu, higienos norma netaikoma paties fizinio, juridinio asmens ar filialo keliamo ir jį veikiančio triukšmo, žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo, triukšmo darbo vietose ir transporto priemonių viduje esančio triukšmo, buitinių įrenginių (prietaisų) keliamo triukšmo vertinimo. Taigi, teisės aktai nereglamentuoja žmonių keliamo triukšmo maksimalaus (ribinio) dydžio.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad patalpoje, kurioje jis gyvena, kiekvieną naktį yra girdimas triukšmas, šias aplinkybes patvirtino ir kiti Vilniaus PN II-o sektoriaus 8 ir 9 būriuose laikomi nuteistieji buvę pareigūnai ir valstybės tarnautojai (b. l. 10 – 11). Tačiau pareiškėjas nenurodė konkrečių epizodų (dienos, valandos), kai jis negalėjo miegoti naktį dėl kitose patalpose laikomų nuteistųjų keliamo triukšmo, o iš pareiškėjo sveikatos istorijos (b l. 76 – 80) matyti, kad jis nesikreipė į medikus dėl nemigos ir jos sukeltų pasekmių. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad gyvenamosios patalpos, kuriose yra laikomas pareiškėjas, yra netinkamai įrengtos, ir dėl šios priežasties jos yra pralaidesnės triukšmui, nėra duomenų, patvirtinančių, kad triukšmo lygis yra toks stiprus, kad negalėtų būti vertinamas kaip aplinkoje normaliai pasireiškiantis triukšmas, juo labiau kad pareiškėjo nurodytas beldimas į duris, sienas ar lubas, gali būti įvairaus intensyvumo ir skirtingai veikti gyvenamosiose patalpose, esančiose virš kamerų tipo ir drausmės grupės patalpų, laikomus asmenis. Kartu pažymėtina, kad atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, jog Vilniaus PN II-o gyvenamojo korpuso trečiame aukšte įrengtose bendrabučių tipo patalpose, prieš perkeliant į jas buvusius valstybės tarnautojus, buvo apgyvendinti nuteistieji, kurie nesikreipė į įstaigos administraciją dėl kamerų tipo patalpose ir drausmės grupės gyvenamosiose patalpose keliamo triukšmo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė, kad Vilniaus PN II-o korpuso patalpose, kuriose jis yra laikomas, iš kamerų tipo patalpų ir drausmės grupės gyvenamųjų patalpų sklido triukšmas, kuris buvo toks intensyvus, kad dėl savo pobūdžio galėjo sukelti pareiškėjui neturtinę žalą.

Taip pat nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, kad Vilniaus PN administracija kartu su Kalėjimų departamentu, neužtikrindama jam tinkamų miego sąlygų, tyčia siekė pažeminti pareiškėją ir kitus kartu su juo gyvenančius asmenis ir sužlugdyti jų asmenybes. Vilniaus PN atsiliepime į skundą nurodė, kad nuteistieji buvę valstybės tarnautojai, kurie, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso nuostatomis, turi būti laikomi izoliuotai nuo kitų nuteistųjų, perkėlus juos iš Vilniaus PN sektoriaus, esančio Sniego g. 2, Vilniuje, į Vilniaus PN sektorių, esantį Rasų g. 8, Vilniuje, buvo apgyvendinti minėto sektoriaus II-o gyvenamojo korpuso trečiame aukšte įrengtose bendrabučių tipo patalpose, kuriose yra įrengtas atskiras įėjimas į II-ą korpusą, atskiras pasivaikščiojimo kiemas, ir įstaiga neturi galimybės perkelti čia laikomų asmenų į kitas patalpas, nepažeidžiant jų izoliavimo. Iš Vilniaus PN 2017 m. rugsėjo 18 d. rašto (b. l. 87) nustatyta, kad kamerų tipo patalpose ir drausmės grupės patalpose visą parą budi pareigūnai, kurie drausmina nakties metu triukšmaujančius nuteistuosius, ir išnagrinėjus pareiškėjo skundą, Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai buvo papildomai informuoti apie pareiškėjo reiškiamas pretenzijas dėl pernelyg didelio triukšmo. Taip pat pažymėtina, kad po skundo pateikimo su pareiškėju bendravo įstaigos psichologas, siekdamas išsiaiškinti reiškiamų nusiskundimų priežastis bei įvertinti situaciją. Pokalbio metu įvertinta pareiškėjo psichologinė būsena, pateiktos rekomendacijos, galinčios padėti jam siekti kokybiško poilsio naktimis. Taigi, iš išdėstytų aplinkybių matyti, kad Vilniaus PN administracija savo aktyviais veiksmais siekia, kad pareiškėjui būtų užtikrintas tinkamas ir kokybiškas nakties miegas, ir imasi adekvačių priemonių šiam tikslui pasiekti.

Dėl pareigūnų grasinimo ir psichologinio spaudimo pareiškėjo atžvilgiu

Pareiškėjas nurodo, kad pareigūnas A. L., iškvietęs jį į drausmės komisijos posėdį, grasino, kad jis bus perkeltas į kamerų tipo patalpas, o Vilniaus PN pareigūnas P. S. reiškė nepasitenkinimą dėl pareiškėjo pateikto skundo Kalėjimų departamentui ir grasino jam, kad pataisos įstaigos pareigūnai pradės jam kenkti (pareiškėjas nebus perkeltas į lengvąją grupę, jam nebus suteikta papildomų pasimatymų, bus užkirstas kelias dėl lygtinio paleidimo ir pan.).

Vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Taisyklės), 50 punktu, pataisos įstaigų darbuotojų ir nuteistųjų tarpusavio santykiai grindžiami abipusės pagarbos principu. Pataisos įstaigos darbuotojų veiksmai šiose įstaigose laikomų asmenų atžvilgiu, be kita ko, nuobaudų ir paskatinimo priemonių skyrimo tvarka, yra reglamentuoti ir formalizuoti, todėl šiuos veiksmus gali atlikti tik konkretūs, teisės aktuose numatyti pareigūnai, ir tik laikydamiesi nustatytų procedūrų. Vadovaujantis Taisyklių 199 – 201 punktais, visas paskatinimo priemones nuteistiesiems turi teisę skirti pataisos įstaigos direktorius ar jį pavaduojantis pareigūnas, taip pat Taisyklėse numatytais atvejais kiti pareigūnai, savo ruožtu Taisyklių 202 punkte nustatyta, kad nuobaudas, nustatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse, nuteistiesiems turi teisę skirti tik pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas. Nuobaudų ir paskatinimų suteikimo tvarką reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso 141 ir 143 straipsniai. Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 8 dalimi, nuteistajam yra suteikiama galimybė jam paskirtą nuobaudą apskųsti aukštesniam pagal pareigas pareigūnui.

Vadovaujantis Kalėjimų departamento 2017 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. 2S-6013 (b. l. 37) nustatyta, kad pareiškėjas dalyvavo drausmės komisijos posėdyje, kurio metu išreiškė nepasitenkinimą dėl to, kad gyvenamosiose patalpose girdi kitų nuteistųjų, atliekančių bausmę kamerų tipo patalpose, skleidžiamą triukšmą, ir 2017 m. rugpjūčio 30 d. jam nebuvo sudaryta galimybė išsiųsti laišką. Pareigūnai ir darbuotojai raštu informavo Kalėjimų departamentą, kad posėdžio metu pareiškėjui nebuvo grasinama, kad dėl skundų rašymo pareiškėjas buvo perkeltas į kamerų tipo ar kitas patalpas. Kalėjimų departamentas konstatavo, kad Vilniaus PN administracijai buvo žinoma apie pareiškėjo reiškiamus nusiskundimus, išskyrus nusiskundimus dėl psichologinio spaudimo ir grasinimo, ir dėl šių nusiskundimų buvo sprendžiama minėto komisijos posėdžio metu, o pareiškėjo teiginiai dėl A. L. elgesio prieštarauja Vilniaus PN pareigūnų, dalyvavusių komisijos posėdyje, pažymoms ir tarnybiniams pranešimams, todėl pripažinti nepagrįstais.

Iš Vilniaus PN 2017 m. rugsėjo 25 d. rašto Nr. 42-962(1) (b. l. 35) nustatyta, kad pareigūnas P. S., atsižvelgdamas į tai, kad pataisos įstaigoje gauti du pareiškėjo prašymai ir skundas, 2017 m. rugpjūčio 17 d. iškvietė jį į pokalbį, siekdamas išsiaiškinti nusiskundimus dėl prašymuose ir skunduose dėstomų aplinkybių. Pokalbio metu kartu buvo apžvelgti ir aptarti gauti prašymai ir skundas, pareiškėjo atžvilgiu nebuvo išsakyta grasinimų. Pokalbio metu dalyvavo būrio viršininkas Ž. Š., kuris taip pat nurodė, kad pokalbio metu pareiškėjui nebuvo grasinta. Minėtame rašte taip pat nurodyta, kad pareiškėjui yra garantuojama teisė skųstis ir teikti prašymus pataisos įstaigos administracijai, ir tai nedaro jokios įtakos jo teisinei padėčiai.

Pažymėtina, kad pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neskundė minėtų raštų, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jame išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais. Be to, nors pareiškėjas ir nurodo, kad pareigūnų grasinimai jo atžvilgiu yra realiai įgyvendinami – 2017 m. spalio 9 d. Vilniaus PN pareigūnas, nesant tam pagrindo, nurodė, kad ketina surašyti tarnybinį pranešimą dėl pareiškėjo veiksmų – tačiau pareiškėjas nepateikė jokių šią aplinkybę individualizuojančių duomenų, t. y. nenurodė jam grasinusio pareigūno pavardės, aplinkybių, kurioms esant šis teiginys buvo išsakytas (galimai pareiškėjas tuo metu iš tikrųjų nevykdė pareigūno teisėtų nurodymų ar pažeidė įkalinimo įstaigos vidaus tvarką), pareiškėjas taip pat nenurodė, ar šis pareigūnas įvykdė savo tariamą grasinimą ir surašė tarnybinį raštą dėl pareiškėjo veiksmų, todėl, teismo vertinimu, ši aplinkybė nepagrindžia pareiškėjo teiginių, kad jo atžvilgiu yra naudojamas psichologinis spaudimas.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad skundžiamas Vilniaus PN direktoriaus 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimas Nr. 42-902(1), 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimas Nr. 42-956(1) ir 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimas Nr. 42-945(1) bei trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimo departamento 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimas Nr. 2S-6611, kuriais išnagrinėti pareiškėjo prašymai dėl karšto vandens tiekimo, galimybės pasinaudoti batsiuvio paslaugomis ir netinkamų miego sąlygų, yra motyvuoti ir pagrįsti, teismas nenustatė šių administracinių aktų panaikinimo pagrindų, todėl darytina išvada, kad tiek Vilniaus PN direktorius, tiek Kalėjimų departamentas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymus ir skundus. Teismas taip pat konstatuoja, kad byloje nėra nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai pareiškėjo atžvilgiu ginčui aktualiu laikotarpiu, todėl pareiškėjo reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. S. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.